Byla e2A-570-553/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lakstūnas“, atsakovų antstolio V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Asolena“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lakstūnas“ ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Asolena“ dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Bellingham commercial Enterprises LLC, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekiniu antstolio V. M. 2013 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0013/13/00687, kuriuo skolininko UAB „Lakstūnas“ pasiūlytam pirkėjui UAB „Asolena“ už 390 000 Lt buvo parduoti mašinų stovėjimo aikštelė, privažiavimo kelias, tvora, hipodromo takas (toliau – statiniai), esantys ( - ), ir taikyti restituciją natūra – skolininkui UAB „Lakstūnas“ grąžinti atsakovei UAB „Asolena“ nuosavybės teise priklausančius susisiekimo komunikacijas (mašinų stovėjimo aikštelę), kitus inžinierinius statinius (privažiavimo kelią, tvorą, hipodromo taką), esančius ( - ), UAB „Asolena“ grąžinant už šiuos statinius sumokėtus 390 000,00 Lt (112 951,81 Eur), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad parduodant nekilnojamąjį turtą – statinius skolininko pasiūlytam pirkėjui nebuvo išspręstas klausimas dėl teisių į žemės sklypą/jo dalį, kurį tas daiktas užima ir kuris būtinas jam naudoti pagal paskirtį, perdavimo, taip pažeidžiant imperatyvias LRCK 6.396 ir 6.394 straipsnių normas. Be to parduoti statiniai ir žemės sklypas sudaro vieningą turtinį kompleksą, kurio pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų daiktų kainą.

103.

11Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) Lakstūnas pateikė teismui prašymą įtraukti ją dalyvauti byloje bendraieške ir pripažinti negaliojančiu abinitio 2013 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei taikyti restituciją.

124.

13Nurodė, kad ginčijamas aktas neatitinka pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamų reikalavimų, nes jame neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypus, nenurodytos statinių vietos žemės sklype, todėl pažeidžia CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatas. Be to ginčo aktas pripažintinas negaliojančiu ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindu. Antstolis, paskelbdamas varžytines, rėmėsi beveik vienerių metų senumo turto vertinimo duomenimis, parduodamų statinių rinkos kaina nustatyta netinkamai ir neteisingai, nes nebuvo vertinama statiniams tenkanti žemės sklypo dalis, kas būtų padidinęs statinių kainą. Pardavus statinius už nepagrįstai mažą kainą, neproporcingai buvo apribotos BUAB „Lakstūnas“ nuosavybės teisės, tai sumažino BUAB „Lakstūnas“ kreditorių galimybes bent iš dalies atgauti skolas. Administratorius apie sandorį sužinojo nuo dokumentų apie šį sandorių gavimo dienos, teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. spalio 27 d., todėl vienerių metų senaties terminas nepažeistas.

145.

15Atsakovas antstolis V. M. pateikė atsiliepimą į NŽT ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko.

166.

17Nurodė, kad imperatyvo pagal CK 6.394 ir 6.396 straipsnių normas taikymo sritis neapima vykdymo proceso, todėl nagrinėjamu atveju netaikoma. Pagal įstatymą antstolis neturi nei teisės, nei pareigos nustatyti pastatų savininkų teisinio statuso į žemės sklypus. Žemės sklypo ir statinių parduoti kartu nebuvo galima, nes statiniai nebuvo įkeisti hipoteka. NŽT buvo informuota apie statinių pardavimą, bet nepageidavo prisijungti prie išieškojimo iš statinių, o jų pardavimui nei prieš varžytinių paskelbimą, nei per vienerius metus nuo turto pardavimo akto surašymo, tam neprieštaravo. Be to yra praleistas ieškinio senaties terminas. Taip pat atsakovas pateikė atsiliepimą į BUAAB „Lakstūnas“ ieškinį, juo prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad parduodamų objektų vertė buvo nustatyta eksperto, BUAB „Lakstūnas“ nepateikė apskaičiavimo, ekonominio pagrindimo, įrodymų, jog ginčijamo akto surašymo metu kaina buvo nepagrįstai žema. Pagal CPK 718 straipsnį, pirmose varžytinėse kaina nustatoma 80 proc. rinkos kainos. Ekspertizė nebuvo ir nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, pats ieškovas UAB „Lakstūnas“ pasiūlė pirkėją, tuo patvirtindamas kainos pagrįstumą. Prieštaravimų dėl lėšų paskirstymo ieškovai nereiškė. Skundams dėl antstolio veiksmų nustatytas 90 dienų naikinamasis terminas (CPK 512 straipsnis). Žemės sklypas ir pastatai negalėjo būti parduoti kartu, nes žemės sklypas buvo įkeistas priverstine hipoteka, NŽT neprisijungė prie išieškojimo, todėl nebuvo pagrindo įtraukti į kainą sklypo vertės. Antstolis negali veikti ultra vires, todėl nustatyti servituto pardavimo akte neturėjo pagrindo. Bankroto administratorius turi teisę per 6 mėnesius patikrinti ir ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), todėl ir šis terminas praleistas. Ginčijamas sandoris nėra sudarytas įmonės, todėl bankroto administratorius jo negali ginčyti, remiantis ĮBĮ nuostatomis. Dėl ginčijamo sandorio ieškininė senatis suėjo 2014 m. rugsėjo 4 d., iki to laiko ieškovai akto neginčijo.

187.

19Atsakovė UAB „Asolena“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko.

208.

21Nurodo, kad ieškiniui turėtų būti taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. Nei NŽT, nei BUAB „Lakstūnas“ neprašė senaties termino atnaujinti, nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Bankroto administratorius turi teisę ginčyti tik įmonės sudarytus sandorius, prieštaraujančius įmonės veiklai ar turėjusiems įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, o byloje keliamas klausimas dėl turto pardavimo akto teisėtumo vykdymo procese. Pripažinti turto pardavimo aktą niekiniu nėra teisinio pagrindo. CK 6.394 ir 6.396 straipsnių imperatyvas vykdymo proceso nereglamentuoja, jis taikytinas tik sandorio šalims ir notarui. Visi antstolio veiksmai (aktai) yra ginčijami tik pagal specialią CPK 602 straipsnio normą, tačiau ieškovė šia norma nesiremia ir pagal ją nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pastatai (statiniai) laikytini žemės sklypo priklausiniais. Bylos faktinės aplinkybės (pastatai nebuvo įkeisti NŽT, žemės sklypas suformuotas vėliau nei buvo pastatyti statiniai, statiniai gali būti eksploatuojami savarankiškai) neatitinka CK 4.19 straipsnyje įtvirtintų pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio kriterijų ir teismų praktikos dėl jų taikymo. Antstolis nagrinėjamu atveju veikė sąžiningai, rūpestingai ir griežtai laikėsi teisės aktų reikalavimų (turto pardavimo aktas atitinka visus formos ir turinio reikalavimus, žemės sklypas ir pastatai negalėjo būti parduoti kartu, nes antstolis negali nustatyti pastatų savininkų teisių į žemės sklypą, vykdymas iš hipoteka įkeisto turto turi savo specifiką, NŽT, kuriai hipoteka buvo įkeistas žemės sklypas, atsisakė prisijungti prie išieškojimo, o pastatų atskiram pardavimui nei prieš varžytines, nei 1 metus po akto surašymo neprieštaravo. BUAB „Lakstūnas“ nepateikė jokių apskaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, kad turtas parduotas už nepagrįstai žemą kainą. Parduotų objektų ir žemės sklypo rinkos kainos buvo nustatytos turto vertintojų 2012 m. rugsėjo 18 d., ekspertų nustatyta rinkos kaina nebuvo nuginčyta, antstolis turėjo pagrindą ja vadovautis. Be to, nagrinėjamu atveju negalima taikyti restitucijos, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina, taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos. Lėšos, BUAB „Lakstūnas“ gautos už priverstinį turto realizavimą, yra paskirstytos skolininko kreditoriams. Pati bendrovė yra bankrutuojanti, todėl neturi galimybės sumokėti gautos pinigų sumos, UAB „Asolena“, kaip sąžiningas turto įgijėjas, atsidurtų beviltiškoje situacijoje.

229.

23Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

2410.

25Nurodė, kad turto pardavimo iš varžytinių ar be varžytinių aktai bei turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti nuginčytas tik CPK 602 straipsnyje nurodytais pagrindais, o materialiosios normos (CK 6.394, 6.396 straipsniai) vykdymo procese netaikomos. Statiniai nebuvo įkeisti hipoteka, todėl jų ir žemės sklypo teisinis režimas yra skirtingas, NŽT pati nurodo, kad antstolis siūlė jai prisijungti prie išieškojimo, bet ji atsisakė. Per visą statinių realizavimo procesą NŽT buvo informuojama apie visą pardavimo eigą, ji neginčijo jokių antstolio veiksmų, nekėlė klausimo dėl vykdymo proceso sustabdymo ar nutraukimo, todėl NŽT be svarbių priežasčių praleido senaties terminą, kurį pagrįstai reikalauja taikyti atsakovas. Į NŽT funkcijas neįeina antstolio veiksmų priežiūra ir ji negali reikšti ieškinio, motyvuodama tuo, kad gina viešąjį interesą. BUAB „Lakstūnas“, teigdamas, kad parduotų statinių vertė buvo nustatyta nepagrįstai maža, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, tik pasitelkia savo sugalvotą turto vertinimo metodiką, kuri nėra patvirtinta jokiais teisės aktais. Bankroto administratorius, laikydamas, kad jo administruojama įmonė padarė žalos, pasiūlydama turto pirkėją ir sutikdama su ekspertės nustatyta kaina, gali reikšti pretenzijas buvusiajam įmonės vadovui. Atkreipia dėmesį, kad NŽT buvo apskundusi antstolio veiksmus, taip pat ir dėl žemės sklypo kainos nustatymo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1683-392/2015 jokių pažeidimų nenustatė, ši nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2811.

29Klaipėdos apygardosteismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškovės BUAB „Lakstūnas“ ieškinį atmetė. Priteisė antstoliui V. M. iš BUAB „Lakstūnas“ administravimui skirtų lėšų 2 562,99 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė UAB „Asolena“ iš BUAB „Lakstūnas“ administravimui skirtų lėšų 1 931,64 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

3012.

31Teismas nurodė, kad ieškovė NŽT 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, jame nurodė, kad procesinės atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Teismas vertino, kad ieškovės NŽT atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jį priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė. Kadangi nenustatė duomenų, jog bylos išsprendimas turės įtakos NŽT teisėms ir pareigoms, neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

32Dėl ginčijamo akto atitikimo CK 6. 394 ir 6.396 straipsnių reikalavimams teismas nurodė, kad šių nuostatų nagrinėjamu atveju taikyti nėra pagrindo, nes jos yra privatinės, o ne viešosios teisės normos. Sudarant tokias pirkimo – pardavimo sutartis galioja sutarties laisvės principas. Kadangi byloje nenustatyta ginčo, jog ginčijamas aktas sudarytas vykdymo procese, teismas sprendė, kad sprendžiant dėl ginčijamo akto teisėtumo, būtina vadovautis CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nuostatomis, o ne CK 6.394 ir CK 6.396 straipsnių nuostatomis.

33Dėl ginčijamo akto atitikimo CPK 602 straipsnio reikalavimams teismas nurodė, kad 2013 m. birželio 27 d. antstoliui areštavus žemės sklypą ir statinius, turto arešto akte nurodyta žemės sklypo vertė yra analogiška turto vertintojo D. G. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. DG120918, kuri buvo atlikta UAB „Lakstūnas“ užsakymu. Antstolio atliktam turto įkainavimui neprieštaravo nei skolininkė UAB „Lakstūnas“, nei išieškotojas Bellingham commercial Enterprises LLC, nei NŽT. Eksperto K. K. išvada iš esmės patvirtino, kad tiek turto vertintojas D. G., tiek antstolis V. M. areštuodamas turtą, turto rinkos kainas nustatė tinkamai, nustatant statinių vertę buvo atsižvelgta į žemės sklypo vertę. Pažymėjo, kad kartu pardavinėti statinių ir žemės sklypo antstolis negalėjo, nes NŽT 2013 m. liepos 5 d. raštu nesutiko. 2013 m. rugpjūčio 9 d. UAB ‚Lakstūnas“ pati pasiūlė turto pirkėją UAB „Asolena“, sutiko su nurodyta 390000 Lt kaina, todėl spręsta, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. 0013/13/00687 „Dėl turto varžytinių atšaukimo“ varžytines atšaukė, o statinius 2013 m. rugsėjo 4 d. aktu pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui. Teismas nurodė, kad ieškovė BUAB „Lakstūnas“ nepateikė įrodymų apie tai, kad sudarydami ginčo statinių pardavimo sandorį, nustatydami jų kainą ir kitas sandorio sąlygas, atsakovai veikė nesąžiningai arba buvo jų išankstinis susitarimas sudaryti bendrovei akivaizdžiai nenaudingą sandorį. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti niekiniu antstolio V. M. 2013 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0013/13/00687 ir taikyti restituciją natūra.

34Dėl senaties termino teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes BUAB „Lakstūnas“ vardu ieškinį padavė BUAB „Lakstūnas“ bankroto administratorė MB „Bankarota“, kuri pateikė teismui įrodymus, kad bankroto administratorius apie ginčijamo akto sudarymą galėjo sužinoti ne anksčiau nei 2015 m. spalio 27 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-5885-866/2015, kuria UAB „Lakstūnas“ iškelta bankroto byla, o į nagrinėjamą bylą BUAB „Lakstūnas“ įstojo 2016 m. gegužės 31 d.

35Teismas konstatavo, kad prašomos priteisti antstolio V. M. ir atsakovės UAB „Asolena“ bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės ir atitinka rekomendacijose nurodytus dydžius.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3813.

39Ieškovė BUAB „Lakstūnas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Lakstūnas“ ieškinį tenkinti visi apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4013.1.

41Statiniai buvo perleisti atsakovei UAB „Asolena“ be jiems tenkančios žemės sklypo, kurioje yra statiniai, dalies, nors UAB „Lakstūnas“ akto sudarymo metu buvo ir statinių ir žemės sklypo savininkas. Ginčo aktas neatitinka imperatyviųjų CK normų reikalavimų pirkimo-pardavimo sutarčiai, kadangi ginčo akte nurodytas tik parduodamo turto pavadinimas, statinių unikalūs numeris, adresas, statinių kaina, tačiau nėra nurodyta, kokiame žemės sklype parduodam statiniai yra, kam žemės sklypas priklauso nuosavybės teise, kokiu teisiniu pagrindu žemės sklypą valdo skolininkė UAB „Lakstūnas“, taip pat nėra nurodyta, kokia dalis žemės sklypo kartu su nuosavybės teise į statinius pereina pirkėjui UAB „Asolena“.

4213.2.

43Kuomet vykdymo procese buvo išreikšta ir UAB „Lakstūnas“, ir UAB „Asolena“ valia parduoti – įsigyti statinius, akivaizdu, kad ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas savo esme ir tikslais atitinka įstatymo reglamentuotą sandorio apibrėžimą. Akcentuoja, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus varžytynių aktas yra sandoris, kuris prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, todėl jam taikytini reikalavimai, keliami atitinkamos rūšies sutartims. Šiuo atveju, turėjo būti taikomi nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymui keliami reikalavimai, t.y. kartu su statiniais perleista ir jiems tenkanti žemės sklypo dalis.

4413.3.

45Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2004 ir 2009 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009 išaiškinimais, jei nesilaikoma imperatyviųjų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriams taikomų reikalavimų, antstolio surašytas aktas, kuriuo nuosavybės teisė yra perleidžiama tretiesiems asmenims, yra negaliojantis.

4613.4.

47Teismas neanalizavo nei akto, nei sandorių esmės, o tuo pačiu iš esmės konstatavo, jog ne tik kad poįstatyminis aktas (sprendimų vykdymo instrukcija) yra aukštesnės galios teisės aktas, lyginant su įstatymu, bet ir tai, kad vykdymo procesas yra viešosios teisės sritis, nors tai aiškiai ir detaliai reglamentuoja CPK.

4813.5.

49Šioje civilinėje byloje ginčijamas aktas yra negaliojantis, nes buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nekilnojamojo turto perleidimo sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

5013.6.

51Teisės aktai nenustato jokios išimties antstoliui nesilaikyti bendrųjų nekilnojamojo turto pardavimo taisyklių, todėl antstolis V. M. turėjo spręsti klausimą dėl statiniams priklausančios žemės sklypo dalies priskyrimo. Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato reikalavimo antstoliui perleisti statinius, išsprendžiant ir teisės į žemės sklypo dalį klausimą, nepanaikina antstolio pareigos laikytis aukštesnės galios teisės aktų – įstatymų – nustatytų reikalavimų.

5213.7.

53Antstolis pirmiausia turėjo nustatyti žemės sklypo dalis, kurios būtinos statinių eksploatuoti ir laukti, kol žemės sklypo hipotekos kreditorius prisidės prie antstolio vykdomo vykdymo, t. y. antstolis privalėjo sustabdyti vykdymo proceso CPK 626 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindais ir neperleisti statinių nuosavybės teisės nei skolininko pasiūlytam pirkėjui, nei vykdyti statinių varžytynes.

5413.8.

55Aktas pripažintinas negaliojančius ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes jo sudarymas pažeidė BUAB „Lakstūnas“ ir jo kreditorių, įskaitant ir žemės sklypo hipotekos kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, teises. Antstolis, 2013 m. birželio 27 d. pradėjęs vykdymo veiksmus ir 2013 m. rugsėjo 4 d. perleidęs statinius UAB „Asolena“, pasielgė skubotai. Be to, statiniai nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki ginčijamo akto sudarymo momento buvo areštuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai civilinėje byloje Nr. 2-2409-538/2011. Tokie veiksmai dirbtinai sumažino tiek statinių, tiek žemės sklypo vertes.

5613.9.

57Pardavus statinius UAB „Asolena“, UAB „Lakstūnas“ finansinė situacija pagal BUAB „Lakstūnas“ finansinės atskaitomybės dokumentus pablogėjo ir išryškėjo nemokumo faktas. Taigi pardavus statinius be jiems tenkančios žemės sklypo dalies buvo dirbtinai išskaidytas turtas, o tuo pačiu ir sumažinta jo realizavimo vertė, kas itin sumažino kitų BUAB „Lakstūnas“ kreditorių galimybes bent iš dalies atgauti skolas.

5813.10.

59Ekspertas netinkamai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, taikė netinkamus turto vertės nustatymo metodus, nes turto vertė nustatymo metodai buvo parinkti nepagrįstai bei išanalizuota nepakankamai duomenų turto vertės apskaičiavimui. Ekspertas, apskaičiuodamas statinių ir žemės sklypo vertę, taikė tik vieną metodą, nors teisės aktai reikalauja vertę nustatyti naudojant ne mažiau kaip du metodus. Nepaisant apelianto raštu išdėstytų motyvų, teismas nesivadovavo pateiktais faktais ir teisės aktų nuostatomis, neskyrė pakartotinės ekspertizės, sprendime nepasisakė dėl ekspertizės išvadų teisingumo ir pagrįstumo, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad statiniai buvo perleisti už rinkos kainą.

6013.11.

61Statiniai buvo perleisti už 112 951,81 Eur dydžio sumą, nors ekspertizės išvados rodo, kad statinių vertė akto sudarymo metu buvo 132 600 Eur.

6214.

63Atsakovė UAB „Asolena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Asolena“ iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ priteista 1 931,64 Eur bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Asolena“ iš ieškovų priteisti iš viso 4 202,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6414.1.

65UAB „Asolena“ į bylą yra pateikusi prašymus ne dėl 1 931,64 Eur, bet dėl bendros 4 202,81 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo – 2016 m. kovo 17 d. prašymas (936,54 Eur), 2016 m. balandžio 21 d. prašymas (995,10 Eur), 2017 m. spalio 16 d. prašymas (2 271,17 Eur). Akivaizdu, kad teismas įvertino tik 2016 m. kovo 17 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. prašymus.

6614.2.

67Klaidingai nurodytos ir kito atsakovo antstolio V. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos.

6814.3.

69Atsakovės UAB „Asolena“ įrodymai apie patirtas advokato išlaidas teismui buvo pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir prašymuose buvo detalizuota, už kokias teisines paslaugas buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

7014.4.

71Atsakovės UAB „Asolena“ patirtos 4 202,81 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės ir neviršija rekomendacinių dydžių.

7215.

73Atsakovas antstolis V. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria V. M. iš BUAB „Lakstūnas“ priteista 2 562,99 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovui V. M. iš ieškovų priteisti iš viso 3 405,15 EUR, t. y. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti 1 975,23 Eur, o iš BUAB „Lakstūnas“ – 1 429,92 Eur. Priteisti iš ieškovų atsakovo V. M. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7415.1.

75V. M. patyrė ne 2 562,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 3 405,15 Eur. Dėl šių išlaidų priteisimo 2017 m. rugsėjo 4 d. antstolis, nepraleisdamas procesinių terminų, teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame išsamiai nurodė, kokio dydžio išlaidas už kokią konkrečiai advokato byloje suteiktą pagalbą patyrė. Prašyme taip pat nurodytos priežastys dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

7615.2.

77Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo antstoliui klausimą iš naujo ir priimant naują sprendimą šioje dalyje atsižvelgtina ne tik į bylos sudėtingumą, didelę jos apimtį, advokato ruoštų dokumentų kiekį ir darbo sąnaudas, tačiau ir į byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, į tai, kad proceso metu buvo taikomos tarptautinės teisės normos, reikalingos specialios žinios, didelį ginčo sumos dydį, vykimą į kitą miestą, į tai, kad antstolis siekė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės, o patirtas bylinėjimosi išlaidų dydis ne dėl antstolio kaltės.

7816.

79Ieškovė BUAB „Lakstūnas“atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo tenkinti ieškovės BUAB „Lakstūnas“ apeliacinį skundą; teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo – atsakovo V. M. apeliacinį skundą tenkinti, sumažinant iš BUAB „Lakstūnas“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, o atsakovės UAB „Asolena“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8016.1.

81Teismas, priimdamas sprendimą ne tik pažeidė imperatyvias įstatymų normas, kas lemia tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą panaikinti, tačiau be kita ko, neteisingai sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti išieškomos iš bankroto procesui administruoti skirtų lėšų. Atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos nepripažintinos tiesioginėmis bankrutuojančios įmonės išlaidomis, kas sąlygoja bylinėjimosi išlaidų dydžio atsakovų finansinių reikalavimų patvirtinimą įmonės bankroto byloje.

8216.2.

83BUAB „Lakstūnas“ net iki 2016 m. birželio 3 d. šioje civilinėje byloje dalyvavo ne ieškovo, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis, taigi negali būti atsakingas už atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 2016 m. birželio 3 d., t. y. iki BUAB „Lakstūnas“ įstojimo į procesą ieškovės teisėmis. Teismų praktikoje konstatuota, kad trečiųjų asmenų atsakomybė už šalių patirtas išlaidas neįtvirtinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-238-236/2017).

8416.3.

85Sutinka su antstolio skundo argumentais, kad iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos proporcingai, t.y. atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Lakstūnas“ iki 2016 m. birželio 3 d. šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiojo asmens teisėmis.

8616.4.

87Atsakovės UAB „Aleksona“ argumentas dėl visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atmestinas dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių.

8817.

89Atsakovas antstolis V. M. atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus prašo ieškovės BUAB „Lakstūnas“ apeliacinį skundą atmesti, o dėl atsakovės UAB „Asolena“ skundo spręsti teismo nuožiūra bei priteisti iš BUAB „Lakstūnas“ atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9017.1.

91Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis.

9217.2.

93Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 išaiškinta, kad CK 602 straipsnyje nurodyti aktai teismo sprendimu gali būti pripažinti negaliojančiais tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant dėl ginčijamo akto teisėtumo, būtina vadovautis CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nuostatomis, o ne CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatomis. Šios teisės normos taikytinos tik sandorio šalims ir notarui, bet ne antstoliui.

9417.3.

95Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti ginčijamą aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnyje numatytais pagrindais, nes žemės sklypas ir statiniai negalėjo būti parduoti kartu, kadangi žemės sklypas buvo įkeistas priverstine hipoteka, o hipotekos kreditorius neprisijungė prie išieškojimo ir nedavė sutikimo išieškoti iš sklypo. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas įpareigojo antstolį pardavinėti areštuotus statinius kaip atskirus civilinės apyvartos objektus, vykdant 2013 m. kovo 25 d. teismo įsakymą Nr. 12-15488-936/2013 kreditoriaus Bellingham commercial Enterprise LLC naudai. Ekspertizė dėl turto vertės nebuvo nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl antstolis turėjo pagrindą ja vadovautis, prieštaravimų dėl ekspertizės ir turto kainos nustatymo nei ieškovė (skolininkė), nei išieškotojas nereiškė. Be to ieškovė, pasiūliusi turto pirkėją už 390 000 Lt, patvirtino nustatytos kainos pagrįstumą. Antstolio nustatytos vertės skirtumas nuo byloje ieškovės prašymu atliktos ekspertizės akte nurodytos objektų vertės yra neesminis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog parduoti objektai vykdomoje byloje buvo įvertinti esmingai mažesne kaina.

9617.4.

97Teismas pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę parduotų objektų vertei nustatyti, nes abiems atvejais (vykdymo proceso metu ir teismo proceso metu) turto vertę nustatinėjo kvalifikuoti asmenys ir buvo nustatyta panaši vertė, esminio skirtumo ir prieštaravimų tarp jų nėra.

9818.

99Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, atstovaujantis Latvijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovės BUAB „Lakstūnas“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o dėl atsakovų antstolio ir UAB „Asolena“ skundų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10018.1.

101Ieškovės nuorodos į teismų praktiką panašiose bylose, kuri buvo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009, yra nepagrįstos. Šioje byloje teismas nurodė, kad varžytynių aktas yra sandoris, kuris prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, todėl jam taikyti reikalavimai, keliami atitinkamos rūšies sutartims. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 suformuota, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje įtvirtintas pagrindais.

10218.2.

103Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar naujų, įtikinamų argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmos instancijos teismas, kiek tai susiję su ieškovės esminių teisių pažeidimu dėl ginčo akto priėmimo.

10418.3.

105Bankroto administratorius, įstojęs į bylą su savarankiškais reikalavimais, kai bylos nagrinėjimas jau ėjo į pabaigą, nekorektiškai traktuoja savo atstovaujamos BUAB „Lakstūnas“ ankstesnius veiksmus ir sprendimus, nors jų neginčija. BUAB „Lakstūnas“ pasiūlė turto pirkėją UAB „Asolena“ ir sutiko su nurodyta 390 000 Lt kaina, jos neginčijo ir išieškotojas, nebuvo jokių skundų dėl piniginių lėšų, gautų iš turto pardavimo paskirstymo.

10618.4.

107Kvestionuodama eksperto K. K. atliktos ekspertizės išvadas ir jo paaiškinimus teisme, ieškovė nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Nors ieškovė tvirtina, kad teismas nepasisakė dėl statinių vertės, tačiau sprendime šiam klausimui paskirtas visas skirsnis.

10818.5.

109Ieškovė nepaneigė teismo padarytų išvadų, kad šalys, sudarydamos ginčo aktą ir nustatydamos jų kainą ir kitas sandorio sąlygas, būtų veikę nesąžiningai arba buvo jų išankstinis susitarimas sudaryti bendrovei akivaizdžiai nenaudingą sandorį.

11018.6.

111Ieškovė skunde nenurodė ir nepagrindė nei vieno iš CPK 602 straipsnyje nustatytų ginčijamo akto negaliojimo pagrindu, o bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijamas aktas, kaip priverstinio turto realizavimo aktas, negali būti nuginčijamas.

11219.

113Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

114Teisėjų kolegija konstatuoja

115IV.

116Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1171.

118Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

1192.

120Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

1213.

122Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

1234.

124Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

1255.

126Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

1276.

128Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai

129Dėl ieškovės BUAB „Lakstūnas“ apeliacinio skundo

130Dėl pirkimo ir pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių normų taikymo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui.

13120.

132Ieškovė BUAB „Lakstūnas“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2013 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą vykdomojoje byloje Nr. 0013/13/00687 (antstolis V. M.) ir taikyti restituciją – mašinų stovėjimų aikštelę, privažiavimo kelią, tvorą ir Hipodromo taką grąžinti ieškovei BUAB „Lakstūnas“ nuosavybėn, nurodydama, kad atsakovė UAB „Asolenas“ įtrauktina į BUAB „Lakstūnas“ kreditorių sąrašą, patvirtinant 112 951,81 Eur (390 000 Lt) dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Lakstūnas“ bankroto byloje. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog ginčijamas aktas neatitinka pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamų reikalavimų, be to turi būti pripažintas negaliojančius CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindais.

13321.

134Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu BUAB „Lakstūnas“ ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ginčijamo akto teisėtumas sprendžiamas, vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, o ne CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatomis. Teismas taip pat atmetė ir reikalavimą pripažinti ginčijamą aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindais, padarydamas išvadas, kad antstolis V. M., areštuodamas turtą, turto rinkos kainas nustatė tinkamai, kad nustatant statinių vertę buvo atsižvelgta į žemės sklypo vertę, o BUAB „Lakstūnas“ nepateikė įrodymų apie tai, kad sudarant ginčo statinių pardavimo sandorį, nustatant jų kainą ir kitas sandorio sąlygas, atsakovai veikė nesąžiningai arba kad buvo jų išankstinis susitarimas sudaryti bendrovei akivaizdžiai nenaudingą sandorį.

13522.

136BUAB „Lakstūnas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes buvo sudarytas, nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Apelianto teigimu, nepaisant aiškių teisės imperatyvų, pirmosios instancijos teismas absoliučiai neanalizavo nei ginčijamo akto, nei sandorių esmės, o konstatavo, jog ne tik kad poįstatyminis aktas (Sprendimų vykdymo instrukcija) yra aukštesnės galios teisės aktas, lyginant su įstatymu (CK), bet ir tai, kad vykdymo procesas yra viešosios teisės sritis, nors tai aiškiai ir detaliai reglamentuoja CPK.

13723.

138UAB „Lakstūnas“ savo skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2010 išaiškinimu, jog varžytynių aktas yra sandoris, kuris prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, todėl jam taikytini reikalavimai, keliami atitinkamos rūšies sutartims, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K3-65/2009 išaiškinimu, jog vykdymo procese priverstinai parduodant nekilnojamąjį daiktą, pardavimo akte nurodytos sąlygos privalo atitikti imperatyviuosius CK normų reikalavimus pirkimo-pardavimo sutarčiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2004, kurioje kasacinis teismas pažymėjo, kad kadangi abu varžytynių aktai prieštarauja imperatyviems CK 6.394 str. ir 6.396 str. reikalavimams, jie pripažintini negaliojančiais (CK 1.80 str. 1 d.).

13924.

140Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

14125.

142Nagrinėjamu atveju BUAB „Lakstūnas“ nepagrįstai remiasi nutarties 29 punkte nurodytomis kasacinio teismo nutartimis kaip precedentais, kadangi visose kasacinio teismo nutartyse buvo remiamasi išaiškinimais padarytais, vadovaujantis 1964 m. CPK 432 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai. Šia nuostata remdamasis, kasacinis teismas aiškino, jog daikto pardavimas varžytynėse yra sandoris, kuriam taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo atveju skiriasi tik pati sutarties sudarymo procedūra, kurią reglamentuoja CPK (CK 6.419 straipsnio 2 dalis). Kai varžytynėse parduodamas nekilnojamasis daiktas, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos privalo atitikti imperatyvius CK normų reikalavimus, nes pardavimo iš varžytynių akte nesant CK numatytų duomenų gali nukentėti tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Nesant įstatyme nurodytų duomenų varžytynių akte, nebus įmanoma įregistruoti daiktų ir daiktinių teisių viešame registre. Be to, pagal 1964 m. CPK 435 straipsnį varžytynių aktai galėjo būti pripažinti negaliojančiais dviejų rūšių pagrindais. Pirma, bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (CPK 435 straipsnio 1 dalis), antra, dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Ginčijamo akto surašymo metu galiojo CPK redakcija (nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), kurios 704 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede nurodyta, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tokiu būdu ginčijamo akto priėmimo metu galiojusios teisės normos nustatė, kad varžytynių aktas, kuriuo turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, yra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises, tačiau nėra prilyginamas notariškai patvirtintoms pirkimo-pardavimo sutartims. Tokio reglamentavimo nenumatyta ir turto pardavimo iš varžytynių aktams. Tiek CPK 724 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede nurodyta, kad akte antstolis nurodo parduodamo turto pavadinimą, turto unikalų numerį (jeigu yra) ir turto apibūdinimą, tačiau nėra nurodyta, kad antstolis privalo laikytis CK imperatyvių reikalavimų skirtų pirkimo-pardavimo sutartims. Be to, ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi CPK nustatė atvejus, kada suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus gali pripažinti negaliojančiais, t.y. 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

14326.

144BUAB „Lakstūnas“ taip pat nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010 išaiškinimu, jog pagrindas pripažinti turto pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir daro išvadą, kad dėl to aktas yra negaliojantis, nes buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Pirmiausia pažymėtina, kad nurodyta kasacinio teismo nutartis priimta, sprendžiant klausimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, antra, kasacinio teismo nutartis priimta tuo metu, kai galiojo CPK 725 straipsnis, pagal kurį teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtino rezoliucija (straipsnis galiojo iki 2011 m. spalio 1 d.), trečia, imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai turi būti aiškinami CPK 602 straipsnio 1 dalies kontekste.

14527.

146Papildomai pažymėtina, kad ginčijamame 2013 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte yra nurodytas turto pavadinimas, plotas, unikalūs numeriai ir adresas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio akto pagrindu įregistruotos UAB „Asolena“ nuosavybės teisės į įsigytus nekilnojamus turtus, todėl akivaizdu, kad ginčijamas aktas surašytas aiškiai.

14728.

148Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju ginčijamam aktui nėra taikomos CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatos, o BUAB „Lakstūnas“ apeliacinio skundo argumentais nepaneigė šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.

149Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu

15029.

151CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

15230.

153Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė BUAB „Lakstūnas“ reikalavimą pripažinti ginčijamą aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nustatęs, kad BUAB „Lakstūnas“ nepateikė įrodymų apie tai, kad sudarydamos ginčo statinių pardavimo sandorį, nustatydamos jų kainą ir kitas sandorio sąlygas, atsakovai veikė nesąžiningai arba buvo jų išankstinis susitarimas sudaryti bendrovei akivaizdžiai nenaudingą sandorį.

15431.

155BUAB „Lakstūnas“ skunde nurodo, kad ginčijamas aktas pažeidė BUAB „Lakstūnas“ ir jo kreditorių, įskaitant ir Žemės sklypo hipotekos kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, teises. Paaiškina, kad statinių be jiems tenkančios žemės sklypo dalies pardavimas dirbtinai sumažino statinių ir žemės sklypo, kaip komplekso, vertę.

15632.

157Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

15833.

159Teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Lakstūnas“ deklaratyvūs teiginiai nepatvirtina šios bendrovės ir jos kreditorių teisių pažeidimo. BUAB „Lakstūnas“ skunde iš esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimų, kurie įtakotų akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu netinkamą vertinimą, o tiesiog skundu siekia kitokio aplinkybių vertinimo. BUAB „Lakstūnas“ nepateikė jokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, kad statinių be jiems tenkančios žemės sklypo dalies pardavimas dirbtinai sumažino statinių ir žemės sklypo, kaip komplekso, vertę, iš viso nepateikė jokių argumentų, kad statiniai ir žemės sklypas turi būti įvertinti kaip kompleksas. Apeliantas neatskleidė, kaip BUAB „Lakstūnas“ ir jo kreditorių teisių pažeidimą įtakoja BUAB „Lakstūnas“ 2013 metų balanso duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo byloje dėl to, jog atsakovė UAB „Asolena“ sumokėjo BUAB „Lakstūnas“ už įsigytus nekilnojamuosius daiktus, nėra, taigi perleidus nekilnojamąjį turtą UAB „Asolena“, BUAB „Lakstūnas“ atitinkamai turimą turtą pakeitė kitu ekvivalentu, t. y. pinigais.

160Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

16134.

162Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eksperto K. K. išvada iš esmės patvirtina aplinkybes, jog tiek turto vertintojas D. G., tiek antstolis V. M., areštuodamas turtą, turto rinkos kainą nustatė tinkamai, o nustatant statinių vertę buvo atsižvelgta į žemės sklypo vertę.

16335.

164BUAB „Lakstūnas“ skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pateiktais BUAB „Lakstūnas“ išdėstytais motyvais dėl ekspertizės išvadų nepagrįstumo, neskyrė pakartotinės ekspertizės, sprendime nepasisakė dėl ekspertizės išvadų teisingumo ir pagrįstumo ir todėl esą nepagrįstai konstatavo, kad statiniai buvo perleisti už rinkos kainą.

16536.

166Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

16737.

168Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

16938.

170Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad abejonių dėl atliktos ekspertizės patikimumo neiškilo, todėl rėmėsi eksperto K. K. ekspertizės aktu. BUAB „Lakstūnas“ skunde nurodo analogiškus argumentus dėl ekspertizės akto netinkamumo, kaip ir buvo nurodyta BUAB „Lakstūnas“ 2017 m. rugsėjo 28 d. prašyme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo – netinkamai pritaikyti turto vertės nustatymo metodai ir vieno metodo taikymas, apskaičiuojant statinių ir žemės sklypų vertę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad dėl visų šių argumentų ekspertas K. K. pateikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, todėl vertina, kad BUAB „Lakstūnas“ abejonės dėl ekspertizės akto netinkamumo buvo pašalintos eksperto paaiškinimais. Skunde BUAB „Lakstūnas“ nenurodo jokių aplinkybių, kad eksperto paaiškinimai pateikti teismo posėdžio metu yra netinkamai ar nepaneigiantys BUAB „Lakstūnas“ abejonių dėl ekspertizės akto netinkamumo. Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų vertinti, kad ekspertizės išvados yra nepagrįstos.

17139.

172CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

17340.

174Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016.

17541.

176Sprendime nustatyta, kad Parduotų statinių ir žemės sklypo rinkos vertės pirmą kartą buvo nustatytos UAB „Lakstūnas“ užsakymu UAB „Informacijos ir investicijų centras“. Turto vertintojo D. G. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. DG120918 nurodyta, kad statinių rinkos vertė 390 000 Lt (mašinų stovėjimo aikštelė 289 000 Lt, hipodromo takas – 43 000 Lt, privažiavimo kelias – 38 000 Lt, tvora – 20 000 Lt), o žemės sklypo vertė 5 490 000 Lt, viso bendra vertė 5 880 000 Lt. 2013 m. birželio 26 d. antstolis V. M. areštavo žemės sklypą ir statinius, turto arešto akte nurodytos analogiškos, kaip ir turto vertintojo pažymoje, žemės sklypo ir statinių kainos. Antstolio atliktam turto įkainavimui neprieštaravo nei skolininkė UAB „Lakstūnas“, nei išieškotojas Bellingham commercial Enterprises LLC, nei Nacionalinės žemės tarnyba. Skelbiant pirmąsias varžytines, parduodamų statinių kaina buvo nurodyta 312 000 Lt, t. y. aštuoniasdešimt procentų nuo nustatytos statinių vertės. Ieškovės prašymu nagrinėjamojoje byloje paskyrus ekspertizę, nekilnojamojo turto ekspertas K. K. pateikė ekspertizės aktą Nr. 17-01-17KK, kurio išvadoje nurodė, kad parduotų statinių vertė 2013 m. rugsėjo 4 d. buvo 132 600 Eur arba 457 841 Lt, o žemės sklypo vertė sudarė 1 180 000 Eur arba 4 074 304 Lt, o bendra turto vertė 1 313 000 Eur arba 4 533 526 Lt.

17742.

178Nors BUAB „Lakstūnas“ skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo statiniai buvo perleisti už rinkos kainą, tačiau savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, išskyrus tai, kad eksperto K. K. ekspertizės išvados yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su BUAB „Lakstūnas“ skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl statinių verčių skirtumo, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad tai įtakoja priimto teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Byloje nėra įrodymų, kurie leistų neginčijamai apeliacinės instancijos teismui vertinti, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos, taip pat nagrinėjamu atveju 20 000 Eur statinių verčių skirtumas nelaikytinas esmingai mažesniu. Dėl atsakovo antstolio V. M. apeliacinio skundo

17943.

180Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas antstolis V. M. pateikė prašymą dėl 2 562,99 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, advokato ruoštų dokumentų kiekį ir darbo sąnaudas, šias bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ administravimui skirtų lėšų. Teismas taip pat priėmė ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukė.

18144.

182Atsakovas antstolis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ priteisė tik dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovas 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo pateikęs prašymą priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3 405,15 Eur, iš ieškovų – Nacionalinės žemės tarnybos ir BUAB „Lakstūnas“. Paaiškina, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas laiku, pagrįstas išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, be to nėra per didelės.

18345.

184CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18546.

186Pagal CPK 94 straipsnį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

18747.

188Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas antstolis V. M. 2017 m. rugsėjo 4 d. teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 3 405,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 975 Eur iš Nacionalinės žemės tarnybos ir 1 429,92 Eur iš BUAB „Lakstūnas“), todėl sutinka su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

18948.

190Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo antstolio V. M. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro: 894,80 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 545,30 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme; 684,26 Eur už atsiliepimo parengimą į BUAB „Lakstūnas“ 2016 m. gegužės 27 d. ieškinį; 438,63 Eur už atstovavimą teisme iki 2017 m. sausio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties; 315,81 Eur už atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą; 315,81 Eur už baigiamųjų kalbų parengimą ir 210,54 Eur už atstovavimą teisme. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai.

19149.

192Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo antstolio V. M. pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgusi į tai, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašyme dėl ieškinio atsisakymo nepaaiškino ieškinio atsisakymo priežasčių, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 1 975 Eur priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos, o bylinėjimosi išlaidų dalį – 1 429,92 Eur iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ administravimo išlaidų. Dėl atsakovės UAB „Asolena“ apeliacinio skundo

19350.

194Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovė UAB „Asolena“ pateikė prašymą dėl 1 931,64 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, advokato ruoštų dokumentų kiekį ir darbo sąnaudas, šias bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ administravimui skirtų lėšų.

19551.

196Atsakovė UAB „Asolena“ apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimo dalį dėl atsakovės UAB „Asolena“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydžio. Nurodo, kad atsakovė iš viso patyrė 4 202,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė patyrė tik 1 931,64 Eur. Paaiškina, kad prašymai dėl išlaidų priteisimo pateikti laiku, detalizuoti ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

19752.

198Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė UAB „Asolena“ patyrė 936,54 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį parengimą; 995,10 Eur išlaidų už pasirengimą ir dalyvavimą 2016 m. kovo 21 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžiuose ir 2 271,17 Eur išlaidų už pasirengimą ir dalyvavimą 2016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžius, atsiliepimo į BUAB „Lakstūnas“ ieškinio parengimą, prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžiuose, iš viso 4 202,81 Eur. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19953.

200Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės UAB „Asolena“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

20154.

202Atsižvelgus į tai, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė ieškinio, į tai, kad BUAB „Lakstūnas“ iki 2016 m. birželio 3 d. procesinė padėtis buvo trečiasis asmuo, o vėliau - ieškovė, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės UAB „Asolena“ naudai iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 2 310,14 Eur, o likusią bylinėjimosi išlaidų sumą – 1 892,67 Eur priteisti iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ administravimo išlaidų. Dėl bylos procesinės baigties

20355.

204Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti BUAB „Lakstūnas“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tačiau yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgus į atsakovų apeliacinius skundus. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

20556.

206Atsakovas antstolis V. M. prašo iš BUAB „Lakstūnas“ priteisti 532,40 Eur išlaidų už atsiliepimo į BUAB „Lakstūnas“ apeliacinį skundą parengimą ir iš Nacionalinės žemės tarnybos ir BUAB „Lakstūnas“ priteisti 315,81 Eur išlaidų už apeliacinio skundo rengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad BUAB „Lakstūnas“ apeliacinis skundas atmestas, o atsakovo antstolio V. M. apeliacinis skundas patenkintas, įvertinusi, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, sprendžia, kad yra pagrindas antstolio naudai 532,40 Eur išlaidų už atsiliepimo į BUAB „Lakstūnas“ apeliacinį skundą priteisti iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“, o 315,81 Eur išlaidas už antstolio apeliacinį skundą priteisti iš ieškovių Nacionalinės žemės tarnybos ir BUAB „Lakstūnas“, pritaikant proporciją 58:42, t.y. iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 183,17 Eur, o iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ administravimo išlaidų – 132,64 Eur.

207Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

208Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, perskirstant bylinėjimosi išlaidas:

209Priteisti antstoliui V. M. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 1 975 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus), o iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ (juridinio asmens kodas 152605037) administravimui skirtų lėšų 1 429,92 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis eurus, 92 ct) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

210Priteisti UAB „Asolena“ (juridinio asmens kodas 303093888) iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 2 310,14 Eur (du tūkstančius tris šimtus dešimt eurų, 14 ct), o iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ (juridinio asmens kodas 152605037) administravimui skirtų lėšų 1 892,67 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus, 67 ct) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

211Priteisti antstoliui V. M. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 183,17 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus, 17 ct), o iš ieškovės BUAB „Lakstūnas“ (juridinio asmens kodas 152605037) administravimui skirtų lėšų 665,04 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 4 ct) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 8. 2.... 9. Nurodė, kad parduodant nekilnojamąjį turtą – statinius skolininko... 10. 3.... 11. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 12. 4.... 13. Nurodė, kad ginčijamas aktas neatitinka pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamų... 14. 5.... 15. Atsakovas antstolis V. M. pateikė atsiliepimą į NŽT ieškinį, kuriuo su... 16. 6.... 17. Nurodė, kad imperatyvo pagal CK 6.394 ir 6.396 straipsnių normas taikymo... 18. 7.... 19. Atsakovė UAB „Asolena“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su... 20. 8.... 21. Nurodo, kad ieškiniui turėtų būti taikomas sutrumpintas vienerių metų... 22. 9.... 23. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje... 24. 10.... 25. Nurodė, kad turto pardavimo iš varžytinių ar be varžytinių aktai bei... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 11.... 29. Klaipėdos apygardosteismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės... 30. 12.... 31. Teismas nurodė, kad ieškovė NŽT 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą... 32. Dėl ginčijamo akto atitikimo CK 6. 394 ir 6.396 straipsnių reikalavimams... 33. Dėl ginčijamo akto atitikimo CPK 602 straipsnio reikalavimams teismas... 34. Dėl senaties termino teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas nėra... 35. Teismas konstatavo, kad prašomos priteisti antstolio V. M. ir atsakovės UAB... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 38. 13.... 39. Ieškovė BUAB „Lakstūnas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 40. 13.1.... 41. Statiniai buvo perleisti atsakovei UAB „Asolena“ be jiems tenkančios... 42. 13.2.... 43. Kuomet vykdymo procese buvo išreikšta ir UAB „Lakstūnas“, ir UAB... 44. 13.3.... 45. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutarties... 46. 13.4.... 47. Teismas neanalizavo nei akto, nei sandorių esmės, o tuo pačiu iš esmės... 48. 13.5.... 49. Šioje civilinėje byloje ginčijamas aktas yra negaliojantis, nes buvo... 50. 13.6.... 51. Teisės aktai nenustato jokios išimties antstoliui nesilaikyti bendrųjų... 52. 13.7.... 53. Antstolis pirmiausia turėjo nustatyti žemės sklypo dalis, kurios būtinos... 54. 13.8.... 55. Aktas pripažintinas negaliojančius ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto... 56. 13.9.... 57. Pardavus statinius UAB „Asolena“, UAB „Lakstūnas“ finansinė situacija... 58. 13.10.... 59. Ekspertas netinkamai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, taikė... 60. 13.11.... 61. Statiniai buvo perleisti už 112 951,81 Eur dydžio sumą, nors ekspertizės... 62. 14.... 63. Atsakovė UAB „Asolena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 64. 14.1.... 65. UAB „Asolena“ į bylą yra pateikusi prašymus ne dėl 1 931,64 Eur, bet... 66. 14.2.... 67. Klaidingai nurodytos ir kito atsakovo antstolio V. M. patirtos bylinėjimosi... 68. 14.3.... 69. Atsakovės UAB „Asolena“ įrodymai apie patirtas advokato išlaidas teismui... 70. 14.4.... 71. Atsakovės UAB „Asolena“ patirtos 4 202,81 Eur išlaidos advokato pagalbai... 72. 15.... 73. Atsakovas antstolis V. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 74. 15.1.... 75. V. M. patyrė ne 2 562,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 3 405,15 Eur. Dėl... 76. 15.2.... 77. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo antstoliui klausimą iš naujo... 78. 16.... 79. Ieškovė BUAB „Lakstūnas“atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus... 80. 16.1.... 81. Teismas, priimdamas sprendimą ne tik pažeidė imperatyvias įstatymų normas,... 82. 16.2.... 83. BUAB „Lakstūnas“ net iki 2016 m. birželio 3 d. šioje civilinėje byloje... 84. 16.3.... 85. Sutinka su antstolio skundo argumentais, kad iš ieškovų bylinėjimosi... 86. 16.4.... 87. Atsakovės UAB „Aleksona“ argumentas dėl visų atsakovės patirtų... 88. 17.... 89. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius... 90. 17.1.... 91. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo... 92. 17.2.... 93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje... 94. 17.3.... 95. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti ginčijamą... 96. 17.4.... 97. Teismas pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę parduotų objektų... 98. 18.... 99. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje,... 100. 18.1.... 101. Ieškovės nuorodos į teismų praktiką panašiose bylose, kuri buvo... 102. 18.2.... 103. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar naujų, įtikinamų argumentų, kurių... 104. 18.3.... 105. Bankroto administratorius, įstojęs į bylą su savarankiškais reikalavimais,... 106. 18.4.... 107. Kvestionuodama eksperto K. K. atliktos ekspertizės išvadas ir jo... 108. 18.5.... 109. Ieškovė nepaneigė teismo padarytų išvadų, kad šalys, sudarydamos ginčo... 110. 18.6.... 111. Ieškovė skunde nenurodė ir nepagrindė nei vieno iš CPK 602 straipsnyje... 112. 19.... 113. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 114. Teisėjų kolegija konstatuoja... 115. IV.... 116. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 117. 1.... 118. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 119. 2.... 120. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 121. 3.... 122. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo... 123. 4.... 124. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 125. 5.... 126. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 127. 6.... 128. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 129. Dėl ieškovės BUAB „Lakstūnas“ apeliacinio skundo... 130. Dėl pirkimo ir pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių normų... 131. 20.... 132. Ieškovė BUAB „Lakstūnas“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab... 133. 21.... 134. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu BUAB „Lakstūnas“... 135. 22.... 136. BUAB „Lakstūnas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas aktas turi... 137. 23.... 138. UAB „Lakstūnas“ savo skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo... 139. 24.... 140. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų,... 141. 25.... 142. Nagrinėjamu atveju BUAB „Lakstūnas“ nepagrįstai remiasi nutarties 29... 143. 26.... 144. BUAB „Lakstūnas“ taip pat nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo... 145. 27.... 146. Papildomai pažymėtina, kad ginčijamame 2013 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo... 147. 28.... 148. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad... 149. Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo... 150. 29.... 151. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš... 152. 30.... 153. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė BUAB... 154. 31.... 155. BUAB „Lakstūnas“ skunde nurodo, kad ginčijamas aktas pažeidė BUAB... 156. 32.... 157. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 158. 33.... 159. Teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Lakstūnas“ deklaratyvūs... 160. Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo... 161. 34.... 162. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eksperto K. K. išvada iš esmės... 163. 35.... 164. BUAB „Lakstūnas“ skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 165. 36.... 166. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės... 167. 37.... 168. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti... 169. 38.... 170. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad abejonių... 171. 39.... 172. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš... 173. 40.... 174. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš... 175. 41.... 176. Sprendime nustatyta, kad Parduotų statinių ir žemės sklypo rinkos vertės... 177. 42.... 178. Nors BUAB „Lakstūnas“ skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo,... 179. 43.... 180. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad... 181. 44.... 182. Atsakovas antstolis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 183. 45.... 184. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 185. 46.... 186. Pagal CPK 94 straipsnį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl... 187. 47.... 188. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas antstolis V. M. 2017... 189. 48.... 190. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo antstolio V. M. prašomų priteisti... 191. 49.... 192. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo antstolio V. M. pirmosios instancijos... 193. 50.... 194. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis bylos... 195. 51.... 196. Atsakovė UAB „Asolena“ apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimo... 197. 52.... 198. Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė UAB „Asolena“ patyrė 936,54 Eur... 199. 53.... 200. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės UAB „Asolena“ pirmosios... 201. 54.... 202. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė... 203. 55.... 204. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 205. 56.... 206. Atsakovas antstolis V. M. prašo iš BUAB „Lakstūnas“ priteisti 532,40 Eur... 207. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 208. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti... 209. Priteisti antstoliui V. M. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės Nacionalinės... 210. Priteisti UAB „Asolena“ (juridinio asmens kodas 303093888) iš ieškovės... 211. Priteisti antstoliui V. M. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės Nacionalinės...