Byla 3K-3-194/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Lakštingala“, E. K. , trečiajam asmeniui R. B. , dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl nuosavybės teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovų E. K. ir sodininkų bendrijos „Lakštingala“ atsisakymus patvirtinti ieškovės žemės sklypo ( - ), esančio Vilniuje, Nemenčinės pl. 204, sodininkų bendrijoje „Lakštingala“, ribas pagal UAB „Neranta“ 2002 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą žemės sklypo ribų planą nepagrįstais bei neteisėtais ir patvirtinti sklypo ribas pagal šį planą. Ieškovė savo reikalavimą grindė, teigdama, kad dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 570 kv. m žemės sklypą Nr. ( - ), esantį sodininkų bendrijoje „Lakštingala“. Sudarant šį ir ankstesnį sklypo privatizavimo sandorius, geodeziniai matavimai nebuvo atlikti. Juos atliko UAB „Neranta“ ir nustatė ieškovės sklypo ribas, pagal kurias ji aptvėrė savo sklypą tvora.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė R. M. padidino savo žemės sklypo plotą bendro važiuojamojo kelio sąskaita, sklypo ribą 1-5 prailgindama 83 cm, o sklypo ribą 2-4 – 31 cm į kelio pusę. Dėl to atsakovė E. K. nebegali įvažiuoti į jai priklausantį sklypą. Nors ieškovė valdo mažesnio ploto žemės sklypą, negu jai priklausytų pagal įgijimo sandorį, sodo bendrija ar valdžios institucijos negali būti atsakingos už padarytas klaidas ir netikslumus, nes, sudarant įgijimo sandorius, ji ir ankstesnis sklypo savininkas – jos tėvas nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, nesiėmė iniciatyvos geodeziniams matavimams atlikti ir sklypo riboms nustatyti.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį bei ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

101. Atsisakydami patvirtinti ieškovės sklypo ribas pagal jos parengtą planą ir siūlydami ieškovei sumažinti savo sklypo plotą, teismai nepagrįstai sklypo savininkui perkėlė pareigą kvestionuoti savo sudarytą žemės sklypo sutartį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje Nr. 3K-3-539/2005, kurioje nurodyta, jog, sprendžiant žemės sklypų savininkų ginčus, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas. Be to, teismai nepagrįstai teisę privažiuoti prie savo sklypo iškėlė aukščiau už nuosavybės teisę.

112. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. galioja Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija. Šio registro tvarkytojui pateikus duomenis apie visus su kasatorės žemės sklypu besiribojančių sklypų savininkus, turi būti preziumuojama, kad ieškovės sklypas nesiriboja su jokiais kitais sklypais. Nors minėta prezumpcija nebuvo paneigta, atsakovai gynė teises į važiuojamąjį kelią lyg būtų jo savininkai. Teismai nenurodė motyvų, kurių pagrindu padarė išvadas apie atsakovų teises į važiuojamąjį kelią ir nesirėmė registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija.

123. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas apeliacinio skundo atmetimą atsakovo paaiškinimu apie kelio reikalingumą gaisrininkų mašinoms, nors šis paaiškinimas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, pažeidė CPK 314 straipsnyje įtvirtintą draudimą pateikti naujus įrodymus apeliaciniame teisme.

134. Atsakovui neįrodinėjus savo teiginio dėl egzistuojančio kelio pločio nepakankamumo, teismas pažeidė įstatymo nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo (CPK 12, 178 straipsniai).

145. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų skundo teisinių ir faktinių argumentų, jų neanalizavo ir priėmė nemotyvuotą nutartį.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė E. K. prašo skundžiamus sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Atsakovė savo prašymą grindžia šiais argumentais:

161. Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje Nr. 3K-3-539/2005 kasacinis teismas pažymėjo, kad negali būti keičiamas žemės sklypo dydis, pasisakydamas dėl visiškai suformuoto sklypo, kurio plotas teisiškai įtvirtintas, skirtingai nei ieškovės. Tik atlikus kadastrinius matavimus, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą laikomi teisingais ir išsamiais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo sklypą, neatlikus jo kadastrinių matavimų, bet suformuotą pagal preliminarius matavimus, prisiimdama riziką, kad sklypo ribos ir plotas gali pasikeisti.

172. Važiuojamojo kelio reikalingumą gaisrininkų mašinoms įrodo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2002 m. spalio 7 d. raštas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, siekiant užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje. Pagal CPK 353 straipsnį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Atlikdamas šią funkciją, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl fakto klausimų nenagrinėja, taigi kasacine tvarka bus nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti teisiniai argumentai, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką.

21Ginčas byloje vyksta dėl naujų žemės sklypo Nr. ( - ) ribų sodininkų bendrijoje „Lakštingala“ nustatymo. Kasatorė nurodo, kad priimti teismų sprendimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai šios kategorijos bylose ir nurodo 2005 metų lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005. Kasatorė vadovaujasi nurodytoje byloje teismo padaryta išvada, kad spendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo motyvas negali būti pagrindu panaikinti byloje priimtus teismų sprendimus, nes nagrinėjamos bylos ir kasatorės nurodomos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl minėta byla kaip precedentas negali būti šiuo atveju taikoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).

22Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovė siekia atkurti sklypo sodininkų bendrijoje plotą iki sklypo ploto, kuris nurodytas dovanojimo sutartyje (sklypo plotas sumažėjęs 4 kvadratiniais metrais, tai nurodo kasatorė savo apeliaciniame skunde, (T. 3, b. l. 128). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad savo sklypo ploto klausimą norima išspręsti bendrijos bendro naudojimo žemės – važiavimo kelių prie sodo sklypų sąskaita. Šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė, kasaciniame skunde nurodydama, kad „teismai ... teisę privažiuoti prie savo sklypo iškėlė aukščiau už nuosavybės teisę“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė gerbtina, saugotina ir neliečiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Ši konstitucinė nuostata yra bendra ir privaloma visiems. Byloje nėra jokių įrodymų (jų nepateikė ir ieškovė), kad sodų bendrijos sklypo Nr. ( - ) savininkė turi kitą normalią galimybę patekti į savo valdą. Esant tokiai situacijai, negali būti apsunkinta galimybė naudotis bendro naudojimo važiavimo keliu, o todėl ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami.

23Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo Registrų centro 2007 m. sausio 25 d. raštu Nr. (5.1.31)-2924 pateiktų duomenų vertinimo yra fakto klausimas. Šį dokumentą vertino apeliacinės instancijos teismas. Įrodymų tyrimo taisyklės nepažeistos.

24Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismų sprendimais bei apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad nepagrįstas kasacinio skundo motyvas, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų ir tai yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino esmines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą nutartį, todėl ją naikinti nurodytu motyvu nėra pagrindo, atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatorė nedetalizavo ir nemotyvavo šio kasacinio skundo argumento (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai pasakytina ir apie kitus kasacinio skundo argumentus, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

25Atmetus kasacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti kasatorės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnis).

26Atmetus kasacinį skundą, atsakovei E. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme (už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą). Iš pridėto prie atsiliepimo į kasacinį skundą pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovės atstovas advokatei yra sumokėjęs 1180 Lt (t. 3, b. l. 194). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, nei yra nustatyta teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgdama į šių rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, t. y. į tai, kad byla nebuvo labai sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami nauji teismų praktikoje klausimai, kolegija sprendžia, kad už advokato teisinę pagalbą kasaciniame teisme atsakovei iš ieškovės priteistina suma mažintina iki 900 Lt.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovų E. K. ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 10. 1. Atsisakydami patvirtinti ieškovės sklypo ribas pagal jos parengtą planą... 11. 2. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas apeliacinio skundo atmetimą... 13. 4. Atsakovui neįrodinėjus savo teiginio dėl egzistuojančio kelio pločio... 14. 5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė E. K. prašo skundžiamus sprendimą... 16. 1. Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2... 17. 2. Važiuojamojo kelio reikalingumą gaisrininkų mašinoms įrodo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės taikymo ir aiškinimo... 21. Ginčas byloje vyksta dėl naujų žemės sklypo Nr. ( - ) ribų sodininkų... 22. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovė siekia atkurti sklypo sodininkų... 23. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo Registrų centro 2007 m. sausio 25... 24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismų sprendimais bei apeliaciniu... 25. Atmetus kasacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti kasatorės prašymą dėl... 26. Atmetus kasacinį skundą, atsakovei E. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...