Byla 1A-132-64-2010

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorams Vladai Buivydienei, Zenonui Griciui, Laimai Mažeikienei, gynėjui advokatui Genadijui Lukminui, nuteistajam N. R., nukentėjusiajam A. S., nukentėjusiojo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. (2003-04-10 įst. Nr. IX-1495 red.) bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

3Priteista iš N. R. 617,72 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt neturtinės žalos, 1785 Lt advokato atstovavimo išlaidų A. S..

4Priteista iš N. R. 2987 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidų.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7N. R. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 19 d. apie 8 val. viešoje vietoje – ( - ) gatvėje esančiame automobilių turguje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – tyčia, be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, kumščiu sudavė A. S. tris smūgius į veidą, padarydamas sužalojimus: dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės komplekso lūžį, kraujosruvą dešinės akies vokuose, apatinėje lūpoje, muštines žaizdas dešiniajame antakyje ir apatinėje lūpoje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio komplekso lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, negu 10 dienų.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis N. R. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nes ne jis pažeidė viešąją tvarką ir elgėsi įžūliai, bet nukentėjusysis A. S., o jis (apeliantas) tik gynėsi nuo nukentėjusio pavojingo sveikatai ir gyvybei užpuolimo. Taip pat nurodo, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis. Mano, kad teismas buvo šališkas nagrinėjant bylą ir neteisingai įvertino įvykį, nevertino įvykį mačiusių liudytojų parodymų, formaliai nuosprendį surašė tik pagal A. S. parodymus. Nors jo ir A. S. parodymai teisme iš esmės skyrėsi, tačiau jis (apeliantas) pripažino ranka sudavęs A. S. ir taip galėjęs jį sužaloti, taip pat A. S. galėjo kliūti keletas smūgių į veidą metaliniu strypu, kai jis (apeliantas) norėjo atimti metalinį strypą iš A. S., nes metalinį strypą tempė į save, o A. S. – į savo pusę. Neneigia sužalojęs A. S., tačiau tai padarė besigindamas, todėl mano, kad šioje situacijoje nesvarbu kiek smūgių A. S. kliuvo į veidą. Teigia, kad teisme buvo būtina nustatyti, ar jis turėjo teisę gintis nuo A. S., jį užpuolusio metaliniu strypu, ir jeigu turėjo teisę gintis, ar tada neviršijo būtinosios ginties ribų. Mano, jog teismas nuosprendyje neįvertino liudytojų parodymų, nes liudytojai V. L., D. K., V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjant bylą parodė, kad įvykio dieną tarp jo ir A. S. kilo abipusis žodinis konfliktas ir susistumdymas, kurio metu nei jis, nei A. S. nenukentėjo, po to A. S. nuėjo į 30 metrų nuo sustumdymo vietos buvusią kalvę, ir iš ten pasiėmė apie 1 metro ilgio metalinį strypą, kuriuo bandė jam suduoti į galvą iš nugaros. Jis buvo žmonių perspėtas, todėl gynėsi, bandė išplėšti strypą iš A. S. rankų, kas iš karto nepavyko. Vėliau jam A. S. spyrė koja į tarpkojį, iš skausmo susilenkė ir paleido strypą. Tada A. S. vėl užsimojo jam smogti į galvą ir jis A. S. sudavė kumščiu į veidą. Po šio jo smūgio A. S. išmetė metalinį strypą ir nuėjo. Teigia, kad liudytojų D. K., V. B., V. L. parodymai yra nuoseklūs, jie nėra jo draugai, o tik jo ir A. S. pažįstami. Šie liudytojai buvo netoli jo ir A. S. ir viską gerai matė, todėl jų parodymų vertinti kritiškai nėra pagrindo, nors teismas šių liudytojų parodymų neaptarė ir nevertino. Taip pat nurodo, kad A. S. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, nes nukentėjusiojo A. S. pažįstamas N. P., kuris anot nukentėjusio matė įvykį ir gelbėjo nuo nukentėjusio užpuolimo, teisme paneigė A. S. teiginius. A. S. parodė, kad po sumušimo jis kreipėsi į turguje budėjusius policininkus, tačiau šie pareigūnai savo tarnybiniais pranešimais paneigė A. S. parodymus, patvirtindami, kad jie buvo turgavietėje, tačiau niekas įvykio dieną į juos nesikreipė. Teigia, kad A. S. teisme melavo aiškindamas, jog metalinį strypą jis rado turgavietėje, toje vietoje, kur vyko apsižodžiavimas ir apsistumdymas, nors visi liudytojai patvirtino, kad turgavietėje metaliniai armatūros gabalai nesimėtė ir kad A. S. po konflikto nuėjo į kalvę, iš kur atsinešė apie 1 metro ilgio armatūros gabalą. Mano, kad jei A. S. po jųdviejų apsižodžiavimo ir apsistumdymo jautėsi įžeistas, vietoje ėjimo į kalvę ieškoti įrankio, galėjo kreiptis į turgavietėje buvusią policiją, tačiau to nepadarė, o nusprendė su juo (apeliantu) susidoroti ir netikėtai jį užpuolė. Nemano, kad tokiu būdu, kaip nurodyta nuosprendyje, A. S. gynėsi nuo jo. Mano, kad pagal teismo nuosprendį jis turėjo laukti, kol A. S. jį užpuolęs metaliniu strypu suknežins galvą. Dėl to mano, kad neteisingai nuosprendyje konstatuota, kad jo veiksmuose nebuvo būtinosios ginties. Teigia, kad byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina jo paties parodymus, jog jis neturėjo kitos išeities, kaip besiginant smūgiuoti jį užpuolusiam A. S. ir jis būtinosios ginties ribų neviršijo.

9Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atstovavimo išlaidas. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

11Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl N. R. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

12Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusio asmens.

13Įvertinus byloje surinktus duomenis, kolegija daro išvadą, kad N. R. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė vien tik nukentėjusiojo parodymais. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad N. R. bei liudytojų parodymai vertintini kritiškai todėl, kad jų parodymai neatitinka nukentėjusiojo parodymams ir teismo medicinos specialisto išvadai. Kitų argumentų, kodėl šių asmenų parodymai vertintini kritiškai, apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė.

14Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis tvirtino, kad N. R. jam smūgius sudavė tyčia, be jokios priežasties. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad pirmas smūgis jam buvo suduotas be jokios priežasties, atsisakius N. R. atiduoti 200 eurų už prirodytą automobilio pirkėją. Po pirmo N. R. jam suduoto smūgio kumščiu į smakrą, jam buvo praskelta lūpa, jis suklupo, trumpam buvo praradęs sąmonę, tačiau pasišalinęs iš tos vietos, kur buvo suduotas smūgis, nuėjo prie kalvės, iš kur pasiėmė metalinį strypą (skirtingai įvardijamą vamzdeliu, armatūra, laužtuvu ir pan.), juo nešinas artinosi prie pasišalinusio N. R., kuris nuo nukentėjusiojo buvo toli. Tačiau jį beeinantį link N. R., iš nugaros sugriebė ir užlaužęs rankas laikė V. B., o pribėgęs N. R. sudavė daugybę smūgių tiesiai į veidą, po ko nukentėjusysis prarado sąmonę. Atsigavęs ir kruvinas nuėjo prie automobilių turgaus vartų stovėjusio policijos pareigūnų, kurie iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.

15Kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas nustatyta byloje pateiktose trijose teismo medicinos specialistų išvadose: „A. S. padaryti kūno sužalojimai: dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės komplekso lūžis, kraujosruva dešinės akies vokuose ir apatinėje lūpoje, muštinės žaizdos dešiniame antakyje ir apatinėje lūpoje. Šie surasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 3 smūgių bukais kietais daiktais į veidą. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio komplekso lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui“ (b.l. 61, 65, t. 1). Paties nukentėjusiojo pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 165/07(10) nurodyta, kad „pil. A. S. padaryta dešinio viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimas, randai po žaizdų gijimo dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, dešinės akies apatiniame voko-skruosto riboje, apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja ir pan., mažiausiai trimis smūgiais. Sužalojimai padaryti galimai nurodomo įvykio metu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.“ (b.l. 51, t. 2). Tiek specialisto išvada Nr. G 736/07(04), tiek ir specialisto išvada Nr. G 165/07(10) yra duotos remiantis paties nukentėjusiojo pasakojimu apie patirtus sužalojimus, todėl šios išvados yra subjektyvios, kadangi ekspertams nebuvo žinomos aplinkybės, ar sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti nuteistajam ginantis nuo nukentėjusiojo puolimo metaliniu strypu. Kaip matyti, šios specialistų išvados patvirtina tik faktą, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai nurodytu įvykio aplinkybėse laiku, tačiau nei viena specialisto išvada nepatvirtina kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai. Taigi, daroma išvada, kad teismo medicinos specialistų išvados, kaip dokumentai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant bylą, nepatvirtina nukentėjusiojo duotų parodymų apie jam padarytų sužalojimų aplinkybes. Dėl šios priežasties nepagrįstai pirmosios instancijos teismas teismo medicinos specialisto išvadomis grindė N. R. kaltę padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

16Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad greitąją medicinos pagalbą jam iškvietė prie automobilių turgaus vartų tą dieną budėję policijos pareigūnai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įvykio dieną toje vietoje budėjo policijos pareigūnai – liudytojai S. M. ir R. P. ir jie parodė, kad neprisimena atvejo, kad prie jų būtų priėjęs sumuštas vyriškis (b.l. 77-78, 79-80, t. 1). Bylos duomenimis nustatytą faktą, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis buvo pristatytas į VšĮ Radviliškio ligoninę patvirtina byloje esančios ambulatorinių ligonių registracijos žurnalo bei greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnalo kopijos (b.l. 54-59, t. 1, b.l. 21-23, t. 2). Šie dokumentai patvirtina, kad greitoji medicinos pagalba nukentėjusiajam 2007-04-19 8:59 val. buvo kviesta dėl sumušimo ir medikus iškvietė policijos budėtojas, o antrą kartą greitąją medicinos pagalbą tą pačią dieną 10:17 val. prie policijos dėl kraujavimo iš burnos išsikvietė pats nukentėjusysis. Pastebėtina, kad šie dokumentai taip pat patvirtina tik faktą, kad nukentėjusysis į medikus kreipėsi dėl sužalojimo, tačiau šie dokumentai nepatvirtina nukentėjusiojo patirto sužalojimo aplinkybių ir paneigė nukentėjusiojo parodymus, jog įvykio vietoje tą dieną budėjęs policijos ekipažas iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis niekaip nepaaiškino, kodėl antrą kartą greitąją medicinos pagalbą jis kvietėsi prie policijos praėjus vos daugiau kaip vienai valandai po pirmojo iškvietimo ir jam būtinos medicininės pagalbos suteikimo.

17Analizuojant paties nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad nors pagrindinėse įvykio detalėse A. S. parodymai sutampa, tačiau kiekvienos vėlesnės apklausos metu nukentėjusysis skirtingai nurodydavo aplinkybes dėl metalinio strypo radimo ir jo pasiėmimo aplinkybių. 2007-05-07 protokole-pareiškime dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto A. S. nurodė, kad prie jo priėjo N. R. ir pradėjo reikalauti 200 eurų, atsisakius duoti reikalaujamus pinigus, smogė kumščiu į veidą, po to jo draugas V. B. nukentėjusįjį laikė apglėbęs, o N. R. smogė daugybę smūgių į veidą, dėl ko A. S. buvo sužalotas veidas, prarado sąmonę (b.l. 17, t. 1). Taigi, apie jokį metalinį strypą, vamzdelį nukentėjusysis nieko nenurodė. Tačiau tos pačios dienos A. S. pareiškime policijai nukentėjusysis nurodė, kad po N. R. stipraus rankos smūgio į veidą, A. S. teigė patyręs šoką, jam mirguliavo akyse, apsvaigo galva, prieš akis pamatė geležies gabalą; apsidairė – jo skriaudiko nesimatė; staiga iš už nugaros jį stipriai sugriebė ir užlaužęs rankas laikė N. R. draugas V. B., tada nežino iš kur atbėgęs N. R. vėl pradėjo smūgiuoti į galvą, prarado sąmonę (b.l. 18, t. 1). Nukentėjusysis parodymų patikrinimo metu parodė vietą, kurioje jam pirmą kartą N. R. sudavė pirmą smūgį – t.y. stovėjo ant žalios vejos atokiau nuo paminklinio akmens ir medžio 12 metrų atstumu ir 11,8 metrų atstumu nuo kalvės (b.l. 38-44, t. 1, b.l. 68-75, t. 2). 2007-05-07 apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad po pirmo N. R. suduoto smūgio suklupo, pamatė ant žemės prie didelio akmens gulintį geležies gabalą, stodamasis jį pasiėmė, nes norėjo apsiginti nuo N. R. (b.l. 21, t. 1). 2007-11-23 apklausos metu nukentėjusysis jau nurodo, kad po jam suduotų N. R. smūgių į veidą, jis atsitraukė į šalį, paėjo iki pastato, kur pamatė ant žemės gulintį metalinį strypą, jį pakėlė ir grįžo apie 5 metrus link N. R., kuriam norėjo smogti (b.l. 24-25, t. 1), o akistatos tarp nukentėjusiojo ir N. R. metu nukentėjusysis patvirtino, kad po pirmo smūgio nieko nepamena, metalinį strypuką pamatė už automobilio, pasiėmė strypuką ir ėjo link N. R. norėdamas išsiaiškinti (b.l. 28-30, t. 1). 2009-05-20 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (pastebėtina, kad trūksta posėdžio protokolo 3 lapo) nukentėjusysis parodė, kad po pirmo N. R. smūgio kumščiu į smakrą prarado sąmonę, rado geležies gabalą ir ėjo link N. R., paėjo apie 4-5 žingsnius, kai jį sulaikė V. B. bei atsakydamas į klausimą nurodė, kad tuo metu N. R. nuo jo buvo dideliu atstumu“ (b.l. 36-37, t. 1). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis tvirtino, kad po smūgio į smakrą, suklupo, paėjo kelis žingsnius link kalvės (apie 5 metrus), paklūpojo už automobilio, paskui pradėjo suvokti kas vyksta, prie kalvės pamatė atremtą vamzdelį (apie 50 cm ilgio) (vamzdžio galą), buvo šoke, pasikėlė, N. R. buvo už V. L. automobilio, matė per miglą, paėmė vamzdelį, N. R. buvo nubėgęs toli, už mašinų (b.l. 6-13, 54-57, t. 2). Iš šių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis skirtingai nurodo aplinkybes dėl metalinio strypo (vamzdelio) radimo ir paėmimo. Kyla klausimas, kodėl po pirmo smūgio, kada nukentėjusiajam buvo smogta į veidą (smakrą), praskėlus lūpą ir bėgant kraujui, praradus sąmonę, nukentėjusysis iš karto nesikreipė pagalbos dėl patirto sužalojimo, o ėjo apie 12 metrų link kalvės, kur rado metalinį strypą, jį pasiėmęs vėl grįžo tokį pats atstumą tikslu apsiginti nuo N. R., nors nuteistasis tuo metu paties nukentėjusiojo teigimu jau buvo dideliu atstumu nuo jo, už automobilių, nuėjęs į kitą nei pats nukentėjusysis pusę? Taigi, tokie nukentėjusiojo parodymų tikslinimai dėl metalinio strypo dydžio, kiekvienoje sekančioje apklausoje menkinant jo dydį, dėl strypo pasiėmimo aplinkybių ir atstumų, vaikščiojimo link kalvės ir grįžimo atgal tikslu apsiginti nuo įvykio vietos nutolusio N. R., verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų išsamumu ir teisingumu.. Pastebėtina, kad pats nukentėjusysis, po visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu pasirašė protokolus, savo parašu patvirtindamas, kad apklausos protokoluose viskas surašyta teisingai. Be to, nukentėjusysis ne kartą teigė, kad po pirmo N. R. suduoto smūgio jis buvo praradęs sąmonę, tačiau iš jo duotų parodymų matyti, kad jis atsimena, jog suklupo, paėjo į šalį (prie kalvės), kur rado metalinį strypą, juo nešinas grįžo atgal tikslu išsiaiškinti (apsiginti) nuo N. R., kuris, pagal nukentėjusiojo parodymus smurtinius veiksmus jau buvo nutraukęs ir nutolęs nuo įvykio vietos, taigi, neaišku nuo kokių smurtinių N. R. veiksmų nukentėjusysis ketino apsiginti?

18Taip pat iš nukentėjusiojo parodymų visumos matyti, kad jis kelis kartus apklausų metu teigė, kad jo ir N. R. pirmąjį, o ir vėliau įvykusį antrą konfliktą nutraukė, t.y. juos išskyrė liudytojas K. P.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. parodė, kad neatsimena, ar būdamas įvykio metu automobilių turguje matė A. S. ir N. R., teigė jokių muštynių nematęs ir negirdėjo apie jas kalbant (b.l. 71, t. 1). Apklaustas N. P. parodė, kad konflikto tarp A. S. ir N. R. nematė, nes pardavęs savo automobilį, kartu su klientu išvažiavo tvarkyti dokumentų, o grįžęs girdėjo kalbas apie konfliktą, tačiau pats asmeniškai negirdėjo, jog nukentėjusysis ir N. R. būtų ginčijęsi dėl pinigų, taipogi teigė, kad tą dieną A. S. nebuvo prie jo priėjęs (b.l. 70, t. 1, b.l. 179-181, t. 1). Todėl laikytinas neatitinkančiu tikrovės ir nepagrįstu nukentėjusiojo teiginys, kad liudytojas P. jį su N. R. išskyrė, tačiau nenorėjo liudyti. BPK 83 str. 1 d. bei 142 str. numatyta liudytojo pareiga šaukiamam atvykti į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Iš bylos matyti, kad liudytojai N. ir K. P. prieš apklausas buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus niekieno neverčiami. Nei teismas, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras negali ir neturi teisės priversti liudytoją duoti parodymus, palankius nukentėjusiajam ar nuteistajam, nes liudytojo pareiga yra duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Be to, BK 233 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už poveikio liudytojui darymą. Taigi, liudytojų K. ir N. P. ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojo N. P. teisme duoti parodymai nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, jog tarp nukentėjusiojo ir N. R. įvykusio konflikto metu šie liudytojai buvo šalia ir matė įvykį, taip pat išskyrė nukentėjusįjį ir nuteistąjį.

19Byloje apklausti kiti liudytojai V. L., D. K., V. B., parodę, kad tiek nukentėjusįjį, tiek ir N. R. pažįsta kaip Raseinių gyventojus, paliudijo, jog pats nukentėjusysis automobilių turguje priėjo prie jų būrelio, kuriame buvo ir N. R., tarp jų įvyko kažkoks ginčas dėl pinigų, matė kaip nukentėjusysis ir N. R. susistumdė – vienas kitą pastūmė į krūtinę – nematė, kad būtų suduoti smūgiai ar kuris nors iš jų būtų nugriuvęs ant žemės, po to išsiskirstė, matė kaip nukentėjusysis nuėjo link kalvės (b.l. 81-82, 83-84, 85-86, t. 1, b.l. 189-193, t. 1, b.l. 6-13, t. 2). Liudytojai V. L. ir D. K. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, nurodydami vietą, kurioje įvyko A. S. ir N. R. susistumdymas (b.l. 93-98, 102-106, t. 2). Aplinkybę, jog pats nukentėjusysis pirmas į krūtinę pastūmė N. R., parodė ir apeliantas (b.l. 95-96, 97-98, 100, t. 1, b.l. 6-13, t. 2), savo parodymus patvirtindamas ir akistatos su nukentėjusiuoju metu (b.l. 28-30, t. 1) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 85-92, t. 2). Byloje nėra nustatyta duomenų, apart paties nukentėjusiojo parodymų, jog pirmo konflikto su N. R. metu, apeliantas pirmas smogė nukentėjusiajam smūgį į veidą, praskėlė A. S. lūpą, dėl ko nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Kadangi nuteistojo ir liudytojų parodymai dėl pirmojo konflikto tarp N. R. ir nukentėjusiojo aplinkybių tarpusavyje sutampa, o byloje nesant duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus, jog N. R. pirmas smogė smūgį kumščiu pastarajam į veidą, dėl ko jam reikėjo gintis nuo N. R. pasiimant geležinį strypą, kolegija būtent nukentėjusiojo parodymus dėl pirmojo konflikto aplinkybių vertina kritiškai. Nors nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme teigė, jog liudytojai yra N. R. draugai ir dėl to davė N. R. palankius parodymus, tačiau kaip jau buvo minėta, liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, be to, liudytojai parodė, kad jie N. R. ir nukentėjusįjį pažįsta tik kaip Raseinių gyventojus, todėl kolegija neturi pagrindo šių liudytojų parodymus vertinti kritiškai. Be to, byloje nėra duomenų, kad N. R. būtų padaręs poveikį liudytojams, kad pastarieji duotų jam palankius parodymus. Nors nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė įvykį mačiusius ir jame dalyvavusius asmenis, tačiau liudytojai, kaip ir pats N. R. apie įvykio aplinkybes buvo apklausti nuo įvykio praėjus beveik dvejiems metams, dėl ko liudytojai negalėjo nurodyti išsamiai visų įvykio aplinkybių, t.y. kas pirmas pradėjo konfliktą, kas pirmas pastūmė, kur buvo suduotas smūgis ir pan.

20Be to, nukentėjusysis tyrimo pradžioje teigė, jog jokių finansinių reikalų su N. R. neturėjo, tačiau vėliau pripažino, kad N. R. buvo prirodęs pirkėją nukentėjusiajam. pats nukentėjusysis patvirtino, kad Raseiniuose tvarką, kad jei kitas asmuo prirodo automobilio pirkėją, tai už pirkėjo prirodymą sumokami pinigai, tą darydavo ir pats nukentėjusysis. Taigi, pats nukentėjusysis pripažino, kad tarp jo ir N. R. buvo finansiniai santykiai ir N. R. teigimas, kad jis norėjęs A. S. tik sugėdinti prieš kitus asmenis, parodyti, kad nukentėjusysis yra nesąžiningas, todėl pradėjęs kalbą apie tuos pinigus už A. S. prirodytą automobilio pirkėją, negali būti pripažįstami sąmoningu išprovokavimu A. S. imtis atsakomųjų veiksmų.

21Nukentėjusysis parodė, kad jam artinantis prie N. R., jį iš už nugaros sugriebė, užlaužė rankas V. B., jis negalėjo ištrūkti, o pribėgęs N. R. sudavė jam smūgius tiesiai į veidą, po pirmo suduoto smūgio prarado sąmonę. Byloje apklausti liudytojai V. L., D. K., V. B., o ir pats apeliantas parodė, kad nukentėjusiajam artinantis prie N. R., nukentėjusysis buvo užsimojęs rankoje laikomu metaliniu strypu, ketino juo suduoti N. R., tačiau pastarąjį perspėjus saugotis, N. R. išvengė smūgio, sugriebė už metalinio strypo, susitampė, nukentėjusysis vieną kartą spyrė N. R. į tarpkojį, dėl ko N. R. paleido metalinį strypą, suklupo, o kai nukentėjusysis dar kartą buvo užsimojęs strypu smogti N. R., apeliantas stodamasis smogė nukentėjusiajam į galvos sritį. Liudytojai taip pat parodė, jog nukentėjusiojo niekas nelaikė apglėbęs ar užlaužęs rankas ir nematė konkrečiai kiek N. R. sudavė smūgių nukentėjusiajam, tačiau po smūgių sudavimo nukentėjusysis nuėjo, jie nepastebėjo, jog nukentėjusioje veide būtų matyti kokie nors sužalojimai. Apeliantas pripažįsta, kad nukentėjusiajam gindamasis sudavė vieną smūgį į veidą, o kitus sužalojimus galėjo padaryti, kai jiedu tampėsi įsikibę į metalinį strypą. Kolegija, įvertinusi visų liudytojų, nukentėjusiojo ir nuteistojo duotus parodymus daro išvadą, nuteistojo duotus parodymus patvirtina apklausti liudytojai, kurių duoti parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, vienodi, juos liudytojai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, po įvykio praėjus trims metams. Kolegija neturi pagrindo liudytojų parodymais netikėti, nes byloje nėra duomenų, jog liudytojai parodymus davė būdami įtakoti nuteistojo.

22Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo versiją, jog jam smūgius N. R. sudavė tuomet, kai V. B. jį laikė apglėbęs ir užlaužęs rankas už nugaros, taip apribojant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Nors pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sužalojimo nukentėjusysis nurodė tiek N. R., tiek ir V. B., tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu nebuvo pradėtas, įtarimai V. B., kaip N. R. bendrininkui sužalojant nukentėjusįjį, nebuvo pareikšti, V. B. byloje apklaustas tik liudytojų. Be to, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl V. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn prisidėjus prie nukentėjusiojo sužalojimo. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija nukentėjusiojo parodymus negali imti domėn kaip besąlygiškai patikimus, nuoseklius ir išsamius, juos vertina tiek kiek, jie sutampa su kitų byloje apklaustų asmenų parodymais apie įvykio aplinkybes. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis buvo pareiškęs prašymą iškviesti ir apklausti liudytojais jo dukters pažįstamus draugus, kurie, nukentėjusiojo teigimu, matė jo mušimą, tačiau teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis palaikė savo atstovo nuomonę, jog bylą galima nagrinėti neatvykus kviestam liudytojui T. B., nes ir be šio liudytojo galima ištirti įvykio aplinkybes (b.l. 25, t. 2). Kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti nukentėjusiojo parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes, nukentėjusysis nenurodė, o jie ir nenustatyti bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Taigi, teismas ištyręs byloje surinktus duomenis, privalo juos įvertinti pagal savo vidinį įsitikimą, vadovaudamasis įstatymu. Pagal BPK 20 str. 3 d., įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pirmosios instancijos teismo ištirtus byloje duomenis, gautus teisėtais būdais, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka, pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad apylinkės teismas neišsamiai motyvavo savo išvadą dėl N. R. kaltės tyčia sužalojus nukentėjusįjį.

23Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir N. R. buvo pasibaigęs, nukentėjusiajam nuėjus link kalvės ir tarp nukentėjusiojo ir N. R. buvus gana didelį atstumą, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam nebuvo jokios priežasties, neštis metalinį strypą tikslu išsiaiškinti ar apsiginti nuo N. R. veiksmų, nes pastarojo veiksmai jau buvo pasibaigę. Taigi, pats nukentėjusysis antru metu sudarė konfliktinę situaciją, neadekvačiai reagavo į N. R. veiksmus (kalbas apie pinigų grąžinimą už prirodytą pirkėją, susistumdymą). Taigi, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad smūgius N. R. sudavė gindamasis, kadangi nukentėjusysis link jo artinosi rankose nešdamasis metalinį strypą.

24Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. numatyta asmens teisė į būtinąją gintį, kurią asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 str. 3 d., t. y. tik esant visoms būtinoms sąlygoms vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

25Iš byloje esančių surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad pasibaigus pirmam konfliktui tarp nukentėjusiojo ir apelianto, nukentėjusiajam nebuvo realaus pagrindo imtis neadekvačių atsakomųjų veiksmų N. R. atžvilgiu, t.y. pasiimti metalinį strypą, nors jis ir būtų tuščiaviduris vamzdelis ar vamzdžio dalis, tai vis viena juo galima sužaloti asmenį ir jo panaudojimo paskirtis tikrai nėra gynybinė, t.y. panaudoti apsiginti nuo kito asmens veiksmų. Nukentėjusysis vėlesnių apklausų metu pripažino, kad jis nešėsi metalinį strypą artindamasis link N. R., kuris nuo pateis buvo gana toli, tokius savo veiksmus nukentėjusysis aiškino kaip tuo metu jam kilusią mintį tokiu būdu gintis. Tačiau kyla klausimas nuo ko gintis, jei N. R. nuo nukentėjusiojo buvo pasišalinęs, objektyvių duomenų, jog N. R. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus (sudavė smūgį be jokios priežasties) byloje nenustatyta, o pasakytų žodžių dėl pinigų grąžinimo už prirodytą automobilio pirkėją ar tarp vyriškių įvykusį susistumdymą negalima laikyti tokio pavojingumo, jog būtų reali priežastis imtis neadekvačių priemonių. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad išgirdę kažką perspėjant N. R. saugotis, pamatė kaip nukentėjusysis A. S. rankoje laikydamas metalinį strypą (laužtuvą, gelžgalį ir pan. apibūdinamą daiktą) atbėgo nuo kalvės. Paties nuteistojo teigimu, tik būdamas perspėtas saugotis, atsisukęs pamatė atbėgantį A. S., kuris laikė rankoje pakėlęs armatūrą (apie 1 metro ilgio) ir kuria ketino jam suduoti. Situacija, kuomet ne tik apeliantas, bet ir liudytojai parodė matę nukentėjusįjį užsimojusį metaliniu strypu apeliantui, rodo kėsinimosi realumą, pavojingumą ir akivaizdų kėsinimąsi. Taigi, nuteistasis N. R. turėjo teisę į būtinąją ginti. Tai, kad N. R. metaliniu strypu nebuvo suduotas smūgis, tėra tik atsitiktinumas, nes pirmo smūgio N. R. išvengė pasisukęs ir buvo kliudytas liudytojo V. L. automobilis. Liudytojai taip pat parodė matę kaip nukentėjusysis buvo užsimojęs ir antrą kartą, po ko N. R. sugriebė už metalinio strypo ir jiedu susitampė, tiek vienas, tiek kitas bandydami atimti iš kito metalinį strypą. Liudytojas V. L. parodė, kad konflikto metu A. S. stovėjo atsisukęs nugara, todėl liudytojas matė, kaip nukentėjusysis vieną kartą koja spyrė N. R. į tarpkojį ir N. R. suklupo, o stodamasis N. R. sudavė smūgį A. S., po ko pastarasis paleido metalinį strypą. Liudytojas D. K. apylinkės teisme parodė, kad po to, kai N. R. buvo įspėtas saugotis ir tokiu būdu išvengė smūgio metaliniu strypu, N. R. ir nukentėjusysis susiėmė, vyrai pasistumdė, pasismūgiavo – tarpusavyje apsikeitė smūgiais rankomis, kojomis, metaliniu strypu ir išsiskirstė, tuo tarpu buvo susirinkusių daugiau žmonių pažiūrėti. Šis liudytojas parodė, jog matė, kad N. R. nukentėjusiajam sudavė 1-2 kartus, bet nematė į kurią vietą, nes matė mostelėjimą ranka. Kadangi liudytojai parodė, jog jie nėra draugais nei su nukentėjusiuoju, nei su N. R., o tik pažįsta kaip Raseinių gyventojus, kolegija įvertinusi liudytojų parodymus, juos sugretinusi su nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymais, daro išvadą, kad šio nukentėjusiojo ir nuteistojo kontakto metu, nukentėjusiajam ir buvo suduoti smūgiai į veidą, padarant jam teismo medicinos specialisto išvadose nustatytus sužalojimus. Nors N. R. teigia besigindamas A. S. sudavė tik vieną smūgį į smakrą, o kiti sužalojimai A. S. galėjo būti suduoti tampantis abiem laikantis už metalinio strypo. Specialisto išvadose nurodyta, kad A. S. dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės komplekso lūžis, kraujosruva dešinės akies vokuose ir apatinėje lūpoje, muštinės žaizdos dešiniame antakyje ir apatinėje lūpoje padaryti 3 smūgių bukais kietais daiktais į veidą pasekoje. Kaip specialisto išvadoje nurodyta, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, tam neprieštarauja ir liudytojų parodymai, jog nukentėjusysis po jam suduotų smūgių nebuvo nugriuvęs ant žemės. Taigi, įvertinus byloje sutrinktų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad besigindamas apeliantas A. S. sudavė teismo medicinos specialisto nustatytus 3 smūgius į veidą, dėl ko nukentėjusiajam padarė išvadoje nustatytus sužalojimus.

26Iš bylos duomenų matyti, kad N. R. nuo nukentėjusiojo rankoje laikomo metalinio strypo, gynėsi tik rankomis, abu vyrai buvo blaivūs įvykio metu, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas ginantis nuo akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi metu, ir apelianto gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, taigi kolegija daro išvadą, kad apeliantas neperžengė būtinosios ginties ribų (BK 28 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiojo parodymus, jog po įvykio jis apeliantą Raseiniuose buvo sutikęs ne vieną kartą, tačiau A. S. teigimu, tarp jų nebuvo jokios klabos apie padarytus sužalojimus ar negrąžintus pinigus už prirodytą pirkėją, kad N. R. dėl padaryto sužalojimo neatsiprašė. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nesijautė kaltas dėl padaryto A. S. sužalojimo, kadangi pastarąjį sužalojo besigindamas.

27Taigi, nors nuteistojo veika formaliai ir atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant būtinajai ginčiai ir bylos duomenimis nenustatyta, jog savo veiksmais susidariusioje situacijoje N. R. būtų peržengęs būtinosios ginties ribas. Todėl N. R. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. negalima, nes nustatyta BK 28 str. 2 d. numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Apylinkės teismas šių bylos aplinkybių tinkamai neįvertino, BK 28 str. 2 d. nuostatomis nesivadovavo ir, esant BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors tokiu atveju privalėjo nutraukti bylą BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o byla N. R. atžvilgiu nutraukiama.

28Kadangi nukentėjusysis A. S. dėl patirto sužalojimo byloje pareiškė civilinį ieškinį, tačiau pagal teismų praktiką, kada žala padaryta dėl būtinosios ginties, žalos išsprendimo klausimas iš baudžiamojo proceso išskiriamas ir perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka. Taigi, N. R. atžvilgiu nutraukiant bylą esant Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio Valstybinės ligonių kasos interesus, pareikštas civilinis ieškinys dėl A. S. gydymo išlaidų priteisimo paliktini nenagrinėtais. Taip pat tikslinga panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš N. R. priteistos nukentėjusiojo patirtos advokato atstovavimo išlaidos.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p., 326 str. 1 d. 2 p, 327 str. 1 p., 328 str. 1 p. ir 3 p., kolegija

Nutarė

31Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą N. R. atžvilgiu nutraukti.

32A. S. civilinį ieškinį 617,72 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio Valstybinės ligonių kasos interesus, 2987 Lt civilinį ieškinį už A. S. gydymo paslaugas paliktini nenagrinėtais.

33Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria iš N. R. A. S. priteista 1785 Lt advokato atstovavimo išlaidos.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Priteista iš N. R. 617,72 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt neturtinės žalos,... 4. Priteista iš N. R. 2987 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ... 7. N. R. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. R. prašo panaikinti Radviliškio rajono... 9. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 11. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, netinkamai... 12. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. numatyta, jog įrodymais gali būti tik... 13. Įvertinus byloje surinktus duomenis, kolegija daro išvadą, kad N. R. kaltę... 14. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis tvirtino, kad N. R. jam... 15. Kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas nustatyta byloje pateiktose... 16. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad greitąją medicinos... 17. Analizuojant paties nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad nors pagrindinėse... 18. Taip pat iš nukentėjusiojo parodymų visumos matyti, kad jis kelis kartus... 19. Byloje apklausti kiti liudytojai V. L., D. K., V. B., parodę, kad tiek... 20. Be to, nukentėjusysis tyrimo pradžioje teigė, jog jokių finansinių... 21. Nukentėjusysis parodė, kad jam artinantis prie N. R., jį iš už nugaros... 22. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo versiją, jog... 23. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir N. R.... 24. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. numatyta asmens teisė į būtinąją... 25. Iš byloje esančių surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad pasibaigus... 26. Iš bylos duomenų matyti, kad N. R. nuo nukentėjusiojo rankoje laikomo... 27. Taigi, nors nuteistojo veika formaliai ir atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p.... 28. Kadangi nukentėjusysis A. S. dėl patirto sužalojimo byloje pareiškė... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p., 326 str. 1 d. 2 p, 327... 31. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendį... 32. A. S. civilinį ieškinį 617,72 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt neturtinės... 33. Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d....