Byla e2A-321-657/2016
Dėl žalos atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15285-886/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sanitex“, M. V. dėl žalos atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 210,67 Lt žalos atlyginimo, 14,54 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-13 transporto priemonė „Fiat panda 1.3 multijet D“, valst. Nr. ( - ) važiuodama ( - ), ties namu Nr. 25 įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas duobės iš anksto negalėjo pastebėti ir apvažiuoti, nes ji nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Eismo įvykio metu buvo sugadintas priekinis kairės pusės ratlankis ir reikalinga ratų geometrijos patikra. Atlikus pakartotinę apžiūrą nustatyta, jog būtina keisti variklio karterį. Ieškovė apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir sumokėjo 210,67 Eur draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė į raginimus atlyginti žalą nereagavo.

4Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepateikta įrodymų apie nepriekaištingą automobilio būklę. Variklio karteris sugadinimas nebuvo nustatytas nei eismo įvykio medžiagoje, nei 2013-02-18 atliktoje pirminėje transporto priemonės apžiūroje. Pakartotinė transporto priemonės apžiūra atlikta po keturių dienų, todėl automobilis po eismo įvykio galėjo būti naudojamas ir galėjo būti apgadintas vėliau kitoje vietoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 210,67 Eur žalos atlyginimo, 14,54 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad vieno ratlankio ir variklio karterio sugadinimai ir žalos dydis paneigia atsakovės argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota Transporto priemonės techninės apžiūros akte, kuriame nurodytos keistinos dalys – priekinis kairės pusės ratlankis, remontuojamos dalys – ratų geometrija. Policijos įvykio tyrimo dokumentai pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. vasario 13 d. nutarime nurodyta, kad vairuotojo M. V. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl transporto priemonės variklio karterio apgadinimo. Transporto priemonę vairavęs M. V. ir policijos pareigūnai po eismo įvykio negalėjo įtarti, kad įvažiavus į duobę nepataisomai sugadintas variklio karteris, nes jis nebuvo pramuštas kiaurai, tepalai neišbėgo. Tokį pažeidimą galima pastebėti tik apžiūrėjus transporto priemonės dugną iš apačios ir esant pakankamam apšvietimui. Teismas pripažino labiau tikėtinais ieškovės atstovo argumentus, kad pirminės transporto priemonės apžiūros metu draudiko atstovas atlikęs vizualią transporto priemonės apžiūrą taip pat galėjo nepastebėti variklio karterio pažeidimo dėl tų pačių priežasčių. Variklio karterio sugadinimai nustatyti atlikus papildomą transporto priemonės apžiūrą. Ieškovės argumentus dėl variklio karterio apgadinimo eismo įvykio dieną pagrindžia AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto R. L. 2015-09-05 rašytiniai paaiškinimai dėl žalos atsiradimo mechanizmo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismui nepateikė papildomų įrodymų, paneigiančių šio paaiškinimo faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovės nurodytais argumentais. Atsakovės teiginiai, kad automobilis galėjo būti apgadintas kitur, kitomis aplinkybėmis, grindžiami tik prielaidomis, byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. Atsakovės atstovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad fotonuotraukose užfiksuoti variklio karterio pažeidimai neatitinka įvykio mechanizmo ir ieškovės žalų tyrimo eksperto R. L. 2015-09-05 paaiškinimuose nurodyto variklio karterio pažeidimo atsiradimo mechanizmo. Atsakovės nurodytu būdu, t.y. galimai automobiliui užvažiavus ant bordiūro, būtų visiškai kitoks variklio karterio pažeidimo atsiradimo mechanizmas. Todėl teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonės variklio karteris pažeistas būtent 2013-02-13 eismo įvykio metu ( - ) važiuojamojoje kelio dalyje ties 25 namu buvusioje kelio duobėje. Šiuo atveju aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsakovės argumentai, kad automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų. Atsakovės argumentą, kad visiškas draudimo išmokos kaip žalos priteisimas draudimo bendrovei prieštarauja Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką, nes jos nebelieka, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovė šiais argumentais paneigė subrogacijos instituto taikymą. Išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalos padariusio asmens atlyginti žalą. Tačiau draudimo išmokos išmokėjimo faktas nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, priešingu atveju, susidarytų teisiškai nelogiška situacija, jog atsakingo už padarytą žalą asmens padarytus nuostolius padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sąlygas atsakingam asmeniui išvengti atsakomybės. Teismas sprendė, kad atsakovė patvirtino, jog už kelių būklę ir jos gerinimą atsakinga savivaldybė, tačiau nepakankamais pripažino jos argumentus, kad pareigų vykdymas yra sąlygotas nepakankamu finansavimu ar prastų/blogų gamtinių sąlygų buvimu. Kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Savivaldybei neatlikus ar netinkamai atlikus jai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priskirtos funkcijos – prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves, organizuoti saugų eismą, atsirado duobė sukėlusi eismo įvykį. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą gatvės įvykio vietoje adresu ( - ), tvarkymą, priežiūrą, taisymą ir saugos eismo organizavimą. Atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-02-13 nutarimo, policijos pareigūno nubraižytos eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilio apgadinimai atsirado automobiliui įvažiavus į neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę adresu ( - ). Pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl jos pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Transporto priemonė buvo apdrausta ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Sanitex“ 2013-11-08 sudaryta transporto priemonių draudimo sutartimi. Draudimo išmoka nustatyta vadovaujantis draudimo sutartimi ir transporto priemonių draudimo taisyklėmis. Atsakovės atstovės argumentus, kad žala už variklio karterio pažeidimą neturėtų būti atlyginta, nes automobilis galėjo būti eksploatuojamas ir apgadintas po eismo įvykio kitoje vietoje, atmetus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi. Ieškinį tenkinęs, teismas iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą dalyje dėl 143,22 Eur. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką. Teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą už transporto priemonės variklio karterio apgadinimą. Karterio apgadinimo nenustatė nei pati ieškovė, nei policijos pareigūnai pirminės apžiūros metu. Neįrodyta, kad karterio apgadinimas susijęs su šiuo autoįvykiu, nėra įrodymų, pagrindžiančių priežastinio ryšio egzistavimą. Bylos duomenys nesudaro pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų. Turtinės žalos dydis 143,22 Eur sumai nėra įrodytas. Teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus.

9Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Kauno apylinkės teismo spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas naikinti sprendimą apeliantės nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai sprendė, kad karterio apgadinimai tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu transporto priemonei padarytais pažeidimais, o atsakovė būdama kelio, kuriame įvykis įvyko, savininke yra atsakinga už dėl autoįvykio automobiliui padarytą žalą. Teismas teisingai taikė procesines ir materialinės teisės normas.

10Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

14Apeliacijos dalykas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo dalis dėl 143,22 Eur turtinės žalos už variklio karterio apgadinimą priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. vasario 13 d. apie 18.25 val., ( - ), M. V., vairuodamas UAB „Sanitex“ priklausančią transporto priemonę Fiat Panda, valstybinis Nr. ( - ) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą ir neaptvertą važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. vasario 13 d. nutarimas, pranešimas apie eismo įvykį, eismo įvykio schema). Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas Serija LD Nr. 98256297 ir jo priedas – transporto priemonių aprašas). 2013 m. vasario 18 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad išoriškai apžiūrėjus transporto priemonę nustatyti sugadinimai: keistinos dalys (priekinis kairės pusės ratlankis – 1 vnt.), bei remontuojamos dalys – ratų geometrija. Papildomai apžiūrėjus transporto priemonę nustatyta, kad keistinas sugadintas variklio karteris (2013 m. vasario 22 d. transporto priemonės papildomos techninės apžiūros aktas). Ieškovė atlygino trečiajam asmeniui UAB „Sanitex“ žalą, išmokėdamas 727,40 Lt (225,21 Eur) sumą draudimo išmoką. Automobilio remonto kaina nebuvo sumažinta skaičiuojant nusidėvėjimą, nes sugadintos transporto priemonės dalys buvo pakeistos nenaujomis, tą patvirtina ekspertizės/sąmatos, kontroliniai duomenys, pranešimas dėl nusidėvėjimo skaičiavimo, pranešimas apie nuostolių atlyginimą ir AB SEB bankas 2013 m. gruodžio 11 d. vietinio mokėjimo nurodymas Ieškovė 2013 gruodžio 17 d. kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

16CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

17Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė transporto priemonei padarytos žalos, t.y. variklio karterio sugadinimo, nes toks sugadinimas nėra užfiksuotas nei pirmosios apžiūros metu, nei policijos pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18Pirmosios instancijos teismas eismo įvykio priežastį nustatė, įvertinęs sugadinimus fiksavusią medžiagą – 2013 m. vasario 22 d. papildomos transporto priemonės apžiūros aktas, AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto R. L. 2015-09-05 rašytiniai paaiškinimai dėl žalos atsiradimo mechanizmo – pagal fotonuotraukose užfiksuotą variklio karterio pažeidimo pobūdį, pažeidimas padarytas automobiliui judant į priekį ir smūginiai – slystamai konotuojant su kliūtimi, turinčia plokščią horizontalų paviršių; kad pagal eismo įvykio schemoje užfiksuotus duobės parametrus (ilgis -1,20 m, plotis - 0,7 m, gylis – 0,15 m), „... techniniu požiūriu galima teigti, kad įvykio metu automobiliui įvažiavus į duobę jis dar stipriai palinko, nusviro žemyn dėl inercijos jėgų ir pakabos tampriųjų elementų sąveikos, jo prošvaisa, kuri normalioje būsenoje yra apie 15 cm, žymiai sumažėjo priekinių ratų zonoje ir šioje zonoje žemiausioje automobilio dugno plokštumoje esanti variklio dugninė atsitrenkė į duobė kraštą (CPK 185 str.).

19Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-412-690/2015; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

20Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys. CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei CPK, nei kituose įstatymuose nenustatyta, kad automobilio apgadinimai ir jų remonto išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje nustatytos įrodinėjimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų rašytinius įrodymus apie automobilio apgadinimus, esančius policijos medžiagoje ir žalos sureguliavimo byloje. Dėl to draudiko pasitelkto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu (CPK 177 str. 2 d.). Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo abejoti AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto išvadomis, juolab, kad atsakovė teismui nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šias faktines aplinkybes, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, esą automobilis galėjo būti apgadintas kitur, ar galėjo būti eksploatuojamas nuo 2013-02-18 iki 2013-02-22, ir savivaldybės pareigos prižiūrėti kelius bei atlyginti žalą ir nėra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Ta aplinkybė, jog pirminės apžiūros metu buvo užfiksuoti tik matomi apgadinimai, savaime nepaneigia papildomai nustatytų (apžiūrėjus automobilio dugną) pažeidimų kilmės. Nenustačius didelio automobilį vairavusio asmens neatsargumo, bei kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovė galėtų būti atleidžiama nuo žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio reikalavimo šioje dalyje netenkinti.

21Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodą paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieš turto sugadinimą buvusios būklės turtą. Byloje nustatyta, jog nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, nes detalės buvo keičiamos naudotomis, o ne originaliomis, todėl nėra pagrindo mažinti priteistos žalos dydžio.

22Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, ir pažymi, jog atsakovė, neneigdama 2013 m. vasario 13 d. įvykio fakto, tačiau nesutikdama su padarytos žalos dydžiu, neįrodė savo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių.

23Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą skundžiamoje dalyje naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi... 4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino –... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė panaikinti... 9. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos... 10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliacijos dalykas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo... 15. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. vasario 13 d.... 16. CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 17. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė transporto... 18. Pirmosios instancijos teismas eismo įvykio priežastį nustatė, įvertinęs... 19. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis... 20. Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo... 21. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų... 22. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 23. Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 25. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....