Byla 2A-692-372/2015
Dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vytauto Kursevičiaus, Gražvydo Poškaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo EB „ERGO Insuranc SE“, veikiančio per ERGO Insurance SE

3Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2301-291/2015 pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas G. Z. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 70877,02 Lt sumą, kurią sudaro 69600,00 Lt draudimo išmoka ir 1277,02 įstatyminės palūkanos, taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, jog 2013 m. balandžio 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė automobilio ( - ) (valstybinis Nr. ( - ) draudimo sutartį nuo visų rizikų (Kasko draudimas). Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 851-0427314 buvo nurodyta, kad automobilis draudžiamas laikotarpiui nuo 2013-04-10 iki 2014-04-09, kitos esminės sąlygos: automobilio draudimas rinkos verte ir 400 Lt besąlyginė išskaita. 2013 m. gegužės 13 d. apie 2.00 val. automobilis sudegė ir buvo nepataisomai sugadintas. Duomenų, kad automobilis būtų padegtas tyčia, nėra, todėl manoma, jog jis užsidegė dėl elektros instaliacijos gedimo. Dėl šio įvykio vyko tyrimas Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdyboje ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą, iš kurio matyti, kad dėl ginčo įvykio aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl įvykio jis kreitėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką. 2014 m. sausio 15 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad draudimo išmoka dėl automobilio sunaikinimo jam nebus mokama, vadovaujantis Draudimo taisyklių 17.3.6. p. pagrindu, kuris numato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Atsakovas nurodęs, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką dėl to, jog iki 2013-05-13 įvykusio gaisro buvo nukirpta laidų pynė ir automobilio variklis negalėjo būti užvedamas. Tačiau ieškovas automobiliu naudojosi nuo pat jo įsigijimo momento, t. y. nuo 2013-01-16, kai nusipirko iš L. P.. Pastarasis automobilį Lietuvoje pirmą kartą įregistravo 2012-12-11. Tą pačią dieną automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“, kuris konstatavo, jog automobilio techninė būklė atitinka jai keliamus reikalavimus. 2012-12-17 automobilis užsidegė arba galimai buvo tyčia padegtas, tačiau vėliau visiškai suremontuotas autoservise. Ieškovas jį įsigijo visiškai suremontuotą ir tvarkingą. Norėdamas apdrausti automobilį ieškovas jį pristatė į UAB „Aivex“, kurio specialistai apžiūrėjo ir įvertino automobilio apsaugos sistemas. Taip pat ieškovas automobilį pristatė ir UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ ir jam buvo išduotas naujas techninės apžiūros ataskaitos egzempliorius. 2013-04-10 automobilis ( - ) buvo apdraustas pas atsakovą. Automobiliu naudojosi ir pats ieškovas, ir jo brolis G. Z.. Paskutinį kartą ieškovas juo važiavo 2013-05-09, tą dieną jis automobilį pastatė daugiabučio namo, esančio ( - ), kuriame jis gyveno, kieme. Naktį kaimynai jam pranešė, jog dega jo automobilis. Nors gaisras buvo užgesintas, automobilis sugadintas nepataisomai. Apie visas aplinkybes jis informavo draudimo bendrovę, nieko nenuslėpdamas ir nieko neklaidindamas, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog jis pateikė bendrovei neteisingą, melagingą ir neatitinkančią tikrovės informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovo nurodytu antru pagrindu, dėl ko buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, t.y. jog jis nevykdė Draudimo taisyklių reikalavimo ir be draudiko leidimo pardavė vieną iš automobilio užvedimo raktų. Ieškovas teigia, jos jis nebuvo informuotas, jog jam draudžiama parduoti vieną iš automobilio užvedimo raktų ir, kad jis bus reikalingas atsakovui, sprendžiant dėl draudiminių išmokų išmokėjimo. Pagal Draudimo taisyklių 7.1.1.p. šiuo atveju automobilis buvo apdraustas rinkos verte. Draudimo taisyklių 14.1.1.p. nustatyta, kad kai automobilis apdraustas rinkos verte, žalos dėl automobilio sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamojo įvykio. Po 2013-05-13 gaisro apžiūrėjęs automobilį, specialistas konstatavo, jog jo remontas ekonomiškai netikslingas. Automobilio vertinimo ataskaitoje specialistas nurodė, jog automobilio rinkos vertė prieš 2013-05-13 gaisrą buvo 73200 Lt, o likutinė vertė – 3200 Lt. Išskaičius Draudimo polise numatytą 400 Lt besąlyginę išskaitą, ieškovas prašo, jog jam būtų priteista iš atsakovo 69600 Lt draudimo išmoka. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo įstatymines 5 proc. metines palūkanas nuo 2013-11-11 iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2014-03-25, ir jų dydis 1277,02 Lt.

8Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo ieškinį atmesti ir nurodė, jog draudimo bendrovė atsisako išmokėti ieškovui draudiminę sumą dėl to, jog ieškovas nevykdė savo pareigos nurodyti teisingas aplinkybes apie įvykį, atvirkščiai, jis pateikė melagingą informaciją apie įvykio aplinkybes. Pažymėjo, kad specialistų tyrimo metu nustatyta, jog automobilis, pirmą kartą degęs 2012-12-17, nebuvo atstatytas iki būklės, leidžiančios užvesti variklį ir važinėti šia transporto priemone. Ieškovas pateikė atsakovui žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad automobilis buvo važiuojantis ir buvo 2013-05-09 ieškovo atvairuotas į jo namo kiemą. Atlikus ieškovo pateikto BMW rakto tyrimą nustatyta, kad tuo raktu automobilis buvo paskutinį kartą užvestas 2012-12-16, t. y. dar iki pirmojo gaisro. Sužinojęs šią aplinkybę, atsakovas pareikalavo, kad ieškovas pateiktų tyrimui antrąjį raktą, tačiau ieškovas be atsakovo sutikimo antrąjį automobilio užvedimo raktą buvo pardavęs. Ieškovas, nepateikdamas draudikui antrojo rakto, tyčia darė kliūtis įvykio aplinkybių tyrimui, nes žinojo, kad rakte yra informacija apie naudojimąsi automobiliu. Automobilis iki antrojo gaisro nebuvo apžiūrėtas techninės apžiūros centre. Ieškovas tik paėmė iš UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatą, kuris išduodamas neapžiūrinti automobilio. Taisyklių 12.1.5. p. nustato, kad draudėjas turi teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį ir ją nedelsiant pristatyti draudikui. Taisyklių 17.3.1 p. nustato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2 - 12.1.13, 12.2 - 12.4, 14.1.6 punktuose numatytų pareigų. Taisyklių 17.3.6. p. suteikia atsakovui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Taisyklių 12.3 p. draudžia ieškovui remontuoti ar kitaip naudoti transporto priemonę, nesant išankstinio raštiško draudiko nurodymo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino.

11Priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos ieškovui G. Z. 20173,91 Eur (69600Lt) draudimo išmoką, 370,15 Eur (1277,02 Lt) įstatymines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 616,32 Eur žyminį mokestį valstybei.

12Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į draudimo brokerius dėl automobilio apdraudimo. Pažymėjo, kad 2013-04-10 draudimo brokerė A. K., kartu su kitu specialistu A. L., apžiūrėjo automobilį, jį nufotografavo ir apdraudė, išrašydama draudimo polisą. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, jį galima užvesti ir nebuvo jokių kliūčių jo apdraudimui, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti A. K. ir A. L.. Konstatavo, kad ieškovas automobiliu naudojosi, juo važinėjo iki 2013-05-09, kai jį pastatė ( - ) namo kieme. Tai, jog automobilis buvo važiuojantis, stovėdavo ir gatvėje ir kieme, jog juo naudojosi ieškovas ir jo brolis teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas S. K., ( - ) namo gyventojas. Jis taip pat parodė, jog matė per langą kaip degė ieškovo automobilis. Teismas sprendė, kad reikšmės, kada buvo nukirpta automobilio laidų pynė šiuo atveju neturi, nes automobilis buvo apdraustas nuo bet kokios rizikos, ir jau vien laidų nukirpimas būtų turėjęs būti vertinamas kaip draudiminis įvykis. Pažymėjo, kad atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, kaip vieną iš atsisakymo pagrindų nurodė Draudimo taisyklių 17.3.6 p., kuriame nustatyta, jog draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė Draudimo taisyklių 12.1.2.-12.1.13., 12.2 -12.4 ar 14.1.6 p. reikalavimų. Ieškovas kaltinamas pažeidęs Draudimo taisykles, parduodamas vieną iš automobilio užvedimo raktų. Teismas sprendė, jog šiuo atveju, ieškovas, parduodamas užvedimo raktą, kuriuo naudojosi iki automobilio gaisro, tik apsunkino savo padėtį įrodinėjant, jog automobilis buvo veikiantis ir važiuojantis. Teismas nurodė, kad draudimo santykiuose atsakovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Konstatavo, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių atleisti jį nuo savo įsipareigojimo mokėti draudimo išmoką, t. y. nepakanka įrodymų, jog ieškovas suklastojo arba pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, todėl ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo patenkino.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Bylos duomenys leidžia padaryti išvadą, kad automobilis prieš antrąjį gaisrą nebuvo įprastai eksploatuojamas, jo variklis neužsivesdavo ir neveikdavo. Teismas sprendime vadovavosi gaisro tyrimo rezultatais, kurių ieškovas neginčijo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrinių tyrimų centro surašytoje specialisto išvadoje nurodyta, kad, apžiūrint automobilio liekanas po antrojo gaisro, automobilio salono priekinėje dalyje rasti nukirpti elektros instaliacijos laidai, kurie gamintojo yra nutiesiami nuo bagažinėje esančio akumuliatoriaus iki variklio. Specialistai konstatavo, kad šie laidai nukirpti dar iki antrojo gaisro, t. y. laidų nukirpimas jau buvo iki gaisro. Ieškovas taip pat neginčijo automobilio BMW gamintojo atstovo Lietuvoje UAB „Krasta auto“ pažymoje nurodytos aplinkybės, kad nukirpus minėtus laidus, automobilio variklio užvesti neįmanoma. Atsakovas specialistų tyrimo išvadomis ir gamintojo atstovo pažyma įrodė, kad automobilio būklė ir naudojimosi šiuo automobiliu aplinkybės negalėjo būti tokie, kokias nurodo ieškovas.

172. Ieškovas pateikė atsakovui žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad automobilis buvo važiuojantis ir buvo 2013-05-09 ieškovo atvairuotas į ieškovo namo kiemą. Sprendžiant iš specialistų išvadų, ieškovas nurodo melagingas aplinkybes apie automobilio būklę ir naudojimąsi šia transporto priemone iki nagrinėjamo antrojo gaisro. Atlikus ieškovo pateikto BMW rakto tyrimą, nustatyta, kad šiuo raktu automobilis buvo paskutinį kartą užvestas 2012-12-16, t. y. dar iki pirmojo gaisro. Sužinojęs šią aplinkybę, atsakovas pareikalavo, kad ieškovas pateiktų tyrimui antrąjį raktą. Ieškovas neginčijo atsakovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovo automobilio rakte išsaugoma informacija apie automobilio paskutinį užvedimą ir kai kuriuos automobilio parametrus šio užvedimo metu. Ieškovas akivaizdžiai trukdo tyrimui, nes ne tik nurodė neteisingas naudojimosi automobiliu prieš gaisrą aplinkybes, bet ir pateikė ne tą raktą. Mažai tikėtina, kad ieškovas supainiojo automobilio raktus - jis buvo juos paženklinęs negamykliniais pakabukais. Be to, normaliai atidus asmuo, kuris nuolat naudojasi automobiliu, laiko raktus su savimi arba lengvai pasiekiamoje žinomoje vietoje. Todėl ieškovui neturėjo būti kliūčių atskirti kurį raktą jis teikia draudimo bendrovei.

183. Ieškovo versija apie tai, kad jis pardavė automobilio raktą po antrojo gaisro yra neįtikėtina ir neįrodyta. Ieškovas iš pradžių vengė tiesiogiai atsakyti į draudiko prašymą dėl antrojo rakto pateikimo (nurodė, kad „reikia pašnekėti“ ir pan.), ir tik vėliau iškėlė versiją, kad raktą pardavė. Jei laikyti, kad toks pardavimas įvyko, tai tokie veiksmai visiškai nesiderina su normaliai atidaus ir rūpestingo asmens elgesio modeliu ir pareiga kooperuotis tyrime. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jis eksploatavo automobilį, esant nukirptiems elektros instaliacijos laidams. Ieškovas, nepateikdamas draudikui antrojo rakto, tyčia darė kliūtis įvykio aplinkybių tyrimui, nes žino, kad rakte yra informacija apie naudojimąsi automobiliu. Teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę, neatsižvelgė į ieškovo padaryto sutarties pažeidimo sukeltas kliūtis įvykio tyrimui.

194. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad betarpiškai prieš antrąjį gaisrą jis 2014-05-09 atvairavo automobilį į savo namo kiemą, t. y. kad automobilis buvo važiuojantis. Ieškovo nurodyti liudytojai arba negalėjo pasakyti, ar automobilis užsivedė jų akivaizdoje, arba aiškino aplinkybes apie automobilio būklę, buvusią dar gerokai iki 2015-05-09.

205. Automobilis iki antrojo gaisro nebuvo apžiūrėtas techninės apžiūros centre. Ieškovas tik paėmė iš UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatą, kuris išduodamas neapžiūrinti automobilio. Ieškovo versija apie tai, kad jis nuolat vairavo automobilį ir net pats atvairavo automobilį iki apžiūros centro, kur ketino atlikti apžiūrą, vertintina kritiškai, nes tokiu atveju ieškovas rizikavo įkliūti vairuojant automobilį be vairuotojo pažymėjimo.

216. Teismo sprendime yra suabsoliutinama atsakovo prievolė mokėti draudimo išmoką, eliminuojant paties apdraustojo pareigą elgtis sąžiningai. Nei teisės aktai, nei draudimo sutartis nenumato draudimo bendrovės prievolės išmokėti draudimo išmoką, jei draudėjas klaidina draudiką.

227.Netiesiogiai ieškovo nesąžiningus tikslus įrodo ir keistas jo elgesys. Ieškovas neturi vairuotojo pažymėjimo, bet apdraudė automobilį „Kasko“ draudimu, įskaitant draudimu dėl eismo įvykių, nors tokiam asmeniui draudimo apsauga negalioja. Automobilį pirko iš pažįstamo asmens, buvo pakeisti valstybiniai numeriai, antrasis gaisras įvyko panašiu būdu.

238. Teismas rėmėsi ieškovo pateikta vertino ataskaita dėl žalos dydžio, neįvertindamas atsakovo argumentų apie tai, kad žala yra mažesnė. Šalys pateikė į bylą skirtingas vertinimo ataskaitas apie žalos dydį. Ieškovas neginčijo, kad išmoka neturi viršyti realiai padarytos žalos. Atsakovas žalos dydį skaičiavo pagal savo darbuotojo – turto vertintojo asistento sudarytą skaičiuotę, ieškovas – pagal turto vertintojo V. M. (UAB „Porix“) ataskaitą. Šios ataskaitos skiriasi iš esmės tuo, kad yra nurodoma skirtinga automobilio vertė prieš antrąjį gaisrą. Atsakovo darbuotojas įvertino, kad automobilis buvo jau degęs, o tai mažina automobilio patrauklumą pirkėjams ir vertę rinkoje. Tuo tarpu V. M. į tai neatsižvelgė, įvardino automobilį buvus „tvarkingu“. Jokie įrodymai neturi teismui privalomosios galios. Teismas į šiuos argumentu neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytai draudimo sutarčiai taikytinos UADB „Ergo Lietuva“ generalinio direktoriaus 2011-07-26 įsakymu Nr. 149 patvirtintos „Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030“ (toliau - Draudimo taisyklės) nuostatos. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovas neturi vairuotojo pažymėjimo, bet apdraudė automobilį „Kasko“ draudimu, įskaitant draudimu dėl eismo įvykių, nors tokiam asmeniui draudimo apsauga negalioja“. Pažymi, jog tai, kad ieškovas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau būdamas teisėtu automobilio savininku apdraudė automobilį „Kasko“ draudimu, neturi jokios įtakos 2013 m. gegužės 13 d. įvykusį automobilio gaisrą pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu. Priešingai, Draudimo taisyklių 4.1.7. p. numatyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu, už kurį draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui „apdraustos transporto priemonės valdytojui neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės arba neturint teisės vairuoti transporto priemonę“. Nuo pat draudžiamojo įvykio dienos ieškovas atsakovui buvo nurodęs, jog gaisras kilo automobiliui stovint ieškovo namų kieme, kaip vėliau paaiškėjo, ieškovui priklausantis automobilis buvo padegtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Automobilio gaisras kilo dėl trečiojo nenustatyto asmens neteisėtų veiksmų, kurie niekaip nėra susiję su ieškovu, todėl atsakovo argumentai dėl vairuotojo pažymėjimo turėjimo/neturėjimo nėra susiję priežastiniu ryšiu su 2013 m. gegužės 13 d. gaisru, kurio metu buvo faktiškai sunaikintas ieškovo automobilis. Todėl nėra pagrindų Draudimo taisyklių 4.1.7. punkto taikymui.

272. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius dėl ieškovo galimai melagingos informacijos pateikimo atsakovui. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas nurodo naujus atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindus, kaip pvz. Draudimo taisyklių 4.1.7. punktą, kuris, kaip jau minėta, neturi ir negali turėti jokios reikšmės byloje nagrinėjamos draudimo išmokos priteisimo klausimui.

283. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai dėl antrojo automobilio rakto, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo pateikti paaiškinimai dėl rakto pardavimo tik apsunkina ieškovo įrodinėjimo pareigą, tačiau neįrodo, jog automobiliu nebuvo naudotasi laikotarpiu iki antrojo automobilio gaisro.

294. Ieškovas nuo pat pradžių atsakovui nurodė tokias pačias faktines aplinkybes, kad automobilis nuo pat jo įsigijimo buvo veikiantis, važiuojantis, juo ieškovas bei jo brolis naudojosi iki pat 2013 m. gegužės 9 d., todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad ieškovas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Tai, kad automobilis iki 2013 m. gegužės 13 d. gaisro buvo veikiantis ir važiuojantis, patvirtino byloje apklausti liudytojai.

305. Kodėl po automobilio 2013 m. gegužės 13 d. gaisro buvo rasta nukirpta jo laidų pynė, ieškovas negali paaiškinti, nes iki 2013 m. gegužės 9 d., kai naudojosi automobiliu paskutinį kartą, šios aplinkybės pats nebuvo pastebėjęs ir nustatęs, dėl ko apie ją neinformavo ir atsakovo. Šiuo atveju automobilis buvo apdraustas nuo bet kokios rizikos, todėl jau vien jo laidų nukirpimas būtų turėjęs būti traktuojamas kaip draudiminis įvykis, o tai, kad automobilis galimai vėliau dar buvo ir padegtas, nesuteikia atsakovui teisės nemokėti ieškovui draudimo išmokos, motyvuojant Draudimo taisyklių 17.3.6 p. nuostatomis.

316. Vien tai, kad atliekant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centre Automobilio ekspertizę, neturinčią teismo ekspertizės statuso, nustatyta, jog automobilio salone esantys laidai buvo nukirpti iki 2013 m. gegužės 13 d. įvykusio gaisro, dar nereiškia, kad ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovui pateikė melagingą informaciją apie automobilio būklę, nurodydamas, kad kelias dienas prieš automobilio gaisrą vairavo automobilį bei pastatė jį savo namų kieme. Aplinkybę, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, jį buvo galima užvesti, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai draudimo brokeriai A. K. ir A. L., kurie ne tik apdraudė automobilį, tačiau ir padarė į bylą pateiktas automobilio nuotraukas, kuriose aiškiai matyti, kad sudarant draudimo sutartį po pirmojo gaisro automobilis buvo pilnai atstatytas bei techniškai tvarkingas. Minėti liudytojai taip pat nurodė, kad automobilis nebūtų buvęs apdraustas, jei jis būtų nevažiuojantis. Pažymi, kad į bylą pateiktos draudimo brokerių darytos automobilio nuotraukos padarytos kitoje vietoje, nei įvyko draudiminis įvykis, o tai paneigia faktą, kad automobilis buvo nevažiuojantis, nes automobiliui esant nevažiuojančiam, nebūtų buvę galimybės jo pristatyti draudimo brokeriams, kad šie apžiūrėtų automobilį bei padarytų nuotraukas.

327. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, patvirtino ir automobilyje apsaugos sistemą įrengusios įmonės UAB „Aivex“ atstovas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad neužsivedančiame automobilyje nėra galimybės įrengti tokią apsaugos sistemą, kuri buvo įrengta ieškovui priklausančiame automobilyje, t. y. į neužsivedančią transporto priemonę nėra galimybės įdėti signalizacijos (imobilaizerio) įrangą, be to, jis pats matė važiuojantį automobilį. Taip pat liudytojas patvirtino, kad jokių akivaizdžių automobilio trūkumų ar degimo požymių jis nematė. Šie liudytojo parodymai tik dar kartą patvirtina ieškovo teiginį, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas ir juo buvo galimybė naudotis, ką ieškovas ir darė iki 2013 m. gegužės 9 d., kuomet pastatė automobilį savo namų kieme.

338. Ieškovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs bei teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, jog prie abiejų automobilio raktų buvo pritvirtinti tokie patys pakabukai, kuriuose įrengti imobilaizeriai. Teismo posėdyje apklaustas UAB „Aivex“ darbuotojas patvirtino, jog ieškovas signalizacijos įrangos įdėjimui pateikė du tokius pačius raktus su pakabukais „BMW Williams“, kuriuose buvo įtaisyti signalizacijos įrangai priklausantys imobilaizeriai. Todėl atsakovo prielaidos, jog ieškovas pateikė ne tą raktą, paženklintą negamykliniu pakabuku, ir tuo būdu nurodė melagingas naudojimosi automobiliu prieš gaisrą aplinkybes, yra visiškai nepagrįstos.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

37Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

38Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje.

39Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis). Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Vienas tokių atvejų – įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju, t. y. tokiu, kurio rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiėmė ir kurio atveju neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; kt.); tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi; jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012). Taigi, sprendžiant šalių ginčą dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, reikia įvertinti draudimo sutartyje nustatytas draudimo apsaugos ribas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar jos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose.

40Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir ieškovo G. Z. Transporto priemonių „kasko“ draudimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. balandžio 10 d., o apdrausta transporto priemonė lengvasis automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) sudegė 2013 m. gegužės 13 d., t. y. esant galiojančiai „kasko“ draudimo sutarčiai. Iš byloje esančio Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 7 d. nutarimo matyti, kad ieškovas G. Z. baudžiamojoje byloje dėl jam priklausančio minėto automobilio padegimo yra pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 17-18, 85). Byloje nėra ginčo, kad dar prieš ieškovui įsigyjant minėtą automobilį jis buvo 2012-12-17 degęs, ieškovas apie tai žinojo, ieškovo vardu transporto priemonė registruota 2013-01-16 (t. 1, b. l. 68).

41Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovas (draudikas) 2013 m. gegužės 13 d. automobilio sudegimą pripažino nedraudžiamuoju įvykiu, nes draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Draudimo taisyklių 17.3.6. p.), neteisingai užpildė draudiko pateiktą anketą apie įvykį (Draudimo taisyklių 12.1.5 p., 17.3.1 p.), taip pat, kad ieškovas (draudėjas) pardavė raktelį, tokių būdu pažeisdamas Draudimo taisyklių 12.3 p. (t. 1, b. l. 19).

42Šis ginčas spręstinas draudimo sutarčių sąlygas bei jų subjektų sutartinių pareigų vykdymą vertinant pirmiau nurodytų draudimo santykius reglamentuojančių teisės normų išaiškinimų kontekste.

43Atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo parengtų Transporto priemonių Draudimo taisyklių Nr. 030, kurios yra sudėtinė ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir G. Z. sudarytos draudimo sutarties dalis, 17 punkte yra išvardinti atvejai ir nurodytos draudimo išmokos nemokėjimo priežastys, t. y. Draudimo taisyklių 17.3 p. nurodyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu: draudėjas nevykdė 12.1.2 – 12.1.13, 12.2 – 12.4, 14.1.6 punktuose numatytų pareigų ar tvarkos (Draudimo taisyklių 17.3.1 p.); draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Draudimo taisyklių 17.3.6 p.). Draudimo taisyklių 12.3 p. nurodyta, kad prieš remontuodamas transporto priemonę ar kitaip ją panaudodamas, draudėjas privalo iš anksto raštu gauti draudiko nurodymus bei, draudikui pareikalavus, pateikti transporto priemonės remonto sąmatas; draudėjas taip pat privalo sudaryti draudikui galimybę apžiūrėti sugadintą ir/ar sunaikintą transporto priemonę.

44Atsakovas (draudikas) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia anksčiau nurodytomis Draudimo taisyklių nuostatomis, teigdamas, kad ieškovo (draudėjo) G. Z. Draudimo taisyklių 17.3.6 p. pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis draudikui pateikė melagingą informaciją apie tai, kad automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) buvo važiuojantis. Atsakovas nurodo, kad specialistų tyrimo metu nustatyta, kad automobilis, pirmą kartą degęs 2012-12-17, nebuvo atstatytas iki būklės, leidžiančios užvesti variklį ir važinėti šia transporto priemone arba automobilį eksploatuojant po pirmojo gaisro atsirado esminis gedimas, kurio neatstačius automobiliu buvo neįmanoma naudotis pagal paskirtį, t. y., kad laidai automobilio salone buvo nukirpti iki gaisro. Tokius savo argumentus atsakovas grindžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrinių tyrimų centro surašyta specialisto išvada (t. 1, b. l. 136-147).

45Išklausius bylos garso įrašus nustatyta, kad iš esmės atsakovas nesutinka ieškovui išmokėti draudimo išmoką, neva, dėl to, kad dar prieš sudarant draudimo sutartį ieškovo automobilio nebuvo galimybės dėl esančių gedimų užvesti, tačiau ieškovas šito, neva, nenurodė. Liudytoja apklausta K. K. nurodė, kad ji dirba draudimo brokeriu UADB „Drausma“, ir ji su ieškovu sudarė „kasko“ draudimo sutartį, liudytoja pripažino, kad automobilio nefotografavo, o tai padarė A. L., kuris dirba kitoje draudimo kompanijoje, ir kurio paprašyta ji su ieškovu sudarė draudimo sutartį. Liudytoja nurodė, kad kai draudimo sutartyje yra numatyta daugiau kaip 300 Lt išskaita, automobilio fotografuoti nėra būtina, liudytoja neneigė, kad paties automobilio, prieš sudarydama draudimo sutartį, ji nepažiūrėjo. Byloje apklaustas liudytojas A. L. patvirtino, kad automobilį fotografavo jis, nuotraukos buvo darytos, kai automobilis stovėjo aikštelėje Pramonės g., ar buvo užvedęs automobilį, nepamena. Pažymėjo, kad darant nuotraukas, nėra privaloma automobilio užvesti, automobilis buvo pilnai sukomplektuotas. Taip pat nurodė, kad jeigu automobilis neužsivestų, tuomet jis nebūtų draudžiamas.

46Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsisakymą išmokėti draudimo išmoką atsakovas grindžia aplinkybėmis, kurios turėjo būti nustatinėjamos prieš sudarant 2013 m. balandžio 10 d. „kasko“ draudimo sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju 2013 m. balandžio 10 d. tarp atsakovo ir ieškovo sudaryta draudimo sutartis yra galiojanti, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipiąsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėtų teisę remiantis Draudimo sąlygų 17.3.6 p. atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu ieškovas būtų pateikęs melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie patį draudžiamąjį įvykį, t y. apie 2013 m. gegužės 13 d. įvykusį gaisrą, kuriuo metu sudegė ieškovo automobilis, tačiau šiuo atveju pats atsakovas nurodo, kad jo manymu ieškovo netinkamas informacijos atskleidimas pasireiškė tuo, kad jis, neva, nurodė melagingą informaciją apie draudžiamo automobilio būklę iki draudimo sutarties sudarymo, kad dar iki draudimo sutarties sudarymo automobilis buvo techniškai netvarkingas. Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad reikšmės, kada buvo nukirpta automobilio laidų pynė šiuo atveju neturi, nes automobilis buvo apdraustas nuo bet kokios rizikos, ir jau vien laidų nukirpimas būtų turėjęs būti vertinamas kaip draudiminis įvykis.

48Draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, todėl prieš sudarydamas sutartį jis turi turėti galimybę sužinoti visas rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir pagal jas nustatyti, ar sutartis gali būti sudaroma draudimo rūšies taisyklių (t. y. standartinių sąlygų, nustatytų atsižvelgiant į įprastomis aplinkybėmis atsirandantį rizikos laipsnį) pagrindu, ar dėl netipiškų aplinkybių ar išskirtinių draudėjo poreikių, galinčių sukelti didesnę ar mažesnę nei įprasta nuostolių atsiradimo tikimybę, tam tikros standartinės sutarties sąlygos turi būti pakeistos ir nustatytos individualiai. Informavimo pareiga pagal įstatymą nustatyta abiem sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; kt.). Pagal CK 6.993 straipsnį draudėjas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui (1 dalis); esminėmis aplinkybėmis pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose, taip pat tos, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (2 dalis). Taigi, draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2003; kt.). Šiuo atveju teigti, kad atsakovas neturėjo galimybės sužinoti visas rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Nagrinėjamojoje byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų vengęs leisti fotografuoti draudžiamą transporto priemonę, ar būtų atsisakęs ją užvesti, byloje apklaustas liudytojas S. K. patvirtino, kad nors nematė asmeniškai ieškovo vairuojančio, tačiau matydavo, kad minimas automobilis stovėdavo skirtingose kiemo, Ežero g. 27, Šiauliai, vietose. Be to, draudikas, manydamas, jog jam pateiktos informacijos nepakanka, turėjo teisę pareikalauti iš draudėjo papildomos informacijos, tačiau atsakovas prieš sudarydamas draudimo sutartį nepareiškė jokių prašymų ieškovui G. Z. suteikti papildomos informacijos.

49Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (CK 6.189 str.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 1 d., 2 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudimo taisyklių 12.3 p. nurodyta, kad prieš remontuodamas transporto priemonę ar kitaip ją panaudodamas, draudėjas privalo iš anksto raštu gauti draudiko nurodymus bei, draudikui pareikalavus, pateikti transporto priemonės remonto sąmatas; draudėjas taip pat privalo sudaryti draudikui galimybę apžiūrėti sugadintą ir/ar sunaikintą transporto priemonę. Draudimo taisyklių 17.3.1 punkte numatyta, kad draudėjui neįvykdžius 12.3 punkto reikalavimų, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti.

50Nagrinėjamu atveju apklaustas pirmosios instancijos teisme ieškovas G. Z. pripažino, kad be draudiko sutiko pardavė automobilio užvedimo raktelį, taip pat nurodė, kad be užvedimo raktelio pardavė ir ratlankius, galinį bamperį ir tai padarė, dar negavęs atsakovo pranešimo apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad užvedimo raktelių (raktelio) pardavimas nieko bendro su draudžiamuoju įvykiu, t. y. automobilio sudegimu gaisro metu, neturi. Todėl tai negali būti pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tačiau, teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama nurodytas teisės normas, atsižvelgdama į draudimo sutarties sąlygas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tai yra pagrindas draudimo išmokai mažinti 2000 Eur suma, nes ieškovas pažeidė šią draudimo sutarties sąlygą (CPK 185 str.).

51Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 20 173,91 Eur draudimo išmoką, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovo pateiktoje turto vertintojo V. M. (UAB „Porix“) ataskaitoje transporto priemonės rinkos vertė nurodyta 73200 Lt (t. 1, b. l. 66), tačiau nėra atsižvelgta į tai, kad automobilis buvo jau degęs, o tai mažina automobilio patrauklumą pirkėjams ir vertę rinkoje.

52Iš atsakovo pateiktos išvados apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę matyti, kad atsakovas sutinka, jog 73200 Lt vidutinė rinkos vertė yra transporto priemonės, kurios prekinė išvaizda ir bendra techninė būklė atitinka tvarkingai transporto priemonei keliamus reikalavimus, tačiau nurodo, kad rinkos vertė turėtų būti sumažinta 5 proc., t. y. iki 69600 Lt, atsižvelgiant į tai, kad automobilis turėjo įvykį, kurio metu 2012-12-17 buvo išdegęs automobilio salonas (t. 1, b. l. 115). Šiuo atveju sutiktina, kad ta aplinkybė, jog automobilis buvo degęs, mažina automobilio patrauklumą pirkėjams ir vertę rinkoje, todėl teisėjų kolegija, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio rinkos vertė yra 69600 Lt (20157,55 Eur), t. y. tokia, kokią nurodo atsakovas savo išvadoje apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę (CPK 185 str.).

53Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl automobilio likutinės vertės, t. y. 3200 Lt (926,78 Eur), nėra (t. 1, b. l. 66), atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytą 400 Lt (115,85 Eur) išskaitą, į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos draudimo išmokos suma mažintina 2000 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 17115 Eur draudimo išmoka.

54Atitinkamai mažintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinų 5 proc. metinių palūkanų suma už 134 dienas, t y. palūkanos skaičiuotinos nuo 17115 Eur sumos, ir už vieną dieną jų dydis gaunasi 2,34 Eur, todėl už 134 pradelstas dienas iš atsakovo ieškovui priteistinos 313,56 Eur įstatyminės palūkanos už laikotarpį nuo 2013-11-11 iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2014-03-25.

55Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo transporto priemonės sudegimą gaisro metu pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, kiti kasacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir negali paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

56Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš dalies, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistos draudimo išmokos suma mažintina iki 17115 Eur, o priteistų įstatyminių palūkanų dydis mažintinas iki 313,56 Eur.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip vartotojas, yra pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieškovo patenkinti reikalavimai sudaro 17 428,56 Eur sumą, todėl iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo turėtų būti priteista valstybei 523 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas buvo sumokėjęs 28,96 Eur (100 Lt) žyminį mokestį už prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 122), todėl patenkinus 85 proc. ieškinio reikalavimų, 4,34 Eur atsakovui grąžintina iš valstybės biudžeto. Todėl iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteista valstybei 518,66 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

59Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas turėjo 637,16 Eur (2200 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 85 proc. ieškovo reikalavimų, iš ieškovo G. Z. priteistina atsakovui 95,57 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

60Ieškovas įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra pateikęs, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str.).

61Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas už apeliacinį skundą, pateikdamas jį elektroninėmis ryšio priemonėmis, yra sumokėjęs 462 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą yra patenkinta 15 proc. jo reikalavimų, todėl atsakovui grąžintina iš valstybės biudžeto 69,30 Eur žyminio mokesčio (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 96 str. 1 d.).

63Ieškovas G. Z. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 870,03 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą yra sumokės tik 540 Eur, nes dėl sunkios finansinės padėtis negalėjo apmokėti visos PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos.

64CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad dėl išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai reiškia, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalis privalo pateikti ne tik įrodymus apie išlaidų dydį, bet ir įrodymus, kad jos patirtos. Šiuo atveju ieškovas pateikė įrodymus, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme yra patyręs 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apie likusios 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 260/2015 nurodytos sumos sumokėjimą įrodymų nėra pateikęs. Todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo iš atsakovo, konstatuotina, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 540 Eur bylinėjimosi išlaidų.

65Apeliacinį skundą patekinus 15 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteistina ieškovui G. Z. 459 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).

66Atsakovas nėra pateikęs įrodymų apie teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str.).

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

68Pakeisti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

69„Ieškinį patenkinti iš dalies.

70Priteisti ieškovui G. Z. (a. k. ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 302912288, buveinė – G. V. g. 6A, Vilnius) 17115 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą penkiolika eurų) draudimo išmoką, 313,56 Eur (tris šimtus trylika eurų ir 56 euro centus) įstatyminių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 17428,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

72Priteisti iš ieškovo G. Z. (a. k. ( - ) atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 302912288, buveinė – G. V. g. 6A, Vilnius) 95,57 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir 57 euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

73Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 302912288, buveinė – G. V. g. 6A, Vilnius) valstybei 518,66 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų ir 66 euro centus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).“

74Priteisti ieškovui G. Z. (a. k. ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 302912288, buveinė – G. V. g. 6A, Vilnius) 459 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

75Grąžinti atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 302912288, buveinė – G. V. g. 6A, Vilnius) iš valstybės biudžeto 69,30 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 30 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

76Nutartį, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti valstybinei mokesčių inspekcijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas G. Z. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo... 7. Nurodė, jog 2013 m. balandžio 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė automobilio... 8. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo ieškinį atmesti ir... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį... 11. Priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos ieškovui G. Z. 20173,91 Eur... 12. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į draudimo brokerius dėl... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1. Bylos duomenys leidžia padaryti išvadą, kad automobilis prieš antrąjį... 17. 2. Ieškovas pateikė atsakovui žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad... 18. 3. Ieškovo versija apie tai, kad jis pardavė automobilio raktą po antrojo... 19. 4. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad betarpiškai prieš antrąjį gaisrą... 20. 5. Automobilis iki antrojo gaisro nebuvo apžiūrėtas techninės apžiūros... 21. 6. Teismo sprendime yra suabsoliutinama atsakovo prievolė mokėti draudimo... 22. 7.Netiesiogiai ieškovo nesąžiningus tikslus įrodo ir keistas jo elgesys.... 23. 8. Teismas rėmėsi ieškovo pateikta vertino ataskaita dėl žalos dydžio,... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. Z. prašo apeliacinį skundą... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. 1. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytai draudimo sutarčiai taikytinos UADB... 27. 2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių įrodymų, kurie... 28. 3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai dėl antrojo... 29. 4. Ieškovas nuo pat pradžių atsakovui nurodė tokias pačias faktines... 30. 5. Kodėl po automobilio 2013 m. gegužės 13 d. gaisro buvo rasta nukirpta jo... 31. 6. Vien tai, kad atliekant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo... 32. 7. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, patvirtino ir automobilyje... 33. 8. Ieškovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs bei teismo... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 37. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 38. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 39. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies... 40. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir... 41. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovas... 42. Šis ginčas spręstinas draudimo sutarčių sąlygas bei jų subjektų... 43. Atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo parengtų Transporto priemonių... 44. Atsakovas (draudikas) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas savo atsisakymą... 45. Išklausius bylos garso įrašus nustatyta, kad iš esmės atsakovas nesutinka... 46. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsisakymą... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėtų teisę remiantis Draudimo... 48. Draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką,... 49. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.... 50. Nagrinėjamu atveju apklaustas pirmosios instancijos teisme ieškovas G. Z.... 51. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 52. Iš atsakovo pateiktos išvados apie transporto priemonės vidutinę rinkos... 53. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl automobilio likutinės vertės, t. y.... 54. Atitinkamai mažintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinų 5 proc. metinių... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog atsakovas neturėjo... 56. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 58. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip vartotojas, yra pagal įstatymą... 59. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos... 60. Ieškovas įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 62. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas už apeliacinį skundą,... 63. Ieškovas G. Z. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 870,03 Eur... 64. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad dėl išlaidų priteisimo šalis teismui raštu... 65. Apeliacinį skundą patekinus 15 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų... 66. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų apie teisinės pagalbos išlaidas... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 68. Pakeisti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d.... 69. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 70. Priteisti ieškovui G. Z. (a. k. ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos... 71. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 72. Priteisti iš ieškovo G. Z. (a. k. ( - ) atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos... 73. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (juridinio asmens... 74. Priteisti ieškovui G. Z. (a. k. ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos... 75. Grąžinti atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (juridinio asmens... 76. Nutartį, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti...