Byla 2A-1229/2014
Dėl įpareigojimo panaikinti konkurso sąlygų reikalavimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1213-467/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Aplinkos apsaugos agentūrai, dėl įpareigojimo panaikinti konkurso sąlygų reikalavimą, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „AV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas panaikinti konkurso sąlygų 5 priede techninėje specifikacijoje reikalavimą įrangai, nustatantį, kad medicininės atliekos tampa buitinėmis atliekomis ir įpareigoti atsakovą atlikti pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka.

4VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2013 m. lapkričio 28 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Medicininių atliekų nukenksminimo ir perdirbimo uždaroje kombinuotoje sistemoje, atliekas smulkinant ir sterilizuojant garu, įrangos ir patalpų šiai įrangai įrengimo darbams pirkti. Pirkimo dokumentų 5 priede Techninėje specifikacijoje perkančioji organizacija numatė reikalavimus įrangai: tikslas – medicinos atliekų nukenksminimas, perdirbimas iki nepavojingos (epidemiologiniu požiūriu) buitinės atliekos su galimybe ją toliau perdirbti; galutinio produkto (po smulkinimo ir nukenksminimo) savybės – susmulkintas iki mažų gabalėlių taip, kad medicinos atliekos taptų nepažįstamos išvaizdos, tūrio sumažėjimas ne mažiau 80 proc. nuo pradinio medicinos atliekų tūrio, smulkintos atliekos turi būti saugios aplinkai, atvėsintos ir tapusios buitinėmis atliekomis.

52013 m. gruodžio 3 d. pateikta pretenzija ieškovas prašė panaikinti 5 priede techninėje specifikacijoje keliamą reikalavimą įrangai perdirbti medicinines atliekas iki buitinių atliekų, tačiau perkančioji organizacija 2013 m. gruodžio 10 d. raštu pretenzijos netenkino.

6Ieškovas teigia, kad atsakovo perkama įranga gali atlikti tik atliekų nukenksminimą ir susmulkinimą, tačiau po šių procedūrų, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 47 punktu, medicininės atliekos ir liks medicininėmis. Po nukenksminimo ir smulkinimo pavojingos infekuotos medicininės atliekos (kodas 18 01 03) taptų nepavojingomis medicininėmis atliekomis (kodas 18 01 04), tačiau jos negali tapti buitinėmis. Nei vienas tiekėjas negali užtikrinti perkančiosios organizacijos iškelto tikslo perkamai įrangai, todėl realiai šis reikalavimas neįgyvendinamas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl supaprastinto atviro konkurso dokumentų 5 priede pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų perkamai įrangai medicinines atliekas nukenksminti ir susmulkinti iki nepavojingų buitinių atliekų. Atmetė ieškovo argumentus, jog perkama įranga net ir po nukenksminimo ir susmulkinimo procedūros, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 47 punktu, vis tiek lieka medicinine atlieka. Teismas sprendė, kad ieškovas siaurinamai aiškina komunalinių atliekų sąvoką.

10Teismas sutiko su ieškovu, kad identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas privalo vadovautis atliekų sąrašu (Atliekų tvarkymo įstatymo 71 str.), pateiktu Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede, tačiau nesutiko, kad atliekoms, susidarančioms buityje, turi būti priskiriami išskirtinai atliekų sąrašo 20 skyriuje nustatyti kodai, o atliekoms, susidariusioms vykdant sveikatos priežiūros veiklą – atliekų sąrašo 18 skyriuje nustatyti kodai. Teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 4.1.2 punktu, sprendė, kad atliekoms gali būti priskiriami keli kodai.

11Teismas sprendė, kad analogiškos įrangos, kurią siekia įsigyti atsakovas, gamintojai („Ecodas“ ir „Ompeco“) savo instrukcijose yra nurodę, jog naudojantis jų įranga gaunamas galutinis produktas yra paprasta buitinė atlieka. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo argumentus, jos atsakovo perkamos įrangos techninės specifikacijos 2 punkte nurodyta parametro reikšmė „perdirbimas iki nepavojingos (epidemiologiniu požiūriu) buitinės atliekos“ neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų ir yra neįgyvendinama.

12Teismas nesivadovavo Aplinkos apsaugos agentūros pateikta išvada, konstatavęs, kad joje pateikta nuomonė, remiantis tik kai kuriomis Atliekų tvarkymo įstatymo bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, visiškai neanalizuojant kitų šių teisės aktų nuostatų ir neatsižvelgiant į poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, tvarkant medicinines atliekas. Aplinkos apsaugos agentūros aiškinimas užkerta kelią atsakovui komunalinėmis atliekomis pripažinti nepavojingas smulkintas ir sterilias atliekas, kurios yra analogiškos komunalinėms atliekoms, paneigia apibrėžimą, jog komunalinės atliekos yra ir tokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi panašios į buitines atliekas, taip pat užkerta kelią komunalinėmis atliekomis pripažinti į buitines atliekas panašias verslo, gamybines ir organizacijų atliekas.

13Teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad atsakovas pirkimo objektui nustatė teisėtus reikalavimus, pagrįstus funkcinėmis įrangos savybėmis ir siekiamu rezultatu, ginčijamos techninės specifikacijos nuostatos yra aiškios ir išsamios, o viešųjų pirkimų principai nėra pažeisti.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas UAB „AV investicija“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino Atliekų tvarkymo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, tvarkant medicinines atliekas, nuostatas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo normos konkuruoja su Lietuvos higienos normų nuostatomis. Minėtų teisės aktų reikalavimai nėra prieštaringi.
  2. Nesutinka, kad pavojingos medicininės atliekos po jų pradinio apdorojimo (nukenksminimo ir susmulkinimo) gali būti priskirtos prie komunalinių atliekų. Atliekos, pagal atliekų sąrašą priskirtos 18 skyriui „Žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos (išskyrus virtuvių ir restoranų atliekas, tiesiogiai nesusijusias su sveikatos priežiūra)“, po jų nukenksminimo ir susmulkinimo negali būti priskirtos 20 skyriui „Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas“. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta teismo išvada, kad pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 4.1.2 punktą atliekoms gali būti priskiriami keli kodai. To paties atliekų sąrašo skyriaus ribose atliekų rūšis gali pasikeisti ir jai gali būti priskirtas kitas kodas, pvz., atliekos gali būti apdorotos ir prarasti savo kenksmingąsias savybes, tačiau pagal susidarymo šaltinį ar tipą priskirta konkrečiam skyriui atlieka negali būti perkelta į kitą skyrių.
  3. Remiantis higienos normos HN 66:2013 23 punktu, infekuotos medicininės atliekos, jas nukenksminus, vis tiek lieka, nors ir nepavojingos, bet medicininės atliekos, t. y. atliekos priskirtos 18 atliekų sąrašo skyriui. Higienos normoje HN 66:2013 nėra įtvirtina, kad infekuotos medicininės atliekos, jas nukenksminus, tampa buitinėmis atliekomis.
  4. Apdorojus atliekas medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimo įrenginiu, jos tampa nekenksmingomis, t. y. nepavojingomis, tačiau toks įrenginys nepakeičia atliekų susidarymo šaltinio bei jų klasifikavimo pagal atliekų sąrašo skyrius. Atliekų skirstymas keičiasi atliekų pavojingumo prasme, bet ne pagal jų susidarymo šaltinį ar tipą. Tokią išvadą pagrindžia ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 ir 47 dalys, kuriose įtvirtinti skirtingi medicininių ir komunalinių (buitinių) atliekų apibrėžimai.
  5. Teismas neteisingai supranta komunalinių (buitinių) atliekų sampratą ir nepagrįstai buitinėms atliekoms priskiria nepavojingas medicinines atliekas.
  6. Teismas nepagrįstai vadovavosi gamintojų „Ecodas“ ir „Ompeco“ pateiktomis instrukcijomis, kuriose nurodyta, jog naudojantis jų įranga gaunamas galutinis produktas yra paprasta buitinė atlieka. Nepaisant to, ką savo gaminių instrukcijose nurodo įrangos gamintojai, atsakovo siekiama įsigyti įranga negali pasiekti techninėje specifikacijoje nurodyto rezultato.

16Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Nesutinka su apeliantu, kad konkreti atlieka, priskirta kažkuriam iš atliekų sąrašo skyriui, vėliau negali būti perkelta į kitą skyrių. Remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 4.1.2 punktu, atliekoms gali būti priskiriami keli kodai, nes tam tikrų gamybos rūšių padaliniams gali reikti savo veiklą klasifikuoti pagal kelis skyrius.
  2. Atsakovas nesiekia pavojingas medicinines atliekas klasifikuoti kaip buitines atliekas. Perkančioji organizacija siekia įsigyti tokį įrenginį, kuris užtikrintų, kad, vykdant veiklą, susidarytų kuo daugiau atliekų, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Atsakovui vykdant veiklą, viename proceso etape susidarys medicininės atliekos, o kitame etape, po pirkimo objekto naudojimo – atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Šios atliekos galės būti priskiriamos skirtingiems atliekų sąrašo skyriams.
  3. Apeliantas pateikia nepagrįstus argumentus dėl komunalinių atliekų ir medicininių atliekų sąvokų bei atliekų klasifikavimo pagal atliekų sąrašo 18 ir 20 skyrius.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas tenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20Byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Medicininių atliekų nukenksminimo ir perdirbimo uždaroje kombinuotoje sistemoje, atliekas smulkinant ir sterilizuojant garu, įrangos ir patalpų šiai įrangai įrengimo darbams pirkti. Pirkimo dokumentų 5 priede Techninėje specifikacijoje buvo nustatyti reikalavimai įrangai: tikslas – medicinos atliekų nukenksminimas, perdirbimas iki nepavojingos (epidemiologiniu požiūriu) buitinės atliekos su galimybe ją toliau perdirbti; galutinio produkto (po smulkinimo ir nukenksminimo) savybės – susmulkintas iki mažų gabalėlių taip, kad medicinos atliekos taptų nepažįstamos išvaizdos, tūrio sumažėjimas ne mažiau 80 proc. nuo pradinio medicinos atliekų tūrio, smulkintos atliekos turi būti saugios aplinkai, atvėsintos ir tapusios buitinėmis atliekomis (41 b. l.).

21Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl techninėje specifikacijoje įtvirtintų reikalavimų įrangai medicinines atliekas perdirbti iki buitinių atliekų. Apeliantas teigia, kad atsakovo perkama įranga gali atlikti tik atliekų nukenksminimą ir susmulkinimą ir po šių procedūrų pavojingos infekuotos medicininės atliekos taptų nepavojingomis medicininėmis atliekomis, tačiau jos negalėtų tapti buitinėmis atliekomis, todėl perkančiosios organizacijos iškeltas tikslas perkamai įrangai yra neįgyvendinamas.

22Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

23Nagrinėjamam ginčui, be viešuosius pirkimus reglamentuojančio specialaus VPĮ, taikyti ir atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai – Atliekų tvarkymo įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“.

24Atliekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad Sveikatos apsaugos ministerija atlieka pavojingų atliekų, jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės sveikatai ekspertizę, nustato sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose. Atliekų tvarkymo taisyklių 122 punktas nustato, kad žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų tvarkymo reikalavimai asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paminėta higienos norma HN 66:2008 yra netekusi galios. Medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus šiuo metu nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“. Paminėta higienos norma HN 66:2013 nustato medicininių atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo (kenksmingumo pašalinimo) ir laikino laikymo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose.

25Taigi iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovui, kaip sveikatos apsaugos ministerijos koordinuojamai sveikatos priežiūros institucijai (Atliekų tvarkymo įstatymo 21 str. 2 d.), priskirtos atliekų tvarkymo, rūšiavimo pradinio apdorojimo ir laikino laikymo funkcijos, tačiau nei vienas iš aptartų teisės aktų nesuteikia teisės atsakovui prisiimti tokios atliekų perdirbimo funkcijos - medicinines atliekas perdirbti į buitines atliekas. Šiuo atveju atsakovas, pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nustatydamas reikalavimą perkamam įrenginiui perdirbti atliekas iš medicininių į buitines, prisiėmė ne tik jam teisės aktais nesuteiktą funkciją, bet ir nustatė praktiškai neįgyvendinamą reikalavimą. Tokią išvadą leidžia daryti toliau aptariamas teisinis reglamentavimas.

26Higienos normų 31 punktas nustato, kad infekuotų atliekų kenksmingumo pašalinimas (pradinis apdorojimas) sveikatos priežiūros įstaigose turi būti atliekamas tik specialiais medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimui skirtais įrenginiais ir priemonėmis. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 54 dalis pradinį apdorojimą apibrėžia kaip fizikinius, terminius, cheminius ar biologinius procesus, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas. Atliekų tvarkymo taisyklių 38 punktas nustato, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt.

27VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos siekia įsigyti įrangą, kuri leistų pavojingas (infekuotas) medicinines atliekas susmulkinti ir nukenksminti iki nepavojingos (neinfekuotos) atliekos (atlikti pradinį apdorojimą), taip pat, kad po susmulkinimo ir nukenksminimo šios atliekos būtų priskirtos buitinėms atliekoms. Ginčas byloje būtent ir kilo dėl to, ar pavojingos medicininės atliekos po jų pradinio apdorojimo (nukenksminimo ir susmulkinimo) gali būti priskirtos prie komunalinių (buitinių) atliekų.

28Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 47 dalis bei higienos normos HN 66:2013 4 punktas medicinines atliekas apibrėžia kaip žmonių sveikatos priežiūros (gydymo diagnostikos, reabilitacijos, slaugos, ligų prevencijos, teismo medicinos ekspertizės), gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekas. Komunalinių atliekų sąvoka pateikta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje – tai buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Atliekų tvarkymo įstatymo 71 straipsnio nuostatos nustato, kad atliekų turėtojas, identifikuodamas atliekas, privalo vadovautis atliekų sąrašu, kuris pateiktas Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede. Remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatyta tvarka, atliekos pagal atliekų sąrašą klasifikuojamos pagal jų susidarymo šaltinį. Pažymėtina, jog tarp šalių nekilo ginčo, kad infekuotos medicininės atliekos, kurios susidaro pas atsakovą ir kurias ketinama apdoroti perkama įranga, pagal susidarymo šaltinį priskiriamos atliekų sąrašo 18 skyriui „Žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos“. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar kitame proceso etape, t. y. po atliekų apdorojimo atsakovo ketinamu įsigyti įrenginiu, susidariusios atliekos gali būti priskirtos buitinėms atliekoms pagal atliekų sąrašo 20 skyrių „Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas“.

29Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovo (apelianto) teiginiais, jog medicininės atliekos gali būti priskirtos tik 18 skyriui, konstatavo, kad, remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 4.1.2 punktu, atliekoms gali būti priskiriami keli atliekų kodai. Taigi teismo sprendimu, medicininės atliekos gali būti priskiriamos tiek 18, tiek ir 20 skyriui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei Taisyklių nuostatų, reglamentuojančių atliekų klasifikavimą, aiškinimu.

30Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 4.1.2 punktas nustato, kad tam tikrų gamybos rūšių padaliniams gali reikėti savo veikloje susidariusias atliekas klasifikuoti pagal kelis skyrius. Ši nuostata turi būti aiškinama taip, jog tam tikrų subjektų veikloje skirtingų procesų metu susidariusioms atliekoms gali būti priskiriami atliekų kodai iš skirtingų atliekų sąrašo skyrių. Pvz., sveikatos priežiūros įstaigoje su sveikatos priežiūra nesusijusiai veiklai, tokiai kaip, patalpų remonto metu susidariusios atliekos klasifikuotinos pagal atliekų sąrašo 17 skyrių „Statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą)“, tačiau tiesiogiai su sveikatos priežiūra susijusios atliekos turi būti priskiriamos tik 18 skyriui „Žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos“. Tai, kad medicininės atliekos yra susmulkinamos ir nukenksminamos, nereiškia, jog šioms atliekoms gali būti priskiriami kituose atliekų sąrašo skyriuose nurodyti atliekų kodai. Šiuo atveju sutiktina su apeliantu, kad atliekos, pagal susidarymo šaltinį ar tipą priskirtos atitinkamam skyriui (nagrinėjamu atveju 18), po jų apdorojimo negali būti perkeliamos į kitą skyrių (pvz., 20 skyrių, kaip teigia atsakovas). Apdorotos ir kenksmingąsias savybes praradusios atliekos gali būti priskirtos kitam kodui, tačiau skyriaus ribose (pvz., atliekos, kurios buvo pažymėtos 18 01 03 kodu (pavojingos atliekos), po jų nukenksminimo tapusios nepavojingomis atliekomis gali būti žymimos 18 01 04 kodu).

31Tai, kad atliekų apdorojimas įrenginiu nekeičia jų (atliekų) kilmės, patvirtina ir medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimus reglamentuojančios higienos normos HN 66:2013 nuostatos. Minėta, jog higienos normų 31 punktas nustato, kad infekuotų atliekų kenksmingumo pašalinimas sveikatos priežiūros įstaigose turi būti atliekamas tik specialiais medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimui skirtais įrenginiais ir priemonėmis. Infekuotos atliekos, apdorotos medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimo įrenginiuose, išskyrus infekuotų atliekų kenksmingumo pašalinimą biocidais, laikomos nepavojingomis atliekomis (HN 23 p.). Infekuotos atliekos gali būti perduodamos perdirbti tik prieš tai jas apdorojus medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimo įrenginiuose (HN 25 p.). Taigi minėtoje higienos normoje nėra įtvirtinta, kad infekuotos medicininės atliekos, jas nukenksminus, tapus nepavojingomis, tampa buitinėmis ar panašiomis į buitines atliekas. Priešingai, iš paminėto teisinio reglamentavimo sprendžiama, kad atsakovo ketinamu įsigyti įrenginiu medicininės atliekos yra nukenksminamos, o po tokio apdorojimo laikomos nepavojingomis medicininėmis atliekomis ir tik tuomet, remiantis higienos normos HN 66:2013 25 punktu, gali būti perduodamos perdirbimui, kurio metu atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 12 p.). Taigi medicininių atliekų nukenksminimas nepakeičia šių atliekų kilmės, o tik sumažina infekcijos (kenksmingumo) lygį.

32Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog infekuotos medicininės atliekos, jas nukenksminus, vis tiek lieka medicininėmis atliekomis, tik nepavojingomis. Taigi medicininiu atliekų kenksmingumo pašalinimui skirtas įrenginys, kurį ketiną įsigyti perkančioji organizacija, nepakeičia ir negali pakeisti atliekų susidarymo šaltinio, t. y. medicininių atliekų perdirbti į buitines, todėl medicininės atliekos, net ir po jų apdorojimo (nukenksminimo ir susmulkinimo), priskirtinos tam pačiam atliekų sąrašo 18 skyriui. Pažymėtina, jog iš esmės tokios pačios pozicijos laikėsi ir išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos agentūra, kurios pateiktais išaiškinimais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei Atliekų tvarkymo įstatymas ar Atliekų tvarkymo taisyklės, nei aptartos higienos normos nenustato, kad infekuotos medicininės atliekos, jas nukenksminus, tampa buitinėmis atliekomis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ginčui aktualius teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, tvarkant medicinines atliekas, todėl nepagrįstai po nukenksminimo nepavojingomis tapusias atliekas prilygino buitinėms atliekoms.

34Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pirkimo objekto nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecija, pati perkančioji organizacija turi teisę apibrėžti reikalingą pirkimo objektą, jo technines ir eksploatacines savybes, nurodyti norimą pasiekti rezultatą, tačiau, kaip minėta, tai ji (perkančioji organizacija) turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, o pirkimo dokumentuose apibūdintas norimas rezultatas turi būti realiai įgyvendinamas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, prieinama išvada, kad atsakovo techninėje specifikacijoje ketinamai įsigyti įrangai keliamas rezultatas faktiškai negali būti pasiektas. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat ir ginčijamą atsakovo pirkimo dokumentų 5 priede techninėje specifikacijoje nurodytą reikalavimą įrangai medicinines atliekas perdirbti iki buitinių atliekų, panaikinti.

35Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi gamintojų „Ecodas“ ir „Ompeco“ pateiktomis instrukcijomis, kuriose nurodyta, kad naudojantis jų įranga gaunamas galutinis produktas yra paprasta buitinė atlieka. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtose instrukcijose pateikiama informacija nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog medicininės atliekos po jų nukenksminimo ir susmulkinimo (apdorojimo) netampa buitinėmis atliekomis, todėl nepaisant to, ką savo instrukcijose nurodo gamintojai, atsakovo ketinama įsigyti įranga, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, negali pasiekti nurodyto rezultato – perdirbti medicinines atliekas iki nepavojingų buitinių atliekų.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinį patenkinus, atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

38Už ieškinį ieškovas sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį (7 b. l.), už apeliacinį skundą – 1 000 Lt (123, 134 b. l.) žyminį mokestį, todėl šios apelianto išlaidos priteisiamos iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų.

39Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ieškinį patenkinti.

41Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų supaprastinto atviro konkurso „Medicininių atliekų nukenksminimo ir perdirbimo uždaroje kombinuotoje sistemoje, atliekas smulkinant ir sterilizuojant garu, įrangos ir patalpų šiai įrangai įrengimo darbų pirkimas“ 5 priedo techninės specifikacijos 2 punkte nurodytą žodį „buitinės“ ir 3 punkte „tapusios buitinėmis atliekomis“.

42Priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (į. k. ( - )) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ (į. k. ( - )) naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio už ieškinį ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „AV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2013 m.... 5. 2013 m. gruodžio 3 d. pateikta pretenzija ieškovas prašė panaikinti 5... 6. Ieškovas teigia, kad atsakovo perkama įranga gali atlikti tik atliekų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl supaprastinto atviro konkurso... 10. Teismas sutiko su ieškovu, kad identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas... 11. Teismas sprendė, kad analogiškos įrangos, kurią siekia įsigyti atsakovas,... 12. Teismas nesivadovavo Aplinkos apsaugos agentūros pateikta išvada,... 13. Teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad atsakovas pirkimo objektui... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas UAB „AV investicija“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas... 16. Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės... 21. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl techninėje specifikacijoje... 22. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti... 23. Nagrinėjamam ginčui, be viešuosius pirkimus reglamentuojančio specialaus... 24. Atliekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad Sveikatos... 25. Taigi iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovui, kaip... 26. Higienos normų 31 punktas nustato, kad infekuotų atliekų kenksmingumo... 27. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos siekia įsigyti... 28. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 47 dalis bei higienos normos HN... 29. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovo (apelianto) teiginiais,... 30. Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 4.1.2 punktas nustato, kad tam tikrų... 31. Tai, kad atliekų apdorojimas įrenginiu nekeičia jų (atliekų) kilmės,... 32. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog infekuotos... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei Atliekų tvarkymo įstatymas ar... 34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pirkimo objekto... 35. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 38. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį (7 b. l.), už... 39. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 40. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 41. Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės... 42. Priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių...