Byla 2-2609-800/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. T., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. T. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui M. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, kad O. T. priėmė K. T., mirusio 1999 m. sausio 26, palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti nekilnojamąjį turtą. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjo tėvų 1996 m. birželio 05 d. nutraukta. Santuokoje gyvendami pareiškėjo tėvai įgijo butą, jis priklausė O. T. ir K. T. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nutraukiant santuoką nekilnojamasis turtas, įgytas santuokoje, nebuvo padalintas. 1999 m. sausio 26 d. mirė pareiškėjo tėvas K. T.. K. T. nebuvo sudaręs testamento. Po tėvo mirties visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį, viešajame registre neregistruotiną, turtą priėmė motina O. T., faktiškai pradėdama jį valdyti. Po buvusio vyro mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo O. T. į notarą ar teismą (dėl apyrašo sudarymo) nesikreipė. Tačiau palikimą dėl pusės buto O. T. po buvusio vyro mirties priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjo motina rūpinosi ne tik jai priklausančia buto dalimi, bet rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už tėvui priklausiusią buto dalį. Palikimo priėmimo fakto nustatymas yra reikalingas ir tam, kad pareiškėjas, įstatyminis O. T. įpėdinis, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog O. T. po K. T. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

3Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.

4Suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutiko visiškai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomais vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

6Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure (pagal įstatymą) pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu.

7Palikimo atsiradimo metu (1999 01 27) galiojo 1964 m. Civilinio kodekso atitinkamos redakcijos paveldėjimą reglamentavusios normos, dėl to sprendžiant palikimo priėmimo klausimą taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos. Vadovaujantis 1964 m. LR CK 587 str. 2 ir 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo palikimą valdyti. 1964 m. LR CK 587 str.

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – K. T. mirties liudijimo (b.l. 9), K. T. ir O. T. ištuokos liudijimo (b.l. 15), nustatyta, jog pareiškėjo tėvo K. T. mirties 1999-01-26 metu, pareiškėjo tėvai O. T. ir K. T. buvo išsituokę, įrašas apie santuokos nutraukimą ištuokos metrikų knygoje įrašytas 1996-06-05. Taip pat nustatyta, jog K. T. nebuvo palikęs testamento, kuriuo po savo mirties likusį turtą būtų palikęs pareiškėjo motinai O. T. (b.l. 10, 11).

91964 m. LR CK 573 str. nereglamentavo, kad įstatyminiu įpėdiniu gali būti buvęs sutuoktinis.

10Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjo motina O. T. negalėjo būti nei testamentine, nei įstatymine K. T., mirusio 1999-01-26, įpėdine, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas, kad O. T. priėmė K. T., mirusio 1999-01-26, palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti nekilnojamąjį turtą, nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Nustačius aplinkybę, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmė turintis faktas nesukels pareiškėjui teisinių padarinių, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.).

11Teismui po bylos iškėlimo teisme nustačius aplinkybę, jog pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d.).

12Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 - 292 str., 293 str., 444 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

Nutarė

14Civilinę bylą pagal pareiškėjo E. T., a.k. ( - ) pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. T., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti.

15Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai