Byla e2-378-407/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino tiekimas ir statyba“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Vilstata“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ bankroto bylą dėl jos nemokumo. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas yra 20 093,96 Eur, be to, atsakovė kitų kreditorių, jos įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) sudaro 25 640,37 Eur, įmonė veikia nuostolingai, įsipareigojimai nuolat auga.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ iškėlimo.
  2. Teismo vertinimu, atsakovė yra moki įmonė. Iš atsakovės balanso teismas nustatė, kad įmonės turtą sudaro 1 794 632 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 531 733 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos – 253 531 Eur. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 148 520,41 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovė vykdo sutartis, kurių suma viršija 6 mln. eurų, pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovė turi didesnį nei 34 000 Eur įsiskolinimą VSDFV, tačiau šis įsiskolinimas nėra didelis palyginti su įmonės apyvarta.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismų praktikoje pabrėžiamas aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose. Teismas turėjo įsitikinti, ar atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas atitinka tikrovę, papilomai pareikalauti atsakovės pateikti paaiškinimus, kodėl į kreditorių sąrašą nėra įtrauktas ieškovės neginčytinas ir privestinai antstolio išieškomas finansinis reikalavimas (31 Eur). Teismo nutartis priimta vadovaujantis atsakovės pateiktais melagingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, neįvertinus visų aplinkybių, nesigilinus į pateiktus šalių duomenis. Prašydama pripažinti neviešais dalį byloje esančių įrodymų, atsakovė siekė nuslėpti tikrąją savo finansinę padėtį. Atsakovė nepagrįstai į pradelstų įsipareigojimų sąrašą neįtraukė 357 171,31 Eur dydžio pradelsto įsiskolinimo Švenčionių rajono savivaldybės administracijai. Tai reiškia, kad atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas neatitinka tikrovės. Teismas nurodė, kad atsakovės vykdomų sutarčių suma siekia 6 mln. eurų. Tačiau atsakovė yra sudariusi 6 mln. eurų vertės preliminariąją sutartį su VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, tai reiškia, kad jokių kitų stambių sutarčių atsakovė neturi. Atsakovės balanse nurodoma, kad nebaigtos vykdyti sutartys yra 614 455 Eur per visus ataskaitinius metus, o tai reiškia, kad per visus 2015 veiklos metus atsakovė realiai nevykdė jokios sutarties, nes atsakovės nurodytų nebaigtų sutarčių vertės yra vienodos ir tos pačios 2013-2015 metais.
    2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė 2014-2015 m. veikė nuostolingai, neatsižvelgė, kad atsakovės skolos tik didėja dėl skaičiuojamų netesybų, priverstinių skolų išieškojimo veiksmų ir kt. Konstatuodamas atsakovės skolą VSDFV, kuri siekia virš 34 000 Eur, teismas padarė išvadą, kad šis įsiskolinimas nėra didelis palyginti su įmonės apyvarta. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ši skola paskutiniu metu tik didėja, kas dar labiau komplikuoja įmonės padėtį.
  2. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovės vadovui V. M. paskirti 5 792 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovei. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės nurodomas 31 Eur dydžio reikalavimas jokios įtakos sprendžiant bylą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vertinant įmonės mokumą neturi. Šiuo metu atsakovė turi 9 vykdomas sutartis, ieškovės nurodoma sutartis su VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ yra tik viena iš devynių sutarčių.
    2. Bankroto procedūra yra skirta nustatyti nemokias įmones ir jas pašalinti iš rinkos, o ne išsiieškoti ginčijamas skolas ar tuo labiau daryti spaudimą kitam asmeniui. Ieškovė turi 31 Eur reikalavimą ir inicijuoja bankroto bylą bei reiškia atskiruosius skundus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kurios turto vertė yra 1 794 632 Eur ir kuriai ji yra skolinga 217 768,93 Eur. Toks ieškovės vadovo elgesys vertintinas kaip siekis daryti žalą savo kreditorei (atsakovei), todėl ieškovės vadovui skirtina 5 792 Eur bauda.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

8Dėl ginčo esmės

  1. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė iškelti atsakovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonė nėra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.; 9 str. 7 d. 1 p.). Spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo, iš įmonės 2016 m. spalio 31 d. balanso teismas nustatė, kad įmonės turto vertė yra 1 794 632 Eur, o iš atsakovės kreditorių sąrašo, - kad įmonės pradelsti įsiskolinimai sudaro 148 520,41 Eur, t. y. įmonė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus, kaip tai numatyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.
  2. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovės pateiktais dokumentais, kuriuose nurodyti neteisingi duomenys, todėl nepagrįstai nustatė įmonės mokumą. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  3. Byloje nėra ginčo, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija turi daugiau nei 350 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. Tačiau priešingai nei teigia ieškovė, ne visa reikalavimo suma yra pradelsta. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 23 d. raštas, adresuotas antstolei, patvirtina minėtos kreditorės sutikimą, kad iš atsakovės kas mėnesį būtų išieškoma ne mažesnė nei 16 000 Eur suma. Todėl ieškovė pagrįstai į pradelstų įsiskolinimų sąrašą įtraukė ne visą įsiskolinimą Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, bet dalį šiai kreditorei nesumokėtos (neišieškotos) sumos (skaičiuojant po 16 000 Eur kas mėnesį).
  4. Byloje nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nebuvo sumokėjusi ieškovei 31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau vien tas faktas, kad ši 31 Eur suma nebuvo įtraukta į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti atsakovės pateiktų dokumentų patikimumu. Visų pirma toks įsiskolinimo dydis yra nereikšmingas vertinant atsakovės (ne)mokumą, be to, kaip matyti iš pačios atsakovės pozicijos, ji 31 Eur neįtraukimą į pradelstų įsipareigojimų sąrašą motyvavo pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje priteista ši 31 Eur suma. Todėl to fakto, kad ši 31 Eur suma nebuvo nurodyta kaip pradelstas įsiskolinimas, apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip atsakovės siekio nuslėpti savo tikruosius skolinius įsipareigojimus. Kitokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti, kad atsakovės pradelstų įsiskolinimų sąrašas atitinka realius duomenis ieškovė nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  5. Iš 2016 m. spalio 31 d. balanso teismas nustatė, kad įmonės turto vertė yra 1 794 632 Eur. Ieškovė atsakovės balanse nurodyto turto vertės iš esmės neginčija. Atsakovė, įrodinėdama turimo turto vertę, teikė duomenis, kad jos turto reali vertė yra didesnė nei nurodyta 2016 m. spalio 31 d. balanse. Nustačius, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės 2016 m. spalio 31 d. balanse už 2016 metus nurodytos turto vertės, apeliacinės instancijos teismas šių atsakovės įrodymų nevertina, nes tai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
  6. Bylos duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams, 2015 m. patyrė nuostolių, tačiau vien šie faktai nesudaro pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašo turto vertės, įmonės darbuotojai bankroto bylos iškėlimo neinicijuoja, atsakovė vykdo veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Šiuo atveju klausimas, pagal kelias sutartis atsakovė vykdo veiklą, esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi, todėl dėl šių atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  7. Nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Šiuo atveju byloje šalių pateiktų įrodymų užtenka nustatyti įmonės finansinę padėtį, atsakovė pateikė įrodymus, kad yra moki įmonė, ieškovė jų nepaneigė. Todėl atskirojo skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė įmonės (atsakovės) tikrosios finansinės padėties, yra neteisingas.

9Dėl baudos skyrimo

  1. Atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atstovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  2. CPK 95 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
  3. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieškovė kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo žinojo, kad atsakovė nesutinka su jos nurodomu 20 093,96 Eur dydžio reikalavimu, nes tuo metu vyko teisminis procesas dėl šios sumos priteisimo. Tačiau bankroto bylos inicijavimo metu ieškovė turėjo ir įsiteisusiu teismo sprendimu priteistą sumą iš atsakovės. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad tarp šalių kilę nesutarimai, jos inicijuoja viena kitos atžvilgiu bankroto procesus ir kitus teisminius ginčus. Tačiau įvertinęs tai, kad ieškovė turėjo teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylą ir atsižvelgęs į tai, kad bauda už piktnaudžiavimą proceso teise gali būti skiriama išimtiniais atvejais, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje atsakovės prašymo dėl baudos paskyrimo skirti ieškovei netenkina.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai