Byla 2A-92-159/2012

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordnet“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1482-642/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario produktai“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordnet“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės UAB „Nordnet“ priešieškinį ieškovei UAB „Pamario produktai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

32010-12-13 ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 42 069,42 Lt nuostolių atlyginimą, 2 696,34 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 30–34).

4Atsakovė 2010-11-22 nagrinėjamoje byloje pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 45 446,11 Lt skolos, 645,98 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 120–122).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-22 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės netinkamą krovinių vežimo paslaugų teikimą. Byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovė, veždama prekių gavėjams produkciją, ne kartą pažeidė temperatūrinius režimus, trūko produkcijos, per vėlai nuveždavo prekes ir dėl to ieškovė privalėjo sumokėti produkcijos gavėjams baudas. Atsakovė iš esmės nesutikusi su ieškovės nurodyta

642 069,42 Lt nuostolių suma, kitokių skaičiavimų, paneigiančių šiuos ieškovės skaičiavimus, nepateikė. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė atsakovės 2 696, 34 Lt skolą ieškovei. Atmesdamas atsakovės priešieškinį ieškovei teismas nurodė, kad 2010-07-12 tarpusavio suderinimo aktu šalys suderino, kad 2010-06-30 ieškovė atsakovei buvo skolinga 113 575,74 Lt. Kadangi atsakovė PVM sąskaitą faktūrą 43 746,09 Lt išrašė 2010-05-31, teismo nuomone, ši suma buvo įskaičiuota į ieškovės skolą atsakovei (t. 4, b. l. 155–158).

7Atsakovė UAB „Nordnet“ 2011-05-23 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą. Priimti naują sprendimą, juo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, atsakovės priešieškinį visiškai tenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes, jog ieškovė dėl atsakovės netinkamo produkcijos išvežiojimo mokėjo baudas. Pagal ieškovės pateiktus aktus dėl baudų skyrimo neįmanoma nustatyti, kad baudos skirtos būtent dėl atsakovės padarytų pažeidimų. Aktai, kuriais remiasi ieškovė, surašyti tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, nedalyvaujant atsakovės atstovui. Teismas konstatuodamas atsakovės neteisėtus veiksmus, nenurodė nė vieno dokumento, kuriuo remdamasis padarė tokias išvadas, todėl teismo sprendimas nepagrįstas įrodymais ir jie neišanalizuoti. Teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, kad į bylą pateiktos perbrauktos ir anuliuotos PVM sąskaitos faktūros yra neatitikimo aktai. Neatitikimo aktai iki galo neištirti ir nenustatyta, kiek apskritai yra tokių neatitikimo aktų.

8Teismas vertindamas anuliuotas sąskaitas faktūras neatsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinių apskaitos dokumentų tvarkymą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. numatyta, kai padaroma klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas dokumentas. Ieškovės į bylą pateiktos perbrauktos PVM sąskaitos faktūros sudaro

912 241,54 Lt iš ieškovės prašomos priteisti 42 069,42 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas neatsižvelgė į sutarties sąlygas, reglamentuojančias pretenzijų dėl atsakovės suteiktų paslaugų terminus, kuriems pasibaigus laikoma, kad atsakovė ieškovės užsakymus įvykdė visiškai ir kokybiškai. Pagal sutarties 6.13 p., jeigu pretenzija nepareiškiama per 10 darbo dienų, laikoma, kad užsakymas visiškai ir kokybiškai įvykdytas. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad produkcija, kuriai neva nustatyti trūkumai ir pažeidimai, gavėjui pateikta nuo 2010 m. birželio iki liepos 22 d. Ieškovė atsakovei pretenziją dėl minimos produkcijos pateikė 2010-09-15 – praleidusi sutartyje nustatytą terminą.

10Ieškovė 27 116 Lt nuostolių dalį kildina iš neva produkcijos gavėjų skirtų baudų. Teismas nevertino ir netyrė sutarties 16 p., jame numatyta, kad kompensuojama tam tikra procentinė baudos dalis, priklausomai nuo užsakymų įvykdymo rodiklio – 75– 90 proc. nuo baudos dydžio. Ieškovės pateikti dokumentai neatitinka apskaitos dokumentų sudarymui keliamų reikalavimų, todėl jie neįrodo reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumo. Prie daugelio debetinių mokėjimų dokumentų nėra aktų, todėl neaišku, kokiu pagrindu prekės buvo grąžintos; prie kitų pridėti nepasirašyti aktai.

11Teismas netinkamai įvertino 2010-07-12 šalių sudarytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą kaip dokumentą, patvirtinantį, kad 2010-06-30 ieškovė atsakovei skolinga 113 575,74 Lt, kadangi jį pasirašė ne šalių valdymo organai – direktoriai, bet buhalteriai, neturintys teisės priimti sprendimų dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. Teismas nepagrįstai įskaitė atsakovės 2010-05-31 išrašytą sąskaitą faktūrą dėl 43 746,09 Lt į tarpusavio suderinimo akto. Teismas subalansavo sumas, kurių pačios šalys nebalansavo iki teismo – nepadarė įskaitymo ir padarė nepagrįstas išvadas, kad 2010-07-14 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 31 956,15 Lt; kad atsakovė ieškovei nesumokėjo 1 676,46 Lt pagal 2010-07-29 PVM sąskaitą faktūrą, kad ieškovė nesumokėjo atsakovei 30 936,27 Lt pagal 2010-07-30 PVM sąskaitą faktūrą ir kad subalansavus šias sumas matyti, kad atsakovė ieškovei nesumokėjo 2 696,34 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į 30 936,27 Lt pagal 2010-07-30 PVM sąskaitą faktūrą. Šio fakto ieškovė nei atsiliepime į priešieškinį, nei teismo posėdžio metu neginčijo. Ieškovės prievolė sumokėti atsakovei 30 936,27 Lt užmokestį už suteiktas paslaugas pagal 2010-07-30 PVM sąskaitą faktūrą pasibaigė iki ieškinio teismui padavimo, todėl atsakovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į 30 936,27 Lt pagal sutartį apmokėjimą. Teismas į atsakovės 30 936,27 Lt priešieškinio reikalavimą įskaitė 2010-07-14 ieškovės pretenzijoje nurodytus 31 956,15 Lt ir 1 676,46 Lt pagal 2010-07-30 PVM sąskaitą faktūrą, tačiau ieškovė dėl šių reikalavimų nebuvo pareiškusi ieškinio. Teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d., joje nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (t. 5, b. l. 46–53).

12Ieškovė UAB „Pamario produktai“ 2011-06-27 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo atmesti atsakovės UAB „Nordnet“ apeliacinį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovės ieškovei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną atitinkamus faktus buvus nei jų nebuvus. Teismas nurodė byloje esančius dokumentus, kuriais remdamasis konstatavo atsakovės netinkamą paslaugų suteikimą.

13Esminiai atsakovės įsipareigojimai pagal sutartį buvo ne tik produkcijos nuvežimas į parduotuves, tačiau ir prekių užsakymų komplektavimas ieškovės nurodytiems gavėjams bei spausdinimas jiems skirtų sąskaitų faktūrų, paslaugos apskaitos ir administravimo funkcijos vykdymas bei sistemingas informacijos perdavimas ieškovei apie atliktas paslaugas. Šias išvadas papildomai pagrindžia sutarties 4.10 p., pagal kurį atsakovė įsipareigojo reikalauti iš produkcijos gavėjų aiškiai ir tiksliai užpildyti krovinį lydinčius dokumentus.

142010-08-11 pretenzija dėl prekių tiekimo Nr. 1 atsakovei pateikta elektroniniu paštu ir šios aplinkybės atsakovė neginčija. Sutarties 6.13 p. nustatytas terminas, kuris skaičiuojamas nuo produkcijos pristatymo gavėjams dienos, objektyviai negali būti užtikrinamas, kadangi ieškovė duomenis už 2010 m. liepos mėnesį pristatytą produkciją iš atsakovės gavo 2010 m. rugpjūčio 8–9 dienomis. Anksčiau atsakovei siųstos pretenzijos už einamąjį mėnesį atsakovui taip pat pateiktos kito mėnesio viduryje. Tai yra normali tarp šalių susiklosčiusi praktika, nes priešingu atveju atsakovė duomenis apie kiekvienos dienos pristatytą produkciją ieškovei turėtų pateikti kiekvieną dieną, ieškovė turėtų pareigą atsakovei teikti atskiras pretenzijas už kiekvienos dienos pristatymo pažeidimus, kadangi pretenzijos pateikimo terminas skaičiuojamas nuo produkcijos pristatymo dienos. Tokios sutartinės nuostatos objektyviai neįmanoma įvykdyti, todėl tarp šalių susiklostė faktiniai santykiai, kai atsakovė duomenis apie pristatytą produkciją ieškovei pateikdavo kito kalendorinio mėnesio pradžioje, o ieškovė remdamasi šiais dokumentais pretenzijas pareikšdavo mėnesio viduryje ar pabaigoje. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės patirtus nuostolius bei jų dydį.

15Ieškovės patirtų nuostolių dydį patvirtina kartu su 2011-02-25 lydraščiu pateikti dokumentai, kurie įrodo aplinkybes, kad ieškovė faktiškai sumokėjo užsakovams – yra įskaityta patikslintame ieškinyje nurodytos sumos dėl netinkamo atsakovės pareigų atlikimo. Dalis patirto nuostolio yra negautos pajamos dėl anuliuotų sąskaitų faktūrų. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad produkcija bus pristatyta tinkamai ir ieškovė įgis teisę iš parduotuvių reikalauti sumokėti už pristatytas prekes, tačiau dėl netinkamo įsipareigojimų įvykdymo dalis išrašytų sąskaitų faktūrų buvo anuliuotos, todėl pagal jas ieškovei nebuvo sumokėtos jose nurodytos pinigų sumos.

16Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2011-05-23 ataskaitą apie faktinius pastebėjimus. Ieškovė mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti minėtą naują įrodymą, nes šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo visas galimybės gauti šį dokumentą ir jį pateikti į bylą, tačiau sąmoningai to nepadarė. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17Ieškovė taip pat nesutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti atsakovės priešieškinį. 2010-07-12 tarpusavio suderinimo aktas patvirtina ir įrodo, kad 2010-06-30 ieškovė atsakovei buvo skolinga 113 575,74 Lt. Šią aplinkybę patvirtino šalių įgalioti asmenys – vyr. buhalterės, pasirašiusios aktą. Ieškovė nesutinka, jog šį aktą pasirašė neįgalioti asmenys. Ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovės atstovė, pasirašydama tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tariamai viršija jai suteiktus įgaliojimus, nes šalys ne pirmą kartą tokiu būdu sudarė tarpusavio suderinimo aktus, ir tokie aktai buvo pripažįstami tinkamais. Sandoris privalomas atstovaujamajam, kai atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu (CK 2.133 str. 9 d.). Ieškovė neturėjo pagrindo abejoti, kad nuolat atsakovės vardu pasirašydama tarpusavio suderinimo aktus atsakovės buhalterė neturėjo įgaliojimų. Po atsiskaitymų tarpusavio suderinimo akto pasirašymo atsakovei 2010-07-01 ir 2010-07-08 sumokėta 20 000 Lt ir pagal 2010-07-01 sąskaitą minusuota 43,58 Lt, todėl išeitų, kad 2010-07-08 ieškovės įsiskolinimą atsakovei sudarė 93 532,16 Lt (113 575,74 Lt – 10 000 Lt – 10 000 Lt – 43,58 Lt). 2010-07-15 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Norfos mažmena“ įgijo reikalavimo teisę į 93 532,16 Lt UAB „Pamario produktai“. Atsakovė UAB „Nordnet“ visą turimą reikalavimo teisę perleidusi UAB „Norfos mažmena“ pagal tarpusavio suderinimo aktą, patvirtino faktines aplinkybes dėl esančių tarpusavio skolų. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus ir dėl 31 956,15 Lt bei dėl 1 676,46 Lt priteisimo, minėtos sumos įrašytos į 2010-09-30 atsakovei registruotu paštu siųstą

182010-07-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai subalansavo šias sumas ir nustatė, kad atsakovė ieškovei skolinga 2 696,34 Lt pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (t. 5, b. l. 90–95).

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

21Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju teismas išsamiai neišanalizavęs visų sutartinei civilinei atsakomybei kilti sąlygų atsakovei taikė civilinę atsakomybę.

22Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovės neteisėtus veiksmus išimtinai vadovavosi sutarties 4.11 p., kuris pareigoja atsakovę surašyti neatitikimo aktą. Kaip matyti iš ieškovės raštu siųstos pretenzijos atsakovei (t. 1, b. l. 19–25), ieškovė jos patirtus nuostolius kildina iš įvairių neteisėtų atsakovės veiksmų: temperatūros neatitikimų, prekių trūkumo, sandėlio klaidų, prekių palikimo sandėlyje, per vėlai pristatytų prekių, negrąžintų prekių arba sugrąžintų prekių, pasibaigus jų galiojimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokie anksčiau nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti sutartyje nustatyta tvarka, įvertinus visų sutarties sąlygų turinį, konkrečiai įvertinant kiekvieno galbūt neteisėto atsakovės veiksmo pagrįstumą.

23Ieškovei patikslintame ieškinyje nurodžius, jog nuostolius patyrė ne tik dėl įvairių atsakovės neteisėtų veiksmų – temperatūros neatitikimų, prekių trūkumo, sandėlio klaidų ir kt., bet ir dėl prekių gavėjų ieškovei paskirtų baudų, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė 2009-06-25 krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutarties Nr. PPP-20090625/01 16 punkto. Jame numatyta, kad vykdytoja atsakovė UAB „Nordnet“ kompensuoja užsakovei UAB „Pamario produktai“ paskirtas baudas dėl vykdytojos kaltės už kiekvieną atvejį. Vykdytojos kompensuojamos baudos dydis už konkretų užsakymą detalizuotas minimos sutarties 16.1–16.3 p. Išeitų, kad šalys sutarties 16 p. susitarė dėl ribotos civilinės atsakomybės užsakovei kompensuojant baudas dėl vykdytojos kaltės tam tikra procentine baudos dalimi. Iš ieškovės atsakovei 2010-08-11 pateiktos pretenzijos yra pagrindas teigti, kad ieškovė reikalavo, kad atsakovė jai sumokėtų 42 069,24 Lt baudą (t. 1, b. l. 19).

24Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, kad į bylą pateiktos perbrauktos ir anuliuotos PVM sąskaitos faktūros yra neatitikimo aktai ir kad neatitikimo aktai iki galo neištirti ir nenustatyta, kiek apskritai yra tokių neatitikimo aktų. Apeliantės teigimu, ieškovės į bylą pateiktos perbrauktos PVM sąskaitos faktūros sudaro 12 241,54 Lt iš ieškovės prašomo priteisti 42 069,42 Lt nuostolių atlyginimo ir 27 116 Lt ieškovės patirti nuostoliai dėl baudų sumokėjimo.

25Atsižvelgus į anksčiau nutartyje nurodytus motyvus, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minimam teismui iki galo neišsiaiškinus faktinių bylos aplinkybių, susijusių su sutartinės civilinės atsakomybės taikymu ir neatskleidus bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, šalių atsakomybės apimties ir visų civilinės atsakomybės sąlygų subalansavo tarpusavio įsiskolinimus, kuriuos viena iš šalių ginčija.

26Iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovei UAB „Pamario produktai“ pasiūlytina patikslinti ieškinio reikalavimus ir nurodyti prašomų priteisti nuostolių skaičiavimo mechanizmą, t. y. kiek nuostolių pinigine išraiška ieškovė patyrė atsakovei pažeidus 2009-06-25 krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartimi Nr. PPP-20090625/01 prisiimtus įsipareigojimus ir kiek nuostolių pinigine išraiška ieškovė patyrė dėl sumokėtų baudų, šalims minėtos sutarties 16 p. susitarus dėl ribotos atsakomybės užsakovei kompensuojant baudas dėl vykdytojos kaltės, tam tikra procentine baudos dalimi. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas aiškiai ir suprantamai suformuluotus ieškinio reikalavimus, galėtų atskleisti bylos esmę ir teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusi ginčą.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.