Byla A-249-438/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerija neįvykdė sprendimo per Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytą 3 mėnesių terminą, o priteistą sumą padalijo antstoliams.

93.

10Pareiškėjas teigė, kad pagal Įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, iš žalos atlyginimo sumų negali būti išskaičiuojami pinigai. Dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta priteista suma, jis patyrė fizinius nepatogumus (negalėjo protezuoti dantų, susipyko su artimaisiais, negalėjo įsigyti higienos priemonių, radijo aparatūros). Pareiškėjas patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą.

114.

12Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

135.

14Teisingumo ministerija nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atlikta nebuvo, todėl nėra pagrindo ir valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti. Teisingumo ministerija 2016 m. gegužės 23 d. gavo pareiškėjo prašymą išmokėti jam 400 Eur žalai atlyginti. Minėta žala pareiškėjui buvo priteista Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2674-423/2015. Inicijuojant procedūras dėl priteistos žalos išmokėjimo buvo nustatyta, kad Teisingumo ministerijoje yra gauti antstolių R. B. ir N. Š.-S. patvarkymai, kuriais buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos bei nurodyta, kad areštuotas lėšas privalu pervesti į antstolių depozitines sąskaitas. Apie minėtus patvarkymus ir lėšų areštą pareiškėjas buvo informuotas antstolių. Taip pat Teisingumo ministerija 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.34.)7R-741 informavo pareiškėją, kad jam priteista 400 Eur suma įmokėta į antstolių depozitines sąskaitas.

156.

16Teisingumo ministerija teigė, kad teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnyje. Taip pat Teisingumo ministerija negali spręsti dėl patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl antstolei mokėtinų lėšų dydžio, atskaitymų ir kitų aplinkybių, jeigu apie tai nėra nurodyta patvarkymuose. Teisingumo ministerija tinkamai įvykdė jai priskirtas funkcijas ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Taigi nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos, nes nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėto veiksmo (neveikimo). Pareiškėjas nepagrįstai ir deklaratyviai nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, jis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų atsirado neigiami padariniai.

17II.

187.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą atmetė.

208.

21Teismas nurodė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė Teisingumo ministerijai neįvykdžius Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo, t. y. nepervedus į jo sąskaitą 400 Eur.

229.

23Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2674-423/2015 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės buvo priteista 400 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1183-143/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas pervesti jam priteistą neturtinę žalą. Teisingumo ministerija 2016 m. birželio 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., paaiškindama, kad papildomai jo neinformuos, prašė domėtis asmeniškai apie priteistinos pinigų sumos pervedimą į jo sąskaitą. Pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl priteistos pinginės sumos pervedimo, prašė paaiškinti nepervedimo priežastis. Teisingumo ministerija 2017 m. sausio 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad buvo gauti antstolių patvarkymai dėl pareiškėjo lėšų arešto, todėl 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymais Nr. 22412 ir Nr. 24395 piniginės lėšos pervestos į antstolių R. B. ir N. Š. depozitines sąskaitas.

2410.

25Teismas taip pat nustatė, kad Teisingumo ministerija minėtą teismo nutartį turėjo įvykdyti per tris mėnesius, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau Teisingumo ministerijoje 2016 m. kovo 17 d. buvo gauti antstolių N. Š. ir R. B. patvarkymai dėl lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis arešto, kuriais buvo prašoma areštuoti V. A. priklausančias pinigines lėšas, o esančias pinigines lėšas pervesti į antstolių depozitines sąskaitas. Šie antstolių patvarkymai buvo adresuoti ir pareiškėjui. Bendra patvarkymais pareiškėjui areštuotų piniginių lėšų suma – 13 815,81 Eur. Vykdydama antstolių patvarkymus, Teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymais pareiškėjui priteistas ir areštuotas lėšas pervedė antstoliams.

2611.

27Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju antstoliai areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, kurias vykdydama įstatymo pavestas funkcijas (valdydama asignavimus) pareiškėjui turėjo išmokėti Teisingumo ministerija. Antstolių patvarkymų dėl piniginių lėšų arešto gavimo dieną teismo sprendimas dar nebuvo įvykdytas, t. y. piniginės lėšos neturtinei žalai atlyginti nebuvo išmokėtos. Šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytas pinigų sumas, iš kurių negali būti išieškoma. Todėl Teisingumo ministerija neabejotinai privalėjo vykdyti antstolių nurodymus (patvarkymus) ir pervesti pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas į antstolių depozitines sąskaitas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, byloje nėra. Taip pat Teisingumo ministerija negali spręsti dėl patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl antstolei mokėtinų lėšų dydžio, atskaitymų ir kitų aplinkybių, jeigu apie tai nėra nurodyta patvarkymuose.

2812.

29Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Teisingumo ministerija tinkamai įvykdė jai priskirtas funkcijas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų atsirado neigiami padariniai.

30III.

3113.

32Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ir prašo priteisti jam iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3314.

34Pareiškėjas pabrėžia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pabrėžia, kad jam teismo priteisti 400 Eur turėjo būti išmokėti per 3 mėnesius. Pažymi, kad neturtinė žala jam buvo priteista už dvasinę skriaudą, tačiau jis negavo nei dalies priteistos kompensacijos, kadangi teisingumo ministerija nepagrįstai nusprendė atiduoti šią kompensaciją antstoliams.

3515.

36Pareiškėjas teigia, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimas nebuvo įvykdytas, dėl to pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, buvo priverstas nerimauti, pyktis su buhalteriais ir pareigūnais. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė papildomą dvasinį sukrėtimą, kurį vertina 500 Eur suma.

3716.

38Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

3917.

40Teisingumo ministerija vertina, kad teismas teisingai nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes.

4118.

42Teisingumo ministerija teigia, kad teismas taip pat tinkamai motyvavo sprendimą, jog teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas CPK 585 straipsnyje. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo šią administracinę bylą ir nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes.

4319.

44Pareiškėjas V. A. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad Teisingumo ministerija nėra įgaliota areštuoti pareiškėjo lėšas, taigi negalėjo vykdyti antstolių patvarkymų. Antstoliai šiuo atveju negalėjo reikalauti pervesti lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, o Teisingumo ministerija, būdama tik tarpininku, negalėjo disponuoti pareiškėjo lėšomis. Teisingumo ministerijos veiksmai, kai ji mokėjimą įvykdė 2016 m. gruodžio 8 d., o pareiškėją apie tai informavo tik 2017 m. sausio 25 d., yra neteisėti, nes užkirto galimybę pareiškėjui skųsti tokius veiksmus. Be to, pagal CPK 668 straipsnį yra draudžiama išieškoti iš mažesnių kaip 1 MMA sumų, tačiau antstoliam pervestos buvo viso lėšos, todėl šiuo aspektu Teisingumo ministerijos veiksmai tai papt neteisėti.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

4720.

48Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų – pareiškėjui priteistų lėšų nepervedimo į jo įgaliotinės sąskaitą.

4921.

50Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

5122.

52Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2674-423/2015 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės buvo priteisė 400 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1183-143/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas pervesti jam priteistą neturtinę žalą. Teisingumo ministerija 2017 m. sausio 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad buvo gauti antstolių patvarkymai dėl pareiškėjo lėšų arešto, todėl 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymais Nr. 22412 ir Nr. 24395 piniginės lėšos pervestos į antstolių R. B. ir N. Š. depozitines sąskaitas.

5323.

54Nagrinėjamu atveju ginčo santykius iš esmės reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniai.

5524.

56Pasisakydama dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija nurodo, jog atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

5725.

58Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

5926.

60CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

6127.

62Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (2002 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. IX-895 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Šio įstatymo minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad <... >lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus.

6328.

64Šiuo atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama antstolių R. B. ir N. Š.-S. 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymus, kuriais buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos (tarp jų ir lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis) bei nurodyta, kad areštuotas lėšas privalu pervesti į antstolių depozitines sąskaitas, Teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymais Nr. 22412 ir Nr. 24395 pareiškėjui priteistas ir areštuotas lėšas pervedė į antstolių R. B. ir N. Š. depozitines sąskaitas, t. y. 131,80 Eur ir 268,20 Eur sumas (b. l. 24–27). Todėl konstatuotina, kad atsakovas tokiu būdu įvykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2674-423/2015. Pažymėtina, kad pagal CPK 585 straipsnį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, todėl Teisingumo ministerija negalėjo savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų. Akcentuotina, kad pareiškėjas antstolio veiksmus turi teisę skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.

6529.

66Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus dėl pareiškėjui priteistų lėšų nepervedimo į jo įgaliotinės sąskaitą pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų neteisėtos veikos, kas reiškia, kad minėtas viešojo administravimo subjektas ar jo darbuotojų/valstybės tarnautojai nagrinėjamoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų/ valstybės tarnautojų neteisėtų veikų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Teisingumo ministerija tinkamai įvykdė jai priskirtas funkcijas, laikėsi įstatymo nustatytų reikalavimų ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui.

6730.

68Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019).

6931.

70Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu.

7132.

72Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

73Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

74Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

75Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

76Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m.... 9. 3.... 10. Pareiškėjas teigė, kad pagal Įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, iš... 11. 4.... 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į... 13. 5.... 14. Teisingumo ministerija nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo... 15. 6.... 16. Teisingumo ministerija teigė, kad teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo... 17. II.... 18. 7.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio... 24. 10.... 25. Teismas taip pat nustatė, kad Teisingumo ministerija minėtą teismo nutartį... 26. 11.... 27. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju antstoliai areštavo pareiškėjui... 28. 12.... 29. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą,... 30. III.... 31. 13.... 32. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus... 33. 14.... 34. Pareiškėjas pabrėžia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 35. 15.... 36. Pareiškėjas teigia, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m.... 37. 16.... 38. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime... 39. 17.... 40. Teisingumo ministerija vertina, kad teismas teisingai nustatė ginčui... 41. 18.... 42. Teisingumo ministerija teigia, kad teismas taip pat tinkamai motyvavo... 43. 19.... 44. Pareiškėjas V. A. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV.... 47. 20.... 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo,... 49. 21.... 50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 51. 22.... 52. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015... 53. 23.... 54. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius iš esmės reguliuoja Lietuvos Respublikos... 55. 24.... 56. Pasisakydama dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija nurodo, jog atsakomybę... 57. 25.... 58. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 59. 26.... 60. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės... 61. 27.... 62. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų... 63. 28.... 64. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama antstolių... 65. 29.... 66. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, jog nėra... 67. 30.... 68. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų... 69. 31.... 70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės... 71. 32.... 72. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir... 73. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 74. Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.... 75. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą... 76. Nutartis neskundžiama....