Byla 2-609/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria buvo patikslintas uždarosios akcinės bendrovės „Medikona“ finansinis reikalavimas bankroto byloje Nr. B2-3785-450/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. B. patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Medikona“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria buvo patikslintas uždarosios akcinės bendrovės „Medikona“ finansinis reikalavimas bankroto byloje Nr. B2-3785-450/2011.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Gavaitis ir Evelina“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-374/2011, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeista.

5BUAB „Gavaitis ir Evelina“ administratorius UAB „Valnetas“ asmuo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo, jį patikslinęs, prašė patvirtinti BUAB ,,Gavaitis ir Evelina“ kreditorių finansinius reikalavimus 1 995 708,76 Lt sumai. Nurodė, kad negauta pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimų. Pažymėjo, kad kreditorius UAB „Medikona“ pateikė finansinį reikalavimą 1 475 564,09 Lt sumai (1 200 000 Lt sumokėto ir negrąžinto avanso, 171 048,85 Lt nuostolių ir 104 515,24 Lt palūkanų už laiku negrąžintą avansą). Nurodė, jog jis neginčija šio kreditoriaus reikalavimo dalies dėl 1 200 000 Lt avanso, tačiau atkreipė dėmesį, kad šiuo prašymu neteikia prieštaravimų dėl UAB „Medikona“ ginčijamos finansinio reikalavimo dalies, kuri susijusi su prašomais patvirtinti nuostoliais ir palūkanomis, dėl to, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-569/2011 dėl šių nuostolių ir palūkanų priteisimo, todėl, anot jo, nėra tikslinga teismui teikti naujus prieštaravimus šioje byloje.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditorių sąrašą, į kurį įtraukė ir kreditorių UAB „Medikona“ su 1 200 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

7Teismas, atsižvelgęs į administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, kad UAB „Medikona“ reikalavimas dėl nuostolių ir palūkanų pagrįstumo BUAB „Gavaitis ir Evelina“ atžvilgiu sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, sutiko, jog šiuo atveju likusių UAB „Medikona“ pareikštų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas spręstinas įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui (nutarčiai).

8Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto administratoriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymą, kuris buvo patikslintas 2011 m. spalio 28 d. prašymu, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė BUAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditoriaus UAB „Medikona“ patvirtintą 1 200 000 Lt finansinį reikalavimą padidinti iki 1 504 450,63 Lt sumos.

9Teismas pripažino, jog administratoriaus prašymai dėl kreditoriaus UAB „Medikona“ finansinio reikalavimo padidinimo pagrįsti rašytiniais paaiškinimais ir pridėtais rašytiniais įrodymais, o būtent, procesinių palūkanų paskaičiavimu ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-569/2011, todėl kreditoriaus UAB „Medikona“ patvirtintą 1 200 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą nutarė padidinti iki 1 504 450,63 Lt sumos.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Patikslintu atskiruoju skundu P. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto administratoriaus prašymo dalį dėl UAB „Medikona“ 1 200 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Taip pat apeliantas nurodė, jog panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį, turi būti panaikinta ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria buvo nutarta padidinti UAB „Medikona“ finansinį reikalavimą, nes 2011 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi UAB „Medikona“ finansinis reikalavimas buvo padidintas taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje

12Nr. 2A-569/2011, nurodyta suma. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Apeliantas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir CPK 5 straipsnio 1 dalimi, turi teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas UAB „Medikona“ 1 200 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Apeliantas, kaip buvęs BUAB „Gavaitis ir Evelina“ direktorius, gavo UAB „Medikona“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, o šio ieškinio pagrindas yra Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, kuria patvirtintas UAB „Medikona“ 1 200 000,00 Lt dydžio finansinis reikalavimas, ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-569/2011 patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi padidino UAB „Medikona“ finansinį reikalavimą iki 1 504 450,63 Lt. Susipažinęs su ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindu, apeliantas, kaip buvęs BUAB „Gavaitis ir Evelina“ direktorius, nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintu UAB „Medikona“ finansiniu reikalavimu.
  2. Apeliantas, kaip buvęs BUAB „Gavaitis ir Evelina“ direktorius, turi materialinį bei procesinį teisinį interesą įmonės bankroto byloje, tame tarpe ir dėl bendrovės finansinių reikalavimų tvirtinimo, kadangi bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, turi teisę šių patvirtintų reikalavimų pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės direktoriaus. Todėl buvęs įmonės vadovas turi teisę reikšti atskiruosius skundus dėl bankroto byloje priimtų teismo nutarčių ar kreditorių susirinkimo nutarimų. Tai, kad asmenys, turintys materialinį ir procesinį teisinį interesą bankroto byloje, nors ir nesant jokio teismo sprendimo dėl jų įtraukimo į bankroto bylą, turi teisę paduoti atskiruosius skundus patvirtinta ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011).
  3. Kai Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino UAB „Medikona“ 1 200 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą, tiek UAB „Medikona“, tiek UAB „Gavaitis ir Evelina“ apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-250-178/2010, dar nebuvo išnagrinėti. Kadangi apeliacinėje instancijoje buvo sudaryta taikos sutartis, ieškovui UAB „Medikona“ atsisakant 1 200 000 Lt reikalavimo, tai ir bankroto byloje tokio reikalavimo, kuris yra pagrįstas avanso suma pagal preliminariąją sutartį, nebegali būti.
  4. Tik įsiteisėjus nutarčiai apeliacinės instancijos teisme galėjo būti sprendžiamas UAB „Medikona“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir tvirtinimo klausimas.
  5. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamai civilinei bylai pagal UAB „Medikona“ ieškinį dėl avanso, nuostolių ir netesybų priteisimo ir UAB „Gavaitis ir Evelina“ priešieškinį ieškovui UAB „Medikona“ dėl nuostolių priteisimo, t. y. dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, kaip ir UAB „Medikona“ prašymas patvirtinti 1 200 000,00 Lt dydžio finansinį reikalavimą, privalėjo minėtą UAB „Medikona“ prašymą atisakyti priimti ir palikti nenagrinėtą remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
  6. Neteisėtas finansinio reikalavimo patvirtinimas lėmė ir neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus, už kuriuos balsavo UAB „Medikona“, t. y. išimtinai šio kreditoriaus balsais buvo priimti nutarimai dėl taikos sutarties sudarymo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-569/2011, kurioje ši bendrovė yra ieškovas. Pagal taikos sutartį BUAB „Gavaitis ir Evelina“ pripažino pagrįstus UAB „Medikona“ reikalavimus dėl 85 524,43 Lt nuostolių atlyginimo, 104 515,24 Lt palūkanų priteisimo, 114 410,96 Lt procesinių palūkanų priteisimo, o BUAB „Gavaitis ir Evelina“ atsisakė savo priešieškinio reikalavimų, tuo padarydama žalą pačiai bendrovei ir kitiems įmonės kreditoriams. Toks kreditoriaus UAB „Medikona“ elgesys vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis kreditoriui suteiktomis teisėmis ir piktnaudžiavimas jomis (CK 1.137 str., 6.4 str.)

13Atsiliepimu į P. B. patikslintą atskirąjį skundą kreditorius UAB „Medikona“ prašo patikslintą atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Atskirąjį skundą padavė neturintis teisės skųsti nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimo tvirtinimo asmuo: 1) Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje numatytas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę skųsti teismo nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Buvęs įmonės vadovas, kad ir kaip būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nebūdamas įmonės kreditoriumi, neturi teisės skųsti teismo nutarčių dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Be to, apeliantas taip pat nėra ir administratorius. 2) apeliantas nėra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu; 3) atskirasis skundas paduotas dėl jau įsiteisėjusios teismo nutarties.
  2. Nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis apelianto cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011, kadangi joje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
  3. Atmestini apelianto argumentai, kad jis tapo suinteresuotas bankroto bylos baigtimi tik tuomet, kai 2011 m. gruodžio 14 d. gavo UAB „Medikona“ ieškinį dėl juridinio asmens dalyvio ir vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Būdamas įmonės vadovu, apeliantas privalėjo žinoti, kad iškėlus įmonei bankroto bylą ir bankroto procese nustačius įmonės vadovo kaltę, įmonės kreditoriai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo (CK 2.87 str.). Todėl apeliantas, būdamas pakankamai apdairus, atsakingas ir rūpestingas, turėjo teisę ir visas galimybes po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ir aktyviai dalyvauti bankroto procese, teikti paaiškinimus, skundus ir pan.
  4. Vykdydamas 2010 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, UAB „Gavaitis ir Evelina“ vadovas P. B., perduodamas bankrutuojančios įmonės UAB „Gavaitis ir Evelina“ dokumentus, bankroto administratoriui pateikė ir kreditorių sąrašą, kuriame buvo nurodytas ir UAB „Medikona“ su 1 203 713,99 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Šį kreditorių sąrašą pasirašė pats apeliantas.
  5. Atskirasis skundas paduotas dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo jos priėmimo dienos, todėl vadovaujantis CPK 307 straipsnio 3 dalimi, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negalėjo būti apskritai paduotas.
  6. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir administratoriaus pareiškimą dėl UAB „Medikona“ 1 200 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo palikti nenagrinėtu. Įmonių bankroto įstatymas, kaip specialus įstatymas, nenumato jokių išimčių, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti nagrinėti administratoriaus pateiktus kreditorių reikalavimus. Taigi, ginčai teismuose nėra kliūtis šiuos reikalavimus tvirtinti bankroto byloje.
  7. Nesutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju UAB „Medikona“ reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas vien dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-250-178/2010, buvo neįsiteisėjęs, nes 1) P. B., būdamas UAB „Gavaitis ir Evelina“ vadovu, niekada neginčijo tos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo dalies, kuria iš UAB „Gavaitis ir Evelina“ UAB „Medikona“ naudai buvo priteistas 1,2 mln. Lt avansas; 2) Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Gavaitis ir Evelina“ „sutinka, kad ieškovui iš atsakovo liktų priteistas 1,2 mln. Lt avansas“, kad „tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad per nustatytą terminą pareiga sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdyta ir dabar ji baigėsi“, ir „kad atsakovo kreditorių 1 980 037,06 Lt (įskaitant atsakovo nekvestionuojamą ieškovo teisę į 1,2 mln. Lt avansą) finansiniai reikalavimai yra pradelstos vykdyti skolos“.
  8. UAB „Medikona“ ieškinio reikalavimo dėl 1,2 mln. Lt avanso priteisimo iš UAB „Gavaitis ir Evelina“ atsisakymas civilinėje byloje Nr. 2A-569/2011 nereiškia materialinės teisės atsisakymo. Ieškinio atsisakymu neatsisakoma pačios materialinės teisės - jos turėtojas ją gali ir toliau įgyvendinti ir reikalauti, kad skolininkas vykdytų šią teisę atitinkančias prievoles. UAB „Medikona“ 1 200 000 Lt ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2A-569/2011 atsisakė vien todėl, kad ši 1 200 000 Lt suma, kaip finansinis reikalavimas, jau buvo patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. B2-3785-450/2011.

14Atsiliepimu į P. B. patikslintą atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Gavaitis ir Evelina“ prašo apeliacinį procesą nutraukti, o jeigu teismas laikytų, jog apeliantas turi teisę teikti atskirąjį skundą, - apelianto patikslintą atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

    1. Apeliantas neturi teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, kadangi jis nėra įtrauktas į UAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditorių sąrašą.
    2. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl ja vadovautis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
    3. Dėl UAB „Medikona“ 1 200 000,00 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo buvo pasisakęs tiek Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartyje, nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gavaitis ir Evelina“, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartyje, nagrinėjant atsakovo UAB „Gavaitis ir Evelina“ atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla. Todėl P. B., kaip buvęs UAB „Gavaitis ir Evelina“ direktorius, buvo susipažinęs su nurodytomis nutartimis, todėl atskirojo skundo pateikimas yra vertintinas itin kritiškai, kaip siekis trukdyti ir vilkinti bankroto bylą.
    4. P. B. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo neginčijo sprendimo dalies dėl 1 200 000 Lt avanso priteisimo ieškovui UAB „Medikona“ ir pripažino šį finansinį reikalavimą.
    5. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje

      15Nr. 2A-569/2011, konstatavo, jog vykstantis ginčas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovui 1 200 000 Lt negrąžinto avanso jau yra išspręstas įsiteisėjusia 2011 m. birželio 2 d. teismo nutartimi bankroto byloje, todėl yra pagrindas nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti 1 200 000 Lt negrąžinto avanso.

    6. Po nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Gavaitis ir Evelina“ įsiteisėjimo (2011-01-10), P. B. bankroto administratoriui perdavė patvirtintą įmonės kreditorių sąrašą, į kurį buvo įtraukęs ir UAB „Medikona“ su 1 203 713,99 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17Apeliacinis procesas nutrauktinas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą ir kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). ĮBĮ reguliuojamų teisinių santykių specifika lemia bankroto bylų procese dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, jų teisių ir pareigų apimties ypatumus. Viena iš civilinės ginčo teisenos šalių procesinių teisių yra teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis (CPK 42 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalies nuostatas nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Taigi, bankroto byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių apimtis yra nevienoda, nes ne visi bankroto bylos dalyviai turi teisę apskųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis, priimtas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, t. y. ĮBĮ yra aiškiai apibrėžtas baigtinis ratas subjektų, turinčių teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių, priimtų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2397/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-1407/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-791/2007).

20Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad pareiškėjas P. B. atitiktų ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų, kurie gali apeliacine tvarka skųsti nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, reikalavimus. Taigi, P. B. neturi procesinės teisės skųsti nei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties, kuria patvirtintas UAB „Medikona“ 1 200 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje, nei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria patikslintas UAB ‚Medikona“ finansinis reikalavimas BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje, jį padidinant iki 1 504 450,63 Lt.

21Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis apelianto cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011, nes skiriasi minėtos bylos ratio decidendi ir šios bylos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011 kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo teisėtumo, nagrinėjamu gi atveju apeliantas ginčija nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011 atskirąjį skundą buvo padavę bankrutuojančios akcinės bendrovės akcininkai, o nagrinėjamu atveju – buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės akcininkų ir buvusio vadovo teisinis suinteresuotumas bankroto byloje skiriasi. Akcininkai bankroto byloje gali dalyvauti vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų nepagrįsto savo teisinės padėties pablogėjimo. Kitaip tariant, būtent nuo patvirtintų kreditorių skaičiaus ir jų finansinių reikalavimų apimties priklauso, kiek turto po įmonės likvidavimo atiteks akcininkui. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įmonės akcininkas gali būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008).

22Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ĮBĮ nenustatytas teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti apskundimo terminas, todėl privalu vadovautis bendrosiomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus - CPK 335 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CPK 335 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurios nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

23Nagrinėjamu atveju ginčijamos teismo nutartys buvo priimtos rašytinio proceso tvarka, jos nebuvo apskųstos įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra įsiteisėjusios. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK 18 str.), prejudicialumo (CPK 182 str. 2 p.) savybė ir res judicata galia (CPK 279 str. 4 d.). Kadangi nutartis, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, pagal savo teisinę prigimtį sutampa su teismo sprendimu, iš principo analogiškos savybės yra būdingos ir teismo nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414/2012). Taigi, įsiteisėjusias teismo nutartis įstatymas nenumato galimybę skųsti. Kita vertus, CPK 307 straipsnio 2 dalis numato galimybę atnaujinti apeliacinio skundo terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau nagrinėjamu atveju nebegalima kreiptis į teismą ir su prašymu atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, nes yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai nuo ginčijamų teismo nutarčių paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d. ir 338 str.).

24Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. B. neturi subjektinės teisės atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. nutarčių, kuriomis buvo patvirtintas ir vėliau atitinkamai patikslintas UAB „Medikona“ finansinis reikalavimas UAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje, be to, įsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. nutartys nebegali būti apeliacijos objektu, vadovaujantis CPK 307 straipsnio 3 dalimi (CPK 338 str.). Vadinasi, P. B. paduotas atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas padavusiam asmeniui CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu. Kadangi ši aplinkybė konstatuojama nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal P. B. paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. nutarčių nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2, 3 p., 5 d., 338 str.).

25Nutraukiant apeliacinį procesą, nėra pagrindo vertinti P. B. atskirajame skunde nurodytus argumentus, susijusius su skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių neteisėtumu ir nepagrįstumu, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio šeštąja dalimi, 315 straipsnio antrosios dalies 2 ir 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

27Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. nutarčių, kuriomis atitinkamai buvo patvirtintas ir vėliau patikslintas UAB „Medikona“ finansinis reikalavimas BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Gavaitis ir... 5. BUAB „Gavaitis ir Evelina“ administratorius UAB „Valnetas“ asmuo... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB... 7. Teismas, atsižvelgęs į administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, kad... 8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Gavaitis ir Evelina“... 9. Teismas pripažino, jog administratoriaus prašymai dėl kreditoriaus UAB... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Patikslintu atskiruoju skundu P. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. Nr. 2A-569/2011, nurodyta suma. Atskirąjį skundą grindžia tokiais... 13. Atsiliepimu į P. B. patikslintą atskirąjį skundą kreditorius UAB... 14. Atsiliepimu į P. B. patikslintą atskirąjį skundą atsakovas BUAB... 15. Nr. 2A-569/2011, konstatavo, jog vykstantis ginčas dėl ieškinio reikalavimo... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. Apeliacinis procesas nutrauktinas.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal... 20. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad pareiškėjas P. B.... 21. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis... 22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ĮBĮ nenustatytas teismo nutarties... 23. Nagrinėjamu atveju ginčijamos teismo nutartys buvo priimtos rašytinio... 24. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. B.... 25. Nutraukiant apeliacinį procesą, nėra pagrindo vertinti P. B. atskirajame... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal P. B. atskirąjį skundą dėl...