Byla 2-2397/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas R. I. U. įmonės bankroto byloje Nr. B2-9-510/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas R. I. U. įmonės bankroto byloje Nr. B2-9-510/2011.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Likviduojamos R. I. U. įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) prašė patikslinti Kauno apskrities VMI finansinį reikalavimą R. I. U. įmonės bankroto byloje ir patvirtinti 52 794,78 Lt dydžio reikalavimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino 52 794,78 Lt dydžio Kauno apskrities VMI finansinį reikalavimą R. I. U. įmonės bankroto byloje. Teismas nurodė, kad likviduojamos R. I. U. įmonės bankroto administratorius ir kreditorius Kauno apskrities VMI pateikė teismui prašymus patvirtinti patikslintą kreditoriaus Kauno apskrities VMI 52 794,78 Lt finansinį reikalavimą pagal pateiktas deklaracijas ir patikslintus apskaičiavimus. Likviduojamos R. I. U. įmonės kreditoriaus pateiktame teismui prašyme nurodyta, kokiu pagrindu susidarė Kauno apskrities VMI finansinis reikalavimas. Teismo įsitikinimu, esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas šį finansinį reikalavimą patvirtinti.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Pareiškėjas D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti likviduojamos R. I. U. įmonės administratoriaus 2011 m. birželio 14 d. raštą Nr. 06-13475 ir kreditoriaus Kauno apskrities VMI 2011 m. birželio 9 d. raštą „Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo“ Nr. (15.3-14)-K-8210. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė betarpiškumo principą, t. y. teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Byloje nėra teismo priimto ar kitokio procesinio dokumento, kurio nagrindu pareiškėjas būtų pripažintas atsakovu R. I. U. įmonės bankroto byloje, todėl skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens D. U. teisių ir pareigų.
  2. Teismas netyrė ir nesiaiškino kreditoriaus Kauno apskrities VMI 52 794,78 Lt dydžio finansinio reikalavimo R. I. U. įmonei pagrįstumo ir teisėtumo, priėmė nutartį nesant byloje jokių R. I. U. įmonės pateiktų deklaracijų, o tik remdamasis Kauno apskirities VMI raštu, kuriame esantys mokesčių, nepriemokų ir delspinigių apskaičiavimai nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Rašte yra akivaizdžios klaidos: „Kelių mokestis/ nepriemoka = 0,00 Lt, tačiau delspinigiai = 204,12 Lt“, Fizinių asmenų pajamų mokestis - „FAPM pagal aktą/ nepriemoka = 0,00 Lt, tačiau delspinigiai = 3 923,43 Lt“. Nėra nurodyta Kauno apskrities VMI akto, kuriuo remiamasi, numeris, priėmimo data, o pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Nepagrįsti ir neteisėti kreditoriaus Kauno apksrities VMI delspinigių skaičiavimai po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą, yra akivaizdžiai priešingi R. I. U. įmonei, tačiau administratorius negina įmonės interesų, o sąmoningai veikia priešingai jos veiklos tikslams.

7Atsiliepime į pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą likviduojamos R. I. U. įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo D. U. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą 2011 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad delspinigiai yra paskaičiuoti už laikotarpį iki bankroto bylos R. I. U. įmonei iškėlimo. D. U. bankroto byloje neturi teisinio statuso, suteikiančio teisę kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, kuria ginčijamas kito kreditoriaus patvirtintas reikalavimas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, kuria patvirtintas 52 794,78 Lt dydžio Kauno apskrities VMI finansinis reikalavimas R. I. U. įmonės bankroto byloje, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti likviduojamos R. I. U. įmonės administratoriaus 2011 m. birželio 14 d. raštą Nr. 06-13475 ir kreditoriaus Kauno apskrities VMI 2011 m. birželio 9 d. raštą „Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo“ Nr. (15.3-14)-K-8210 (t. 5, b. l. 45-47).

10CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirojo skundo priėmimui (CPK 338 straipsnis).

11Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų bylų nagrinėjimo taisyklių nustato specialus bankroto procedūrų vykdymą reglamentuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šiame įstatyme reguliuojamų teisinių santykių specifika lemia ir bankroto bylų procese dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, jų teisių ir pareigų apimties ypatumus. Viena iš civilinės ginčo teisenos šalių procesinių teisių yra teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis (CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalies nuostatas nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Taigi, bankroto byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių apimtis yra nevienoda, nes ne visi bankroto bylos dalyviai turi teisę apskųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis, priimtas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, t. y. ĮBĮ yra aiškiai apibrėžtas baigtinis ratas subjektų, turinčių teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių, priimtų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimu.

12Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad pareiškėjas D. U. atitiktų ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų, kurie gali apeliacine tvarka skųsti nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, reikalavimus. Taigi, D. U. neturi procesinės teisės skųsti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas 52 794,78 Lt dydžio Kauno apskrities VMI finansinis reikalavimas R. I. U. įmonės bankroto byloje. Toks aiškinimas atitinka ir teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-1407/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-791/2007, ir kt.).

13Nurodytų aplinkybių pagrindu pažymėtina, kad D. U. neturi subjektinės teisės atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas Kauno apskrities VMI finansinis reikalavimas R. I. U. įmonės bankroto byloje (bylos Nr. B2-9-510/2011). D. U. paduotas atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas padavusiam asmeniui CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi ši aplinkybė konstatuojama nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl D. U. paduoto atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalies, 338 straipsnio nuostatos).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

15Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas Rimantos I. U. įmonės bankroto byloje Nr. B2-9-510/2011.

Proceso dalyviai
Ryšiai