Byla P-858-67-13
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjų M. K. ir R. A. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012 pagal pareiškėjų M. K. ir R. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir R. A. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai M. K. ir R. A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1-5), prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )) perdalijimo (amalgamacijos) projektą. Kartu pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

5Pareiškėjai paaiškino, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2956-356/2011 visuose procesiniuose dokumentuose reiškė nesutikimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. A63-333-(3.2.1-BR4). Esmine priežastimi, kodėl nereiškė reikalavimo dėl minėto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, buvo tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė oficialaus ir motyvuoto atsisakymo tvirtinti projektą, t. y. pareiškėjai negalėjo ginčyti atsakovo sprendimo bei prašyti sprendimą panaikinti, nes iš sprendimo turinio buvo matyti, jog sprendimas neturi jokių atsisakymo tvirtinti projektą požymių. Tuo tarpu atsakovui nepateikus motyvuoto atsisakymo tvirtinti projektą, pareiškėjai prašė teismą (administracinė byla Nr. I-2956-365/2011) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės direktorių patvirtinti projektą. Teismo 2011 m. spalio 17 d. posėdyje (administracinė byla Nr. I-2956-365/2011) teisėjų kolegijos pirmininkas išaiškino teisę dėl skundo reikalavimo patikslinimo (reikšti reikalavimą dėl atsakovo sprendimo), tam, kad vėliau būtų išvengta dviprasmybių, tačiau pareiškėjai posėdžio metu patvirtino, jog palaiko savo pirminį reikalavimą.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (b. l. 28-30) atmetė pareiškėjų M. K. ir R. A. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

8Teismas nurodė, kad nors administracinės bylos Nr. I-2956-365/2011 nagrinėjimo metu pareiškėjai reiškė nesutikimą su ginčo sprendimu, tačiau teismui 2011 m. spalio 17 d. posėdyje išaiškinus pareiškėjų teisę skųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) (administracinė byla Nr. I-2956-365/2011), pareiškėjai atsisakė keisti skundo reikalavimą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administraciniam teismui patenkinus pareiškėjų pirminį reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projektą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad, esant galiojančiam ginčo sprendimui, nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projektą.

9Pažymėjo, jog šiuo atveju analizuojant pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą argumentus negalima sutikti, jog prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo pareiškėjų valios. Pareiškėjai viso teisminio proceso metu teigė ir suprato skundžiamo sprendimo ydingumą, reiškė prieštaravimus dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau teismui net ir išaiškinus reikalavimo pakeitimo teisę, t. y. pareiškėjams realiai skųsti ginčytiną sprendimą, pareiškėjai skundo reikalavimo nepakeitė.

10Vadinasi, šiuo atveju, net neturėtų būti svarstoma aplinkybė, jog pareiškėjai nesuvokė ar nesuprato šios teisinės situacijos bei ginčo sprendimo turinio, todėl nesutiktina, jog susiklosčiusią situaciją sąlygojo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjų valios.

11III.

12Pareiškėjai M. K. ir R. A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38-50), prašydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

13Paaiškino, kad pareiškėjai pasiliko prie pradinio reikalavimo, nes teismas išaiškino galimybę nagrinėti bylą netikslinant skundo. Be to, skundžiamame sprendime nebuvo atsisakymo požymių. Tai buvo tik raštas, liudijantis atsakovo vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokia veikla gali būti skundžiama nereikalaujant panaikinti aktą, o tik prašant įpareigoti viešojo administravimo instituciją atlikti tam tikrus veiksmus.

14IV.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi (b. l. 72-74) pareiškėjų M. K. ir R. A. B. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

16Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu 2012 m. birželio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-1511/2012 konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, 2011 m. balandžio 20 d. raštu Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) atsisakė tvirtinti žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projektą, nurodydama, kad šiuo atveju turėtų būti rengiamas detalusis planas. Pažymėta, kad šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą individualaus administracinio akto apibrėžimą ir, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostata, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aplinkybė, kad skundžiamas sprendimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, laikantis VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos pareiškėjams buvo išaiškinta ir sprendimo tekste.

17Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-2956-365/2011 duomenimis nustatyta, kad su ginčo sprendimu pareiškėjai susipažino vėliausiai 2011 m. gegužės 20 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teisę į teisminę gynybą jie galėjo realizuoti iki 2011 m. birželio 20 d., tačiau atitinkamas skundas teismui buvo paduotas tik po vienerių metų – 2012 m. liepos 9 d.

18Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tikrinamu atveju nebuvo objektyvių veiksnių, ribojančių pareiškėjų galias pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu. Įsitikinimas, kad ginčo sprendime atsakovas neišreiškė teisės normų taikymo rezultato, turinčio įtakos jų teisėms ir pareigoms, buvo grindžiamas išimtinai prielaidomis ir subjektyviu situacijos suvokimu.

19Nurodė, jog pareiškėjai neneigia, kad ignoravo kompetentingos institucijos (Vilniaus apygardos administracinio teismo) pastangas padėti jiems suformuluoti skundo dalyką administracinėje byloje Nr. I-2956-365/2011 taip, kad pareikštais reikalavimais jų galimai pažeistos teisės būtų apgintos visa apimtimi, tuo ateityje išvengiant naujų teisinių ginčų. Be to, pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ženkliai, todėl terminas neatnaujintas pagrįstai.

20Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

21V.

22Pareiškėjai M. K. ir R. A. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3, 4, 8, 9, 10 punktų pagrindais.

23Pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendime buvo pažymėta, kad priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjams ginčyti savivaldybės sprendimų, susijusių su projekto tvirtinimu, kurie nebuvo ginčyti byloje. Tačiau iki 2012 m. birželio 25 d. tokio sprendimo nebuvo, buvo tik atsirašinėjimas. Pareiškėjai nurodo, jog tik 2012 m. birželio 25 d. išaiškėjo, kad reikia skųsti atsakovo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą.

24Nurodo, jog tol, kol savivaldybės raštas Nr. A63-333 buvo vertinamas tik kaip raštas, liudijantis vilkinimą atlikti veiksmus, nenustatantis teisės aktais reglamentuojamų teisių ir pareigų, byla buvo išspręsta pagal ABTĮ 90 straipsnio reglamentavimą. Raštas Nr. A63-333 „skundžiamu aktu“ paskelbtas tik 2012 m. birželio 25 d. ir pareiškėjams tapo prieinama informacija apie šiuo aktu nustatytas teises ir pareigas. Pareiškėjai nepraleisdami vieno mėnesio nuo šio sužinojimo pateikė skundą teismui.

25Pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu nurodo, jog teismas administracinę bylą išsprendė nepagrįstai vadovaudamasis VAĮ 2 straipsnio 9 dalimi ir laikydamas savivaldybės aktą Nr. A63-333 individualiu administraciniu aktu pagal apibrėžimą.

26Pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu nurodo, jog eliminavus iš skundžiamos teismo nutarties „administracinio akto“ faktorių, kitų motyvų teismo sprendimui priimti nėra.

27Kiek tai susiję su proceso atnaujinimu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą priėmė teisėjų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Arūno Sutkevičiaus, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį priėmė teisėjų kolegija, kurioje pranešėju buvo taip pat teisėjas Arūnas Sutkevičius.

28Pareiškėjų nuomone, teisėjas Arūnas Sutkevičius asmeniškai buvo suinteresuotas tokiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties pobūdžiu, t. y. atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą, taip nulemiant bylos baigtį. Pareiškėjai remiasi ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, jog nagrinėjant jų atskirąjį skundą ir priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį teisėjas Arūnas Sutkevičius negalėjo dalyvauti. Įvardintas teisėjas nušalintas nebuvo ir tai reiškia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

29Pareiškėjai dėl administracinės bylos aplinkybių falsifikavimo nurodo, jog teismas nieko nesuklastojo fizine prasme, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimas priimtas remiantis falsifikuota, t. y. sąmoningai iškraipyta bylos aplinkybe, kad „Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. posėdžio metu pareiškėjams buvo išaiškinta, kad tik panaikinus minėtą sprendimą teismas turėtų pagrindą įpareigoti atsakovą patvirtinti projektą. Tačiau pareiškėjai atsisakė keisti savo skunde pareikštus reikalavimus“. Pareiškėjų vertinimu, šis teiginys neatitinka tikrovės.

30Pareiškėjai nurodo, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardinti teiginiai atskleidžia teisėjų nusikalstamas veikas.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32VI.

33Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

34Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje yra numatytas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra iš esmės išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Šis institutas leidžia maksimaliai užtikrinti, kad nebūtų palikta galioti galbūt neteisėtų ir nepagrįstų teismo sprendimų (nutarčių) tais atvejais, kai teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka arba teismo padarytų klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine tvarka.

35ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata negali būti aiškinama siaurinamai, turi būti atsižvelgiama į proceso atnaujinimo instituto esmę ir tikslą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų skundą buvo atsisakyta priimti, atsižvelgusi į ABTĮ 37 straipsnio 2 dalį, negalima teigti, kad šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012 negalėjo būti paduotas.

36Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog kiekvieną kartą sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą administracinėje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Tai lemia, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo teismų sprendimai (nutartys) tikrinami tik per ABTĮ apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos jis numato.

37Pažymėtina, jog nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys ir šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka. Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą. Šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas (ABTĮ 157 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš ABTĮ numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas.

38Nagrinėjamu atveju pareiškėjai M. K. ir R. A. B. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3, 4, 10, 8, 9 punktų pagrindais. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje numatyto termino, todėl pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės ir dėl nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų pasisakytina atskirai.

39Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu

40Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto, numatančio, jog procesas administracinėje byloje atnaujintinas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, pagrindu.

41Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jei išpildomos abi nurodytos sąlygos: pirma, pateikiamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame konstatuota bent viena ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė; ir antra, teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybe teismas rėmėsi ir jos lėmė atitinkamos išvados byloje padarymą.

42Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjų pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, pabrėžtina, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įvardintos sąlygos. Pastebėtina, jog vien tik abstraktūs pareiškėjų argumentai šiuo pagrindu nesuteikia teismui teisės atnaujinti procesą administracinėje byloje.

43Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjai patys pripažįsta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nieko nesuklastojo fizine prasme, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimas priimtas remiantis falsifikuota, t. y. sąmoningai iškraipyta bylos aplinkybe, kad „Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. posėdžio metu pareiškėjams buvo išaiškinta, kad tik panaikinus minėtą sprendimą teismas turėtų pagrindą įpareigoti atsakovą patvirtinti projektą. Tačiau pareiškėjai atsisakė keisti savo skunde pareikštus reikalavimus“. Pareiškėjų vertinimu, šis teiginys neatitinka tikrovės. Kiek susiję su nurodytais pareiškėjų argumentais, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012, tuo tarpu remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nurodyti argumentai buvo įvardinti administracinėje byloje Nr. A756-1511/2012. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra analizuojamas proceso atnaujinimas administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012, dėl nurodytų pareiškėjų argumentų atskirai nepasisakytina ir jie nevertintini, be kita ko, taip neperžengiant teismui suteiktų įgaliojimų nagrinėjant pareiškėjų pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012.

44Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog atnaujinti proceso administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punktą nėra teisinio pagrindo.

45Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

46Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taip pat siekia proceso atnaujinimo administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkto, numatančio, kad procesas administracinėje byloje atnaujintinas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą, pagrindu.

47Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas, kai: pirma, pateikiamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame konstatuota bent viena ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta nusikalstama veika; ir antra, nusikalstama veika padaryta nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ir prašoma proceso atnaujinimo, t. y. nusikalstama veika yra susijusi su pačiu nagrinėjamos bylos procesu.

48Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, abstraktaus pobūdžio argumentai dėl administracinę bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamos veikos padarymo šiuo atveju nėra pakankami. Dėl šių priežasčių atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal įvardintą ABTĮ nuostatą nėra pagrindo.

49Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

50Kiek tai susiję su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, teisėjų kolegija nurodo, jog įvardinta nuostata numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

51Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnį aiškinant iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai, tai lemia, kad administracinis teismas priimdamas sprendimą įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime būtų atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.) sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiant išvadas, kurios grindžiamos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 dalių reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi.

52Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands).

53Nagrinėjamu atveju pareiškėjai proceso atnaujinimą šiuo pagrindu iš esmės sieja su tuo, kad eliminavus iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kurioje procesą siekiama atnaujinti, „administracinio akto“ faktorių, kitų motyvų sprendimui priimti nėra.

54Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009). Pabrėžtina, jog teismo nutarties motyvų nebuvimas turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo nutartyje nurodytus argumentus. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo nurodytos normos pagrindu negali būti neatsižvelgiama į tam tikrus nutarties motyvus, jie eliminuojami ir tokiu būdu teigiama, kad priimtas teismo procesinis sprendimas yra be motyvų. Teisėjų kolegija pastebi, jog, pareiškėjų vertinimu, netinkamų motyvų, t. y. motyvų, susijusių su skundžiamu aktu kaip administraciniu aktu, buvimas negali būti tapatinamas ar prilyginamas motyvų nebuvimui. Be to, pareiškėjų pateikti argumentai, nesutikimas su teismo motyvais iš esmės patys savaime rodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, tik asmenims teismo įvardinti motyvai yra nepriimtini.

55Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis (b. l. 72-74) turi motyvuojamąją dalį, iš kurios turinio aišku, kuo vadovaudamasis teismas darė išvadą, nurodytą nutarties rezoliucinėje dalyje, t. y. kuo remdamasis nutarė atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012 pažymėjo, jog atnaujinti pareiškėjams terminą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 20 d. rašto Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) panaikinimo nėra teisinio pagrindo, kadangi nebuvo objektyvių veiksnių, ribojančių pareiškėjų galias pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu, įsitikinimas, kad ginčo sprendime atsakovas neišreiškė teisės normų taikymo rezultato, turinčio įtakos jų teisėms ir pareigoms, buvo grindžiamas išimtinai prielaidomis ir subjektyviu situacijos suvokimu, be kita, teismo vertinimu, terminas pateikti skundą dėl nurodyto akto panaikinimo buvo praleistas žymiai (b. l. 72-74). Atsižvelgus į nurodytos teismo nutarties turinį, įvardintus argumentus, negalima teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis yra be motyvų.

56Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

57Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu

58ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

59Teisėjų kolegija šiuo aspektu pastebi, jog viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje. Atitinkamai, neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ septintojo skirsnio, reglamentuojančio teismo sudėtį bei nušalinimus, nuostatų pažeidimus, t. y. teismo sudėtis neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas buvo šališkas, pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-130/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-241/2010).

60Kiek tai susiję su proceso atnaujinimu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą priėmė teisėjų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Arūno Sutkevičiaus, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį priėmė teisėjų kolegija, kurioje pranešėju buvo taip pat teisėjas Arūnas Sutkevičius. Pareiškėjų nuomone, teisėjas Arūnas Sutkevičius asmeniškai buvo suinteresuotas tokiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties pobūdžiu, t. y. atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą, taip nulemiant bylos baigtį. Pareiškėjai remiasi ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, jog nagrinėjant pareiškėjų atskirąjį skundą ir priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį teisėjas Arūnas Sutkevičius negalėjo dalyvauti. Pareiškėjų vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

61Pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjų argumentų teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

62Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96 , par. 121), 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010).

63Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodoma ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Tačiau pastebėtina, jog ši nuostata nenumato išsamaus sąrašo aplinkybių, dėl kurių atitinkamas asmuo turėtų nusišalinti ar būti nušalintas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjų nurodyta galimai pažeista ABTĮ 46 straipsnio 4 dalis numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ši taisyklė netaikoma, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sudaroma išplėstinė teisėjų kolegija arba byla perduodama nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Taigi iš minėtų nuostatų matyti, jog draudimas pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą siejamas tik su dalyvavimu toje pačioje byloje, ir kuri jau buvo išnagrinėta iš esmės.

64Pasisakydama dėl pareiškėjų nurodomo galimo teisėjo Arūno Sutkevičiaus šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytas teisėjas dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A756-1511/2012, tačiau šioje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl termino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimui Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) apskųsti atnaujinimo, šis klausimas buvo sprendžiamas tik nagrinėjant administracinę bylą Nr. AS556-715/2012, kurioje šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą. Atitinkamai, šios nurodytos aplinkybės, tai, kad, pareiškėjų teigimu, teisėjas Arūnas Sutkevičius buvo suinteresuotas tokia jų inicijuojamo ginčo baigtimi, bet nesant realių faktų, argumentų, iš dalies leidžiančių abejoti nurodyto teisėjo šališkumu, nesudaro pagrindo manyti, kad administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

65Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai nepateikė kitų pagrįstų argumentų dėl teisėjo Arūno Sutkevičiaus tendencingumo, nusistatymo ar šališkumo, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

66Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

67Pareiškėjai taip pat siekia proceso atnaujinimo administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto, numatančio, kad procesas administracinėje byloje atnaujintinas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, pagrindu.

68Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, jog materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę.

69Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekdami proceso atnaujinimo šiuo pagrindu iš esmės nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinę bylą išsprendė nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalimi ir vertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aktą Nr. A63-333 kaip individualų administracinį aktą pagal apibrėžimą.

70Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjų argumentų, pažymi, jog administracinėje byloje, kurioje procesą siekiama atnaujinti, buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 20 d. raštas Nr. A63-333-(3.2.1-BR4), kuriuo ji atsisakė tvirtinti žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projektą, nurodydama, kad šiuo atveju turėtų būti rengiamas detalusis planas, atitinka VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą individualaus administracinio akto apibrėžimą ir, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą nurodyto akto apskundimo terminą (b. l. 72-74).

71Teisėjų kolegija pažymi, jog iš nurodytų argumentų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties turinio (b. l. 72-74) matyti, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos akto Nr. A63-333 pobūdžio įvertinimu, pareiškėjai pateikia argumentus dėl šių nepagrįstų teismo padarytų išvadų. Tačiau teismo atliktas atitinkamo skundžiamo akto pobūdžio įvertinimas, šiuo atveju atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytus argumentus, negali būti vertinamas kaip pasisakydamas būtent dėl materialinės teisės normų.

72Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų argumentų matyti, jog pareiškėjai iš esmės siekia, kad būtų iš naujo atliktas įrodymų vertinimas, t. y. iš esmės būtų išanalizuojama situacija dėl jų administracinėje byloje pateiktų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Teismas nagrinėdamas bylą įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str.). Pabrėžtina, jog nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, t. y. šalys yra laisvos teikti įrodymus, tačiau teismo jie nesaisto. Šiuo atveju proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo įrodymai iš naujo nėra tiriami ir vertinami. Į tai atsižvelgus darytina išvada, kad pareiškėjų motyvai, argumentai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu, atliktu apeliacinės instancijos teisme, jų nuomone, nepagrįstomis išvadomis dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) kaip administracinio akto, termino skundui pateikti atnaujinimo nelaikytini pagrindu atnaujinti procesą.

73Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų M. K. ir R. A. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas ABTĮ numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas ir procesas administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012 neatnaujintinas.

74Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

75pareiškėjų M. K. ir R. A. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012 atmesti.

76Proceso administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012 pagal pareiškėjų M. K. ir R. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir R. A. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus neatnaujinti.

77Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai M. K. ir R. A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į... 5. Pareiškėjai paaiškino, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr.... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (b.... 8. Teismas nurodė, kad nors administracinės bylos Nr. I-2956-365/2011... 9. Pažymėjo, jog šiuo atveju analizuojant pareiškėjų prašymo atnaujinti... 10. Vadinasi, šiuo atveju, net neturėtų būti svarstoma aplinkybė, jog... 11. III.... 12. Pareiškėjai M. K. ir R. A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38-50),... 13. Paaiškino, kad pareiškėjai pasiliko prie pradinio reikalavimo, nes teismas... 14. IV.... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi... 16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis... 17. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės... 18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios... 19. Nurodė, jog pareiškėjai neneigia, kad ignoravo kompetentingos institucijos... 20. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus apygardos... 21. V.... 22. Pareiškėjai M. K. ir R. A. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo... 23. Pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m.... 24. Nurodo, jog tol, kol savivaldybės raštas Nr. A63-333 buvo vertinamas tik kaip... 25. Pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto... 26. Pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto... 27. Kiek tai susiję su proceso atnaujinimu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto... 28. Pareiškėjų nuomone, teisėjas Arūnas Sutkevičius asmeniškai buvo... 29. Pareiškėjai dėl administracinės bylos aplinkybių falsifikavimo nurodo, jog... 30. Pareiškėjai nurodo, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardinti... 31. Teisėjų kolegija... 32. VI.... 33. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.... 34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 35. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 36. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog kiekvieną kartą sprendžiant proceso... 37. Pažymėtina, jog nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys ir šis principas... 38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai M. K. ir R. A. B. kreipėsi į Lietuvos... 39. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu... 40. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153... 41. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytu pagrindu procesas gali būti... 42. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjų pateikto prašymo dėl... 43. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjai patys pripažįsta, kad... 44. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog atnaujinti proceso... 45. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu... 46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taip pat siekia proceso atnaujinimo... 47. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas, kai: pirma, pateikiamas... 48. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad... 49. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu... 50. Kiek tai susiję su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą ABTĮ 153... 51. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, Lietuvos Respublikos... 52. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra... 53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai proceso atnaujinimą šiuo pagrindu iš... 54. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokia... 55. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012... 56. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog procesas administracinėje... 57. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu... 58. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog procesas administracinėje... 59. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pastebi, jog viena iš tinkamo proceso... 60. Kiek tai susiję su proceso atnaujinimu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto... 61. Pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjų argumentų teisėjų kolegija visų... 62. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į... 63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodoma ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato,... 64. Pasisakydama dėl pareiškėjų nurodomo galimo teisėjo Arūno Sutkevičiaus... 65. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai nepateikė kitų pagrįstų argumentų... 66. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu... 67. Pareiškėjai taip pat siekia proceso atnaujinimo administracinėje byloje... 68. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės... 69. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekdami proceso atnaujinimo šiuo pagrindu... 70. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjų argumentų,... 71. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš nurodytų argumentų ir Lietuvos... 72. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš pareiškėjų prašyme dėl proceso... 73. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų... 74. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 75. pareiškėjų M. K. ir R. A. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje... 76. Proceso administracinėje byloje Nr. AS556-715/2012 pagal pareiškėjų M. K.... 77. Nutartis neskundžiama....