Byla 3K-3-267/2010
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. ir R. V. ieškinį atsakovams S. V., V. K., S. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims AB SEB bankui, UAB „Fabeta“, antstolei Danguolei Štrimaitienei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, notarėms Daliai Petrauskienei ir Onai Adomavičienei, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėja L. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartimi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau nurodė kitą prašymo faktinį pagrindą – neteisėtą kasacinio teismo teisėjų kolegijos sudėtį (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), netinkamą 1964 m. CK 208 straipsnio, Hipotekos registro steigimo įstatymo nuostatų taikymą, netinkamą įkeisto ir parduoto be varžytynių turto vertės, apskaičiuojant teismo antstolio ieškovams padarytą žalą, nustatymą.

6Užbaigtoje byloje, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėja, teismo buvo prašoma: 1) pripažinti negaliojančiu 2000 m. sausio 11 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovui S. V. parduotas nebaigtas statyti namas ( - ); 2) pripažinti negaliojančia atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir S. V. 2000 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovui S. V. parduotas sklypas( - ); 3) pripažinti negaliojančia atsakovų S. V. ir V. K. 2001 m. sausio 15 d. nurodytų namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 4) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų solidariai 1,896 mln. Lt.

7II. Pirmosios, apeliacinės instancijų teismų ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą: pripažino negaliojančiu 2000 m. sausio 11 d. turto pardavimo be varžytynių aktą ir priteisė ieškovams iš Lietuvos valstybės 364 000 Lt kompensacijos; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 17 d. nutartį – pripažino negaliojančiu 2000 m. sausio 11 d. turto pardavimo be varžytynių aktą ir priteisė ieškovams iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 40 000 Lt nuostolių atlyginimo, 12,33 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 960 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovų po 212,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme; priteisė ieškovams iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 30 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1600 Lt ekspertizės išlaidų ir 1000 Lt turto vertinimo išlaidų; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

11Kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimo į ginčo turtą nukreipimo metu (1996 m. gegužės 23 d.) galiojusios Notariato įstatymo redakcijos 26 straipsnio 13 punkte buvo nustatyta, kad notarai daro vykdomuosius įrašus pagal notaro patvirtintus skolos dokumentus (ši nuostata ir tokia funkcija daryti vykdomuosius įrašus panaikinta nuo 1998 m. liepos 1 d. (1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VII-737 redakcija). Pagal notaro vykdomojo įrašo pateikimo vykdyti teismo antstoliui metu (1996 m. gegužės 23 d.) galiojusio 1964 m. CPK 372 straipsnio 6 punktą, 373 straipsnio 4 punktą notaro vykdomasis įrašas buvo laikomas tiek vykdytinu, tiek vykdomuoju dokumentu. Teismo antstolis galėdavo pradėti išieškojimą iš skolininko turto, kai išieškotojas jam pateikdavo notaro vykdomąjį įrašą, ir vykdymo veiksmams pradėti nereikėjo teismo sprendimo. Nagrinėjamo ginčo atveju notaro vykdomasis raštas išduotas 1996 m. gegužės 21 d., t. y. iki hipotekos įstaigų įsteigimo. Taigi tuo metu, kai išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą ginčo namą, priverstinio vykdymo praktika buvo pagrįsta kitokiu įstatyminiu vykdymo proceso reglamentavimu, negu nustatyta procesinė taisyklė 1964 m. CK 208 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad išieškojimas pagal 1996 m. gegužės 21 d. vykdomąjį įrašą buvo pradėtas 1996 m. gegužės 23 d. Esminės 1964 m. CK 208 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad įkeistas turtas būtų realizuotas, o kreditoriaus reikalavimas tenkinamas iš įkeisto turto vertės, parduodant turtą priverstine tvarka, buvo laikomasi.

12Dėl areštuoto turto vertės kasacinis teismas nurodė, kad varžytynėse areštuotas turtas nebuvo parduotas (1964 m. CPK 434 straipsnio 6 dalis), todėl pagal ginčo turto pardavimo be varžytynių metu galiojusio 1964 m. CK 436 straipsnį neparduotas ar neparduotinas iš varžytynių turtas galėjo būti parduotas be varžytynių pagal vyresniojo teismo antstolio sudarytos komisijos įkainojimą. Nagrinėjamoje byloje varžytynėse neparduoto ginčo namo kaina nustatyta vyresniajam teismo antstoliui sudarius turto įkainojimo komisiją, kurios nariais paskirti du teismo antstoliai ir turto vertintojas. Teisėjų kolegija sprendė, kad tokia komisijos sudėtis netinkama, nes teismo antstoliai negalėjo būti įtraukiami į vyresniojo teismo antstolio sudaromą komisiją priverstinai 1964 m. CPK 436 straipsnio nustatyta tvarka be varžytynių parduodamam turtui įvertinti. Kasacinis teismas konstatavo, kad išieškojimo iš įkeisto ginčo namo procese turtas parduotas už 40 000 Lt mažesnę kainą, negu buvo tikroji namo rinkos vertė. Kasacinio teismo teigimu, tikroji tuo metu buvusios rinkos sąlygas atitinkanti turto vertė, už kurią galima parduoti ginčo namą, buvo ne 379 000 Lt, kaip nustatė ekspertai 2000 metų kainomis, ir ne 740 000 Lt, įvertinus 2008 metais ekspertizės aktu, bet 120 000 Lt, už kuriuos atsakovas S. V. pardavė namą atsakovams V. ir S. K..

13III. Prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje argumentai

14Pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį ir išnagrinėti bylą išplėstinėje kolegijoje. Nurodomi šie argumentai:

151. Dėl neteisėtos teismo sudėties. Pagal Teismų įstatymo 36 straipsnio 9 punktą teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, o pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nusišalinti arba gali būti nušalintas, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E. Baranausko, E. Laužiko (pranešėjas) ir J. Šerkšno, rašytinio proceso tvarka 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdyje išnagrinėjo šią civilinę bylą. Priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau ji prieštarauja Teismų įstatymo 23 straipsniui, CPK 64-66 straipsniams, CPK 353 straipsnio 1 daliai, CK 6.249 straipsnio 5 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai ir suformuotai Aukščiausiojo Teismo praktikai. Su šia byla yra susipažinę tik du asmenys: atsakovo S. V. advokatas Tomas Venckus ir teisėjo E. Laužiko padėjėjas Tomas Venckus V. (neaišku, gal tai vienas ir tas pats asmuo). Advokatas T. V. dirba advokatų kontoroje „Smaliukas, Juodka, Beniušis ir partneriai“, o teisėjas E. Laužikas kartu su A. Smaliuku dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Šios aplinkybės buvo pagrindas teisėjui E. Laužikui nusišalinti, tačiau jis to nepadarė, ir ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, todėl nebuvo galimybės pasinaudoti teise pareikšti šiam teisėjui nušalinimą. Kadangi kasacinio teismo teisėjų kolegija buvo šališka, tai ir priimta nutartis yra neteisėta.

162. Dėl turto perleidimo be teismo sprendimo. Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta reikalavimų, kylančių iš įkeitimo sandorių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., tenkinimo tvarka. Įrašant duomenis apie tokius sandorius į hipotekos registrą, jų teisinis tyrimas nebuvo atliekamas (Hipotekos registro steigimo įstatymo 4 straipsnio l dalis), todėl jiems netaikytina hipotekos duomenų teisingumo prezumpcija. Tokiu atveju, jei skolininkas pagal tokį sandorį nesutiko su skolos dydžiu, kreditorius privalėjo jį įrodyti ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Lukoil Baltija“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-187/2001). Banko veiksmai kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo skolai išieškoti ir šio įrašo pateikimas vykdyti 1996 m. gegužės 23 d. buvo nesąžiningi ir nepagrįsti. Kartu nebuvo ir teismo priežiūros, dėl to buvo pažeistos ieškovų teisės.

173. Dėl turtinės žalos dydžio. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Turtinė žala ieškovams padaryta netinkamai įvertinus gyvenamąjį namą ir neteisėtai jį pardavus kartu su žemės sklypu. Kasacinio teismo 2009 m. spalio 19 d nutartyje nurodoma, kad tikroji ginčo namo vertė buvo 120 000 Lt – kaina, už kurią atsakovas S. V. 2001 metais pardavė namą V. ir S. K. ir ji atitiko rinkos sąlygas, tačiau nėra aišku, kokiu metodu kasacinis teismas vadovavosi nustatydamas kainą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo paskirtą ekspertizę, kurią atliko Koorporacija „Matininkai“, šio gyvenamojo namo rinkos vertė 2000 m. sausio 11 d. – 400 000 Lt, 2006 m. sausio 1 d. – 580 000 Lt, o 2008 m. spalio 16 d. – 740 000 Lt. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žalos dydis turėtų būti apskaičiuotas: 120 000 Lt, kuriuos teismas priteisė, atimant iš 740 000 Lt, t. y. 620 000 Lt (CK 6.251 straipsnis).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėja įpareigota pašalinti prašymo atnaujinti procesą byloje trūkumus.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje priimtas.

20Teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą byloje prašo prašymo netenkinti. Procesiniame dokumente nurodoma, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje gali būti teikiamas kasaciniam teismui tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – Vilniaus apygardos teismui (CPK 367 straipsnis). Pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Drevida“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nėra pagrindo konstatuoti kasacinio teismo nutartį priėmusios teisėjų kolegijos neteisėtą sudėtį ir teisėjo šališkumą. Turto realizavimas be teismo sprendimo nėra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio reikėtų konstatuoti turto pardavimo be varžytynių akto neteisėtumą. Kasacinis teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartyje išsamiai analizavo duomenis dėl turto kainos, tinkamai nustatė žalos dydį.

21R. V. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie prašymo atnaujinti procesą byloje, nurodydamas, kad teisėjas E. Laužikas, buvęs teisėjų kolegijoje, priėmusioje kasacinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį, dirba dėstytoju Vilniaus universiteto Teisės fakultete ne tik su A. Smaliuku, bet ir su P. K., buvusiu Teisingumo ministerijos, kuri šioje byloje buvo atsakovas, valstybės sekretoriumi. Taigi procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu

25Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-262/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

26Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, laikantis minėtų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis). Šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas. Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal CPK 367 straipsnio nuostatas prašymai atnaujinti bylos procesą pateikiami tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tik tuo atveju, jeigu jie grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. jeigu prašymai grindžiami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais arba jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Prašymai, grindžiami kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, pateikiami bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis).

27Nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjos L. V. prašymas ir prie jo prisidedančio R. V. prašymas atnaujinti bylos procesą argumentuojami bylą nagrinėjusio kasacinio teismo teisėjų sudėties neteisėtumo faktu – tai atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įvardytą pagrindą. Teisiškai kvalifikuoti pagal CPK 366 straipsnį kitus pareiškėjų nurodomus faktinius argumentus kolegija neturi pagrindo, nes, minėta, Aukščiausiojo Teismo kompetencijai priskirta nagrinėti tik pateiktus prašymus dėl bylos proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktuose nurodytais pagrindais. Prašymas atnaujinti bylos procesą negrindžiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kolegija pasisakys tik dėl pareiškėjų argumentų atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

28Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 d. kovo 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjos prašymą atnaujinti bylos procesą (CPK 370 straipsnio 1 dalis) bei CPK 370 straipsnio 2 dalyje reglamentuota tvarka paskyrė teismo posėdį. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nagrinėdama prašymą atnaujinti procesą kolegija patikrina: 1) ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir 2) ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

29Kolegija pripažįsta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nepraleistas – byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, kasacinio teismo nutartis priimta 2009 m. spalio 19 d., pareiškėjos prašymas atnaujinti bylos procesą teismui pateiktas 2010 m. sausio 19 d., t. y. nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Nustačius šią aplinkybę reikia patikrinti, ar prašyme nurodytas bylos proceso atnaujinimo pagrindas – CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas – yra pagrįstas. Tikrinant pareiškėjos nurodomo bylos atnaujinimo pagrindo pagrįstumą, t. y. ar nebuvo pažeistos asmens teisę į nešališką teismą užtikrinančios teisės normos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ir priimant 2009 m. spalio 19 d. nutartį, pareiškėjos argumentų pagrįstumą šiuo aspektu reikia vertinti vadovaujantis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija) nuostatomis. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė į nešališką teismą vertinama dviem aspektais: subjektyviuoju ir objektyviuoju. Nešališkumas subjektyviuoju aspektu reiškia tai, kad nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 48). Nešališkumas objektyviąja prasme reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (žr., pvz., Fey v. Austria, judgment of 24 February 1993, Series A no. 255, p. 12, § 27, 28 ir 30; Academy Traiding Ltd. and Others v. Greece, no. 30342/96, judgment of 4 April 2000, § 43; Poulitaival and Pirttiaho v. Finland, no. 54857/00, judgment of 23 November 2004; kt.). Dėl objektyviojo aspekto Europos Žmogaus Teisių Teismas pabėžia, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr., pvz., Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, judgment of 6 September 2005; kt.). Sprendžiant, yra pagrįsta priežastis abejoti teismo nešališkumu ar ne, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Svarbiausia, ar pareikšti būgštavimai yra objektyviai pagrįsti (žr., pvz., Hauschildt v. Denmark, § 48, Gautrin and Others, § 58).

30Kasacinio teismo jurisprudencijoje konkrečiose bylose yra pasisakyta dėl asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimo tokiais atvejais, kada bylą nagrinėjantis teisėjas ir byloje dalyvaujančio asmens atstovas – advokatas užsiima pedagogine, kūrybine veikla toje pačioje mokymo įstaigoje, netgi toje pačioje mokymo įstaigos katedroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė muitine v. UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007). Tačiau nurodytose bylose teismo nešališkumo principo pažeidimą lėmė tai, kad teisėjas katedroje dirbo lektoriumi, o byloje dalyvaujančio asmens advokatas – katedros vedėju, kuris atlieka ir administracines pareigas mokymo įstaigoje, tad bylą nagrinėjantį teisėją ir šaliai atstovaujantį advokatą mokymo įstaigoje siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai. Ši aplinkybė byloje dalyvaujančio asmens gali būti vertinama kaip aplinkybė, kelianti abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kaip konkrečią teisę aiškinančiais gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Pagal pateiktus pareiškėjos argumentus kolegija neturi pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodomo Civilinių bylų skyriaus teisėjo E. Laužiko šališkumo nagrinėjant bylą kasaciniame teisme nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais – nėra jokių realių faktų, kurie vis dėlto keltų abejonių dėl teisėjo šališkumo. Teisėjo E. Laužiko ir advokato Tomo Vensckaus (atsakovo S. V. atstovas) pedagoginė ar kūrybinė veikla nesieja, pareiškėja apskritai nenurodo jokių tiesioginių sąsajų tarp teisėjo ir advokato, netgi nedaro prielaidos, kad jie galėtų būti pažįstami. Pareiškėja nurodo tolimą šalutinę sąsają, t. y. kad advokatas Tomas Venckus dirba advokatu toje pačioje advokatų kontoroje su advokatu A. Smaliuku, kuris dirba pedagoginį, kūrybinį darbą toje pačioje švietimo įstaigoje – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedroje, kaip ir bylą nagrinėjęs teisėjas E. Laužikas. Darytina išvada, kad pareiškėja mano, jog galbūt buvo advokato A. Smaliuko poveikis teisėjui E. Laužikui advokato Tomo Venckaus interesais. Tačiau kolegija konstatuoja, kad šis pareiškėjos modeliuojamas tariamas teisėjo šališkumas išnagrinėtoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiamas tik neargumentuota, dirbtinai sukurta prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo išvadai, kad teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališkas. Be to, svarbu pažymėti, kad po bylos proceso apeliacinės instancijos teisme stadijos iš esmės ginčas vyksta tarp L. V. ir R. V. bei Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, dėl prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydžio, o advokatas Tomas Venckus byloje atstovavo atsakovui S. V., kuriam po proceso apeliacinės instancijos teisme stadijos L. V. ir R. V. jokių teisinių reikalavimų nebereiškia. Taigi nėra pagrindo įžvelgti tiesioginį, aktyvų advokato T. V. interesą bylos teisiniu rezultatu, nes jo atstovaujamam asmeniui L. V. ir R. V. materialinių teisinių pretenzijų nebeturi. Teisėjo padėjėjo Tomo Venckaus ir advokato Tomo Venckaus galimo tapatumo klausimas pareiškėjos yra akivaizdžiai ir be pagrindo sumodeliuotas, tai yra skirtingi asmenys ir šiuo klausimu kolegija neturi pagrindo pateikti daugiau argumentų.

32Prisidėjime prie prašymo dėl proceso atnaujinimo ieškovas R. V. kelia bylą nagrinėjusio teisėjo E. Laužiko šališkumo klausimą ir kitu aspektu, t. y. kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje dalyvavo Teisingumo ministerija, kurioje valstybės sekretoriumi dirbęs P. K. šiuo metu taip pat dirba dėstytoju Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kaip ir teisėjas E. Laužikas. Tačiau ir šiuo aspektu kolegija konstatuoja, kad teisėjo šališkumo byloje situacija modeliuojama dirbtinai, nes ieškovo nurodomas faktas dėl darbo toje pačioje švietimo įstaigoje negali teikti pagrindo paneigti preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo išvadai, kad teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališkas nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

33Pripažinus, kad nenustatytas bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme neteisėta teismo sudėtimi faktas, t. y. kad prašymas atnaujinti bylos procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, bylos procesas neatnaujintinas ir byla, laikantis CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatų, pakartotinai kasaciniame teisme nenagrinėtina.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Iš pareiškėjos L. V. priteistina valstybei 164,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos L. V. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. ir R. V. ieškinį atsakovams S. V., V. K., S. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims AB SEB bankui, UAB „Fabeta“, antstolei Danguolei Štrimaitienei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, notarėms Daliai Petrauskienei ir Onai Adomavičienei, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

38Priteisti valstybei iš pareiškėjos L. V. 164,05 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis Lt 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėja L. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje,... 6. Užbaigtoje byloje, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėja, teismo buvo... 7. II. Pirmosios, apeliacinės instancijų teismų ir kasacinio teismo procesinių... 8. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 11. Kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimo į ginčo turtą nukreipimo metu... 12. Dėl areštuoto turto vertės kasacinis teismas nurodė, kad varžytynėse... 13. III. Prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje argumentai... 14. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti... 15. 1. Dėl neteisėtos teismo sudėties. Pagal Teismų įstatymo 36 straipsnio 9... 16. 2. Dėl turto perleidimo be teismo sprendimo. Hipotekos registro steigimo... 17. 3. Dėl turtinės žalos dydžio. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 20. Teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjos prašymą atnaujinti... 21. R. V. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie prašymo atnaujinti procesą... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu... 25. Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai... 26. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką... 27. Nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjos L. V. prašymas ir... 28. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 29. Kolegija pripažįsta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas... 30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konkrečiose bylose yra pasisakyta dėl... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi... 32. Prisidėjime prie prašymo dėl proceso atnaujinimo ieškovas R. V. kelia bylą... 33. Pripažinus, kad nenustatytas bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Iš pareiškėjos L. V. priteistina valstybei 164,05 Lt išlaidų, susijusių... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos L. V. prašymą civilinėje... 38. Priteisti valstybei iš pareiškėjos L. V. 164,05 Lt (vieną šimtą... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...