Byla 2A-296-115/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant Arvydui Ivanovui, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Ugnei Arlauskaitei-Rinkevičienei, atsakovui G. G., jo atstovui adv. A.Vilkui, atsakovei V. G., jos atstovei adv.D.K. Ž., atsakovo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) G. G. (G. G.), V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-490-723/2010 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪN, G. G. (G. G.), V. G., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo dalyje, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-02 įsakymą Nr. 2.3-8469-(41) „Dėl žemės sklypo pardavimo G. G. sodininkų bendrijoje ( - ) dalyje dėl žemės sklypo Nr. ( - )pardavimo pavedimo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui sudaryti su piliečiu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį; panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2008-10-22 sutartį, notarinio registro Nr. 1-9012, kuria Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau-VAVA) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojo N. S., veikiančio pagal 2008-01-09 Vilniaus apskrities viršininko A. M. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės D. B., registro Nr. 216, pardavė G. G. kartu su sutuoktine V. G. bendrosios nuosavybės teise 600 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas ( - ) unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) už 122 Lt; taikyti restituciją natūra, G. G. kartu su sutuoktine V. G. įpareigoti grąžinti valstybei žemės sklypą, kadastrinis adresas ( - )k.v., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), VAVA įpareigoti grąžinti G. G. ir V. G. 122 Lt (b.l. 1-6; 74-77).

6Nurodė, jog apskrities viršininko 2008-07-02 įsakymu Nr. 2.3-8469-(41) „Dėl žemės sklypo pardavimo G. G. SB „Žaluma“ Brinkiškių kaime, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajone“ nustatyta, kad žemės sklypo Nr. ( - )., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas - mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo; žemės sklypo naudojimo pobūdis - mėgėjiškų sodų sklypų; plotas - 600 m 2; vertė - 126 Lt (indeksuota - 202 Lt). Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2008-10-22 sutartimi, notarinio registro Nr.1-9012, patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L.Šilerienės, Lietuvos valstybė, atstovaujama VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus už 122 Lt pardavė G. G. ir sutuoktinei V. G. bendrosios nuosavybės teise 600 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas ( - )k.v., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), šis sklypas NTR registruotas atsakovų nuosavybės teise. 2006-09-22 prašyme SB „Žaluma“ valdybai nurodyta, kad G. G. prašo leisti privatizuoti sklypą Nr. 32, kuris nedirbamas, apleistas. SB „Žaluma“ valdyba 2007-05-16 (posėdžio protokolas Nr. 26) sutiko, kad G. G. nusipirktų dar neprivatizuotą sklypą Nr. 32. LRV įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-22 potvarkio Nr. 951 p priedėlyje Nr. 2 nenurodyta asmenų, 1992 m. norinčių pirkti sklypą Nr. 32 SB „Žaluma“. 2004-03-23 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2561 pagrindu atsakovų vardu Vilniaus r. sav. SB „Žaluma“ registruotas sklypas Nr. 34, kadastrinis Nr.( - ). 2004-06-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-5812 pagrindu registruotas sklypas Nr. 33, kadastrinis Nr. ( - )k.v. SB „Žaluma-1“ Sodininkų registravimo knygoje G. G. ir V. G. įrašyti bendrijos nariais nuo 2004 m. SB „Žaluma“ plano ištraukoje matyti, kad prie žemės sklypo Nr.( - )yra privažiavimas; ginčo sklypo vertė – 126 Lt, nustatyta pagal LRV 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintą metodiką; vidutinė ginčo sklypo rinkos vertė – 29489 Lt. Teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-02 įsakymas Nr. 2.3-8469-(41) dalyje dėl žemės sklypo Nr. ( - ), pardavimo G. G. ir pavedimo sudaryti su piliečiu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir naikintinas, nes pažeistos LR žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. nuostatos, kurios numato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Jei atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas LRV 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2.1 p. ir LRV 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų „Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių“ 2 p., 4 p. – ne aukciono būdu taip pat parduodami valstybinės žemės sklypai, kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, – sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Ginčijamas 0,0600 ha ploto žemės ūkio paskirties mėgėjiškų sodų sklypas, suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-02 įsakymo Nr. 2.3-8469-(41) pagrindu, įregistruotas NTR VAVA vardu, todėl turėjo būti parduodamas laikantis LRV 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių reikalavimų. G. G. 2008-07-02 įsakymo Nr. 2.3-8469-(41) priėmimo metu nebuvo šio sklypo teisėtas naudotojas, nebuvo pagrindo parduoti ginčo sklypą ne aukciono būdu. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2008-10-22 sutartis Nr. 1-9012, sudaryta prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms administracinio akto pagrindu, taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, LR žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607) 8 str. 7 d., pripažintina negaliojančia ab initio (CK 1.80 str.) ir taikytina restitucija, nevertinant įgijėjų sąžiningumo. G. G. ir V. G. nelaikytini sąžiningais turto įgijėjais (CK 4.96 str. 2 d.), nes SB „Žaluma“ narių pakartotiniame susirinkime 2007-04-15 sklypą Nr. 32 buvo leista nusipirkti V. R., o G. G. leista įsigyti 4 arų laisvos žemės sklypą. SB „Žaluma“ valdybos susirinkimo 2007-05-16 protokole Nr. 26 nutarta leisti nusipirkti Nr. 33 sklypui 6 a. žemės laisvos“, tačiau skaičius „6“ taisytas. SB „Žaluma“ pirmininkas J.V. R., duodamas paaiškinimą LR prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 4 p. tvarka, parodė, kad G. G. prašė valdybos leisti išsipirkti niekam nepriklausantį sklypą Nr. 32. Leidžiama nusipirkti iki 4 arų, jei negalima suformuoti atskiro sklypo. Valdyba leido nusipirkti G. G. 4 arus, esančius šalia jo sklypo. Darė išvadą, kad G. G. buvo žinoma aplinkybė, kad sklypas Nr.32 gali būti parduodamas tik aukciono būdu. Pažymi, jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.), todėl V. G. nesąžiningumą įrodinėjo tais pačiais motyvais, kaip ir G. G.. Teigė, kad atsakovai nelaikytini sąžiningais įgijėjais ir netaikytinas restitucijos natūra apribojimas, įtvirtintas LR CK 4.96 str. 2 d. Mano, jog šiuo atveju valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas LR Konstitucijoje 29 str. įtvirtintas asmenų lygybės principas. Dėl SB „Žaluma“ valdybos susirinkimo 2007-05-16 protokolo Nr. 26 klastojimo, nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 300 str. l d. numatyto nusikaltimo požymius, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. PK KPS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-052-09. Sklypo rinkos vertė yra 29000 Lt, o sklypas įgytas nerealia kaina. Žemės įstatymu SB nėra priskirtos prie subjektų, valdančių ir disponuojančių valstybine žeme. Todėl SB valdyba neturi teisės priimti sprendimų dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis, nuomos ar pardavimo.

7Atsakovas VAVA pateikė atsiliepimą (b.l. 49-51), kuriuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad parduodamo žemės sklypo plotas yra 600 kv.m., prie jo yra privažiavimas, t.y. buvo suformuotas kaip atskiras mėgėjiško sodo sklypas. Vadinasi, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklėmis ginčo sklypas negalėjo būti parduodamas kaip žemės sklypas, kurio neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais. Be to, ginčijamo įsakymo priėmimo metu G. G. nebuvo parduodamo sklypo teisėtas naudotojas. SB „Žaluma“ valdybos posėdžio 2007-05-16 protokolas Nr. 26 nesuteikė teisės pirkti šį sklypą be aukciono. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 7 str. l d. apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams (t.y. savivaldybėms bei Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti), taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos, yra apskrities viršininkas. SB nėra priskirtos prie subjektų, kuriems buvo suteikta valstybinės žemės valdymo ir disponavimo ja teisė, t.y. SB drijos ir jų valdymo organai neturi teisės valdyti valstybinės žemės sklypų ir jais disponuoti – perleisti nuosavybėn, nuomoti arba suteikti naudotis.

8Atsakovai G. G. ir V. G. atsiliepimu (b.l. 53-59) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, 2008 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4 p. antroje pastraipoje VAVA nurodė, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į aukščiau nurodytą žemės sklypą, pardavėjo teisė disponuoti sklypu yra neapribota ir neatimta. G. G. prašymą įsigyti ginčo sodo sklypą SB „Žaluma“ pateikė dar 2006 m. rugsėjo 22 d., kuriuo prašė leisti įsigyti apleistą kampinį sodo sklypą, pilną statybinių šiukšlių bei piktžolių ir esantį šalia jo nuosavybės teise turimo sklypo Nr. 33. G. G. ir V. G. prašymo dieną buvo ir šiuo metu yra SB „Žaluma“ nariai ir VAVA darbuotojos G. J., kuri rengė ginčo įsakymą, buvo priskirti subjektų kategorijai, nurodytai Taisyklių 3.l p., t.y. SB nariams, kurie turi teisę pagal Taisykles pirkti SB ir jų nariams suteiktus valstybinius žemės sklypus. Pažymėjo, kad Taisyklių 3.1 punktas turi būti taikomas kartu su Žemės įstatymo 10 str. 5 d., kurioje numatyta, kad valstybės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams. Teigė, kad sodo sklypų „suteikimo sodininkų bendrijoms bei šių bendrijų nariams“ sąvoka aiškintina, atsižvelgiant į sodo sklypų privatizavimo tvarkos keitimosi eigą: 1992 m. kovo 20 d. ŽŪM patvirtino Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus, kurių 6 p. numatyta, kad SB valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypams pirkti, patikslina sodų sklypų ribas natūroje ir parengia kiekvieno sodo sklypo planą M 1:500. Iki šiol SB organų sprendimai yra svarbūs valstybinių sodo žemės sklypų privatizavimo procese. LRV 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 buvo patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, pagal kurią, atsakovų manymu, visa mėgėjiško sodo teritorija, kuri yra nustatyta Generaliniame plane, yra suteikta SB ir jos nariams ir pati SB sprendžia dėl atitinkamų sodo sklypų reikalingumo bendrojo naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai. SB „Žaluma“ priėmė nutarimą, kad sklypas Nr. 32 nėra reikalingas bendrojo naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai ir leido įsigyti laisvą žemės sklypą SB nariui G. G.. Tik 2008-11-25 redakcijoje Žemės reformos įstatymo 10 str. 2 d. atsirado teisės norma, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono SB valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi iki 2008-11-25 SB teisinės galios suteikti sklypus SB nariams imperatyviomis įstatymų normomis nebuvo apribotos. Todėl Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. yra numatyta galimybė privatizuoti ne aukciono tvarka nesuformuotus žemės sklypus, t.y. tokius sklypus, kurių suformuoti neįmanoma. Taisyklių 2 p. antroje pastraipoje nustatyta tokių sklypų maksimalus dydis, t.y. 0,04 ha. G. G. ir V. G. nepretendavo įsigyti nesuformuoto sklypo, ginčo sklypas jau buvo suformuotas ir pažymėtinas Generaliniame plane Nr. 32, todėl jis nebuvo atsakovų laikomas įsiterpusiu tarp suformuotų sklypų (Taisyklių 2 p. 1 pastraipa, Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p.). Šio sklypo tikslūs kadastriniai duomenys galėjo būti nustatyti tik atlikus geodezinius matavimus, tai padaryta tik 2008-08-2, dėl to buvo netikslumas nustatant arų skaičių. Sklypo vertė buvo nustatyta vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta LRV 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Ieškovas nepagrįstai nurodo įgijėjų nesąžiningumą, remdamasis tuo, kad įgijėjai žinojo, kad įsigyja ne 4 arų, bet 6 arų sodo sklypą. G. G. ir V. G. įsigijo sodo sklypą visai kitu teisiniu pagrindu, t.y. ne kaip nesuformuotą ir įsiterpusį sodo sklypą, bet kaip suteiktą SB, šių bendrijų nariams pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. Pastarajam įsigijimui yra taikoma 0,12 ha sodo sklypo ploto maksimalus įsigijimo dydis (LRV 2004-11-11 nutarimo Nr. 1443 6 punktas), o ne 0,04 ha sodo sklypo ploto maksimalus dydis. Teigė, kad ieškinio nagrinėjimo teisme bendrieji kaštai šalims ir valstybei yra didesni nei paties sodo sklypo vertė, net jeigu ir būtų pritaikyta restitucija, todėl keliami reikalavimai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

9Tretysis asmuo notarė l.Šilerienė atsiliepimu (b.l. 64-65) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tvirtinant sutartį, atlikti visi tokio sandorio tvirtinimui būtini veiksmai. Buvo nustatyti visi tokio sandorio patvirtinimui reikalingi faktai ir jie buvo tinkamai kvalifikuoti, patikrinti visi būtini, originalūs, abejonių nekeliantys oficialūs dokumentai (įskaitant galiojantį bei nepanaikintą 2008-07-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-8469-41). Pasirašant sutartį šalys pareiškė, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų minėtą sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti. Pasirašydamos sutartį šalys išreiškė savo tikrąją valią, nekilo jokių abejonių dėl sudaromo sandorio tikrumo ar šalių valios sukurti sandorio pagrindu atsirandančias teisines pasekmes nebuvimo.

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 16 d. sprendimu (b.l.112-126) ieškinį tenkino; pripažino neteisėtu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-02 įsakymą Nr. 2.3-8469-(41) „Dėl žemės sklypo pardavimo G. G. sodininkų bendrijoje „Žaluma“ Brinkiškių kaime, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajone“ dėl žemės sklypo Nr. ( - ) pardavimo pavedimo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui sudaryti su piliečiu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus apskrities administracijos viršininko atstovo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojo N. S., veikusio pagal 2008-01-09 Vilniaus apskrities viršininko A. M. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės D. B., registro Nr. 216,kuris pardavė G. G. kartu su sutuoktine V. G. bendrosios nuosavybės teise 600 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas ( - ) k.v., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) už 122 Lt), pirkimo-pardavimo sutartį nutarė laikyti negaliojančia. VAVA įpareigojo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti 122 Lt už įsigytą iš valstybės žemės sklypą, kadastrinis adresas ( - ) k.v., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).Iš atsakovų G. G. ir V. G. solidariai valstybei priteisė 134,05 Lt teismo išlaidas.

11Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas turi viešąjį interesą, vadovaudamasis LAT praktika (LAT 2000-09-20 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-856/2000). Teismas sprendė, kad pardavėjas (valstybės atstovas) sudarydamas sutartį viršijo savo kompetencijos ribas arba nevykdė savo pareigos tinkamai, nes jis pagal savo darbo pobūdį turėjo žinoti, kokia tvarka gali fizinis asmuo įsigyti valstybinę žemę sodininkų bendrijoje ne aukciono keliu. Iš NTR centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad G. G. ir V. G. nuosavybės teise įregistruoto 0,0600 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) vertės ir kainos santykio skirtumas daugiau kaip 241 kartas. Tačiau teismas pažymėjo, kad 2008 m. buvo didžiausias nekilnojamojo turto kainų pakilimas ir reali rinkos kaina tuo metu buvo ženkliai didesnė už nurodomą, nes šiame sklype buvo galima statyti namą. Kitas G. G. ir V. G. nuosavybės teise įregistruotas 0,0600 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei 0,0600 ha žemės sklypas, esantis ( - )., unikalus Nr. ( - ), patvirtina tai, kad atsakovai savo nuosavybėje iki ginčo sklypo įsigijimo jau turėjo du po 6 arus žemės sklypus, kurių viename jau buvo 2001-2007 metų statybos namas. Teismas darė išvadą, kad atsakovai neatsitiktinai norėjo privatizuoti gretimą sklypą ne aukciono būdu, nes galėjo suprasti realią sklypo vertę ekonominio pakilimo ir nekilnojamojo turto kainų pakilimo metu buvusių kainų skirtumo tarp perkamos ir realios kainos. Be to atsakovai turėjo suprasti, kad negali SB turėti nuosavybėje daugiau kaip 16 arų žemės. Atsakovai ir buvęs bendrijos pirmininkas nepateikė įrodymų, kad atsakovai buvo teisėti sklypo naudotojai. Pateiktas 2006-09-22 G. G. prašymas nepatvirtina, kad jis kreipėsi į SB „Žaluma-1“ valdybą 2006-09-22 dėl leidimo privatizuoti sklypą Nr. 32, dėl privatizacijos neprieštarauja sodo kaimynai, nes atžymos kada jis gautas ir kas jį gavo nėra. 2007-04-15 SB „Žaluma“ pakartotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 2 patvirtina, kad G. G. negalėjo pagal šį protokolą įsigyti sklypo Nr.32, nes susirinkime šis sklypas buvo leistas išsipirkti V. R.. Teismas pažymėjo, kad išrašas iš SB „Žaluma“ valdybos 2007-05-16 Nr.26 posėdžio protokolo neatitinka paties protokolo turinio. Teismas darė išvadą, kad išrašas, kurį patvirtino J. R. ir kurį jis išsiuntė į VAVA, negali būti laikomas tikru, jame išdėstytas turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Liudytojas J.V. R., 2003-2009 m.buvęs SB „Žaluma“ pirmininku, paaiškino, kad sklypą Nr. 32 pageidavo išsipirkti ir R., tačiau pagal įstatymą tai galėjo išsipirkti tik gretimo sklypo savininkas, o atsakovų G. G. ir V. G. sklypas yra Nr. 33. Teismas nustatė, kad Generaliniame bendrijos plane matyti, kad sklypas Nr.32 suformuotas, kaip atskiras, kampinis sklypas, o ne bendro naudojimo žemė, todėl teismas sprendė, kad J.V. R. žinojo, jog sklypą skaidyti buvo negalima, sklypas turėtų būti parduotas aukciono būdu, nes ginčo sklypas buvo valstybės nuosavybė, nesuteikta SB. Teismas vadovavosi LRV 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ bei šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklėmis ir sprendė, kad atsakovų teiginys, kad sklypas buvo apleistas, nenaudojamas, nesutvarkytas, nėra teisėtas pagrindas įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu. Teismas nustatė, kad pagal minėtų Taisyklių 21 p. atsakovas G. G. turėjo pateikti VAVA prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, asmens tapatybę bei kitus nustatytus dokumentus, tačiau tokių dokumentų jis neteikė VAVA, todėl sprendė, kad sudarant sutartį buvo padarytas šis neformalus pažeidimas. Ginčo sklype nebuvo statinių, todėl atsakovas G. G., atsižvelgiant į Taisyklių 21.5 p., turėjo pateikti dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, jeigu jame nėra statinių. Pagal Žemės įstatymo 10 str. l d. bei 32 str. 3 d. 2 p., apskrities teritorijoje apskrities viršininkas priima sprendimus parduoti ar kitaip perleisti privačion nuosavybėn valstybinę žeme. Nei Žemės įstatymu, nei Sodininkų bendrijų įstatymu SB ši teisė nesuteikta, todėl tik apskrities viršininkas įgaliotas priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo privatizavimo. SB valdybai teisės aktais nesuteikta teisė duoti sutikimus ar priimti kitokius sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo privatizavimo. Todėl SB „Žaluma“ valdybos sutikimas dėl šioje bendrijoje esančio žemės sklypo Nr. 32 privatizavimo negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Žemėtvarkos skyrius, neturėdamas visų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje Taisyklių 21 p. nurodytų dokumentų (dokumento, kurio pagrindu G. G. naudojosi valstybinės žemės sklypu), neteisėtai pradėjo valstybinės žemės pardavimo procedūrą, pažeisdamas Taisyklių 28 p. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas neturėjo teisės priimti sprendinio parduoti valstybinės žemės sklypą, nesant įrodymo, kad SB „Žaluma“ esantis žemės sklypas Nr. 32, G. G. suteiktas įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas G. G. sutarties pasirašymo dieną žinojo, kad yra apribojimai, turintys įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į nurodytą žemės sklypą –jis nebuvo jos naudotojas, nebuvo bendrijos narys nuo 1992 m., jau turėjo nuosavybėje 12 arų žemės-du atskirus sklypus, bendrija nebuvo subjektas, kuris privalo tarpininkauti, kad fizinis asmuo įsigytų valstybinę žemę. Teiginys, kad dėl sandorio atsakinga tik viena iš jame dalyvaujančių šalių yra nepagrįstas. Teismas atsakovo G. G. veiksmus sutarties pasirašymo metu laikė nesąžiningais (CK 1.5str.). Teismas konstatavo, jog atsakovas buvo santuokoje su atsakove V. G. ir pasirašydamas sutartį veikė ne tik savo, bet ir sutuoktinės vardu. Teismas restituciją taikė natūra (CK 1.80 str. 2d.).

12Apeliantai (atsakovai) G. G. ir V. G. pateikė apeliacinį skundą (b.l.131-136), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad teismas nurodydamas, kad neva atsakovai ir SB pirmininkas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog atsakovai buvo teisėti sklypo naudotojai, neatskleidė įstatymu suformuluotos naudojimo sąvokos ir ignoravo faktines bylos aplinkybes. Administraciniai teisiniai santykiai, kaip to reikalauja LR Žemės įstatymo 1 str. 11 p., susiklostė tada, kai apeliantai tapo ginčo žemės sklypo Nr. 32 SB „Žaluma“ naudotojais, SB „Žaluma“ 2007-05-16 valdybos nutarimo pagrindu. Tačiau šį įrodymą teismas ignoravo. Ikiteisminis tyrimas dėl SB „Žaluma“ 2007-05-16 valdybos susirinkimo protokolo Nr.26 klastojimo fakto yra pradėtas be pagrindo, nes iš šio dokumento kopijos matyti, kad tai techninė klaida, bet ne klastojimas. Pažymi, kad faktiškai žemės sklypu pradėjo naudotis 2005 m., tai buvo kampinis žemės sklypas, kėlęs bendrijai problemą dėl tvarkos palaikymo. Vadovaujasi LR žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. Kadangi ieškovas nepateikė ginčo žemės sklypo teisinį statusą patvirtinančių įrodymų, apeliantai priversti tuos dokumentus teikti apeliacinės instancijos teismui, nes bylos esmė liko neatskleista. Iš šių dokumentų matyti, kad sklypas Nr. 32 lieka SB „Žaluma“ bendro naudojimo statuse, valstybinę žemę valdant patikėjimo teise. Ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad apeliantai buvo neteisėti šio sklypo naudotojai. Mano, kad ginčui spręsti yra svarbūs 1992-03-20 Žemės ūkio ministerijos patvirtinti Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodiniai nurodymai, pagal kuriuos Generaliniai planai, kurių pagrindu vyksta sodo sklypų pardavimas, patvirtinti SB pirmininko parašu bei spaudu ir yra pagrindas Apskrities viršininko administracijai spręsti, koks konkretus sodo sklypas, valstybės suteiktas sodininkų bendrijai, šiuo metu vis dar yra valstybės nuosavybė. Mano, jog iš generalinio plano matyti, kad ginčo sklypas iki pat 2005 m. buvo bendrijos bendrojo naudojimo žemė ir bendrija turėjo teisę spręsti kaip disponuoti jai apskirta patikėjimo teise valstybine žeme. Tai numatyta ir 2004-11-15 LRV nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ Nr. 1443 23.5 punkte. Todėl teismo argumentai, kad bendrija neturėjo teisės disponuoti jai paskirta bendrojo naudojimo žeme yra niekiniai. Mano, jog teismas, teigdamas, kad parduoto žemės sklypo kaina neatitinka rinkos vertės ir tuo padaryta žala valstybei, peržengė ieškinio ribas, nes ieškovas tokio reikalavimo nepateikė. Sklypas neturėjo būti parduodamas aukciono būdu, nes jis suformuotas atskiru mėgėjišku žemės sklypu ir ribojasi su apeliantų sklypu Nr. 33. Teismas nurodė, neva V. R. teisės buvo pažeistos, bet V. R. net nebuvo įtrauktas į procesą. Mano, jog teismas turėjo įrodyti apeliantų nesąžiningumą CK 6.67 str. pagrindu, bet to nepadarė. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistas viešasis interesas.

13Atsakovas VAVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.142-144) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsižvelgiant į 2004-11-15 LRV nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ Nr. 1443 21 p. 5 papunktį, LR Žemės įstatymo 8 str. 7 d., parduoti ginčo sklypą ne aukciono būdu nebuvo galima, nes parduodamo žemės sklypo plotas yra 0,06 ha, prie jo yra privažiavimas, todėl sklypas laikytinas atskiru mėgėjiško sodo sklypu. Atsižvelgiant į LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas, SB „Žaluma“ valdybos 2007-05-17 sprendimas Nr.26 negali patvirtinti teisėto naudojimosi sklypu Nr.32 fakto. SB ir valdymo organai nepriskirti prie subjektų, turinčių teisę valdyti valstybinės žemės sklypus ir disponuoti jais.

14Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.147-151) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog bylai dokumento (SB „Žaluma“ valdybos protokolo) klastojimo faktas esminės reikšmės neturi, nes pagal Žemės įstatymo 10 str. l d. bei 32 str. 3 d. 2 p., apskrities teritorijoje tik apskrities viršininkas galėjo priimti sprendimus parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn valstybinę žemę, gi Žemės įstatymu sodininkų bendrijoms ši teisė nesuteikta. SB valdybai teisės aktais nesuteikta teisė duoti sutikimus ar priimti kitokius sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo privatizavimo. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad ginčo sklypą iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo valdė SB „Žaluma“, nes NTR duomenimis, ginčo žemės sklypą patikėjimo teise valdė VAVA. Dėl apeliantų pateikto 1998-08-29 LTSR Ministrų Tarybos potvarkio Nr.174 nurodo, kad pagal 1988 m. galiojusį CK 99 str., valstybės turtą patikėjimo teise galėjo valdyti tik valstybės ar savivaldybių įstaigos, įmonės ar organizacijos, bet ne bendrijos. Pažymi, jog ieškovas pateikė NTR išrašą, iš kurio matyti, jog ginčo sklypas iki sandorio sudarymo buvo valstybinės žemės sklypas, kurį patikėjimo teise valdė VAVA, taigi nepagrįstas apeliantų teiginys, kad teismas neatskleidė bylos esmės nenustatęs sklypo teisinio statuso. Mano, jog teismas pasisakydamas dėl aiškaus žemės sklypo kainos neatitikimo rinkos vertei ir žalos valstybei, neperžengė ieškinio ribų, nes ieškovas pateikė duomenis apie sklypo vertę ir pardavimo kainą, bei nurodė, kad tokiu būdu valstybė negavo pajamų. Pažymi, jog teismas pagrįstai nustatė, kad duomenų, jog apeliantai ginčo sklypą naudojo teisėtai, byloje nėra. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbus ginčo žemės sklypo įgijėjo nesąžiningumas, nes administracinio akto panaikinimas sukelia tokius pačius teisinius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu – teismas turi spręsti restitucijos klausimą. CK 6.67 str. nuostatos taikomos tik esant prievoliniams teisiniams santykiams ir šiuo atveju neturi ryšio su pareikštu ieškiniu. Pažymėjo, jog valstybės ar savivaldybės turtas yra viešosios nuosavybės teisės objektas, todėl prokuroras turi ginti viešąjį interesą, užtikrinti teisingą teisės aktų įgyvendinimą, todėl teismas pagrįstai siejo ginčą su viršuoju interesu.

15

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

19Apeliantai (atsakovai ) G. G. ir V. G. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys, ginant viešajį interesą, dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

20Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apeliantų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. T.y. dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukimo teisinį suinteresuotumą turinčio asmens, pasisakant sprendime dėl jo teisių ir pareigų.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

22Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas šioje byloje kilo dėl apeliantams G. G. ir V. G. ne aukciono būdu parduoto žemės sklypo Nr. ( - ).

23Kolegija pažymi, kad ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-02 įsakymas yra priimtas vadovaujantis SB“Žaluma“ išrašu iš 2007-05-16 valdybos posėdžio protokolo Nr.26. Šio valdybos nutarimo pagrindu apeliantai laiko, kad jie yra teisėti ginčo žemės sklypo naudotojai, o bendrija turėjo teisę spręsti kaip disponuoti bendrojo naudojimo valstybine žeme, valdoma patikėjimo teise, ką numato Sodininkų bendrijos įstatymo 15str.15p., 18str.1ir 3d., bendrijos Įstatų 56.3p. ir 2004-11-15 LRV nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ Nr. 1443 23.5 punktas. SB“Žaluma“ 2007-05-16 valdybos nutarimas dėl žemės sklypo pardavimo nėra ginčijamas, tačiau jo pagrindu apskrities viršininkas priėmė įsakymą, o teismas sprendime pasisakė dėl valdybos nutarimo turinio teisingumo, ginčo žemės sklypo statuso ir bendrijos valdymo organų kompetencijos, sprendžiant sodų bendrijoje esančios žemės pardavimo klausimus. Teismas konstatavo, kad bendrijos valdybos priimtas nutarimas šioje byloje nesukelia teisinių pasekmių. Tai rodo, kad neįtraukus SB“Žaluma“ į bylos nagrinėjimą, yra pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų, kurios įtvirtintos Sodininkų bendrijos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ginčijamą sprendimą panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

24Iš SB“Žaluma“ narių 2007-04-15 susirinkimo protokolo taip pat matyti, kad apeliantui G. G. buvo leista įsigyti 4 arų laisvą žemės sklypą, o žemės sklypas Nr. 32 leista nusipirkti V. R.(b.l.31-33). Vėliau šis žemės sklypas buvo parduotas apeliantams, kas rodo, jog tuo galėjo būti pažeistos V. R. teisės ir teisėti interesai. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl šio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą, jeigu jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. (CPK 37str ).

25Apeliantų atstovai taip pat nurodo, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta Nekilnojamojo turto registro įmonė ir liko apeliantų vardu žemės sklypo registracija, kuri negali būti pakeista, kadangi nebuvo panaikinta. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai neduoda pagrindo panaikinti sprendimą, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas). Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). 2000 m. CK netgi nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą momentas nebesiejamas su teisine registracija. Jame nustatyta pagrindinė taisyklė (kaip šios taisyklės išimtis yra, pvz., CK 4.100 straipsnio 4 dalis), kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį pereina ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre, bet nuo daikto perdavimo įgijėjui momento (CK 4.49 straipsnio 1, 2 dalys, 4.50 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis), kurį galima nustatyti pagal nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo akto ar kitokio sutartyje nurodyto dokumento, kuriuo įforminamas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas, pasirašymo momentą (CK 6.398 straipsnio 1, 2 dalys). Teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais, ypač kai tenka nustatinėti trečiųjų asmenų sąžiningumą. Duomenys, įrašyti į viešą (Nekilnojamojo turto) registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-17 nutartį civilinėje byloje Nr.3k-3-329/2007).

26Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326str.1d.4p.)

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-490-723/2010 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras, ginantis viešąjį... 6. Nurodė, jog apskrities viršininko 2008-07-02 įsakymu Nr. 2.3-8469-(41)... 7. Atsakovas VAVA pateikė atsiliepimą (b.l. 49-51), kuriuo su ieškiniu sutiko.... 8. Atsakovai G. G. ir V. G. atsiliepimu (b.l. 53-59) su ieškiniu nesutiko.... 9. Tretysis asmuo notarė l.Šilerienė atsiliepimu (b.l. 64-65) prašė ieškinį... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 16 d. sprendimu (b.l.112-126)... 11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybinės žemės... 12. Apeliantai (atsakovai) G. G. ir V. G. pateikė apeliacinį skundą... 13. Atsakovas VAVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.142-144) prašo... 14. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras, ginantis viešąjį... 15. ... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 19. Apeliantai (atsakovai ) G. G. ir V. G. apeliaciniu skundu nesutinka su... 20. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apeliantų skundžiamas... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 22. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas šioje byloje kilo dėl apeliantams G.... 23. Kolegija pažymi, kad ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-02... 24. Iš SB“Žaluma“ narių 2007-04-15 susirinkimo protokolo taip pat matyti,... 25. Apeliantų atstovai taip pat nurodo, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo... 26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijamas sprendimas naikintinas dėl... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimą...