Byla 2A-1525/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-2867-232/2011 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams J. S. (J. S. ) ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Adema“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. S. ir UAB „Adema“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 4 827,92 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas J. S. , eidamas apsaugos darbuotojo pareigas, 2008 m. liepos 30 d. Vilniaus rajone, prie Kūlių tvenkinio, kur jis poilsiavo su draugais, konflikto metu užpuolė ir sunkiai sužalojo ieškovą. Ieškovas paaiškino, kad tame tvenkinyje jis žvejojo nuo vaikystės ir žvejyba čia visada buvo nemokama, jokių specialių leidimų niekada nereikėjo, taip pat nebuvo žvejoti draudžiančių ženklų. Atsakovas J. S. , priplaukęs prie jo (ieškovo) pareikalavo susimokėti už žvejybą 5 Lt. Jis (ieškovas) mokėti atsisakė ir pasiūlė iškviesti policiją, tačiau neblaivus ir agresyviai nusiteikęs atsakovas šovė i jį (ieškovą) ir sužalojo. 2010 m. kovo 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pakeitusiu bausmę, J. S. pripažintas kaltu dėl padaryto nusikaltimo (sunkaus sužalojimo), numatyto BK 135 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmais padaryto sužalojimo buvo subjaurotas veidas, operacijos metu buvo pašalintas kairės akies obuolys. Be to ieškovui teko iškęsti pakartotinę operaciją, kurios metu buvo ištraukta guminė kulka, po to trims mėnesiams įstatytas laikinas protezas, vėliau pakeistas endoprotezu, kurį bus keičiamas kas du metus. Dėl padaryto sužalojimo ir jo pasekmių patyrė dideles fizines kančias, išliko fiziniai ir estetiniai sveikatos bei išvaizdos pakenkimai, kurie kasdien sukelia skaudžius išgyvenimus, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo būdas, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, aktyviai sportuoti, žiemą šaltu oru išeiti į lauką, neteko 30 proc. darbingumo. plaukioti, žiemą šaltu oru išeiti į lauką, jaučia aplinkinių dėmesį, kolegos bendraudami jaučiasi nesmagiai. Ieškovas nurodė turintis du aukštesniuosius ir aukštąjį išsilavinimą, tačiau dėl jaučiamo nepilnavertiškumo darbovietėje nedalyvavo konkurse dėl skyriaus vadovo pareigų. Turimos aukštalipio kvalifikacijos taip pat negalės panaudoti dėl prarasto dalies regėjimo.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovų BUAB „Adema“ ir J. S. solidariai 4 827,92 Lt turtinės ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 Lt atstovavimo išlaidų, kartu patikslindamas R. K. finansinį reikalavimą BUAB „Adema“ bankroto byloje, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi, vietoj 4 827,92 Lt (turtinė žala) sumos nurodydamas 85 327,92 Lt (turtinė ir neturtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos).

6Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl patirtų sužalojimų neteko labai svarbaus organo (vienos akies) ir praradimai yra negrįžtami. Be to, ieškovas priverstas atsisakyti kai kurių savo pomėgių, negali aktyviai sportuoti, plaukioti, ateityje patirs kitokių nepatogumų dėl dirbtinės akies (protezo) keitimo bei naudojimosi juo. Ieškovas patyrė didelius fizinius skausmus, keletą operacijų, dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą dėl atsiradusio fizinio defekto, subjauroto veido, tačiau teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas po gydimosi grįžo į tas pačias pareigas savo darbovietėje, vadovauja grupei darbuotojų ir puikiai vykdo savo pareigas, yra iniciatyvus, sugeba tiksliai įvertinti susidariusią padėtį greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes, nebijo prisiimti atsakomybės. Tokia darbdavio charakteristika išduota 2009 m. balandžio 15 d., po įvykio praėjus 10 mėnesių. Iš to teismas padarė išvadą, kad ieškovo sveikatos sutrikdymas neturėjo neigiamos įtakos jo darbinei veiklai: jis ne tik išsaugojo darbo vietą, bet ir yra vertinamas teigiamai. Teismas taip pat atsižvelgė ir tai, kad atsakovas veikė netiesiogine tyčia.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovų solidariai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3 300 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai pabrėžė, kad žala jam (ieškovui) padaryta tyčiniais nusikalstamais J. S. veiksmais, tačiau suteikė per didelę reikšmę aplinkybei, kad nuteistasis neturėjo tikslo ieškovo sužaloti. J. S. šovė į galvą, iš maždaug pusės metro atstumo, o šūvis tiek gumine, tiek dujine kulka iš tokio atstumo gali būti mirtinas arba padaryti itin sunkius kūno sužalojimus, todėl J. S. privalėjo suvokti, kad kėsinasi į sveikatą ar net gyvybę, tačiau vis tiek iššovė. Teismas neatsižvelgė, kad kaltininkas po įvykio paliko ieškovą ant ežero kranto pavojingoje gyvybei padėtyje; greitosios pagalbos ar policijos neiškvietė, o valtimi su savo drauge (šiuo metu - žmona) S. K. išplaukė į kitą ežero pusę – į sargo namelį, kur jis buvo surastas. Nusikaltimo metu J. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Darbdavys buvo aplaidus, neužtikrino darbo drausmės ir neužkirto kelio neblaiviam darbuotojui nešiotis ginklą, tuo sukeldamas potencialią grėsmę bet kuriam ežero lankytojui.
  2. Teismas nepakankamai įvertino ieškovo patirtą fizinį skausmą, neatsižvelgta į tai, kad dėl audinių patinimo nebuvo galima vizualiai aptikti kulkos, todėl kulka akiduobės dugne surasta ir ištraukta be jokio nuskausminimo. Be to, akis buvo pašalinta su visais audiniais. Jis (ieškovas) visą gyvenimą turės nešioti protezą ir kas dvejus metus jį keisti, todėl nuolat bus reikalingos naujos operacijos. Neramu ir dėl sveikos akies ateities, nes jai tenka padidėjęs krūvis.
  3. Teismas nepakankamai įvertino bendravimo, profesinių galimybių praradimus. Net praėjus dvejiems su puse metų po įvykio, tiek šeimos nariai, tiek draugai, tiek kolegos nesmagiai jaučiasi bendraudami, nežiūri ieškovui į akis, kadangi buvo subjaurotas veidas ir žmonės pastebi akies protezą. Iki įvykio daug dėmesio ieškovas skyrė įvairių profesinių gebėjimų lavinimui, naujų kompetencijų įgijimui (įgijo programuotojo specialybę, aukštalipio kvalifikaciją), kurios suteiktų galimybę atlikti daug sudėtingesnius darbus, planavo nuo 2009 metų rudens toliau studijuoti magistrantūroje. Su turimomis ir planuotomis įgyti kvalifikacijomis ieškovas galėjo tikėtis padaryti karjerą, užtikrinti aprūpintą ateitį sau ir savo šeimai. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad po įvykio ieškovo pareigos darbovietėje nepasikeitė. Šiuo metu ieškovas jau nėra darbuotojų grupės vadovas, nes 2011 m. buvo perkeltas į inžinieriaus pareigas, o dėl ribotų galimybių panaudoti turimas kvalifikacijas ir gebėjimus darbo funkcijos susiaurintos.
  4. Teismas neteisingai išsprendė išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo klausimą. Dėl civilinio ieškinio pareiškimo bei teismo proceso ieškovas patyrė 3 300 Lt išlaidų, teismui buvo pateikti išlaidas patvirtinantys kvitai, reikalavimas priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pareikštas ieškinyje bei papildomai nurodytas teismo posėdžio metu. Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovas patyrė tik 800 Lt išlaidų. Teismas nepagrįstai sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį.

9Atsakovas BUAB ,,Adema“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, o dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti pagal ieškovo pateiktus dokumentus bei nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Nurodo, kad:

  1. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas neteko labai svarbaus organo (vienos akies). Dėl to jo praradimai yra negrįžtami; sužalojimo pasekmės išliks visam gyvenimui; ieškovas patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą. Taip pat teismas pagal byloje esančius įrodymus teisingai nustatė, kad ieškovo sveikatos sutrikdymas neatsiliepė neigiamai jo darbinei veiklai, jis ne tik išsaugojo darbo vietą, bet ir yra vertinamas kaip puikus darbuotojas.
  2. Klausimas dėl apelianto patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo išspręstinas pagal byloje esančius įrodymus bei nustatytas teisines ir faktines aplinkybes.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo. Tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

13Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovas R. K. iš esmės kelia du klausimus – dėl skundžiamu sprendimu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir dėl priteistos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų sumos dydžio.

14Dėl neturinės žalos

15Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovo J. S. kaltė nustatyta įsiteisėjusiu 2010 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas nuteistas už tai, kad jis 2008 m. liepos 30 d., vykdydamas darbo pareigas, konflikto metu tyčia šovė 380 (9 mm) kalibro revolveriu ME 38 Compact-G Nr. 016476, skirtu šaudyti šoviniais užtaisytais guminėmis kulkomis, R. K. į kairę akį, t. y. sunkiai sutrikdė ieškovui sveikatą. Minėtame nuosprendyje nurodyta, kad atsakovas J. S. žalą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, todėl vertinti šias aplinkybes kitaip, nei jos nustatytos įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nėra pagrindo.

16CK 6.263 straipsnis nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, turi pareigą elgtis rūpestingai, o pažeidęs šią pareigą ir padaręs žalos, privalo ją (žalą) atlyginti, jei neįrodo, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių tokią civilinė atsakomybė negalima. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, pvz. žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir pan., bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz. sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmės (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio-kompensacinio ekvivalento nustatymą.

18Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismui nustatyta pareiga siekti, kad asmeniui už jo patirtą netutinę žalą būtų kuo teisingiau kompensuota. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas iškentė didelius fizinius skausmus keletą operacijų, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepilnavertiškumo jausmą dėl atsiradusio fizinio defekto, subjauroto veido, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovo sveikatos sutrikdymas neturėjo ypatingai neigiamos įtakos jo darbinei veiklai.

19Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusi visas bylos aplinkybes, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, apelianto (ieškovo) sužalojimo laipsnį, gydymo eigą, į tai, kad nėra perspektyvos visiškai pasveikti, į patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas faktines bylos aplinkybes, o taip pat ir į atsakovo neteisėtus veiksmus, jų pobūdį, turtinės žalos dydį, ir nustatė teisingą, protingą ir pagrįstą apeliantui atlygintiną neturtinės žalos dydį – 80 000 Lt. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos, kaip minėta, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia teismas. Pažymėtina, kad apeliantas nepagrindė savo teiginio, jog buvo perkeltas į inžinieriaus pareigas, o dėl ribotų galimybių panaudoti turimas kvalifikacijas ir gebėjimus jam priskirtos funkcijos susiaurintos. Priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir pareigų pasikeitimo nenustatytas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu minėta suma pakankama kompensuoti sužalojimu apeliantui padarytą neigiamą poveikį, patirtus išgyvenimus, ir ją didinti nėra pagrindo. Apeliantas nepateikė naujų įrodymų, dėl kurių teisėjų kolegija galėtų padidinti jam atlygintiną neturtinės žalos dydį (CPK 178 str.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

21Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų bylinėjimosi išlaidų - bylos duomenys patvirtina, kad, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo paskaičiuotos remiantis ieškovo patirtomis išlaidomis, kurių egzistavimą patvirtino byloje esantys įrodymai (45-46 b. l.). Įrodymų, jog patyrė 3 300 Lt atstovavimo išlaidų, byloje nėra, tokių duomenų ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo jų priteisti.

22Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, o kiti nėra esminiai.

23Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės priėmė teisėtą ir apgrįstą sprendimą, ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. S. ir UAB... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovo... 6. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai,... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir... 9. Atsakovas BUAB ,,Adema“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovas R. K. iš esmės kelia du... 14. Dėl neturinės žalos... 15. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi,... 16. CK 6.263 straipsnis nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio... 17. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo... 18. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismui... 19. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusi visas... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 21. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 22. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, o kiti nėra esminiai.... 23. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 80 000 Lt neturtinės... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti...