Byla 2S-1278-577/2013
Dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, tretieji asmenys R. A., Vilniaus Arkivyskupija, M. V., F. C., UAB „Senamiesčio ūkis“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. D., A. D. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. D., A. D., A. A. dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, tretieji asmenys R. A., Vilniaus Arkivyskupija, M. V., F. C., UAB „Senamiesčio ūkis“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. D., A. D., A. A. dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, prašydama įpareigoti atsakovus uždrausti sandėliuoti ir nedelsiant atlaisvinti bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais a-1 ir a-2, nuo visų sandėliuojamų daiktų, išardant neteisėtai šiose patalpose pastatytas medines pertvaras.

42013-04-23 įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovė pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad 2013-03-08 atsakovai užkalė praėjimą bendro naudojimo patalpose, plane pažymėtose a-1, į ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantį butą ( - ) ir vidinį namo kiemelį. Tokiu būdu atsakovai uždarė įėjimą į bendro naudojimo patalpas ir užkirto galimybę ieškovės bute panaudos pagrindu gyvenančiam asmeniui išeiti iš namų, naudotis butu. Nors užtvara buvo išardyta, vėliau ją atsakovai vėl užkalė metalinėmis plokštėmis. Siekiant, kad nebūtų pažeistos butų savininkų ir ieškovės interesai, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti iki teismo sprendimo priėmimo atsakovams statyti pertvaras praėjime iš bendro naudojimo koridoriaus, plane pažymėto a-1, į patalpą, plane pažymėtą 12-5, ir bendro naudojimo kiemelį, adresu ( - ) .

5Atsakovai su pareikštu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko.

6Trečiasis asmuo F. C. palaikė ieškovės prašymą ir prašė jį tenkinti.

7Trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovai su pareikštu prašymu sutiko ir paaiškino, jog esant užtvaroms ir kilus gaisrui koridoriuje, nebūtų galimybės patekti į kiemą.

8Tretieji asmenys R. A., Vilniaus Arkivyskupija, M. V. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu tenkino; pirmos instancijos teismas nustatė, jog atsakovai, kol yra nagrinėjamas šalių ginčas teisme, padarė naujas pertvaras. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas teisiškai reikšmingais pripažino trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris yra namo ( - ) administratorius, atstovo paaiškinimus apie tai, kad esant užtvaroms ir kilus gaisrui koridoriuje, nebūtų galimybės patekti į kiemą. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai yra susijusios su ieškinio dalyku, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų grėsmė viešajam interesui, nes būtų pažeidžiamos namo gyventojų teisės, todėl tenkino ieškovės prašymą ir uždraudė atsakovams statyti pertvaras praėjime iš bendro naudojimo koridoriaus, plane pažymėto a-1, į patalpą, plane pažymėtą 12-5, ir bendro naudojimo kiemelį, adresu ( - ), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

10Atsakovai R. D., A. D., A. A. atskiruoju skundo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir prijungti rašytinius įrodymus, kurių nebuvo galima pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo. Atsakovai paaiškina, kad 2013-03-07 A. D., A. A. atstatant sieninę spintą, ieškovė paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą bei iškvietė policijos pareigūnus, kurie, įvertinę šalių pateiktus dokumentus (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojo 2012-11-26 raštą, namo pirmojo aukšto planą, 2013-01-22 skundą UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriui, 2013-03-07 raštą UAB „Senamiesčio ūkis” direktoriui, ( - ) buto kadastrinius matavimus, sudarytus pagal 2010-10-20 kadastrinių matavimų duomenis), neliepė nutraukti atliekamų darbų ir nevertino jų kaip neteisėtų. Atsakovai nurodo, kad pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė ir iki jos gyvenę kiti žmonės visada naudojosi įėjimu į butą iš patalpų, plane pažymėtų a-2 (koridoriaus), todėl praėjimas į 12 butą per patalpas, plane pažymėtas a-1, kurį ieškovė nori įsirengti, atsakovų vertinimu, būtų antras įėjimas. Atsakovai taip pat pažymi, jog apie tai, kad 2012-12-14 atlikus pastato, žymimo 3A3p, bendro naudojimo koridoriaus rakinamų evakuacinių durų priešgaisrinį techninį patikrinimą, eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, reglamentuotų Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse, nebuvo nustatyta ir teismui pateiktoje 2013-01-25 informacijoje iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Apeliantų teigimu, sieninė spinta negali būti prilyginama pertvaroms ar atitvėrimams. Pagal savo paskirtį sieninė spinta yra skirta daiktams sandėliuoti, laikyti ir saugoti, todėl ji turėtų būti laikoma bendrojo naudojimo patalpa, kaip ir visos kitos tokio pobūdžio patalpos, o teisė jomis naudotis turi priklaustyti visiems šio namo gyventojams. Tokios bendro naudojimo patalpos likvidavimui nepakanka didesnės dalies gyventojų rašytinio sutikimo bei kadastrinių duomenų užfiksavimo VĮ Registrų centre. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas, neįsigilinęs į visą bylos medžiagą, padarė nepagrįstas išvadas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis yra neteisėta ir naikintina.

11Ieškovė E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir neprijungti apeliantų pateiktų naujų rašytinių įrodymų, kadangi jie nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Ieškovė pažymi, kad atsakovai savavališkai nutarė pasistatyti statinį, kurį jie įvardijo sienine spinta. Ieškovė su tokiu statinio įvardijimu nesutinka ir tvirtina, kad buvo pastatyta ne spinta, o pertvara, blokuojanti praėjimą į kitą bendro naudojimo patalpą, butų prieigas, vidinį namo kiemelį. Pabrėžia, kad atsakovai užkalė praėjimą be namą administruojančios UAB „Senamiesčio būstas“ leidimo. Pasak ieškovės, tokiais savo veiksmais atsakovai ignoruoja visų namo gyventojų interesus. Be to, ieškovė paaiškina, kad iš jos buto inventorizacijos plano, užregistruoto VĮ Registrų centre, matyti, kad du įėjimai į butą, todėl buto savininkas ir turi teisę naudotis abiem įėjimais į butą, ši teisė neturėtų priklaustyti nuo kaimynų valios. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovai, nebūdami gyvenamojo pastato dalies 3A3p, esančios ( - ), bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiais (jie neturi šioje dalyje nuosavybės teise valdomo buto), iš viso neturi teisės dalyvauti bendrojo naudojimo patalpų, esančių pastato dalyje 3A3p, valdyme ir spręsti, per kurį įėjimą į butą turi vaikščioti ieškovė.

12Trečiasis asmuo R. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir neprijungti apeliantų pateiktų naujų rašytinių įrodymų, nes apeliantai nepateikė jokių agumentų, kodėl šių dokumentų negalėjo pateikti anksčiau. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad atsakovų atliekami veiksmai bendrojo naudojimo patalpose, priklausančiose visiems namo bendraturčiams, yra neteisėti ir prieštaraujantys daugumos sprendimams bei gyventojų interesams.

13Trečiasis asmuo F. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir neprijungti apeliantų pateiktų naujų rašytinių įrodymų, nes toks naujų rašytinių įrodymų pateikimas prieštarauja proceso normoms. Trečiojo asmens nuomone, atsakovų atliekami veiksmai bendrojo naudojimo patalpose, priklausančiose visiems namo bendraturčiams, yra neteisėti ir turėtų būti vertinami kaip savivaldžiavimas. Trečiasis asmuo paaiškina, kad jokių sieninių spintų, kurias neva dabar atsakovai atstato, jam 2000 m. įsigijus butą nebuvo. Atsakovai su pastatyta pertvara užkerta išėjimo kelius iš pastato vidinio kiemelio, koridoriaus 12-5 ir dviejų butų. Atsakovai, neturėdami bendrasavininkių sutikimo, savavališkai užkalė gyventojų sutartinai naudojamą praėjimą lentomis, t.y. pastatė pertvarą, sugadindami ir išdaužydami nudažytas sienas, subadydami senovinę autentišką durų staktą, ir šias užkaltas lentas įvardijo kaip sieninę spintą. Dėl tokių atsakovų veiksmų buvo kreiptasi į tam tikras institucijas. Trečiasis asmuo pastebi, kad apeliantai savo skundą grindžia jų teise naudotis, disponuoti ir valdyti bendrosios nuosavybės objektą, tačiau, trečiojo asmens teigimu, dalis atsakovų apskritai nėra bendrojo objekto savininkai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai R. D. ir A. D. neturi jokios nuosavybės teisės gyvenamajame pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), kuriame savavališkai įrenginėja spintą bendrojo naudojimo patalpose. Taigi minėti asmenys apskritai neturi jokios nuosavybės teisės į name esančias patalpas, todėl saves negali laikyti namo bendraturčiais ir be bendraturčių sutikimo apskritai neturi jokios teisės atlikti bet kokius darbus svetimame turte. Nors atsakovas A. A. ir turi nuosavybės teise butą ir yra dalinės nuosavybės teisės bendraturtis, tačiau jis, norėdamas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su visiems bendraturčiams priklausančiu turtu, turi gauti bendraturčių daugumos pritarimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenų apie bendraturčių sutikimą į bylą pateikta nėra, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovas atlieka savavališkus veiksmus, kurie pažeidžia kitų namo bendraturčių interesus. Trečiojo asmens įsitikinimu, skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes nedaro jokios žalos apeliantams bei apsaugos ieškovės ir kitų namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Byloje kilo ginčas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18Nagrinėjamo klausimo konkekste visų pirma pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Taip pat pastebėtina, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, ieškinyje nurodė faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), pridėjo įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios suponuotų akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, be to, galėtų būti padaryta žala namo bendrojo naudojimo patalpoms.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ieškovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovų dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais, todėl, kol nėra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčo situacija, tol, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų išvengta papildomų konfliktų dėl susidariusios situacijos ir galimo namo bendraturčių teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, nes nuo ieškovės kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis.

21Taip pat pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.

22Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. D., A. D., A.... 4. 2013-04-23 įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovė pareiškė... 5. Atsakovai su pareikštu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 6. Trečiasis asmuo F. C. palaikė ieškovės prašymą ir prašė jį tenkinti.... 7. Trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovai su pareikštu prašymu... 8. Tretieji asmenys R. A., Vilniaus Arkivyskupija, M. V. į parengiamąjį teismo... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi... 10. Atsakovai R. D., A. D., A. A. atskiruoju skundo prašo Vilniaus miesto... 11. Ieškovė E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų... 12. Trečiasis asmuo R. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų... 13. Trečiasis asmuo F. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 17. Byloje kilo ginčas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino... 18. Nagrinėjamo klausimo konkekste visų pirma pažymėtina, kad, taikydamas... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra... 20. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovų dėmesį, kad... 21. Taip pat pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso... 22. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti...