Byla 2A-1528-803/2017
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovei N. J

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlių bliuzas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo ir 2016 m. gruodžio 23 d. papildomo sprendimo, priimtus civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlių bliuzas“ ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovei N. J..

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4Ginčo esmė

51. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoja atleidžiant ją iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

62. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Gėlių bliuzas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. DGKS-3575 darbo byloje Nr. APS-36-13175, kuriuo nuspręsta išieškoti iš jos atsakovės N. J. naudai 43 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už 2016 m. birželio mėn., 83,13 Eur neatskaičius mokesčių kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 342,30 Eur neatskaičius mokesčių vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, bei priteisti iš atsakovės 530 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (T. 1., b. l. 1-4).

73. Nurodė, kad atsakovė ieškovo įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. liepos 13 d., galimai simuliuodama ligą, nuo 2016 m. birželio 20 d. turėjo nedarbingumą dėl ligos. Atsakovė susisiekė su įmonės buhaltere, prašydama ją atleisti iš darbo dabar arba 2016 m. liepos 12 d., tačiau per visą nedarbingumo laikotarpį nebuvo atvykusi į įmonę parašyti prašymo dėl atleidimo ir pasirašyti atleidimo dokumentų, o pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui atsakovė darbe nepasirodė. Įmonės buhalterė 2016 m. liepos 25 d. rado atsakovės 2016 m. birželio 21 d. rašytą prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, atsakovės prašymas buvo vizuotas 2016 m. liepos 25 d. data, o dėl rasto dokumento surašytas aktas. Nurodė, jog atsakovę geranoriškai atleido atgaline data nuo 2016 m. liepos 13 d., užpildant atleidimą 2016 m. liepos 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodant 1 valandą darbo laiko, nors atsakovė nebuvo darbe; už vieną valandą jai buvo sumokėtas darbo užmokestis. Pažymi, kad su atsakove pilnai neatsiskaitė, kadangi atsakovė nepasirodė darbe, o atsiskaitymas išeinant iš darbo, skirtingai nei darbo užmokestis darbo eigoje, vykdomas grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderius. Nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, jog atsakovei priklauso 35 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, kadangi atsakovė vaiką daugiau kaip penkerius metus augina ne viena. Pažymi, jog atsakovė taip pat galimai klastodama duomenis melagingai pateikė 2015 m. liepos 22 d. prašymą dėl NPD ir PNPD taikymo kaip vienai auginančiai vaiką, dėl to buvo kreiptasi į policiją, dėl ko pasitvirtinus melagingiems duomenims, bus perskaičiuotas atsakovės išdirbtas laikas įmonėje ir ji privalės sumokėti mokesčius valstybei.

84. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti darbo ginčų komisijos sprendimą nepakeistą, skirti ieškovei 2000 Eur baudą, pusė baudos sumos priteisiant valstybės naudai, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.1., b. l. 70-75).

95. Nurodė, kad su ieškove nebuvo susitarta dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos atleidžiant ją iš darbo, todėl ieškovė turėjo pareigą pilnai atsiskaityti su ja atleidimo iš darbo dieną, užpildyti darbo sutartį bei informuoti apie atleidimą VSDFV. Kadangi ieškovė su ja atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė, atsakovės kaltės dėl atsiskaitymo nenustatyta, darbo ginčų komisija pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją. Pažymi, jog darbdavys turėjo jos banko sąskaitą, nedarbingumo laikotarpius mato prisijungęs prie SODRA duomenų bazės. Pažymi, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, o ieškovė vadovaujasi emocijomis, pykčiu ir kerštu.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

116. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. priimdamas sprendimą ieškovės ieškinį atmetė.

127. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas vienašališkai bei pažeidžiant civiliniame procese galiojusį šalių rungimosi principą, kadangi ieškovė buvo tinkamai informuota apie darbo ginčų komisijoje iškeltą darbo bylą, jai buvo įteikti su nagrinėjamu ginču susiję dokumentai, ji pati teikė dokumentus, o darbo ginčų komisija ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, padarydama išvadas;

138. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, jog atsakovė pagrindė aplinkybę, jog viena augina vaiką iki 14 metų ir sprendė, jog ieškovei neginčijant aplinkybės, kad jai atsakovė pateikė visus dokumentus, reikalingus motinos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų statusui pagrįsti, darbo ginčų komisija pagrįstai paskaičiavo 83,13 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kuriais įrodinėjo atsakovės prašymo melagingumą, nurodydamas, jog darbo santykių su atsakove metu ieškovė nekvestionavo atsakovės pateikto prašymo dėl taikytino didesnio neapmokestinamo pajamų dydžio bei atsakovės šeimyninės padėties bei kartu pažymėdamas, jog juridinio asmens vadovas, priimdamas sprendimą tenkinti atsakovės prašymą, ne tik prisiėmė atsakomybę dėl dokumento teisingumo, bet ir mokėdamas atsakovei, kaip vienai auginančiai vaiką, priklausančias sumas, pripažino atsakovės, kaip darbuotojos, vienos auginančios vaiką, statusą;

149. Teismas, priešingai nei įrodinėjo ieškovė, nenustatė atsakovės kaltės dėl galutinio atsiskaitymo su atsakove ir sprendė, jog atsakovei pagrįstai priteistas 342,30 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Įvertinęs rašytinius įrodymus bei pateiktą garso įrašą nustatė, jog atsakovės prašymas atleisti ją iš darbo buvo perduotas ieškovės atstovams, apie atsakovės siekį būti atleistai iš darbo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ieškovei buvo žinoma, todėl sprendė, jog ieškovė privalėjo 2016 m. liepos 13 d. įforminti atsakovės atleidimą iš darbo nuo 2016 m. liepos 13 d. Pažymėjo, kad atsakovės atleidimo įforminimas bei atsiskaitymas su atleidžiama iš darbo atsakove neįvyko dėl paties ieškovo neatidumo, neatsiskaitymą su atsakove įtakojo pačios ieškovės neveikimas, todėl nenustatęs jokių kliūčių, trukdžiusių ieškovei atsiskaityti su atsakove, pervedant atleidimo dieną priklausančias sumas į atsakovės sąskaitą, sprendė, jog ieškovė prisiėmė neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku riziką;

1510. Ieškovės argumentai dėl sudėtingos finansinės būklės atmesti kaip nepagrįsti konstatuojant, jog darbdavio sunki finansinė padėtis neatleidžia darbdavio nuo pareigos atsiskaityti su darbuotoju paskutinę atleidimo iš darbo dieną bei pažymint, jog byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad tarp šalių buvo susitarta dėl kitokių mokėjimo terminų;

1611. Atmesdamas ieškovės ieškinį teismas netenkino ieškovės išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Taip pat sprendė neskirti nei ieškovei, nei atsakovei baudos už piktnaudžiavimą procesu, nurodydamas, jog ieškinio padavimo nėra pagrindo traktuoti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o atsakovė tinkamai naudojosi jai suteiktomis teisėmis (T. 2., b. l. 120-126).

1712. Priimdamas 2016 m. gruodžio 23 d. papildomą sprendimą teismas išsprendė atsakovės patirtų advokato padėjėjos suteiktos teisinės pagalbos išlaidų klausimą, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 60 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 1., b. l. 136).

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

1913. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslindama prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodyti tokie esminiai argumentai:

2013.1. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas buvo šališkas, bylą išnagrinėjo formaliai, o pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes įvertino neobjektyviai ir/arba aplaidžiai arba iš viso jų nevertino. Mano, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas formuoja ydingą praktiką, kadangi suteikia galimybę darbuotojai veikti be atsakomybės įteikiant prašymus bet kam ir bet kada, toleruojant „necivilizuotą“ darbo sutarties nutraukimą;

2113.2. teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais, prieštaraujančiais vieni kitiems ir neatitinkantiems tikrovės atsakovės argumentais, kuriais ji grindė neatvykimą į darbą pasibaigus nedarbingumui, prašymo atleisti iš darbo įteikimą trečiajam asmeniui Ridai. Pažymi, jog teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovės klaidinančiais argumentais dėl atsakovės šeimyninės padėties, kadangi jos pateiktos pažymos neįrodo aplinkybės, jog atsakovė viena augina vaiką iki 14 metų, o atsakovė nepagrįstai naudojasi jai valstybės suteikiamomis lengvatomis. Nurodo, jog priimant atsakovę į darbą nebuvo žinoma jos šeimyninė padėtis, o ieškovė suklaidino darbdavį dėl šeimyninės padėties;

2213.3. atsakovės veiksmai vertintini kaip kerštas ieškovei dėl to, jog ieškovės vadovas nesutiko užpildyti dokumentų dėl atsakovės susižalojimo kaip įvykio pakeliui į darbą;

2313.4. vien aplinkybė, jog atsakovė nori būti atleista iš darbo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui nesuteikia pagrindo darbdaviui atleisti darbuotojo;

2413.5. teismo argumentai, jog atsakovė iš darbo nebuvo atleista dėl darbdavio neatidumo nepagrįsti, kadangi 2016 m. liepos 13 d. nebuvo atsakovės rašytinio prašymo dėl atleidimo iš darbo, o pasibaigus nedarbingumui atsakovė neatvyko į darbą, nors privalėjo atvykti į darbą pirmąją darbo dieną po ligos. Mano, jog neatsiskaityta su atsakove jos atleidimo iš darbo dieną buvo dėl pačios atsakovės kaltės, kadangi ieškovė nebuvo informuota apie tai, jog atsakovę reikia atleisti būtent 2016 m. liepos 13 d.;

2513.6. pateikiami papildomi rašytiniai įrodymai – darbo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2016 m. birželio/liepos mėn., taip pat kasos aparato kvitai, patvirtinantys aplinkybę, jog 2016 m. liepos 12-13 d. įmonė dirbo; bei 2016 m. liepos 30 d. el. pranešimą, kuriuo atsakovė buvo kviečiama atvykti ir nutraukti darbo sutarties (T. 1., b. l. 186-197).

2614. Pateikdama skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. papildomo sprendimo ieškovė prašo papildomą sprendimą panaikinti. Nurodo, jog teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl negali būti pagrįstas ir papildomas teismo sprendimas, be to, atsakovė nėra pateikusi pinigų priėmimo kvito ir atliktų darbų akto 60 Eur sumai (T. 1., b. l. 173).

2715. Atsakovė atsiliepime į skundą dėl papildomo sprendimo prašo apelianto apeliacinį skundą laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, paliekant galioti priimtus teismo procesinius sprendimus. Nurodo, jog patirtas papildomas 60 Eur bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti žodžiu 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, todėl teismas pagrįstai papildomu sprendimu išsprendė dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (T. 1., b. l. 177-180).

2816. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priteisti 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė viena augina mažametį vaiką, tokią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus ji pateikė ieškovei įsidarbindama, todėl jai pagrįstai taikyta DK 166 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata. Mano, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog su atsakove buvo neatsiskaityta dėl jos kaltės, taip pat duomenų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl darbo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus apeliantės įrodymus, kadangi tokie įrodymai turėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teismui (T. 2., b. l. 1-6).

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3117. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog atsakovė N. J. dirbo UAB „Gėlių bliuzas“ 2015 m. liepos 1 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu pardavėja (T. 1., b. l. 5), o iš darbo atleista 2016 m. liepos 13 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (T. 1., b. l. 54). Taip pat byloje nekyla ginčo ir dėl to, jog atsakovė teikė darbdaviui 2016 m. birželio 21 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (T. 1., b. l. 6). Apeliantė įrodinėja, jog atsakovės prašymas įstaigoje buvo rastas 2016 m. liepos 25 d., darbo santykiai su atsakove buvo nutraukti atgaline data 2017m. liepos 13 d., o dėl to, jog atleidimo su atsakove dieną nebuvo atsiskaityta, kalta atsakovė.

32

33Dėl visiško atsiskaitymo su darbuotoja

3418. Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė remiasi pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų bei aplinkybių neobjektyviu ir/arba aplaidžiu įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

3519. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantė išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodama savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, tačiau nepagrindžia, kad vertindamas įrodymus teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškino, kad teismų praktikoje suformuluotos įrodinėjimo taisyklės: įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis; teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

3620. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantei buvo pateiktas 2016 m. birželio 21 d. prašymas dėl atleidimo iš darbo, iš pateikto tel. pokalbio garso įrašo girdėti, jog ieškovės direktorius dar 2016 m. birželio 21 d. žinojo apie atsakovės išėjimą iš darbo, kadangi buvo raginama atsakovę perduoti darbo raktus per trečiąjį asmenį Ridą nurodant, jog atsakovė nebedirba, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo padarytos išvados apie ieškovės prieštaringus paaiškinimus dėl prašymo pateikimo aplinkybių, taip pat apie ieškovės pareigą įforminti atsakovės atleidimą 2016 m. liepos 13 d., kai buhalterė N. B. buvo paskirta direktoriaus pavaduotojos pareigoms nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., yra teisingos. Nors apeliantė įrodinėja ir neva melaginus atsakovės argumentus, kurių, galimai objektyviai neįvertino teismas, tačiau pažymėtina, kad pagal aukščiau nurodytą praktiką yra vertinama įrodymų visuma pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais.

3721. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė taip pat nepagrįstai įrodinėja aplinkybę, jog atsakovė nelaikytina viena auginančia vaiką iki 14 metų. Visų pirma, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog minėta aplinkybė neturi teisinės reikšmės kilusiam ginčui. Kita vertus, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina aplinkybę, jog atsakovė viena augina vaiką iki 14 metų. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, jie yra nenuginčyti, iki nutrūkstant darbo santykiams atsakovės šeimyninė padėtis nebuvo pasikeitusi, darbdavys priimdamas atsakovę į darbą priėmė jos prašymą taikyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį, duomenų teismui nepateikė, jog kėlė tokį klausimą dar iki nutrūkstant darbo santykiams (dėl atsakovės šeimyninės padėties klausimą ėmė kelti tik nutrūkus darbo santykiams ir iškilus klausimui dėl atsiskaitymo su atsakove), taigi vertintina, jog apeliantė ir teikdama apeliacinį skundą nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės įrodytos aplinkybės, jog atsakovė yra viena auginanti vaiką iki 14 metų ir jai yra pagrindas taikyti atitinkamas įstatymuose numatytas garantijas (CPK 178, 183 straipsniai). Nors apeliantė remiasi aplinkybe, kad atsakovė vaiką augina ne viena, tačiau tokie teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiantys byloje esančių rašytinių įrodymų ir teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

3822. Apeliantė nepaneigė ir pirmosios instancijos argumentų, jog nenustatyta atsakovės kaltė dėl uždelsimo atsiskaityti su ja atleidimo iš darbo dieną. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja apylinkės teismo argumentų, kuriais konstatuotas ieškovės neveikimas atsiskaitant su atsakove, iš esmės pritardamas skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams. Papildomai pažymėtina tik aplinkybė, jog apeliantė žinojo apie atsakovės valią atleisti ją iš darbo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, o motyvai, jog apeliantė neva nemato SODRA duomenų bazėje tą pačią dieną nedarbingumo pratęsimo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi darbdavys, žinodamas apie darbuotojos valią nutraukti darbo santykius pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, galėjo pasidomėti, ar nedarbingumas pasibaigė, ar jis tęsiamas toliau. Apeliantės pasvarstymai apie tai, jog atsakovė paliko prašymą atleisti iš darbo trečiajam asmeniui bei paaiškinimai, kaip atsakovė įkalbėjo trečiąjį asmenį priimti jos prašymą ir perduoti darbdaviui, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi apeliantė neginčija sužinojimo apie atsakovės ketinimą išeiti iš darbo, fakto. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent darbdaviui tenka pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, o tokios pareigos nevykdant, darbdaviui tenka su atsiskaitymo pažeidimu susijusios pasekmės (DK 35, 141 straipsniai).

3923. Apeliacinės instancijos teismui taip pat abejonių kelia ir ieškovės argumentai apie tai, jog ieškovė neturėjo galimybių atsiskaityti su atsakove jos atleidimo iš darbo dieną. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog apeliantė 2016 m. rugpjūčio 19 d. informavo atsakovę telefonu, kad 43 Eur atlyginimo dalis už 2016 m. birželio mėn. bus pervesta bankiniu pavedimu (T.1., b. l. 50), taigi, tokie apeliantės veiksmai, kuomet ji, kaip teigia 2016 m. liepos 25 d. radusi atsakovės prašymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau neatsiskaičiusi su atsakove iki 2016 m. rugpjūčio mėn., paneigia apeliantės įrodinėjamas aplinkybes dėl pastangų atsiskaityti su atsakove jos atleidimo dieną. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė kliūčių, sudariusių pagrindą atsiskaityti su atsakove bankiniu pavedimu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė dėl savo veiksmų patyrė neigiamų padarinių.

4024. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų, kadangi jie neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

4125. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

42 Dėl papildomo sprendimo

4326. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo priimtu papildomu sprendimu, nurodydama, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 60 Eur bylinėjimosi išlaidas, o priimtas papildomas sprendimas pagrindžia aplinkybę, jog nebuvo įsigilinta į byloje esančius rašytinius įrodymus.

4427. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi 60 Eur bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais (T.1., b. l. 113), įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 98 straipsnis). Pažymėtina, kad papildomo sprendimo priėmimą numato proceso įstatymas (CPK 277 straipsnis) ir aplinkybė, jog teismas pasinaudojo įstatyme suteikta galimybe, nekeičia priimto sprendimo esmės bei nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas neįsigilino į pateiktų įrodymų turinį.

45Dėl naujų rašytinių įrodymų

4628. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4729. Apeliantė pateikdama apeliacinį skundą pateikė kartu ir papildomus rašytinius įrodymus – darbo grafikus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2016 m. birželio/liepos mėn., taip pat kasos aparato kvitus, 2016 m. liepos 30 d. el. pranešimą. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrindė aplinkybės, dėl ko tokie rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, jie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina tokių įrodymų ir spręsdamas apeliacinį skundą. Kartu pažymėtina, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

4930. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

5031. Atsakovė prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b. l. 7), patirtas apeliacinės instancijos teisme rengiant dokumentus bei teikiant kitas teisines paslaugas. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytų dydžių (nauja redakcija nuo 2015.03.20), todėl atsakovės prašymas tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

5132. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

53atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlių bliuzas“ apeliacinius skundus.

54Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir 2016 m. gruodžio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

55Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlių bliuzas“, j. a. k. 304063766, atsakovės N. J., a. k. ( - ) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

56Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. Ginčo esmė... 5. 1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoja... 6. 2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Gėlių bliuzas“... 7. 3. Nurodė, kad atsakovė ieškovo įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2015 m.... 8. 4. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 9. 5. Nurodė, kad su ieškove nebuvo susitarta dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. priimdamas... 12. 7. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog darbo ginčų komisijos... 13. 8. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, jog... 14. 9. Teismas, priešingai nei įrodinėjo ieškovė, nenustatė atsakovės... 15. 10. Ieškovės argumentai dėl sudėtingos finansinės būklės atmesti kaip... 16. 11. Atmesdamas ieškovės ieškinį teismas netenkino ieškovės išvestinio... 17. 12. Priimdamas 2016 m. gruodžio 23 d. papildomą sprendimą teismas... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 19. 13. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslindama prašo... 20. 13.1. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas buvo šališkas, bylą... 21. 13.2. teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais, prieštaraujančiais vieni... 22. 13.3. atsakovės veiksmai vertintini kaip kerštas ieškovei dėl to, jog... 23. 13.4. vien aplinkybė, jog atsakovė nori būti atleista iš darbo pasibaigus... 24. 13.5. teismo argumentai, jog atsakovė iš darbo nebuvo atleista dėl darbdavio... 25. 13.6. pateikiami papildomi rašytiniai įrodymai – darbo grafikai ir darbo... 26. 14. Pateikdama skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d.... 27. 15. Atsakovė atsiliepime į skundą dėl papildomo sprendimo prašo apelianto... 28. 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, paliekant... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. 17. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog atsakovė N. J. dirbo UAB „Gėlių... 32. ... 33. Dėl visiško atsiskaitymo su darbuotoja... 34. 18. Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė remiasi... 35. 19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185... 36. 20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantei buvo pateiktas 2016 m.... 37. 21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė taip pat... 38. 22. Apeliantė nepaneigė ir pirmosios instancijos argumentų, jog nenustatyta... 39. 23. Apeliacinės instancijos teismui taip pat abejonių kelia ir ieškovės... 40. 24. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantės... 41. 25. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 42. Dėl papildomo sprendimo... 43. 26. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo priimtu papildomu sprendimu,... 44. 27. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais... 45. Dėl naujų rašytinių įrodymų ... 46. 28. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi... 47. 29. Apeliantė pateikdama apeliacinį skundą pateikė kartu ir papildomus... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. 30. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 50. 31. Atsakovė prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b. l. 7),... 51. 32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 53. atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlių bliuzas“... 54. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir 2016 m.... 55. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlių bliuzas“,... 56. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....