Byla e2-351-435/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą atstovei advokatei Vilijai Badaraitei, atsakovų K. M. ir K. M. atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. M. ir DNSB „Birutės alėja“ atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą patikslintą ieškinį atsakovams K. M. ir K. M., tretiesiems asmenims A. M. ir DNSB „Birutės alėja“ dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovas patikslintu ieškiniu (IIt. B.l.78-82) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 38 749,93 Lt (11 222,75eur) žalos ir nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė, kad 2010-09-13 su draudėju J. M. sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0013697/2010), kuria apdraudė butą, esantį Palangoje, ( - ) bei vidaus turtą ir nekilnojamojo turto valdytojo civilinę atsakomybę. 2011-03- 30 ieškovė gavo draudėjo pranešimą kad 2011-03-30 apdraustas butas buvo aplietas ir sugadintas.

4Gavus pranešimą butas buvo apžiūrėtas, padarytos vandens apliejimo sukeltos žalos foto fiksacijos. Bendra draudimo išmokos suma, išmokėta dėl šio draudiminio įvykio -40 789,40 Lt.

5Ieškovė, siekdama nustatyti buto apliejimo priežastis, kreipėsi į atestuotą statybos specialistą E. L. (kvalifikacijos atestatas Nr.22394), kuris atlikęs išsamų tyrimą pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog buto apliejimo priežastis - bute Nr.23 įvykęs skirstomojo vandentiekio vamzdyno vonios patalpoje deformavimasis, dėl kurio įvyko 95 procentai vandens patekimo į butą.

62012-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.Al-1199 “ ( - ), Palangoje suteikimo” butui, kuris iki 2012-11-28 buvo pažymėtas 23 numeriu, buvo suteiktas 18 numeris, o butui, pažymėtam 7 numeriu - 9 numeris. Butas, esantis Palangoje, ( - ), nuo 2001-11-06 bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 priklausė K. M. ir K. M..

7Ieškovas ieškinį grindė LR CK 6.1015 str., 4.75 str., 6.263 str., 6.246-6.249 str. str., 6.266 str. 1d. pagrindu, nurodydamas, kad LR CK 6.266 straipsnis įtvirtina statinio savininko griežtąją atsakomybę be kaltės ir šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlygos yra atsakovų neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-29 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 nurodytais išaiškinimais, jog atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Šioje byloje aplinkybę, kad vandens apliejimas vyko iš buto Nr.23 (nuo 2012-11-28 buto numeris 18), ieškovo nuomone, įrodo E. L. ekspertizės aktas.

8Ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydis grindžiamas šiomis patirtomis išlaidomis: už apliejimo metu sugadintą vidaus turtą (kilnojamieji daiktai)-9196,18Lt; išankstinis mokėjimas už buto remonto darbus - 13 292 Lt. už remonto projekto parengimą- 2 800 Lt; už atliktus remonto darbus 14 051,22 Lt, ekspertui E. L. už žalos dydžio bei jos priežasčių įvertinimą išmokėtos išlaidos - 1 450 Lt. Bendras patirtos žalos dydis yra 40 789,40 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. ekspertizės akte nurodyta, jog vandens išsiliejimas bute sąlygojo 95 procentus žalos, ieškovas prašė iš atsakovų priteisti 95 procentus išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 38 749,93 Lt.

9Išmokėjusi draudimo išmoką Seesam Insurance AS įgijo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumokėtą sumą gražintų atsakovai, kaip už žalą atsakingi asmenys, nes būdami buto savininkais, netinkamai prižiūrėjo savo valdomą turtą ir dėl to buvo padaryta žalos trečiųjų asmenų, t.y. draudėjo turtui. Todėl atsakovams kyla civilinė deliktinė atsakomybė ir pareiga atlyginti netinkamai valdyto turto padarytą žalą.

10Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl žalos atlyginimo kreipėsi į buto, esančio adresu ( - ) (nuo 2012-11-28 buto numeris 18), Palanga, savininką K. M., tačiau geranoriškai atlyginti žalą ieškovui buvo atsisakyta.

11Ieškovo atstovė nurodė, kad turi teisę reikalauti priteisti palūkanas iš atsakovų pagal LR CK 6.37 str. 2 dalį. Atsižvelgiant į tai prašė iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 2 d.).

12Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį patenkinti pilna apimtimi.

13Atsakovas atsiliepime į ieškinį (IIt. b.l. 103-115) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad 1) Buto užliejimo dieną buto ir jame esančio kilnojamojo turto draudimui galiojo tik ugnies rizika, todėl ieškovas nepagrįstai draudėjui atlygino dėl buto užliejimo patirtą turtinę žalą ir jo pareikštas reikalavimas atsakovams atlyginti turtinę žalą atsakovams yra neteisėtas. Šias aplinkybes, atsakovas grindė tuo, jog draudimo polise buvo pažymėta, kad „Kol pastatas nėra baigtas statyti ( nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudoti) arba yra vykdomi remonto darbai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimui galioja tik ugnies rizika; 2014-09-29 parengiamojo teismo posėdžio metu Bendrijos atstovas patvirtino, kad namas, kuriame yra butas „nėra priduotas“; NTR išraše užfiksuota, kad namas – rekonstruojamas, baigtumas 52%. 2) Ieškovas neįrodė atsakovų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų. Nurodė, kad būtent ieškovas turi pateikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovų buto ir jei ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, turi būti nustatyta ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik įvertinus visas aplinkybes galima spręsti ar ieškovas įrodė savo ieškinį. Defektiniame akte, kuriuo vadovaujasi ieškovas, avarijos kilimo vieta nėra akivaizdi ir aiški, o eksperto išvados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Buto apžiūra buvo atlikta praėjus 2 mėnesiams ir 13 dienų nuo buto užliejimo dienos rekonstruojamajame name; Įvykio dieną atsakovų butas nebuvo patikrintas, todėl eksperto išvada, kad neva po atsakovų buto vandens užsukimo bute prasidėjo vandens užliejimo mažėjimo procesai; ieškovai nepateikė jokių įrodymų- avarinės tarnybos iškvietimų, įvykio metu surašyto atsakovų buto apžiūros akto, informacijos iš valstybinių ir privačių institucijų apie įvykį, kurie neginčijamai patvirtintų, kad vandens užliejimo procesai neva sumažėjo užsukus vandenį atsakovų bute. Ekspertas nepagrįstai konstatavo, kad foto iliustracijos patvirtina akivaizdžius atsakovų buto skirstomojo vandentiekio darbus, kadangi iš vonios sienos buvo išimta plokštė tikslu įrodyti ekspertui, kad skirstomojo vandentiekio vamzdžiai yra tvarkingi. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kurių padarymo laikas nėra fiksuotas, patvirtina tik buto užliejimo vandeniu faktą. Tai kad atsakovas iki pretenzijos pateikimo nebuvo informuotas apie defektinio akto surašymą taip pat nesupažindintas su draudėjo apgadinto turto apžiūros, žalos apskaičiavimo aktais; tai, kad atsakovui pretenzija pareikšta 2013-01-30, t.y. praėjus 1 metams 10 mėnesių po buto užliejimo, o ieškinys – likus 6 dienoms iki 3 metų ieškinio senaties termino pabaigos ir tai, kad ieškovas tik 2013-03-13 kreipėsi į bendriją prašydamas pateikti duomenis apie namo bendro naudojimo objektų būklę aktualiu laikotarpiu, atsakovų nuomone reiškia paties ieškovo abejonę dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų.

14Ieškovui neįrodžius, kad buto užliejimą sąlygojo atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su jam ir atsakovei priklausančio buto valdymu, nėra kilusios ir kitos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – priežastinis ryšys ir žala.

15Atsakovas nurodė, kad teismui nusprendus priešingai, pažymėtina, kad 2011-03-30 draudėjas pranešimu apie buto užliejimą nurodė, kad yra sugadintos tik lubos ir sienos (žalos dydis -5000Lt.), tačiau beveik per 3 metus ji išaugo iki 40 789,40Lt. Pasisakydamas dėl 9196,18 Lt. žalos atlyginimo už apliejimo metu neva sugadintą vidaus turtą (kilnojamieji daiktai) nurodė, kad jis apskaičiuotas pažeidžiant Ieškovo generalinio direktoriaus 2010-08-09 įsakymu Nr. ĮS-B-16-2010 patvirtintų Būstų ir gyventojų turto draudimo taisyklių 9.19 p. ir 2009-12-08 įsakymu Nr. ĮS-B-25-2009 patvirtintų Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.6p. Taip pat nurodė, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių draudėjo patirtų 2800Lt. už paprastojo remonto projekto parengimą ir 26 000Lt. už atliktus remonto darbus išlaidų priežastinį ryšį su buto užliejimu. Byloje nėra įrodymų apie sudarytą drėgmės surinkėjo nuomos sutartį ir dėl to patirtas išlaidas. Kadangi defektinis aktas neįrodo, kad buto užliejimo šaltinis atsakovų butas, tai už jo parengimą reikalaujama 1450Lt. suma nelaikytina atsiradusia dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

16Atsakovė atsiliepime į ieškinį (IIt. b.l.116-120) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas, ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą atsakovei pareikštų reikalavimų dalyje. Atsakovė nurodė, kad ji ir atsakovas po santuokos nutraukimo 2001-11-06 butą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau tik 2014-10-04 gavusi ieškovo patikslintą ieškinį ji sužinojo apie ieškinyje nurodytas aplinkybes, jai iki patikslinto ieškinio pateikimo ieškovas ne tik nereiškė jokių pretenzijų, bet ir neinformavo apie buto užliejimą ir nesupažindino su jokiais aktais, kurių pagrindu yra pareikštas ieškinys. Laiko, kad ieškovas beveik 6 mėnesiais yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui atsakovės atžvilgiu pareikšti.

17Atsakovė K. M. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą žinoma jos atstovui.

18Teismo posėdžio metu atsakovas K. M. prašė ieškinį atmesti ir papildomai nurodė, kad J. M. savavališkai prisistatė priestatą-verandą, kurį uždengė stogu su Veliuxo langu, kuris buvo įstatytas netinkamai, dėl ko per jį prateka vanduo. Apie buto užliejimą jis sužinojo po kelių dienų ne iš paties J. M., tačiau nepamena iš ko. Gautas iš draudimo lėšas J. M. panaudojo savo buto plėtimui, kasė rūsį. Pripažino, kad J. M. buto užliejimo metu jis buvo bute. Iš anksto susitarus, pas jį buvo atvykęs ekspertas, dėl ko jis iškėlė dušo kabinos padą tikslu parodyti, kad pas jį vamzdynas tvarkingas, kada tai įvyko, neprisimena. Taip pat nurodė, kad iki 2002 metų namo rekonstrukcijos jis jau buvo įsirengęs patalpas palėpėje.

19Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė savo atstovaujamųjų atsikirtimus į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti.

20Tretysis asmens DNSB „Birutės alėja“ atstovas į antrąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta (IIIt. b.l. 149). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrijos valdyba organizuoja pastato bendrųjų patalpų ir konstrukcijų priežiūrą bendrijos narių susirinkimų patvirtintų metinių sąmatų ribose. Reikalingus stogo dangos, lietaus nuvedimo sistemos, bendrųjų patalpų ir teritorijos priežiūros darbus nuolat vykdo samdytas ūkvedys arba pasitelkiamos specializuotos įmonės. Statybos techninis reglamentai STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros deokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ bei STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ numato prievolę pildyti techninės priežiūros dokumentus užbaigus pastato statybą. Kadangi pastatas ( - ), Palangoje nėra užbaigtas (Registrų centro duomenimis jo baigtumas 52%), todėl ir techninės priežiūros dokumentai nėra privalomi.

21Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad Mineikiai nesiėmė iš karto nustatyti buto užliejimo priežasties, nesikreipė į bendriją. Ūkvedys apie įvykį sužinojo, tačiau atvykus į vietą jau vanduo užlietame bute nebėgo, todėl jis išvažiavo. Namas yra rekonstruojamas, įmonė, kuri rekonstravo bankrutavo 2005 metais.

22Tretysis asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta (IIIt. b.l. 148). Atsiliepimo į ieškinį neteikė.

23Liudytoju apklaustas ekspertas E. L. patvirtino, kad jis surašė 2 defektinius aktus, 2011-06-05 apžiūrėjo K. M. butą, kuriame rado vandentiekio sistemos sandūros remonto darbus, pastebėjo vandens skverbimosi požymius nuo vertikalių konstrukcijų sandūrų. Remontas – išdaužyta siena, atidengta konstrukcija, tame bute tuo metu drėgmės nebuvo. J. M. butą jis apžiūrėjo anksčiau – 2011-05-08, užliejimo pasekmės matėsi, drėgmės požymių buvo, konstrukcijos nebuvo pilnai išdžiūvę. Vandens bėgimo fakto metu ekspertas minėtuose butuose nebuvo. Prieš tai buvusio buto remonto data gali būti pateikta buto savininko. Statinio baigtumo procentas nustatomas vertinant pačio buto remonto būklę arba iš NTR įrašų. Nuotraukose užfiksuota bendra buto būklė, kiekvieno defekto nėra privaloma fiksuoti, durys buvo pažeistos, buvo požymių kad plytelės deformavosi. Paaiškino, kad vandentiekio deformacija – tai kai vamzdis sprogsta, trūksta, tampa nesandarus.

24Liudytoju apklaustas ekspertas R. M. nurodė, kad jis atliko turto žalos apskaičiavimo aktą, turtą matė iš nuotraukų, be to buvo pateiktas buitinės technikos apžiūros aktas. Paskaičiavo vertę vadovaudamasis kliento pateiktu sugadintų daiktų sarašu su įsigijimo data ir kainomis, patikrino su rinkos vertės kainomis ir apskaičiavo nusidėvėjimą. Nurodė, kad jie netikrina ar buvo kliento sąraše nurodytas daiktų kiekis. Paaiškino, kad tam kad daiktas būtų pažeistas korozija jam pakanka drėgmėje pabūti kelių dienų, elektronikai dar mažiau. Užuolaidos sulietos, rankšluosčiai taip pat, čiužiniuose buvo pelėsis. Statybinės išlaidos buvo apskaičiuotos draudėjo pateiktais dokumentais sąskaitomis faktūromis, nusidėvėjimu, nors antrą kartą apklausiamas patvirtino, kad pats aplietame bute nebuvo ir vadovavosi UAB „Anaga“ pateiktomis sąmatomis. Patvirtino, kad draudėjui draudimo išmoka buvo išmokėta pagal rangovo UAB „Anaga“ sudarytą sąmatą.

25Liudytoju apklaustas A. Z. paaiškino, kad jis bendrijoje dirba pagal paslaugų teikimo sutartį ūkvedžiu nuo 2012 birželio mėnesio. 2012 metų vasarą jis Mineikių bute atliko stogo remontą - priestato stogo danga buvo palindusi po Veliuxo stoglangiu, dėl ko pratekėjo vanduo per stoglangio kraštus. Vanduo ties stoglangiu atsiranda nubėgdamas nuo greta esančių kitų stogų. Po M. butu yra rūsys, kuris drėksta dėl aukštų gruntinių vandenų. Miliauskų butas yra virš Mineikių buto, tačiau patalpa - terasa, kurioje buvo remontuotas stoglangis yra greta užlietų patalpų.

26Liudytoju apklaustas trečiųjų asmenų sūnus G. M. 2016-03-29 paaiškino, kad 32 kv.m. poilsio patalpos Palangoje buvo įsigytos tėvų vasaros laikotarpiui. Užliejimas įvyko pavasarį, balandžio mėnesį, jis tuo metu buvo Klaipėdoje ir užvažiavo į butą tėvų paprašytas, pamatė, kad drėgnos sienos, dalis lubų ir dalis kiliminės dangos, čiužiniai. Nebuvo užlieta patalpa 1-26 (sandėliukas), įstiklinta terasa taip pat nebuvo aplieta Paskambino draudimo atstovams iš Klaipėdos, jų atstovas atvyko į vietą, nufotografavo tai, kas įvyko, G. M. paliko buto raktus ir išvažiavo. Jis nusprendė, kad užliejimas iš viršuje gyvenančio kaimyno buto, pas jį užėjęs nebuvo. Maždaug po 3 dienų paskambino draudimo įmonės atstovas ir pranešė, kad butas pilnas vandens, atvykęs dar po 2 dienų į vietą pamatė, kad užlietas visas butas, po ko jį reikėjo remontuoti pilnai.

27Ieškinys tenkintinas iš dalies.

28LR CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015str. 2d.). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas ( LAT 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-127/2013).

29Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (LAT 2010-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai.

30Atsakovai teigė, kad J. M. buto užliejimo metu jo butui galiojo tik draudžiamoji ugnies rizika, todėl ieškovas nepagrįstai draudėjui atlygino dėl buto užliejimo patirtą turtinę žalą ir neturi subrogacijos teisės į atsakovus. Nekilnojamojo turto registro išraše fiksuota, kad pastatas yra rekonstruojamas- baigtumas 52%, todėl turto užliejimo rizika, pagal šalių pasirašytą draudimo polisą negaliojo. Iš teismui pateikto Būsto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. 220 0013697/2010 (It. b.l.181) matyti, kad J. M. apdraudė butą, esantį ( - ) (buvęs buto ( - ) IIt. b.l. 13,14), pagal UADB „Seesam Lietuva“ būsto ir gyventojų turto draudimo taisykles, galiojusiais nuo 2010-08-18. Poliso papildomosiose sąlygose nurodyta, kad kol pastatas nėra baigtas statyti (nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudoti) arba yra vykdomi remonto darbai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimui galioja tik ugnies rizika. Kaip matyti iš 2014 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo Pastato- poilsio namų statybos pradžios ir pabaigos metai -1987, todėl nėra pagrindo teigti, kad pastatas nebaigtas statyti. Šio nekilnojamojo daikto aprašyme taip pat nurodyta, kad vykdoma rekonstrukcija, kurios pradžia 2002 metai, rekonstrukcijos baigtumas - 52%. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas K. M., jis savo buto rekonstrukciją įrengdamas pastogę atliko dar iki 2002 metų rekonstrukcijos pradžios, o namo rekonstrukcijos darbai realiai sustojo 2005 metais, kai namą rekonstravusi bendrovė bankrutavo. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas trečiojo asmens DNSB „Birutės alėja“ atstovas. Teismo posėdžio metu ekspertas E. L. taip pat patvirtino savo 2015 m. gegužės 19 d. daliniame defektiniame akte (2 psl.) nurodytą faktą, kad „statinio baigtumo procentas -100 %“, paaiškindamas, kad tokią išvadą jis padarė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, arba iš faktinės situacijos vietoje. Pagrįstu laikytinas ir ieškovo argumentas, kad 2014 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turo registro išraše pateikti 2002 m. vasario 1 d. kadastro duomenys neatspindi padėties, buvusios 2011 m. kovo 30 d. draudžiamojo įvykio metu ir todėl neįrodo atsakovų teiginio apie rekonstrukcijos darbus draudžiamojo įvykio dieną. Jokių kitokių įrodymų apie tai, kad pastatas, kuriame yra apdraustas butas, buto užliejimo metu buvo remontuojamas į bylą nepateikta, todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus teigti, kad įvykio metu J. M. butui galiojo tik ugnies rizika, teismo nuomone, nėra pagrindo.

31Nagrinėjamoje byloje draudiko subrogacijos teisė atsakovų ginčijama tuo aspektu, kad jis išmokėjo draudimo išmoką draudėjui nebuvus draudžiamojo įvykio, kas reiškia, jog šiuo atveju bylos šalys skirtingai aiškino Turto draudimo sutartį, sudarytą ieškovo (draudiko) ir J. M. (draudėjo), todėl siekiant išspręsti ginčą būtina išsiaiškinti tikrąjį draudimo sutarties turinį.

32Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis. Pagal CK 6.193 straipsnį turi būti nustatinėjama būtent sutartį sudarančių asmenų valia dėl sutartimi sukuriamų teisinių santykių. Draudimo sutartis grindžiama didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, jos šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija, todėl gali ir privalo išsiaiškinti viena kitos tikruosius siekius ir susitarti dėl abiem šalims priimtinos draudimo apsaugos (LAT 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-127/2013). Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties šalys vienodai suprato sutarties sąlygas, taip pat ir dėl draudžiamųjų rizikų. Taigi jų ketinimai dėl draudžiamųjų įvykių sutapo. Tai, teismo nuomone, patvirtina ne tik ieškovo paaiškinimai teisme, bet ir sutarties vykdymas, kai draudimo išmoka buvo išmokėta, abiem šalims vertinant, kad buto užliejimas yra draudžiamasis įvykis. Nagrinėjamoje byloje tikruosius sutarties šalių ketinimus kitaip traktuoja atsakovai. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje pažymėta, kad subjektų, aiškinančių kitų asmenų valią, kai jos lingvistinė išraiška (sutarties tekstas) gali būti suprantama skirtingai, išvados vis dėlto yra hipotetinio pobūdžio. Dėl to tais atvejais, kai sutarties šalys vienodai aiškina sutarties sąlygas ir savo ketinimus dėl jų, tretieji asmenys turi ribotas galimybes nuginčyti tokius aiškinimus, nors jiems iš sutarties teksto ir atrodytų, kad sutarties šalių ketinimai yra kitokie (LAT 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-127/2013). Jei tarp draudimo sutartį sudariusių asmenų nėra kilęs ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo išmokos mokėjimo, teismas negali spręsti klausimų, išimtinai susijusių tik su ieškovo bei trečiojo asmens sutartiniais santykiais, o tokiu atveju spręstinas klausimas dėl ieškovo teisės vietoje žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-931-560/2014). Todėl sutiktina su ieškovo argumentu, jog atsakovų keliamas klausimas ar nagrinėjamu atveju įvykis pagrįstai pripažintas draudžiamuoju, apskritai neturėtų būti vertinamas.

33Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis). (LAT 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-299/2008).

34Atsakovas laikė, kad ieškovas neįrodė, kad užpylimas įvyko iš atsakovų buto, Defektiniame akte, kuriuo vadovaujasi ieškovas, avarijos kilimo vieta nėra akivaizdi ir aiški, o eksperto išvados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas šią aplinkybę įrodinėjo DNSB „Birutės alėja“ 2011-05-06 pranešimu (IIt. b.l.37), kuriame nurodyta, jog įvykio metu draudėjo kaimynas suorganizavo vandens užsukimą į atsakovų butą ir vandens bėgimas į draudėjo butą liovėsi. Taip pat ieškovas rėmėsi tuo, jog tame pačiame pranešime bendrija nurodė, kad įvykio metu nebuvo galimybės patekti i atsakovų butą, kai teismo posėdžio metu atsakovas K. M. paaiškino, kad užliejimo dieną jis buvo namuose. Ieškovas mano, kad K. M. galėjo sąmoningai neįsileisti bendrijos atstovų į jo butą įvykio aplinkybėms ištirti. Bendrijos atstovas patvirtino, kad užliejimo dieną jokių gedimų bendrojoje inžinerinėje įrangoje nebuvo nustatyta, o bendro naudojimo patalpos nebuvo užlietos. Liudytoju apklaustas ekspertas E. L. patvirtino įvykio priežasčių tyrimo akte (IIt. b.l.150-153) duotą išvadą, kad užliejimas kilo būtent dėl atsakovų bute įvykusios skirstomojo vandentiekio vamzdyno vonios patalpoje deformacijos ir paneigė atsakovų keltas abejones dėl to, kad jų buto sanitarinio mazgo patalpoje tuo metu nevyko vandentiekio sistemos remonto darbai. Ekspertas patvirtino, kad jam nebuvo abejonių, kad tokie remonto darbai vyko, konstrukcijos buvo atidengtos ir matėsi akivaizdūs remonto požymiai. Iš pateikto atsakovams priklausančio buto plano matyti, kad atsakovų vonios kambarys yra būtent virš tos J. M. buto patalpos, kuri labiausiai nukentėjo buto užliejimo metu. Tai patvirtina ir buto apžiūros metu padarytos buto fotonuotraukos iš kurių akivaizdžiai matyti, kad buvo išdaužytos sienos, išardyta dušo kabina, o ne kaip nurodė atsakovas, išimta plytelė ekspertui parodyti, kad jo vamzdynas tvarkingas.

35Niekuo nepagrįstu laikytinas atsakovų argumentas, jog J. M. pats save užsiliejo, t.y. užliejimo šaltinis galimai buvo J. M. bute, kadangi tokiu atveju jis būtų organizavęs vandens užsukimą savo, o ne atsakovų bute, taip pat tokią versiją paneigia pats užliejimo pobūdis, kai vanduo liejosi per lubas ir sienas. Nepagrįsta ir neįrodyta, todėl atmestina ir atsakovų versija, kad užliejimas galėjo kilti nuo J. M. stogo, nes tuomet vandens užsukimas atsakovų butui nebūtų niekuo padėjęs ir dėl to užliejimas nebūtų liovęsis, kita vertus, liudytojo A. Z. parodymais nustatyta, kad M. įstiklinta patalpa, kurioje jau po draudiminio įvykio praėjus pusantrų metų buvo remontuotas stoglangis, yra greta jo užlietų patalpų.

36Taigi, tiek kvalifikuoto ir nepriklausomo eksperto E. L. D. defektinis aktas vandens prasiskverbimo priežasčiai nustatyti, tiek kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, teismo nuomone, neabejotinai įrodo, kad nagrinėjamu atveju, J. M. buto užliejimo šaltinis buvo atsakovams priklausantis butas ir kad dėl šio užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovai nesugebėjo naudotis jiems priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos tretiesiems asmenims.

37Ieškovas reikalaujamos atlyginti žalos dydį grindė šiomis patirtomis išlaidomis: už apliejimo metu sugadintą vidaus turtą (kilnojamieji daiktai)-9196,18Lt; (buitinės technikos apžiūros aktas, mokėjimo nurodymas Nr.CL11 04202; turto žalos apskaičiavimo aktas- It. b.l. 147, 158, 175,176); išankstiniu mokėjimu už buto remonto darbus - 13 292 Lt; (mokėjimo nurodymas Nr.CL11 04436 – It. b.l.159); už remonto projekto parengimą- 2 800 Lt; (mokėjimo nurodymas Nr.CL11 04843; 2011-04-20 sutartis Nr. ITEM/001- It. b.l. 160, 173, 174); už atliktus remonto darbus 14051,22 Lt, (mokėjimo nurodymas Nr.CLl1 06528, žalos apskaičiavimo lentelė; PVM sąskaita faktūra Nr.( - ) PVM sąskaita faktūra Nr.ANAKLP000582; 2011-07-26 darbų. atlikimo aktas; įspėjimas dėl galimo elektros energijos nutraukimo; esamų statinių atstatymo ir remonto bei konsultavimo sutartis Nr.2011-06-03 It. b.l.161,177,167, 168, 183, 155,169); ekspertui E. L. už žalos dydžio bei jos priežasčių įvertinimą išmokėtos išlaidos - 1 450 Lt. ( 2011-05-20 ir 2011-06-20 PVM sąskaitos –faktūros Nr. 047 ir 054; mokėjimo pavedimai Nr. CL11 04333 ir CL1106415-It. b.l. 170, 171, 156,157). Bendras patirtos žalos dydis yra 40 789,40 Lt. Kadangi E. L. ekspertizės akte buvo nurodyta, jog vandens išsiliejimas 23 bute (nuo 2012-11-28 buto numeris 18) sąlygojo 95 proc. žalos, ieškovas prašė iš atsakovų priteisti 95 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 38 749,93 Lt., atsižvelgiant ir į tai, kad liudytoju apklaustas ekspertas E. L. paaiškino, kad nustatyto dydžio žala ieškovo apdraustam butui būtu kilusi net ir nesant vandens nutekėjimo nuo namo stogo problemų.

38Ieškovas nurodė, kad buto užliejimo padariniams pašalinti buvo būtinos ir 26 000 Lt išlaidos už faktiškai atliktus remonto darbus, 1016,4 Lt išlaidos drėgmės surinkėjo nuomai ir 326,82 Lt išlaidos elektros energijai, sunaudotai patalpų džiovinimui (iš viso - 27 343,22 Lt) ir tai pagrindžia byloje esančios sugadinto turto nuotraukos, apdrausto buto planas, E. L. 2015-05-19 dalinis defektinis aktas ir kiti byloje esantys įrodymai.

39Byloje nustatyta, kad draudėjas samdė UAB „Anaga“ buto remonto ir atstatymo darbų atlikimui (It. b.l.169) ir nors sutartis tarp šalių sudaryta tik 2011-06-03, objektinė ir lokalinės sąmatos, kaip nurodė ieškovas, būtent šios įmonės pavedimu buvo atliktos dar 2011-04-19 (IIIt. b.l.10-20). Draudimo išmoka draudėjui išmokėta taip pat pagal UAB „Anaga“ 2011-04-19 sudarytas sąmatas, nepaisant to, jog po to buvo sudarytos dar dvi sąmatos – 2011-04-27 eksperto R. M. sąmata ir eksperto E. L. 2011-05-23 sąmata ( į bylą pateiktos 2015-02-23).

40Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertas R. M., jo sąmata buvo kontrolinio pobūdžio, o nepriklausomas ekspertas E. L. atliko daugiau teorinius skaičiavimus. Taip pat jis nurodė, kad bute jis nebuvo, vadovavosi pateiktomis nuotraukomis, (kurios teismo nuomone, yra nekokybiškos ir neinformatyvios) ir UAB „Anaga“ sąmata, pagal kurią sprendė apie elektros instaliacijos pakeitimo visame bute ir kitų darbų reikalingumą. E. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis lankėsi užlietame bute 2011-05-08 tikslu nustatyti gyvenamojo buto atkūrimo sąnaudų vertę ir atliko vizualinę ekspertizę bei pateikė išvadą, jog statinių ir jo dalių statyba ir įrengimas sudaro 22 261 Lt. Objektinėje sąmatoje nurodyta, kad tai yra 4 buto patalpų remonto suma (be verandos ir patalpos 1-28). Svarbi, teismo nuomone, ir ta aplinkybė, jog liudytoju apklaustas G. M. patvirtino, jog 2011-03-30 vykusio apliejimo metu terasos patalpa bei jos stogas nebuvo nei aplieti nei sugadinti, o kodėl į sąmatą buvo įtrauktas jos remontas paaiškinti negalėjo.

41Taip pat nustatyta, kad šių darbų atlikimui buvo reikalingas Paprastojo remonto projektas, kurį 2011m. parengė architektė D. Ž. (2011-04-20 sutartis), aiškinamajame rašte nurodydama, kad Architektūrinis sprendimas – paprastojo remonto metu numatoma naujai perplanuoti patalpas. Taigi, tiek nurodytas projektas, tiek susitarimai su buto remonto ir atstatymo darbus atliksiančia įmone vyko tuo pačiu metu, ir kaip minėta, pirminės sąmatos buto remonto darbams atlikti buvo sudarytos ne draudiko ar nepriklausomų ekspertų, bet būtent UAB „Anaga“ užsakymu. Analizuojant konkrečius sąmatoje nurodytus darbus, nei darbų užsakovas G. M., nei ekspertas R. M. negalėjo paaiškinti kaip buto užliejimas pakenkė buto langams bei durims, kad to pasekoje reikėjo atlikti tokius darbus kaip langų angų bei medinių durų angų užpildymo išardymas, GKP išardymas, medinių langų blokų montavimas bei medinių durų blokų montavimas mūrinėse sienose. Surinktų įrodymų visuma šioje dalyje leidžia daryti teismui labiau tikėtiną prielaidą, jog atliekant buto remonto darbus po buto apliejimo tuo pačiu buvo įgyvendintas ir draudėjo sumanytas planas perplanuoti patalpas, ko pasekoje, pasikeitė ir kai kurių patalpų dydis, buto durų dislokacijos vietos ir tuo pačiu buvo pakeisti langai. Tačiau tokiu atveju negalima daryti išvados, jog šie darbai susiję su turto sugadinimu. Atsižvelgiant į G. M. parodymus, buto užliejimo židinį bei pobūdį analogiškai vertintini ir remonto darbai atlikti buto terasoje. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad būtent nurodytų darbų atlikimo sąnaudos laikytinos neįrodytomis priežastiniu ryšiu su sugadinimais, ko pasekoje žalos atlyginimas šioje dalyje mažintinas 5364,5 Lt (5096,3Lt. – 95 proc.) verte.

42Atsakovas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo už apliejimo metu sugadintus kilnojamuosius daiktus nurodė, kad ieškovas apskaičiavo žalos dydį pažeidžiant Ieškovo generalinio direktoriaus 2009-12-08 įsakymu Nr. ĮS-B-25-2009 patvirtintų Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.6p. Šis punktas numato draudėjo pareigą atsitikus draudžiamajam įvykiui parodyti Draudiko atstovui sugadintą turtą ar jo liekanas ir sudaryti galimybes jį išsamiai ištirti. Sugadintas ar išlikęs turtas turi būti saugomas, kol jo apžiūrėti atvyks Draudiko atstovas. Draudikas neturi teisės nepagrįstai uždelsti turto apžiūrą, tačiau bet kokiu atveju ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašytinio pranešimo apie įvykį, jeigu Draudėjas ir Draudikas nesutaria kitaip.

43Kaip nustatyta, ieškovo pasamdytas nepriklausomas ekspertas E. L. atvyko į draudėjo butą 2011-05-08 t.y. praėjus 1 mėnesiui ir 8 dienoms po užliejimo, tačiau tikslu nustatyti gyvenamojo buto atkūrimo sąnaudų vertę. Taigi, jis kilnojamųjų daiktų nevertino (2015-05-06 garso įrašas 01.30.53). Ekspertas R. M. patvirtino, kad jis natūroje sugadintų daiktų nematė, pasitikėjo draudėjo sudarytu sąrašu ir jame nurodytomis daiktų įsigijimo kainomis bei kiekiais. Jei tikėti draudėjo įgalioto atstovo G. M. paaiškinimais ( kurie iš dalies prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams), jis perdavė draudikui buto raktus iškart po įvykio, kas reikštų, jog sudarė sąlygas draudiko atstovams apžiūrėti sugadintus daiktus ir juos ištirti, tačiau draudiko atstovai šios pareigos nevykdė ir sumokėjo draudėjui draudimo išmoką už sugadintus daiktus neįsitikinę ar iš tiesų tokie ir tiek daiktų buvo sugadinta. Byloje esantis buitinės technikos meistro A. Š. apžiūros aktas patvirtina akte nurodytų daiktų apžiūrą bei išvadą, jog jų remontas nebūtų tikslingas. Todėl šių daiktų vertė eksperto R. M. nurodytame turto žalos apskaičiavimo akte, viso 1426.87Lt.sumai laikytina pagrįsta. Vertinant kitus Turto žalos apskaičiavimo akte nurodytus daiktus visų teismo nustatytų aplinkybių kontekste, tikėtina, jog galėjo būti nepataisomai sugadinti tokie daiktai, kaip šviestuvai (7,15,18,28, 31pozicijos) čiužiniai (9,34 pozicijos), pakabinamas laikrodis (26 pozicija), paveikslai (11, 29, 32 pozicijos), kurių bendra vertė – 1545,43 Lt. Todėl pagrįstu šioje dalyje laikytinas ieškovo reikalavimas viso - 2972,3Lt. (2823,7 Lt. – 95 proc. ) sumai. Draudiko atstovams nemačius ir nevertinus likusių akte nurodytų daiktų nėra pagrindo išvadai, jog jie visi buvo bute apliejimo metu, o jei ir buvo, kad jie buvo sugadinti nepataisomai, kas reiškia likusioje dalyje apimančioje reikalavimą dėl sugadintų kilnojamųjų daiktų, ieškinys liko neįrodytas, todėl atmestinas.

44Taip pat ieškovas prašė atlyginti ekspertui E. L. už žalos dydžio įvertinimą išmokėtas išlaidas, kaip protingas išlaidas susijusias su žalos įvertinimu., LR CK 6.249 str. 4d. 2p. pagrindu. Šį prašymą motyvavo tuo, jog E. L. 2011-05-19 dalinis defektinis aktas, kaip preliminarus žalos dydžio apskaičiavimas, buvo pagrindas išmokėti išankstinei išmokai už remonto darbus, tačiau negalėjo būti naudojamas kaip galutinio žalos dydžio nustatymas, nes galutinis draudimo išmokos dydis galėjo būti nustatytas tik faktiškai atlikus remonto darbus, taip pat dėl to, kad dalis patirtos žalos, būtent vonios sugadinimų, į minėtą defektinį aktą nebuvo įtraukta, nors iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad vonios patalpoje (plane pažymėta kaip 1-28) užliejimas taip pat padarė žalos.

45Įvertinus tai, jog būtent šio eksperto sąmata buvo sudaryta jau po to, kai buvo sudarytos UAB „Anaga“ sąmatos, kurių pagrindu ir buvo išmokėta draudimo išmoka, bei draudiko eksperto R. M. sąmata, kuri, kaip nurodė ieškovas, taip pat yra preliminarių galimo žalos dydžio skaičiavimų išraiška, bei ieškovo nurodytą aplinkybę, jog eksperto E. L. sudaryta sąmata neapėmė visų sugadintų patalpų, nėra pagrindo laikyti, jog šio eksperto užsakymas iš esmės tapačių išvadų (paskaičiavimų) pateikimui buvo būtinas ar neišvengiamas, ir kad būtent šio eksperto preliminarus žalos dydžio apskaičiavimas buvo vienintelis pagrindas išmokėti išankstinei išmokai už remonto darbus. Todėl 600Lt. išlaidos, sumokėtos ekspertui už šią paslaugą, teismo nuomone, nelaikytinos reikalingomis ir protingomis, todėl nepriteistinos.

46Vertinant išlaidas, susijusias su 2800 Lt žalos atlyginimu už paprastojo remonto projekto parengimą, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo teigti, kad jis nėra tiesiogiai nulemtas užliejimo. Tačiau vertinant jo kainą tikėtina, jog paprastojo remonto projektas numatant buto remontą bei patalpų perplanavimą turėtų būti brangesnis nei paprastojo remonto projektas, susijęs tik su sugadinto turto atkūrimu. Tačiau atsakovui neginčijus šių išlaidų pagrįstumo ir nepateikus kitokių įrodymų, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilna apimtimi.

47Įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškinys likusioje dalyje pagrįstas, todėl atsižvelgiant į teismo išdėstytus motyvus tenkintinas iš dalies - 27 304,9Lt (7908 eur) sumai.

48Byloje ginčas kilo ir dėl to, ar atsakovų atsakomybė yra solidari ir ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas atsakovės atžvilgiu reikšti reikalavimą. Nustatyta, kad butas, iš kurio įvyko užliejimas į J. M. butą, atsakovams nuo 2001-11-06 priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, įrašas apie tai NTR galioja nuo 2011-04-11 (IIt. b.l.15,16). Naudojimosi šiomis patalpomis tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta. Vadovaujantis CK 4.75 str. 1d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl už padarytą žalą, vadovaujantis LR CK 6.279str. 1 ir 4 dalimis, atsakovai atsako solidariai (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1 56-340/2015). LR CK 6.16 str. 1dalis, reglamentuojanti senatį solidariosios prievolės atveju numato, jog veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Taigi, kreditoriui pareiškus ieškinį vienam iš bendraskolių, ieškinio senatis nutrūksta ne tik šiam, bet ir visiems kitiems bendraskoliams. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą K. M. atžvilgiu nėra praleistas.

49Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 70 proc., iš atsakovų ieškovui priteistina 958,20 eur atstovavimo išlaidų, 176,79 eur žyminio mokesčio, 53,07 eur kelionės išlaidų, 18,20 kitų pagrįstų išlaidų ( LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 6 ir 9 p., 98str.). ir valstybei - iš šalių proporcingai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p.).

50Vadovaujantis LR CPK 176,177,183,185, 259, 270 str. str., teismas

Nutarė

51Ieškinį patenkinti iš dalies.

52Priteisti ieškovui Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, į.k. 10055752, Lietuvoje veiklą vykdančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į.k. 302677744 solidariai iš atsakovų K. M., a.k. ( - ) ir K. M., a.k. ( - ) 7908 eur (septynis tūkstančius devynis šimtus aštuonis eur) ( 27 304,9Lt.) nuostolių ir žalos.

53Priteisti ieškovui Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, į.k. 10055752, Lietuvoje veiklą vykdančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į.k. 302677744, iš atsakovų K. M., a.k. ( - ) ir K. M., a.k. ( - ) po 479,10 eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eur 10 ct) atstovavimo išlaidų; po 88,40 eur (aštuoniasdešimt aštuonis eur 44 ct) žyminio mokesčio; po 37, 90 eur (trisdešimt septynis eur 90ct) kelionės išlaidų ir po 9,10 eur ( devynis eur 10ct) kitų pagrįstų išlaidų.

54Priteisti valstybės naudai iš ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, į.k. 10055752, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į.k. 302677744, 7,91 eur ( septynis eur 91 ct), o iš K. M., a.k. ( - ) ir K. M., a.k. ( - ) po 9,23 eur ( devynis eur 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), AB “Swedbank”, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

55Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas patikslintu ieškiniu (IIt. B.l.78-82) prašė teismo priteisti... 3. Ieškovas nurodė, kad 2010-09-13 su draudėju J. M. sudarė būsto ir... 4. Gavus pranešimą butas buvo apžiūrėtas, padarytos vandens apliejimo... 5. Ieškovė, siekdama nustatyti buto apliejimo priežastis, kreipėsi į... 6. 2012-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu... 7. Ieškovas ieškinį grindė LR CK 6.1015 str., 4.75 str., 6.263 str.,... 8. Ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydis grindžiamas šiomis patirtomis... 9. Išmokėjusi draudimo išmoką Seesam Insurance AS įgijo teisę reikalauti,... 10. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl žalos atlyginimo kreipėsi į... 11. Ieškovo atstovė nurodė, kad turi teisę reikalauti priteisti palūkanas iš... 12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė savo reikalavimus, prašė... 13. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (IIt. b.l. 103-115) su ieškiniu nesutiko ir... 14. Ieškovui neįrodžius, kad buto užliejimą sąlygojo atsakovo neteisėti... 15. Atsakovas nurodė, kad teismui nusprendus priešingai, pažymėtina, kad... 16. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (IIt. b.l.116-120) su ieškiniu nesutiko,... 17. Atsakovė K. M. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 18. Teismo posėdžio metu atsakovas K. M. prašė ieškinį atmesti ir papildomai... 19. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė savo atstovaujamųjų... 20. Tretysis asmens DNSB „Birutės alėja“ atstovas į antrąjį teismo... 21. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad Mineikiai... 22. Tretysis asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir... 23. Liudytoju apklaustas ekspertas E. L. patvirtino, kad jis surašė 2 defektinius... 24. Liudytoju apklaustas ekspertas R. M. nurodė, kad jis atliko turto žalos... 25. Liudytoju apklaustas A. Z. paaiškino, kad jis bendrijoje dirba pagal paslaugų... 26. Liudytoju apklaustas trečiųjų asmenų sūnus G. M. 2016-03-29 paaiškino,... 27. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 28. LR CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos... 30. Atsakovai teigė, kad J. M. buto užliejimo metu jo butui galiojo tik... 31. Nagrinėjamoje byloje draudiko subrogacijos teisė atsakovų ginčijama tuo... 32. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos... 33. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir... 34. Atsakovas laikė, kad ieškovas neįrodė, kad užpylimas įvyko iš atsakovų... 35. Niekuo nepagrįstu laikytinas atsakovų argumentas, jog J. M. pats save... 36. Taigi, tiek kvalifikuoto ir nepriklausomo eksperto E. L. D. defektinis aktas... 37. Ieškovas reikalaujamos atlyginti žalos dydį grindė šiomis patirtomis... 38. Ieškovas nurodė, kad buto užliejimo padariniams pašalinti buvo būtinos ir... 39. Byloje nustatyta, kad draudėjas samdė UAB „Anaga“ buto remonto ir... 40. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertas R. M., jo sąmata buvo... 41. Taip pat nustatyta, kad šių darbų atlikimui buvo reikalingas Paprastojo... 42. Atsakovas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo už apliejimo metu sugadintus... 43. Kaip nustatyta, ieškovo pasamdytas nepriklausomas ekspertas E. L. atvyko į... 44. Taip pat ieškovas prašė atlyginti ekspertui E. L. už žalos dydžio... 45. Įvertinus tai, jog būtent šio eksperto sąmata buvo sudaryta jau po to, kai... 46. Vertinant išlaidas, susijusias su 2800 Lt žalos atlyginimu už paprastojo... 47. Įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškinys... 48. Byloje ginčas kilo ir dėl to, ar atsakovų atsakomybė yra solidari ir ar... 49. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui... 50. Vadovaujantis LR CPK 176,177,183,185, 259, 270 str. str., teismas... 51. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 52. Priteisti ieškovui Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, į.k.... 53. Priteisti ieškovui Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, į.k.... 54. Priteisti valstybės naudai iš ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam... 55. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per...