Byla e2-2248-734/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Naujininkų ūkis“, A. K

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, sekretoriaujant Rasai Kaupinytei, dalyvaujant trečiojo asmens UAB „Naujininkų ūkis“ atstovams R. K., A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams A. V., D. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Naujininkų ūkis“, A. K.,

Nustatė

2patikslintu ieškiniu ( t.2, el.b.l. 35) ieškovas atgręžtinio reikalavimo teise prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1097,66 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

4Ieškinio pareiškime ieškovas nurodo, kad 2012-11-01 iš butų 31a ir 32b , esančių Brolių g. 21, Vilniuje, bendrosios patalpos-tualeto, plane pažymėto 4-47, esančios šio pastato 4 aukšte, buvo aplietos ir apgadintos A. K. priklausančios patalpos ir kitas turtas, esantys 3 aukšte, Brolių g. 21-22, Vilniuje. Įvykio metu apgadintos patalpos ir turtas buvo apdraustas AAS “Gjensidige Baltic“, kuris nukentėjusiajam išmokėjo 1097,66 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal LR CK 6.1015 str. nuostatas, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Remiantis LR CK 6.266 str., statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. UAB „Grinda“ nuvyko į įvykio vietą ir nustatė, kad vanduo tekėjo iš atsakovams priklausančios patalpos. Šią informaciją teismo posėdyje patvirtino ir atsakovė D. M.. Kadangi bendrojo naudojimo patalpa priklausė abiem atsakovams, jie pagal LR CK 6.279 str.1 d. nuostatas, solidariai atsako už žalos padarymą.

5Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta asmeniškai ( b.l. 91).

6Teismo posėdyje, kuris vyko 2016-06-15, atsakovė D. M. nurodė, kad ji nesutinka su ieškiniu. UAB „Grinda“ iškvietimo metu neteisingai nurodė butų numeraciją ir neteisingai pateikė išvadą. Po apžiūros vanduo nei bute, nei rūsyje nebuvo atjungtas. Tretysis asmuo A. K., iškvietęs UAB „Grinda“, į savo butą neįsileido, todėl iš viso nėra įrodymų kad šis butas buvo užlietas. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata neturi įrodomosios vertės, joje nėra nurodyta, kas ją sudarė. Trečiojo asmens teikti dokumentai iš UAB „Paliūčio baldai“ apie naujos spintos įsigijimą negali būti įrodymas, kad jo butas buvo užlietas. Į bylą pateiktos fotonuotraukos neinformatyvios, iš jų negalima nuspręsti, ar senoji spinta buvo sulieta, nes nesimato sugadintų rūbų ar kitokių daiktų. O be to, Karasiovų bute spinta stovi ne po virš esančio buto sanmazgu, toje vietoje stovi rašomasis stalas.

7Trečiojo asmens UAB „Naujininkų būstas“ atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, jog UAB „Grinda“, atvykusi 2012-11-01 adresu Broliųg.21, neteisingai nurodė buto, iš kurio vyko užliejimas, numerius. Taip pat nurodė, kad nei 2012-11-01, nei vėliau, dėl šio užliejimo niekas iš gyventojų į pastato administratorių nesikreipė.

8Trečiasis asmuo A. K., atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu.

9Ieškinys atmestinas.

10LR CK 6.245 straipsnis nustato civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (LR CK 6.245 str. 3d.ir4d.). LR CK 6.246 straipsnis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).

11Ieškovas ieškinį atsakovams reiškia LR CK 6.1015 str. pagrindu. Šis įstatymas nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

12Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

13Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas A. K. laikotarpiui nuo 2011-09-28 iki 2013-03-28 buvo sudaręs gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraustas 160000 Lt sumai nekilnojamas turtas-butas, esantis Brolių g. 21-22, Vilniuje, draudimo sutartis numatė besąlyginę 200 Lt išskaitą, bei apdraustas 53000 Lt sumai šiame bute esantis kilnojamasis turtas, taip pat su 200 Lt besąlygine išskaita ( el. b.l. 9-10, tomas 1). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis Brolių g. 21-22, Vilniuje, nuosavybės teise nuo 2004-12-28 priklauso A. K. ( el. b.l. 11-12, tomas 1). 2012-11-02 A. K. informuoja draudiką, jog 2012-11-01 buvo užlietas jo butas, t.y. užlietos miegamojo kambario patalpos, sugadintos lubos, sienos, miegamojo baldai ( el. b.l. 13, tomas 1). Ieškovas išmokos aktu nusprendžia trečiajam asmeniui išmokėti 2700 Lt už spintą ( el. b.l. 14-16,18 tomas 1), ir 1090 Lt už aplietas lubas, sienas ( el.b.l. 19-20). Išmokos aktuose nėra nurodyta, kad draudikas būtų iš išmokamų sumų išskaičiavęs sutartyje numatytas po 200 Lt išskaitas už sugadintą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą. Aplinkybę, kad draudikas draudėjui išmokėjo 1090 Lt ir 2700 Lt, patvirtina byloje esantys mokėjimo pavedimai ( el.b.l. 170-171, tomas 1). Tačiau, šie rašytiniai įrodymai nėra pakankamas įrodymas, suteikiantis ieškovui teisę reikšti subrogacinį reikalavimą atsakovams. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog jie nėra pakankami žalos dydžiui nustatyti, o tai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovas į bylą pateikė 2012-11-05 Turto apžiūros protokolą ( el.b.l.16, tomas 1), kuriame nurodyta, jog sugadinta spinta, kuri turi būti keičiama. Konkretūs turto sugadinimai nenurodyti, joks kitas sugadintas turtas apžiūros protokole taip pat nenurodytas, kai pats nukentėjusysis pareiškime draudikui rašo, jog sugadinti miegamojo baldai, aplietos sienos, lubos. Iš draudiko pateiktos sąmatos, kurioje nurodyta, jog užlieto buto remonto kaštus sudaro 1090 Lt, neaišku, kaip draudikas tokią sumą apskaičiavo, kai iš viso dėl nekilnojamojo turto sugadinimo nėra šio turto apžiūros akto, neaiškus užliejimo mąstas. Teismo posėdžio metu draudikui teismas pasiūlė pateikti šio draudiminio įvykio žalos nustatymo medžiagą, tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Draudikas, išmokėdamas draudėjui 2700 Lt už spintą, vadovavosi draudėjo pateiktais dokumentais, patvirtinančiais naujos spintos įsigijimo, jau po įvykio, kainą ( el.b.l. 17,18, 19), t.y. draudikas apmokėjo draudėjui visą naujos spintos vertę, kai iš bylos medžiagos nėra aišku, ar tokia pat spinta buvo užlieta, kokia senosios spintos vertė, koks nusidėvėjimas ir pnš., neaišku, kodėl draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, netaikė privalomosios išskaitos. Prieštaringi įrodymai byloje ir dėl paties įvykio, UAB „Grinda“ į teismo paklausimą dėl paminėto įvykio, nurodo, kad buto Nr.22 užpylimas įvyko iš butų 32 ir 33 bendro naudojimo tualeto patalpų, kai tretysis asmuo UAB „Naujininkų būstas“ teigia, jog užliejimas įvyko iš butų 31A ir 31B bendrojo naudojimo patalpų, nors apie tai jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Byloje esantys UAB „Naujininkų ūkis“ pranešimų kopijos, iš kurių matyti, jog 2012-11-21, 2012-11-26 šio pastato administratoriui buvo užsakytos bakelio detalės bei atliktas tarpinių keitimas ( el.b.l. 200, tomas1), neleidžia daryti išvados, jog ieškovo nurodyta data 2012-11-01 iš šių patalpų buvo užlietas butas Nr.22, kadangi praėjęs beveik mėnesio terminas. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ( LR CPK 178 str). Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui A. K., neįsitikinęs tokio išmokėjimo pagrįstumu, visą riziką turi prisiimti sau.

14Atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 16,08 Eur pašto išlaidų, jos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai ( LR CPK 96 str.).

15Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

Nutarė

16Ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“Lietuvos filialą, 16,08 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai