Byla e2S-1427-345/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pareiškėjui A. C. nustatytas terminas atskirojo skundo dėl 2018 m. vasario 1 d. nutarties trūkumams pašalinti civilinėje byloje (Nr. e2A-4753-534/2018) pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, trečiajam asmeniui G. V. C., išvadą teikiančios institucijoms Lietuvos bankui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl banko būsto kredito sutarties Nr. ( - ) vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo.

2Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. 2018 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo A. C. atskirasis skundas dėl 2018 m. vasario 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 19 d. pašalinti nutartyje nurodytus pateikto atskirojo skundo trūkumus.
3. Teismas konstatavo, jog pateiktą atskirąjį skundą surašė ir pateikė pareiškėjas A. C. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis ir skundą surašęs asmuo. Apeliacinį skundą surašo advokatas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgęs į šias nuostatas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, į bylą nepateikęs įrodymų apie turimą aukštąjį teisinį išsilavinimą ar buvimą advokatu, neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo, kurį pasirašė pats.
4. Teismas taip pat pažymėjo, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turėjo apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (50,00 Eur). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atskirasis skundas nevisiškai atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, numatytus CPK 111-114, 306, 311 ir 338 straipsniuose, todėl nurodė pareiškėjui atskirojo skundo argumentus išdėstyti glausta forma, aiškiai, konkrečiai įvardyti atskirojo skundo ir su proceso atnaujinimu susijusius reikalavimus.

3. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundą ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo. Nurodo tokius atskirojo skundo argumentus:

45.1

5Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuris pasirašytas pareiškėjo ir tai atitinka CPK 306, 338 straispnių nuostatas, kadangi byloje paduotas ne apeliacinis, bet atskirasis skundas, kurį gali pasirašyti jį paduodantis asmuo.

65.2

7Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas turėjo sumokėti žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių taikymo. Pareiškėjas ginčijo veiksmus, atsiradusius iš vartojimo teisinių santykių taikymo. Nesant galimybės pareiškėjo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas turėjo suteikti jam papildomo laiko pateikti jo sunkią finansinę (materialinę) padėtį patvirtinančius dokumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas turėjo atsižvelgti ir į aplinkybę, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 pareiškėją atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi teismai yra saistomi savo sukurtų teisės aiškinimo taisyklių.

85.3

9Pareiškėjas pažymėjo, kad jo pateiktas atskirasis skundas atitiko jam keliamus reikalavimus, nes atskirojo skundo argumentai buvo išdėstyti tinkamai, buvo laikytasi atskirojo skundo dalyko ir formos reikalavimų, kadangi jame nurodytų esminių bylos aplinkybių pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11 Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsniu). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustatė, kad teismui pateiktame procesiniame dokumente pareiškėjas naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip to reikalauja CPK 366 straipsnio 1 dalis, nenurodė, todėl nutarė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimus, tarp jų ir prašymą dėl žyminio mokesčio bei laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 19 d. imtinai nutartyje nurodytiems atskirojo skundo dėl 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties trūkumams pašalinti, t. y. pateikti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo kopiją arba pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą pareiškėjo ir advokato; sumokėti žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus; atskirojo skundo argumentus išdėstyti glausta forma, aiškiai, konkrečiai įvardyti atskirojo skundo ir su proceso atnaujinimu susijusius reikalavimus.
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės argumentais, kad teismas netinkamai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo bei turinio, žyminio mokesčio mokėjimo klausimus.
10. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo atskirojo skundo dėl teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties.
11. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuri nustato, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Taigi, šiais pakeitimais nustatyta, kad tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose normose nurodytas išimtis.
12. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Dėl klausimo, ar minėtos naujai įsigaliojusios teisės normos taip pat mutatis mutandis taikomos ir atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui išsamiai pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017.
13. Lietuvos apeliacinis teismas minėtame procesiniame sprendime konstatavo, jog tokiu atveju būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus dėl asmens teisės kreiptis į teismą. Pagal EŽTT praktiką teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Golder v. United Kingdom, Nr. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d. sprendimas).
14. Tuo pačiu, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tokių apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus.
15. Pasisakant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi tais pačiais aukščiau išdėstytais argumentais dėl CPK normų, reglamentuojančių teisę paduoti atskirąjį skundą, aiškinimo. Tokiu būdu, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 19 d. imtinai nutartyje nurodytiems atskirojo skundo dėl 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties trūkumams pašalinti, netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę apskųsti teismo procesinį sprendimą.
16. 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas.
17. Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje teismas konstatavo, kad atskirasis skundas nevisiškai atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio (pareiškimo) trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio (pareiškimo) reikalavimo esmę ir procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas nebuvo pateiktas glausta forma, atskirojo skundo ir su proceso atnaujinimu susiję reikalavimai pateikti nepakankamai aiškiai ir konkrečiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, šiuo atveju nenustatyta, kad atskirasis skundas neatitiko procesinių dokumentų formai ir turiniui taikomų reikalavimų, kadangi pareiškimo apimties šiuo atveju negalima vertinti kaip esminio trūkumo, trukdančio pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, o pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti reikalavimai yra išdėstyti aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti glaustesnį ir aiškesnį, labiau sukonkretintą atskirąjį skundą negalima vertinti kaip pagrįsto. CPK 111-114, 306, 311, 338 straipsniai nustato kriterijus, pagal kuriuos pateikti procesiniai dokumentai įvertinami kaip atitinkantys jiems keliamus reikalavimus arba kaip pateikti nesilaikant jų turiniui bei formai keliamų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju lieka neaišku, kokiais kriterijais remdamasis pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nustatė, kad pateiktas procesinis dokumentas nevisiškai atitinka jam keliamus reikalavimus.
19. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – priimamas pareiškėjo A. C. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-4753-534/2018.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
21. Civilinė byla Nr. e2A-4753-534/2018 perduodama pirmosios instancijos teismui civilinės bylos kartu su pareiškėjo A. C. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties parengimui nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 334 straipsnio 2 dalis).

12Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 2018 m. vasario 1 d. nutarties.

14Civilinę bylą Nr. e2A-4753-534/2018 perduoti pirmosios instancijos teismui civilinės bylos kartu su pareiškėjo A. C. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties parengimui nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

15Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.