Byla e2S-1197-275/2018
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. V. C

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria nustatyti pareiškėjo pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai, civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui „Danske Bank A/S“, veikiančiam per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. V. C., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas A. C. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą ir pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2372-465/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2059-585/2014. Prašyme nurodoma, jog bankas neteisingai apskaičiavo delspinigius, o bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės normų pažeidimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. C. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. pagrįsti, kaip jo nurodomas delspinigių skaičiavimas galėtų pakeisti situacijos vertinimą nagrinėjamoje byloje, kurioje kasacinis teismas jau yra konstatavęs delspinigių sumos ne reikšmingumą, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad delspinigių skaičiavimo ir dydžio klausimai pagal pareiškėjo ieškinį buvo sprendžiami ne šioje, o kitoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją paaiškinti, kodėl pareiškėjas sužinojimo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes momentu laiko 2017 m. rugsėjo 21 d., kai jis gavo pranešimą iš banko apie sumažėjusią skolą, o ne Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kurioje sumažinti pareiškėjui skaičiuoti delspinigiai ir palūkanos, priėmimo dieną. Pareiškėjas taip pat įpareigotinas patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, nes pateiktame procesiniame dokumente atsakovu nurodomas Danske Bank A/S, o procesinio dokumento turinyje nurodomas AB Swedbank. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nepateikė įrodymų pagrindžiančių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų, nustatytų LR CPK 83 str. 3 d. egzistavimą. Dėl šios priežasties pareiškėjas įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Apeliantas A. C. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti šio ginčo bylos klausimą iš esmės bei patenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimus.
  2. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines esmines šios ginčo bylos aplinkybes, kad iš pateikto pareiškimo nėra aišku, kokią konkrečiai naujai paaiškėjusią aplinkybę jis laiko pagrindu atnaujinti procesą šioje byloje. Pažymi, kad savo procesiniuose dokumentuose tinkamai įrodė banko neteisėtus veiksmus ir jam padarytą didelę žalą, todėl pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas buvo pagrindai šio proceso atnaujinimui, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kad bankas veikė jo atžvilgiu neteisėtai ir pateikė teismams klaidinančius argumentus (įrodymus), t.y. bankas neteisėtai skaičiavo delspinigius. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 sumažino kredito sutartyje Nr. BS1133040103 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc., o 11 proc. palūkanas - iki 5 proc. Pažymi, jog bankas jo atžvilgiu veikia neteisėtai, ne pagal įstatymų reikalavimus priskaičiavo delspinigius Taip pat, jog teismas skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai įpareigojo pareiškėją patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, kadangi teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 nutarė Danske Bank A/S pakeisti jo teisių perėmėju AB Swedbank, kadangi Danske Bank A/S perleido savo reikalavimo teisę į apeliantą.
  3. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes priešingai kadangi byloje buvo sprendžiami vartotojo reikalavimai, kylantys iš vartojamosios paskolos sutarties, pareiškėjas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėjimui jo kasacinį skundą ir nereikalavo sumokėti žyminį mokestį.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išaiškino pareiškėjui, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus sprendžiamas tik sumokėjus žyminį mokestį bei išsprendus prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nes priešingai LR CPK numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turėjo teisę sustabdyti skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta iš naujo. Apelianto manymu, teismas turi atsižvelgti į tai, kad pagal LR CPK 147 str. 1 d., nepriėmus prašymo, nesprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, net ir nepareiškus ieškinio, todėl taikant įstatymo analogiją, numatytą LR CPK 147 str. 4 d., jei ieškinys (prašymas), kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitiko procesinio dokumento turiniui ar formai keliamų reikalavimų, tačiau įmokėta pusė žyminio mokesčio, teismas gali ieškovo pageidavimu svarstyti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis prašymas nagrinėtinas LR CPK 147 str. 3 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovas turi būti sumokėjęs už ieškinį (prašymą) žyminio mokesčio dalį kaip užstatą tokio prašymo nagrinėjimui, tačiau kadangi apeliantas pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostatas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, šis prašymas turėjo būti išspręstas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, t.y. įpareigojo pareiškėją pagrįsti, kaip jo nurodomas bylos atnaujinimo pagrindas (delspinigių skaičiavimas) galėtų pakeisti situacijos vertinimą nagrinėjamoje byloje; kaip jo nurodomos aplinkybės (ir kokios konkrečiai) sąlygoja proceso atnaujinimą šioje byloje; kodėl pareiškėjas sužinojimo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes momentu laiko 2017 m. rugsėjo 21 d., kai jis gavo pranešimą iš banko apie sumažėjusią skolą, o ne 2017 m. rugsėjo 7 d., kai Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, kuria sumažino kredito sutartyje skaičiuotus delspinigius ir palūkanos; pareiškėjas taip pat įpareigotinas patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis bei sumokėti žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo bei už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas (ieškovas) A. C. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu; kredito sutarties sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio; įpareigoti atsakovą atnaujinti kredito sutarties galiojimą, nekeičiant šios sutarties ankstesnių sąlygų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2372-465/2014 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą apeliacine tvarka 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-2059-585/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, remdamasis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimu metu, nurodo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, kuria teismas išnagrinėjęs ieškovo A. C. ir atsakovo AB Swedbank apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, trečiajam asmeniui G. V. C., išvadą teikiančios institucijoms Lietuvos bankui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo, apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir sumažino kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc., o 11 proc. palūkanas - iki 5 proc. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog po minėtos nutarties priėmimo, AB Swedbank perskaičiavo skolą ir ją sumažino. Pareiškėjo teigimu, ši Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 patvirtina, jog bankas prieš pareiškėją veikė nesąžiningai ir neteisėtai.

10Dėl prašyme dėl proceso atnaujinimo nustatytų trūkumų

  1. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Prašymas atnaujinti procesą yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis yra pradedama proceso atnaujinimo procedūra. Šiam procesiniam dokumentui be bendrųjų procesiniams dokumentams taikomų reikalavimų, įtvirtintų CPK 111 straipsnyje, taikomi ir specialūs reikalavimai, nustatyti CPK 369 straipsnyje.
  2. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju aktuali CPK 370 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia tokio pareiškimo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą bei nustatęs, jog pareiškėjas prašymą grindžia aplinkybe, kad bankas neteisingai apskaičiavo delspinigius, kaip pagrindą nurodydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, kuria kredito sutartimi skaičiuoti delspinigiai buvo sumažinti, skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėją pagrįsti, kaip jo nurodomas delspinigių skaičiavimas galėtų pakeisti situacijos vertinimą nagrinėjamoje byloje, taip pat įpareigojo paaiškinti, kaip nurodomos aplinkybės (ir kokios konkrečiai) sąlygoja proceso atnaujinimą šioje byloje bei patikslinti aplinkybės sužinojimo momentą.
  4. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taip pat pažymėta, kad šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 buvo nagrinėjamas ieškovo A. C. ieškinys atsakovui AB Swedbank, trečiajam asmeniui G. V. C., išvadą teikiančios institucijoms „Lietuvos bankui“, „Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai“, dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo. 2016 m. spalio 26 d. sprendimu šis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, panaikinant kredito paskolos Nr. BS1133040103 bendrosios dalies 53 p. numatytą ieškovo A. C., prievolę mokėti 11 procentų metines palūkanas nuo banko naudai išieškomos sumos (už priteistą sumą). Kaip jau minėta Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. e2A-25-590/2017), 2017-09-07 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą sumažino kredito sutartyje Nr. BS1133040103 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc. Minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje taip pat buvo nagrinėjamas pareiškėjo A. C. prašymas atnaujinti procesą. 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4753-534/2018 buvo atsisakyta atnaujinti procesą. Dėl šios nutarties pateiktas atskirasis skundas, kurio nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme paskirtas 2018 m. balandžio 5 d. (civilinė byla Nr. e2S-1427-345/2018).
  5. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 buvo nagrinėtas ieškovo A. C. ieškinys dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo. Teismas taip pat akcentuoja tai, jog prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-2372-465/2014 priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas kasacine tvarka bei atkreipia dėmesį į tai, jog delspinigių skaičiavimo ir dydžio klausimai pagal pareiškėjo ieškinį buvo sprendžiami kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016. Be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė pareiškėjui patikslinti naujai paaiškėjusios aplinkybės sužinojimo momentą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą prašymas iš esmės nenagrinėjamas ir šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Šie klausimai gali būti sprendžiami tik priėmus prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 str. 1 d.) ir jį išnagrinėjus teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.). Išanalizavus pareiškėjo prašymo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas atitinka LR CPK 369 str. keliamus reikalavimus, kadangi jame nurodytas sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; proceso atnaujinimo pagrindas (Vilniaus apygardos teismo 2017-09-07 nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017) bei motyvai; aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (diena, kai pareiškėjas gavo pranešimą iš banko apie sumažėjusią skolą); prašymą pareiškusio asmens prašymas. Taip pat prie prašymo yra pridėti pareiškėjo manymu jį pagrindžiantys įrodymai. Sutiktina, jog pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės kelis kart kartojasi, o kai kurios laikytinos perteklinėmis. Įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo turi surašyti išimtinai profesionalus teisininkas, atitinkamai tai reiškia, jog kiekvienas asmuo savo procesiniame dokumente dėsto tokius argumentus, kurie jo manymu pagrindžia jo reikalavimus bei tokia forma, kuri jo vertinimu yra teisinga. Manytina, jog tik tais atvejais, kai iš tikrųjų iš pateikto procesinio dokumento tiesiog neįmanoma suprasti nei pagrindo, nei dalyko, teismas turėtų taikyti trūkumų šalinimo institutą. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas nurodė visus aspektus, kurie turi būti nurodyti prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl jis gali būti nagrinėjamas ir vertinamas teismo, o pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjo procesinio dokumento turinį. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, dar nepriėmęs prašymo atnaujinti procesą, konstatuodamas, kad pareiškėjas nenurodė kaip delspinigių skaičiavimas galėtų pakeisti situacijos vertinimą nagrinėjamoje byloje bei, kad kasacinis teismas šioje byloje jau yra konstatavęs delspinigių sumos ne reikšmingumą sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir įpareigojęs pareiškėją papildomai paaiškinti, kodėl pareiškėjas laiko vieną datą kaip sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę momentą, o ne teismo nurodymu kitą, pažeidė CPK 370 str. reikalavimus ir dėl to negalima pripažinti, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Kadangi prašymų dėl proceso atnaujinimo, teikiamų bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, priėmimo klausimo nagrinėjimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, panaikinus skundžiamą nutartį pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 370 str. 1 d.).

11Dėl byloje dalyvaujančių asmenų patikslinimo

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat įpareigojo patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, nes pateiktame procesiniame dokumente atsakovu nurodomas Danske Bank A/S, o procesinio dokumento turinyje nurodomas AB Swedbank. Bylos duomenimis bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Sutartimi dėl verslo dalies perleidimo, sudaryta 2015-12-09, patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K., notarinio registro Nr. MK-10734, ir 2016-06-04 priėmimo-perdavimo aktu, patvirtintu Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K., notarinio registro Nr. 4500 Danske Bank A/S nuo 2016-06-04 (imtinai) perleido kredito įstaigai AB Swedbank visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias iš kredito sutarties Nr. BS1133040103, su kuria yra susijęs nagrinėjamas teisminis ginčas civilinėje byloje, sudarytos tarp Danske bank ir ieškovo A. C.. Pažymėtina tai, jog pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde byloje dalyvaujančiu asmeniu kaip teisių perėmėją nurodo AB Swedbank, tačiau pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip byloje dalyvaujantį asmenį nurodo Danske Bank A/S ir tik turinyje mini AB Swedbank. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tam, kad neklaidinti nei teismo, nei proceso dalyvių, pareiškėjas turi patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, nurodant tik AB Swedbank, kadangi Danske Bank A/S perleidęs reikalavimo teises į pareiškėją kitam bankui, byloje dalyvauti negali. Šis prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumas turi būti ištaisytas.

12Dėl mokėtino žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

  1. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnyje yra išvardinti procesiniai veiksmai, apmokestinami žyminiu mokesčiu, ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka.
  2. LR CPK 80 str. 4 d. nustato, jog už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.
  3. LR CPK 83 str. 1 d. redakcija galiojusi iki 2013-12-14 nustatė, jog vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. C. už patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2372-465/2014 (2013-10-02) sumokėjo 31,57 Eur. Už apeliacinį ir kasacinį skundus pareiškėjas nieko nemokėjo. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo dienai aktuali LR CPK 83 str. 1 d. redakcija nustato kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas tarp pareiškėjo (ieškovo), fizinio asmens, ir atsakovo, kredito įstaigos, kilęs iš sutarties, kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas vartojimo reikmėms, todėl nėra teisinio pagrindo iš pareiškėjo reikalauti žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo. Sistemiškai aiškinant proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, spręstina, kad pareiškėjas, kuris šiuo atveju laikytinas vartotoju, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat atleistas.
  4. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  5. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė LR CPK 370 str. 1 d. nuostatas, todėl skundžiama teismo procesinė nutartis naikintina ir pareiškėjo A. C. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

13Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. C. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai