Byla 2A-69-622/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinį atsakovei V. M. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo bei pagal atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos už sveikatai padarytą žalą atlyginimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, LR Sveikatos apsaugos ministerija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. M., kuriuo prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-05-27 sprendimą Nr. 56-30 „Dėl V. M. pareiškimo“ ir jame nustatytą privalomą įpareigojimą - atlyginti pareiškėjai V. M. 2000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nurodė, jog V. M. 2009-12-07 kreipėsi į Komisiją dėl Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Komisijos turima medicininė dokumentacija dėl informacijos, reikalaujančios specialių, žinių buvo pateikta vertinti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams konsultantams. Specialistų išvadoje nurodoma, jog paslaugos ligoninėje buvo suteiktos laiku ir tinkamai, tačiau taip pat nurodoma, kad rentgenologas diagnozavo ne visus lūžius, o diagnozė nustatyta nepilnai. Taip pat nurodyta, kad, esant lūžiams be poslinkio galima taikyti konservatyvų gydymą – imobilizaciją gipso tvarstyje. Kai lūžusių kaulų fragmentai buvo nedislokavę, nediagnozuoti vidinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai įtakos gydymo taktikai neturėjo. Tačiau Komisija, neatsižvelgdama į minėtas išvadas, priėmė joms prieštaraujantį sprendimą. Komisijos teigimu, žala pacientei pasireiškė tuo, kad dėl neteisėtų kaltų ligoninės medikų veikų gydymas pagal pareiškėjos klinikinę būklę buvo pradėtas tik kitoje gydymo įstaigoje. Minėtas teiginys yra visiškai neteisingas. Jei ir būtų buvę pastebėti lūžiai pirminės apžiūros metu, operacinis gydymas nebūtų skiriamas, kadangi lūžis buvo be dislokacijos. Teigia, jog net ir pastebėjus visus tris lūžius pirminės apžiūros metu, vis tiek būtų reikėję dėti gipso longetę ir paskirti rentgenologinę kontrolę po 10 - 12 dienų, o iš karto atlikti chirurginę operaciją nebūtų įmanoma, kadangi tik atslūgus patinimams ir praėjus tam tikram laikui galima įžiūrėti lūžių linijos rezorbcijas ir atlikti operaciją, kas ir buvo padaryta. Mano, jog ligoninėje taikyta gydymo taktika neturėjo neigiamos įtakos pacientės sveikatos būklei ir neprailgino gydymo bei gijimo laikotarpio. Jokia kita taktika V. M. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje negalėjo būti taikoma, kadangi lūžis buvo be dislokacijos. Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad blauzdikaulio vidinės kulkšnies ir užpakalinio krašto lūžimai galėjo būti įtarti, ligoninėje vertinant ir tinkamai aprašant rentgenogramas, padarytas 2009-01-19. Pažymi, jog Inspekcijos specialistai nustatė, kad šie lūžiai rentgenogramose „aiškiai nestebimi“. Nei vienas specialistas nenurodė, kad lūžiai aiškiai matomi ir, kad radiologas jų neįvertino. Teigia, jog lūžių linijos išryškėja tik praėjus tam tikram laiko tarpui, dėl šios priežasties ir buvo pacientei paskirta kontrolinė rentgenograma. Aplinkybė, kad kitoje gydymo įstaigoje 2009-01-29 buvo taikytas chirurginis gydymas ir pareiškėjos būklė ėmė gerėti, neįrodo, jog gydymo taktika VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo netinkama. Mano, kad šiuo atveju VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai elgėsi teisėtai ir jų kaltės nėra, t.y. medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl ne nuo gydytojų priklausančių aplinkybių, visų lūžių nebuvo įmanoma pastebėti. Pažymi, jog gydytojai atliko visus veiksmus, kurie buvo būtini ir atitiko pacientės diagnozę. Nesutinka, kad pacientė tik dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų veiksmų patyrė fizinį skausmą, stresą ir dėl medikų kaltės negalėjo pasveikti ir dirbti. Dėl patirtos traumos ji patyrė šiuos išgyvenimus ir nepatogumus, gydytojų veiksmai nepablogino ir nepakenkė jos sveikatai.

4Atsakovė V. M. pateikė priešieškinį ieškovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos už sveikatai padarytą žalą atlyginimo, kuriuo prašė jos naudai priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog dėl neatsakingų ir nekvalifikuotų VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus gydytojų veiksmų, 2009-01-29 - 2009-01-31 diagnozavus jai abiejų kulkšnių lūžimą su dislokacija ir šokikaulio išnirimu, buvo stacionarizuota kitoje gydymo įstaigoje - VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje. Inspekcija Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje pažymėjo, kad atvykus į VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninę, jos čiurna buvo patinusi, pulpuojant skausminga, buvo patologinis judrumas, judesiai riboti, skausmingi, rentgenologiškai - abiejų kulkšnių lūžis su dislokacija, dėl to buvo atlikta operacija – išorinės kulkšnies osteosintezė plokštele ir sraigtais, vidinės - Kiršnerio viela ir sraigtu. Ir tik po chirurginio gydymo jos koja pradėjo sveikti. Mano, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus gydytojai R. S. ir M. L. nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliko profesinę pareigą, neužtikrino maksimalaus atidumo, atsargumo jos atžvilgiu, o tai lėmė žalos jos sveikatai atsiradimą. Atsižvelgiant į valstybinių institucijų nustatytas aplinkybes, patyrė nuolatinį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl darytina išvada, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama įstatyme nustatyta tvarka. Jos sveikata ypač pašlijo sužinojus, kad koja yra lūžusi trijose vietose ir jos gydymui reikalinga operacija. Patyrė emocinį stresą ir pergyvenimus dėl būsimos operacijos. Jai suteikta pirmoji pagalba tik pablogino traumuotos kojos būklę, tapo papildomo kojos skausmo priežastimi bei neišvengiamai prailgino kojos gijimą. Toks poveikis buvo akivaizdžiai nenaudingas sveikatai. Ilgą laiką patyrė nepatogumus, negalėjo vaikščioti ir privalėjo gulėti lovoje, buvo priversta nuolat vartoti skausmą malšinančius vaistus. Dėl fizinio skausmo bei stresinės būsenos nebuvo pajėgi pasirūpinti savimi, buvo reikalinga nepilnametės dukters bei kaimynių pagalba. Dėl netinkamai suteiktos medicinos pagalbos neigiamus kairės kojos sužalojimo padarinius jaučia iki šiol, stovimo darbo nebegali dirbti, ją lydi nerimas, baimė dėl sveikatos ateityje, be to, patyrė skausmą, išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-02 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Panaikino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-05-27 sprendimą Nr. 56-30 „Dėl V. M. pareiškimo“. Priešieškinį atmetė ir priteisti iš atsakovės V. M. ieškovui VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninei 120 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ištyręs bylos įrodymus teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, būtinos medicinos įstaigos civilinei atsakomybei, t.y. nenustatyta ieškovės kaltė, priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės įrodinėjamų neigiamų pasekmių, atmestinas atsakovės V. M. priešieškinis dėl neturtinės žalos priteisimo. Nenustatęs civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, teismas nurodė, jog Komisijos 2010-05-27 sprendimas Nr. 56-30 ir sprendime numatytas įpareigojimas VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei atlyginti V. M. 2000 Lt neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

6Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72012-07-02 sprendimą, priimti naują sprendimą – jos priešieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos neteisingo sprendimo priėmimui, nes netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Medicinos įstaigos darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas), pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimas yra įrodyti tiek rašytiniais bylos įrodymais, tiek ir medicinos specialisto ortopedo prof. N. P. 2009-06-25 padarytomis išvadomis apie tai, kad apeliantės diagnozė buvo nustatyta neteisingai. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad gydymo paslaugos buvo suteiktos tinkamai, dėl neteisingos pirminės diagnozės buvo pasirinktas netinkamas gydymo būdas. Žalos padarymo faktą patvirtina jai išduoti dokumentai – darbingumo lygio pažyma, neįgalumą patvirtinantis pažymėjimas. Dėl neteisingos diagnozės nustatymo medikų pasirinktas gydymo būdas taip pat negali būti laikomas teisingu. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė neįrodė, kad ji būtų patyrusi tokias pačias pasekmes (nedarbingumo sumažėjimą) ir tuo atveju, jei jai iš karto būtų buvusi atlikta chirurginė operacija teisingo ligos diagnozės nustatymo atveju.

8Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimą palikti nepakeistą.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar tinkamai atsakovei V. M. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir ar dėl šių paslaugų teikimo atsakovei V. M. buvo padaryta neturtinė žala.

11Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų I. J., M. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, tretieji asmenys N. B. teisių perėmėja L. B., J. L. M., dėl žalos atlyginimo , bylos Nr. 3K-3-59/2010).

12Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra suprantama kaip dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų į tiek turtines, tiek ir neturtines vertybes, asmens patirti išgyvenimai, skausmas, fizinės ir dvasinės kančios ir kiti negatyvūs neturtinio pobūdžio pokyčiai, neturintys tikslaus materialaus įvertinimo. Neturtinės žalos kompensavimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas ir nepriklauso nuo turtinės žalos buvimo ar nebuvimo. Todėl tam, kad būtų galima kompensuoti neturtinę žalą, reikalinga konstatuoti visas jau minėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Vien tik atitinkamos teisės pažeidimas savaime nereiškia neturtinės žalos padarymo. Nesant įstatyme įtvirtintos neturtinės žalos prezumpcijos, kompensacija už neturtinę žalą gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai yra nustatytas bei įrodytas tokios žalos buvimo faktas, o įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui.

13Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

14Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto. Apeliaciniame skunde minimi įrodymai (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-05-29 išduota darbingumo lygio pažyma ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus išduotas neįgalumą patvirtinantis pažymėjimas) patvirtina apeliantės sveikatos būklę, kuri yra jos patirtos traumos, o ne netinkamo gydymo padarinys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-10-06 ekspertizės akte Nr. EDG 10(107)/12(01) yra nurodyta, kad esant čiurnos traumai, pasireiškusiai įstrižu šeivikaulio lūžiu be dislokacijos ir įtariant blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį, pacientei galėjo būti siūlomas tiek konservatyvus, tiek operacinis gydymas. Specialioje literatūroje nėra duomenų, pagrįstai įrodančių, kad gydant nedislokuotus čiurnos lūžimus operaciniu būdu gaunami geresni ilgalaikiai funkciniai rezultatai. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde yra teigiama, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pasirinktas gydymo būdas negali būti laikomas teisingu. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės taikyta gydymo taktika pakenkė V. M. sveikatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, nepaisant to, jog pradinė atsakovės diagnozė nebuvo visiškai tiksli, atsakovės sveikatos būklė nėra VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninės darbuotojų (gydytojų) veiksmų pasekmė, t.y. nėra įrodytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto aplinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai