Byla e2A-2409-896/2017
Dėl negrąžinto kredito, nuostolių, metinių palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovei S. D. dėl negrąžinto kredito, nuostolių, metinių palūkanų priteisimo.

3Teisėjas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2 283,84 Eur negrąžintą kreditą, 1 712,78 Eur nesumokėtą kredito kainą, 575,53 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 103,00 Eur žyminio mokesčio.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės S. D. ieškovei UAB „Moment Credit“ 2 283,84 Eur negrąžintą kreditą, 1 712,78 Eur nesumokėtą kredito kainą, 205,54 Eur nuostolių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šalys 2009 m. rugsėjo 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią 2013 m. sausio 17 d. ieškovė atsakovei suteikė 2 316,96 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. sausio 17 d. suteiktą kreditą bei sumokėti kredito kainą. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolinga ieškovei 2 283,84 Eur negrąžinto kredito ir 1 712,78 Eur nesumokėtos kredito kainos. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 p. įsipareigojo už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos mokėti ieškovei 1 proc. dydžio delspinigius. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 0,14 proc. dydžio delspinigius už 180 d. laikotarpį iki ieškinio surašymo dienos, kas sudaro 575,53 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 205,54 Eur nuostolių (netesybų) už 180 dienų, kadangi pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

8Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Moment Credit“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių dalį dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimą ir papildomai priteisti 369,99 Eur nuostolių ir 8,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

106.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius, bet ne netesybas. Specialiųjų kredito sutarties sąlygų 2 p. numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovei teks atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, nuostoliai bus skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose. Atsakovė, patvirtinusi 2013 m. sausio 17 d. specialiąsias kredito sutarties sąlygas, taip pat patvirtino ir naują bendrųjų kredito sutarties sąlygų redakciją (specialiųjų sąlygų 2 lapas). Bendrųjų sąlygų 9.2. p. numatyta, kad jeigu Klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, Klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Jei Klientas praleido terminą mokėti įmoką ne daugiau kaip 4 (keturias) dienas, jis atleidžiamas nuo prievolės mokėti nuostolius. Iš šių nuostatų akivaizdu, jog ieškovė skaičiavo ir reikalavo mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų.

116.2. Pagal įstatymą kompensacinių palūkanų numatymas neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas naudojimosi pinigais laikotarpiu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką, jeigu skolininkas laiku negrąžina paskolos, kreditorius turi teisę be atlyginimo už tolesnį naudojimąsi pinigais papildomai reikalauti kompensacinių palūkanų.

126.3. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Teisėjas

konstatuoja:

13Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ginčas kilo dėl tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal šalių sudarytos Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punktą atsakovė įsipareigojo už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos mokėti ieškovei 1 proc. dydžio delspinigius, t. y. sutartimi šalys susidarė dėl delspinigių dydžio atsakovei praleidus terminą grąžinti kreditą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punktą buvo susitarta dėl delspinigių bei įvertinęs jų dydį, sprendė, kad delspinigių dydis viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus 0,05 proc., todėl delspinigius sumažino, priteisė ieškovei 205,54 Eur delspinigių (nuostolių). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo Kredito sutarties sąlygų 9.2 punkto aiškinimu ir teigia, kad Kredito sutartimi šalys sutarė dėl nuostolių, o būtent dėl pelno palūkanų mokėjimo pagal 2013 m. sausio 17 d. specialiųjų kredito sutarties sąlygų 2 punktą.

15Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų aiškinimo Byloje yra pateikta šalių pasirašyta Kredito sutartis Nr. ( - ), kurios sudarymo data nurodyta 2009 m. rugsėjo 5 d., ir kurios bendrųjų sąlygų 9.2 punkte numatyta kliento (atsakovės) atsakomybė už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos mokėti ieškovei 1 proc. dydžio delspinigius. Taip pat yra pateiktos 2013 m. sausio 17 d. šalių pasirašytos Kredito sutarties Nr. ( - ) specialiosios sąlygos, kurių 1 punkte šalys susitarė dėl kredito dydžio ir grąžinimo terminų, o 2 punkte dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, t. y., kad „pavėluoto mokėjimo atveju Jums teks atlyginti Bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta Kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą šiose specialiose sąlygose“. 2013 m. sausio 17 d. pasirašytų Bendrųjų kredito sutarties sąlygų 9.2. punkte numatyta atsakomybė – „jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, Klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju turėjo būti vertinamos 2013 m. sausio 17 d. šalių pasirašytos Kredito sutarties Nr. ( - ) specialiosios sąlygos, iš kurių aiškiai matyti, kad atsakovei kreditas buvo suteiktas 2013 m. sausio 17 d., šalys susitarė dėl kredito dydžio, kredito kainos, palūkanų, grąžinimo termino. Iš 2 punkto (Kredito sutarties Nr. ( - ) specialiosios sąlygos) ir 9.2. punkto (Bendrosios kredito sutarties sąlygos) matyti, kad už pavėluotą įmokų mokėjimą atsakovė įsipareigojo mokėti nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, kurie apskaičiuojami už termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiose sąlygose. Specialiųjų sąlygų bendra kredito kainos metinė norma yra 51,22 proc., todėl vienos dienos – 0,14 proc. (51,22/365). Ieškovė būtent ir prašė teismo priteisti iš atsakovės nuostolius 0,14 proc. nuo 2 283,84 Eur negrąžinto kredito už 180 dienų, kas sudaro 575,53 Eur. Šie ieškovės nuostoliai yra laikytini pelno palūkanomis, kadangi mokami už naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi (Kredito sutarties Nr. ( - ) specialiųjų sąlygų 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys už laiku negrąžintą kreditą buvo susitariusios dėl delspinigių.

16Dėl pelno palūkanų mažinimo Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, yra išaiškinęs, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Vartojimo kredito įstatyme (nuo 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nutarties 18 punkte nurodytų įstatymo nuostatų redakcija kredito sutarties sudarymo metu negaliojo, jose nustatytų palūkanų dydis laikytinas orientaciniu vertinant ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susitarė dėl 51,22 proc. bendros kredito kainos metinės normos, kuri neviršija Vartojimo kredito įstatyme numatyto 75 proc. dydžio. Tačiau bendra vartojimo kredito kaina, nagrinėjamuoju atveju, sudarytų kredito kainos 1 793,83 Eur (6 193,72 Lt) ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių 575,53 Eur sumą, t. y. 2 369,36 Eur (1 793,83+575,53), kuri 52,40 Eur viršija bendrą vartojimo kredito sumą 2 316,96 Eur (8 000 Lt), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Ieškovė prašė teismo priteisti 575,53 Eur nuostolių (pelno palūkanų), tačiau konstatavus, jog bendra vartojimo kredito kaina viršija bendrą vartojimo sumą 52,40 Eur, ieškovei priteistina 523,13 Eur nuostolių (pelno palūkanų). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo Sutarties sąlygų aiškinimo bei materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą, taikymo, yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priteisiant iš atsakovės ieškovei 523,13 Eur nuostolių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis), kitas sprendimo dalis paliekant nepakeistas.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus 91 proc. ((523,13*100)/575,53), iš atsakovės ieškovei priteistinas 13,65 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Taip pat keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 99 proc. ((4519,75*100)/4572,15), iš atsakovės ieškovei priteistina 102 Eur ((103*99)/100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą už akių pakeisti.

20Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515, iš atsakovės S. D., asmens kodas ( - ), 523,13 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus ir 13 centų) nuostolių ir 102 Eur (vieną šimtą du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

21Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

22Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515, iš atsakovės S. D., asmens kodas ( - ), 13,65 Eur (trylika eurų 65 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjas... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu už... 8. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Moment Credit“ apeliaciniu skundu prašo... 10. 6.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovė ieškiniu... 11. 6.2. Pagal įstatymą kompensacinių palūkanų numatymas neatleidžia... 12. 6.3. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis... 13. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 15. Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų aiškinimo Byloje yra pateikta... 16. Dėl pelno palūkanų mažinimo Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus 91... 18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 19. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą už... 20. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio... 21. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 22. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio... 23. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....