Byla e2-792-639/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. Ž. ir VĮ "Kretingos miškų urėdija"

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Deimantei Žylienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovės atstovei advokatei Linai Šimei, trečiųjų asmenų atstovams L. Ž. ir advokatui G. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB "Krantona" ieškinį atsakovei Neringos miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. Ž. ir VĮ "Kretingos miškų urėdija" ir

2Teismas

Nustatė

3Ieškovės reikalavimų santrauka

  1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės Neringos miesto
savivaldybės 2 783 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-04-03 Preiloje, Preilos gatvėje ties 65 ir 67 namais apie 15 val. įvyko eismo įvykis. Į važiuojamąją kelio dalį palinkęs medis kliudė UAB „Krantona“ vežamą konteinerį – biuro namelį Flexi, priklausantį UAB CRAMO, kuris po atsitrenkimo į minėtą medį buvo nepataisomai sugadintas, krisdamas apgadino kitoje kelio pusėje stovėjusį lengvąjį automobilį Volvo V50, valst. Nr. ( - ). Apgadintos transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. ( - ), savininkas ir ieškovui priklausančią transporto priemonę, t. y. sunkvežimį Volvo, valst. Nr. ( - ) vairavęs asmuo užpildė eismo įvykio deklaraciją. Tokiu būdu buvo išspręstas transporto priemonei Volvo V50, valst. Nr. ( - ), dėl eismo įvykio padarytos žalos klausimas. Tačiau liko nepataisomai sugadintas UAB „Krantona“ iš UAB „CRAMO nuomotas konteineris Flexi. Dėl sugadinto konteinerio atsiradusius nuostolius (2 783 Eur), tai yra konteinerio kainą, pagal 2017-04-30 UAB CRAMO išrašytą PVM sąskaitą faktūrą CRA Nr. 77039717, atlygino UAB „Krantona“. Iš karto po eismo įvykio buvo iškviesta policija. Pareigūnai fotografavo įvykio vietą, fiksavo į važiuojamąją kelio dalį išsikišusį medį, į kurį atsitrenkus vežamam konteineriui, kilo eismo įvykis. Papildomai raštu kitą dieną po eismo įvykio, tai yra 2017-04-04 d., buvo kreiptasi į Neringos policiją, kad ji išsiaiškintų eismo įvykio aplinkybes, tačiau policija apsiribojo 2017-04-05 atsakymu, jog eismo įvykio dalyviai, tai yra abiejų nukentėjusių transporto priemonių valdytojai, užpildė eismo įvykio deklaraciją, todėl pagrindo administraciniai bylai nėra.
  1. Ieškovas 2017-05-29 pateikė pretenziją atsakovui Neringos miesto savivaldybei taip pat
spėjamam asmeniui, privalančiam užtikrinti tinkamą kelių eksploataciją – VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, dėl žalos atlyginimo. Tačiau VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017-05-31 rašte nurodė, jog Preilos gyvenvietėje Preilos gatvės įmonė neprižiūri. Neringos savivaldybės administracija 2017-06-09 raštu paprašė pateikti pretenzijoje minimos transporto priemonės, kuria buvo vežamas krovinys, registracijos pažymėjimo kopiją bei vežto krovinio aukščio/pločio/ilgio parametrus. Ieškovas 2017-07-18 raštu prašomus duomenis pateikė. 2017-08-08 raštu Neringos savivaldybės administracija ieškovo pretenziją atmetė nurodydama, kad pateiktos transporto priemonės bei ja vežto krovinio aukščio/pločio/ilgio parametrai neprieštarauja Neringos savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimu Nr. T1-248 patvirtinto Leidimų važiuoti Neringos savivaldybės vietinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą vietinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo nuostatoms. Nepaisant to, atsakovė nurodė, jog jos savivaldybės administracijos nuomonė dėl eismo įvykio aplinkybių sutampa su Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato pozicija, t. y. jog pretenzijoje minimas eismo įvykis įvyko dėl krovinį vežusio vairuotojo veiksmų. Papildomai atsakovas nurodė, jog žemės sklypas, kurio teritorijoje auga pretenzijoje minimas medis, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypas patikėjimo teise perduotas Valstybės įmonei Kretingos miškų urėdija. Atsakovė pažymėjo, jog šis raštas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių nesukelia.
  1. Nurodė, kad pagal CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar
kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). LR Kelių įstatymo 4 str. 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Preilos gatvės savininkas yra Neringos savivaldybė. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 dalyje nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

4Atsakovės atsikirtimų į ieškinio reikalavimų santrauka

54. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad minimas eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, o dėl krovinį vežusio vairuotojo veiksmų. Eismo įvykio metu buvo palankios eismo sąlygos – šviesusis paros metas (15 val.), saulėta, sausa kelio danga. Ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, nėra lankstų ar posūkių, priešingai – kelias yra tiesės formos. Medis, kuris yra dešinėje kelio pusėje ir kurį kliudė ieškovo vežamas krovinys, yra matomas iš pakankamai didelio atstumo, todėl vairuotojas turėjo pasirinkti saugų greitį, kad neužkliūtų už valstybinės reikšmės miškų plotuose augančio medžio. Taigi atsakovas laikosi pozicijos, kad eismo įvykis kilo dėl transporto priemonės vairavusio vairuotojo (galimai ieškovo darbuotojo) kaltės, šiam pažeidus saugaus eismo reikalavimus. Pažymėjo, kad eismo įvykius tiriantys Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ne kartą pateikė būtent tokią išvadą. Be to krovinį vežęs vairuotojas, užpildydamas eismo įvykio deklaraciją, aiškiai ir nedviprasmiškai prisiėmė atsakomybę už kilusį eismo įvykį. Teigė, kad ieškinyje nepagrįstai stengiama atriboti dvejopas pasekmes, kurios atsirado dėl tos pačios priežasties – krovinio atsitrenkimo į medį. Po kontakto su medžiu krisdamas krovinys tiek apgadino kelyje stovėjusį lengvąjį automobilį Volvo V50, tiek pats buvo sugadintas. Taigi viena priežastis – krovinio ir medžio kontaktas – sukėlė dvejopo pobūdžio pasekmes – pasekmes svetimam turtui ir pasekmes pačiam ieškovo vežtam kroviniui. Taigi ieškinyje nėra logikos, kadangi prisiimdamas atsakomybę už lengvojo automobilio apgadinimą (ką padarė ieškovo darbuotojas), ieškovas pripažino savo (savo darbuotojo) neteisėtus veiksmus, kaip priežastį žalai atsirasti. Pagal elementarius logikos dėsnius, dėl to paties įvykio negalima būti ir kaltam, ir nekaltam.

65. Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; o ( - ) punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Ieškovo sunkvežimį vairavęs vairuotojas A. Ž. nesilaikė nurodytų KET punkto reikalavimų.

76. Tretysis asmuo A. Ž.. Ieškovo sunkvežimį vairavęs vairuotojas į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, įvertinus tai byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

87. Trečio asmens VĮ "Kretingos miškų urėdija" atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės pakartodamas atsakovo atsikirtimų argumentus.

9Teismas

konstatuoja:

10TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO ARGUMENTAI

118. Šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. apie 15 val. Preiloje, Preilos gatvėje ties 65 ir 67 namais, ieškovės UAB „Krantona“ vairuotojas veždamas krovinį (konteinerį – biuro namelį Flexi), kliudė į važiuojamąją kelio dalį palinkusi medį. Po atsitrenkimo į minėtą medį minėtas krovinys buvo nepataisomai sugadintas, be to krisdamas krovinis apgadino kitoje kelio pusėje stovėjusį lengvąjį automobilį Volvo V50, valst. Nr. ( - ) (Tomas I / puslapis 18, 22 -24).

129. Nustatyta, kad apgadintos transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. ( - ), savininkas ir ieškovui priklausančią transporto priemonę, t. y. sunkvežimį Volvo, valst. Nr. ( - ) vairavęs asmuo užpildė eismo įvykio deklaraciją ( Tomas I / puslapis 30). Tokiu būdu buvo išspręstas transporto priemonei Volvo V50, valst. Nr. ( - ), dėl eismo įvykio padarytos žalos klausimas. Tačiau liko nepataisomai sugadintas UAB „Krantona“ iš UAB „CRAMO nuomotas konteineris Flexi. Dėl sugadinto konteinerio atsiradusius nuostolius (2 783 Eur), tai yra konteinerio kainą, pagal 2017-04-30 UAB CRAMO išrašytą PVM sąskaitą faktūrą CRA Nr. 77039717, atlygino UAB „Krantona“. Ieškovė prašo minėtus nuostolius priteisti iš atsakovės, kaip kelio savininkės, kadangi pastaroji privalėjo užtikrinti tinkamą kelio priežiūrą, šalinti kliūtys, trukdančios eismui ar keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos.

1310. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 dalyje nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

1411. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. Nr. e3K-7-105-687/2016 išaiškino, jog valstybė (savivaldybė), prižiūrėdama sau priklausančius statinius, veikia privatinės teisės sferoje kaip turto savininkas (valdytojas), todėl atsako už to turto padarytą žalą kaip ir bet kuris kitas savininkas, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį.

1512. Žalos padarymas dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nepatenka į CK 6.271 str. taikymo sritį, kai valstybė veikia viešojo administravimo srityje. Įstatyme nėra įtvirtinta už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą specialių valstybės ar savivaldybės atsakomybės taisyklių, todėl tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė, atsakomybė jai turi būti taikoma CK 6.266 str. pagrindu. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

1613. Šioje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl to, kad šalia kelio ilgą laiką stovį (stovėjo) medis kurio kamienas užaugo palinkęs į važiuojamąją kelio dalį, tokiu būdu sudarydamas kliūtį, vežamiems kroviniams.

1714. Kaip minėta šio sprendimo 10 punkte teisės aktai nustato, kelio savininkas (šiuo atveju atsakovė) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus ir užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos.

1815. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtino Kelių priežiūros tvarkos aprašą. Pagal minėto aprašo 4.3 punktą Kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui.

1916. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtino Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, kurio 115 punktas nustatė, kad ženklas Nr. 316 „Ribotas aukštis“ turi būti įrengiamas prieš kelio statinius (viadukus, tunelius ir pan.), elektros, telefono linijas ir pan., kurių aukštis nuo kelio dangos paviršiaus iki apatinio kelio statinio krašto (elektros, telefono laidų) yra mažesnis nei 5 m. Ženkle nurodomas aukštis turi būti 0,2 m mažesnis už faktinį aukštį. Taisyklių 115.1. punktas nustatė, kad ženklas Nr. 316 įrengiamas ir su papildomomis lentelėmis naudojamas taip pat kaip ir ženklas Nr. 302.

2017. Pažymėtina, kad atsakovė 2017-08-08 raštu pripažino, kad ieškovės vežto krovinio aukščio/pločio/ilgio parametrai neprieštarauja Neringos savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimu Nr. T1-248 patvirtinto Leidimų važiuoti Neringos savivaldybės vietinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą vietinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo nuostatoms (Tomas I / puslapis 32).

2118. Taigi atsakovė (kaip kelio savininkė) neužtikrino, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus, t.y neužtikrino, kad nedelsiant būtų pašalinta kliūtis, trukdanti eismui ir kelianti pavojų, o taip pat neužtikrino, kad šioje pavojingoje vietoje būtų įrengta atitinkama techninė eismo organizavimo priemonė, pavyzdžiui pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Ribotas aukštis“. Teismų praktikoje taikant deliktinę atsakomybę įsigalėjęs toks kaltės supratimas, jog išvadą daroma, jog asmuo kaltas, jei jis nevykdė įstatymo reikalavimo, nepadarė taip, kaip nurodo elgtis nutarimas, instrukcija, taisyklės ar kitas teisinis aktas. Tai reiškia, kad teismas konstatavęs konkrečios teisės normos pažeidimą, turi pakankamą pagrindą pripažinti atsakovo kaltę ir priteisti žalą.

2219. Kita vertus, teismo nuomone, šis žalos padarymo atvejis, teismo vertinimu aktualus tuo, kad žalos atsiradimui turi įtakos ir paties ieškovo darbuotojo (šios bylos trečiojo asmens A. Ž., ieškovo sunkvežimį vairavusio vairuotojo) veiksmai (neveikimas). Abi šalys savivaldybė ir ieškovo vairuotojas veikia savarankiškai, o santykiai dėl žalos padarymo atsirado iš savivaldybės minėto neveikimo (žr. sprendimo 10,18 punktus) ir ieškovo vairuotojo Kelių eismo taisyklių 128 punkto nesilaikymo, nustatančio, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to ( - ) punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

2320. Teismo vertinimu ieškovo sunkvežimį vairavęs profesionalus vairuotojas A. Ž. nesilaikė nurodytų KET punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad įvykis įvyko šviesų paros metų, t.y. 15 val., buvo saulėta, sausa kelio danga. Kelias lygus, taigi vairuotojas turėjo pastebėti kliūtį, ją apvažiuoti ir pan. Ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, nėra lankstų ar posūkių, priešingai – kelias yra tiesės formos.

2421. Teismas kartu pastebi, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl žalos atlyginimo tais atvejais, kai asmeniui nebuvo taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė nesant nusikaltimo ar nusižengimo sudėties, išaiškinama, kad kaltės samprata taikant administracinę, baudžiamąją ar kitą asmeniui (individui) nubausti, pataisyti ir perauklėti nukreiptą atsakomybę, yra kitokia, nei taikant civilinę atsakomybę. Tik civilinėje byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo gali būti sprendžiama, ar yra asmens kaltė, kuri laikoma atsakomybės pagrindu civilinės teisės prasme. Jeigu asmeniui netaikyta administracinė atsakomybė už eismo įvykį, nurodant, kad nėra jo kaltės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai nereiškia, kad nėra jo kaltės dėl žalos padarymo įvykus tam eismo įvykiui. Jeigu teismo nuosprendyje yra konstatuojama, kad nėra asmens kaltės dėl nusikalstamų veiksmų, kuriuos jis atliko, tai nereiškia, kad nėra ir jo kaltės civilinės atsakomybės prasme. Turi būti vadovaujamasi nuostata, kad taikant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę buvo vadovaujamasi tose teisės šakose priimta kaltės samprata, bet ne svarstoma dėl asmens veiksmų civilinių teisinių pasekmių. Šioms pasekmėms teisiškai įvertinti ir asmens atsakomybei nustatyti taikytina kaltė kitu aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 11 punkte yra pasakyta, kad asmens kaltė dėl padarytos žalos yra nustatinėjama civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo neatsižvelgiant į tai buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė.

2522. Tokiu būdu konstatavus abiejų šalių kaltę, dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, teismas konstatuoja mišrią kaltę ( CK 6.282 str.). CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio mišrios kaltės institutą taikant deliktinę atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nors CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui. Tačiau bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimą esant visoms kreditoriaus kaltės formoms.

2623. Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui.

2724. Taigi nustatyta, kad atsakovės elgesys (neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis ieškovės nurodyto dydžio nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje S.R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010).

2825. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog atsakovės kaltė yra tik dalinė ir nustačius ieškovės darbuotojo nepakankamą rūpestingumą atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės priteistina 75 procentų ieškovei atsiradusios žalos, t.y. 2087,25 Eur (2783,00 Eur x 75 %). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

2926. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl 2783,00 Eur žalos dydžio. Teismo vertinimu nurodytas žalos padarymo faktas ir jo dydis yra įrodytas byloje pateiktais dokumentais ( CPK 178, 185 str.). (Tomas I / puslapis 20-21).

3027. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Įvertinus tai iš atsakovo ieškovui nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

3228. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įvertinus tai, kad teismas patenkino 75 procentų ieškovės ieškinio dalies ir atitinkamai atmetė 25 procentų dalį. Ieškovei priteistina 75 procentai bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei 25 procentai bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 63,00 Eur. žyminį mokestį ir patyrė 900,00 Eur. teisinės advokato pagalbos išlaidų, iš viso 963,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai ieškovei iš atsakovės priteistina 75 proc. nurodytų išlaidų t.y. 722,25 Eur. Atsakovė patyrė 596,23 Eur. bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai atsakovei iš ieškovės priteistina 25 procentai bylinėjimosi išlaidų t.y. 149,05 Eur. Padarius tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 573,20 Eur. bylinėjimosi išlaidų (722,25 Eur - 149,05 Eur. = 573,20 Eur.).

33Vadovaujantis LR CPK 269, 270, 272 str., teismas

Nutarė

34ieškinį tenkinti iš dalies.

35Priteisti iš atsakovės Neringos miesto savivaldybės 2087,25 Eur. turtinės žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 2087,25 Eur. priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme 2017-09-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 573,20 Eur. bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Krantona“ naudai.

36Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. Teismas... 3. Ieškovės reikalavimų santrauka
  1. ieškovė kreipėsi į... 4. Atsakovės atsikirtimų į ieškinio reikalavimų santrauka ... 5. 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimą ir teismo posėdžio... 6. 5. Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 128 punktas nustato,... 7. 6. Tretysis asmuo A. Ž.. Ieškovo sunkvežimį vairavęs vairuotojas į teismo... 8. 7. Trečio asmens VĮ "Kretingos miškų urėdija" atstovas su ieškiniu... 9. Teismas... 10. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO ARGUMENTAI... 11. 8. Šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais bylos dokumentais... 12. 9. Nustatyta, kad apgadintos transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. ( - ),... 13. 10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7... 14. 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 15. 12. Žalos padarymas dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 16. 13. Šioje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl to, kad šalia kelio ilgą... 17. 14. Kaip minėta šio sprendimo 10 punkte teisės aktai nustato, kelio... 18. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155... 19. 16. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2012 m. sausio 31 d. įsakymu... 20. 17. Pažymėtina, kad atsakovė 2017-08-08 raštu pripažino, kad ieškovės... 21. 18. Taigi atsakovė (kaip kelio savininkė) neužtikrino, kad kelias būtų... 22. 19. Kita vertus, teismo nuomone, šis žalos padarymo atvejis, teismo vertinimu... 23. 20. Teismo vertinimu ieškovo sunkvežimį vairavęs profesionalus vairuotojas... 24. 21. Teismas kartu pastebi, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl žalos... 25. 22. Tokiu būdu konstatavus abiejų šalių kaltę, dėl atsiradusių neigiamų... 26. 23. Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas,... 27. 24. Taigi nustatyta, kad atsakovės elgesys (neveikimas) nėra vienintelė... 28. 25. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog atsakovės kaltė yra tik dalinė ir... 29. 26. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl 2783,00 Eur žalos dydžio.... 30. 27. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 32. 28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 33. Vadovaujantis LR CPK 269, 270, 272 str., teismas... 34. ieškinį tenkinti iš dalies.... 35. Priteisti iš atsakovės Neringos miesto savivaldybės 2087,25 Eur. turtinės... 36. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 37. Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...