Byla I-1811-815/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. gruodžio 15 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – po 80 Eur už kiekvieną netinkamo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) parą (b. l. 1–2).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. laikytas Lukiškių TI-K netinkamomis, kankinimo sąlygomis, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), jos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, kamerose, kuriose buvo apgyvendintas, nebuvo užtikrintas pakankamas plotas asmeniui, t. y. 3,6 m2, nes kamerų plotas – apie 7,38 m2, o joje buvo apgyvendinti 3–4 asmenys, be to, kameroje įrengta: 4 miegamosios vietos, užimančios apie 3,9 m2 kameros ploto, stalas, užimantis apie 0,6 m2, prie jo pritvirtintos taburetės, jų užimamas plotas – po 0,3 m2, sanitarinis mazgas su praustuve užima dar 0,8 m2 ploto. Kamerose stalai įrengti 2 asmenims, todėl pareiškėjui maitinimų metu tekdavo valgyti atsistojus, maistą su indais pasidėjus ant patalynės, kartais ant nuosavos patalynės išpildavo sriubos ar arbatos, o jeigu norėdavo pavalgyti, turėdavo laukti, kol pavalgys kiti kameroje apgyvendinti asmenys., taigi, dažnai tekdavo valgyti atšalusį maistą.

72.2. Pareiškėjui didelį diskomfortą sukėlė tai, jog sanitarinis mazgas įrengtas prie pat įėjimo į kamerą durų, o tarp personalo daug moterų, tad norėdamas, kad netyčia jo neužkluptų, jis sanitariniu mazgu naudodavosi tik vėlai vakare, nes vakarais pareigūnai kameros durų nedarinėja, rečiau stebi pro duryse įrengtus stebėjimo langelius. Tokia padėtis žemino pareiškėjo garbę ir orumą. Be to, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atitvertas tik menka sienele, o ką nors pakabinti, siekiant atskirti sanitarinį mazgą, draudžiama. Kamerose įrengtos praustuvės surūdijusios, čiaupai skylėti, todėl atsukus vandenį vanduo purškė į visas puses, aptaškydavo asmeninius daiktus, nuosavą patalynę.

82.3. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nuolat buvo jaučiama drėgmė, todėl išsiskalbus kojines, apatinius drabužius, marškinėlius jie visada supelydavo, jau nekalbant apie šiltus drabužius. Pareiškėjas beveik visą laiką Lukiškių TI-K buvo šaltuoju metų laiku, kamerose yra tik natūralus vėdinimas, nes neįrengta ventiliacija, todėl žiemą, kai kamerose buvo ir taip šalta (temperatūra tesiekė apie 14 ?C), norint išvedint kamerą tekdavo apsirengti visus turimus šiltus drabužius. Be to, kamerose dėl drėgmės nuo lubų ir sienų pastoviai krito tinkas, lubos ir sienos buvo įmirkusios nuo drėgmės.

92.4. Pareiškėjas skaito nemažai knygų, spaudos, tačiau Lukiškių TI-K tai iš pareiškėjo buvo atimta, nes langai buvo purvini iš vidaus ir išorės, administracija šios problemos nesprendė, o pats jis negalėjo išsivalyti langų, nes tiek iš išorės, tiek iš vidaus įrengtos grotos, dėl to neįmanoma pasiekti lango, įmanoma pasiekti tik tiek, kad galima būtų jį atidaryti.

102.5. Lukiškių TI-K atsiliepimuose teismui visada teigia, kad įstaiga sudariusi sutartis su parazitus naikinančia įmone, tačiau nežinia, kokias patalpas ta įmonė prižiūri, nes kamerose apstu tarakonų, smulkių vabaliukų, panašių į blusas, bei graužikų (žiurkių). Parazitų pastoviai prilįsdavo į rūbus, patalynę, aparatūrą, taip pat į parduotuvėje įsigytą maistą.

112.6. Pasak pareiškėjo, didžiąją paros dalį dėl vietos stokos tekdavo kameroje gulėti lovoje, nes vienam asmeniui atsistojus, kitas negalėjo atsikelti iš lovos ir pajudėti. Gulėjimas visą parą sukėlė pastoviai juntamą skausmą. Nuteistiesiems (suimtiesiems) priklauso 1 valanda pasivaikščiojimo gryname ore, tačiau pareiškėjui šios galimybės dažniausiai tekdavo atsisakyti, nes pasivaikščiojimo kiemeliai labai prastos būklės, t. y. kiemelių plotas mažas, jį dar labiau sumažina viduryje įrengtas betoninis suolelis; kiemelių grindys betoninės, duobėtos, lyjant lietui duobėse greitai prisirenka vanduo, tad tekdavo vaikščioti per balas. Pažymėtina, kad nuo lietaus apsaugantis stogelis pagamintas iš asbesto, kuris kenkia žmogaus sveikatai.

122.7. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 straipsniais, nurodo, kad jo laikymas nurodytomis sąlygomis prilygo baudimui kankinant, neturtinė žala jam padaryta sąmoninga tyčia, taigi, jam priteistina prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma, nes šiuo atveju atsiprašymas negali būti laikomas pakankama satisfakcija.

13II

14Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–15).

151. Nuo 2010 balandžio mėn. 11d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. ploto.

162. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. sausio 6 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. vasario 5 d. – 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 10 d. – 2015 m. vasario 11 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. balandžio 20 d. – 2015 m. gegužės 27 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

173. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Be to, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

18Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

194. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

205. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2015 m. sutartis sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, kuri atlieka analogiškus darbus.

216. Dėl kamerų remonto

22Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

237. Dėl kamerų įrengimo

24Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

25Pažymėtina, kad teiginys, jog minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti skaičiuojamas, atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016- m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016).

  1. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo

26Pagal TI taisyklių 14.1 punktą langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

279. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo

28Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų baudos ir drausmės izoliatorių kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

29Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

3010. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

31Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3212. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo

3312.1. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas normas.

3412.2. Pagal Lietuvos higienos normą laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal minėtą tvarkos aprašą suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą, planuodamas paslaugą, jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sąskaitoje esančią pinigų sumą bei planuojamus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimus. Pagal tvarkos aprašo 11 punktą, jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

35Pažymėtina, kad teisės aktuose neįtvirtinta drabužių ar avalynės džiovyklų įrengimo gyvenamosiose kamerose.

3613. Dėl pasivaikščiojimų

37Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

38Pagal TI taisykles tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui – visada barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį, t. y.: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai, kuriems atlikti nereikia specialaus pasirengimo ir kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius).

3914 d. Dėl asbesto

40Lukiškių TI-K I, II ir III gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nelaužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1163). Pagal nutarimo Nr. 1163 3.1 punktą nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. – naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus kituose objektuose. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nedraudžiami. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias. Lukiškių TI-K III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas visiškai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte, taip pat šiferio padengimas baigiamas keisti ir I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.

4115. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

42Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

4316. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

4417. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Remiantis LVAT praktika, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų patirtam tikra žala, tenka pareiškėjui, jos taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų; reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinės bylos Nr. A444-669/2011, Nr. A438-336/2012). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

4518. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

46Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

471. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

481.1. Pareiškėjas O. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo apgyvendintas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–15); asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 17–18)) (nurodytas asmenų skaičius kameroje yra kartu su pareiškėju):

49– pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. spalio 31 d. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

50– 2014 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 121 buvo 3 asmenys;

51– 2014 m. lapkričio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 196 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

52– 2014 m. lapkričio 4 d. – 2016 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 196 buvo 2 asmenys;

53– 2014 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 196 buvo 2 asmenys;

54– 2014 m. lapkričio 26 d. – 2015 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 196 buvo 3 asmenys;

55– 2015 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 162 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

56– 2015 m. sausio 7 d. – 2015 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;

57– 2015 m. sausio 15 d. – 2015 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;

58– 2015 m. vasario 5 d. – 2015 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;

59– 2015 m. vasario 7 d. – 2015 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;

60– 2015 m. vasario 10 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;

61– 2015 m. vasario 12 d. – 2015 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;

62– 2015 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;

63– 2015 m. vasario 18 d. – 2015 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;

64– 2015 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;

65– 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;

66– 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;

67– 2015 m. balandžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 190 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

68– 2015 m. balandžio 22 d. – 2015 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 190 buvo 2 asmenys;

69– 2015 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 190 buvo 1 asmuo;

70– 2015 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 m2), kameroje buvo 8 asmenys;

71– 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 9 asmenys;

72– 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 8 asmenys;

73– 2015 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;

74– 2015 m. gegužės 6 d. – 2015 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 8 asmenys;

75– 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;

76– 2015 m. gegužės 12 d. Nr. 257 kameroje buvo 4 asmenys;

77– 2015 m. gegužės 13 d. – 2015 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 5 asmenys;

78– 2015 m. gegužės 17 d. – 2015 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;

79– 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 257 kameroje buvo 8 asmenys;

80– 2015 m. gegužės 21 d. Nr. 257 kameroje buvo 6 asmenys;

81– 2015 m. gegužės 22 d. – 2015 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;

82– 2015 m. gegužės 26 d. Nr. 257 kameroje buvo 5 asmenys;

83– 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;

84– 2015 m. gegužės 28 d, išvyko į Marijampolės pataisos namus.

851.2. Pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. sausio 6 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. vasario 5 d. – 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 10 d. – 2015 m. vasario 11 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. balandžio 20 d. – 2015 m. gegužės 27 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–15)).

861.3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 21–23).

871.4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-2, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 25–27).

882. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas O. S. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, po 80 Eur už kiekvieną netinkamo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime parą neturtinės žalos atlyginimo.

89Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

90Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

91„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

92Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

93Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

943. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas O. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nebuvo numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes O. S. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. (b. l. 1-2).

95Pabrėžtina, jog pareiškėjas O. S. Lukiškių TI-K buvo nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7-15)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas O. S. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies skyriaus 1.1-1.2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 157 paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

964. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

97Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

98Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

99Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies skyriaus 1.3-1.4 punktus), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 7-15)), baldų, užimančių plotą, buvimą. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo, pelėsio, apšvietos, kenkėjų, pasivaikščiojimo kiemelių būklės nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

100Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (157 paras pareiškėjas O. S. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1570 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1570 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

101Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

102Pareiškėjo O. S. skundą tenkinti iš dalies.

103Priteisti pareiškėjui O. S., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 570 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gegužės 27 d.

104Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

105Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas)... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, kamerose, kuriose buvo apgyvendintas, nebuvo... 7. 2.2. Pareiškėjui didelį diskomfortą sukėlė tai, jog sanitarinis mazgas... 8. 2.3. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nuolat buvo jaučiama drėgmė, todėl... 9. 2.4. Pareiškėjas skaito nemažai knygų, spaudos, tačiau Lukiškių TI-K tai... 10. 2.5. Lukiškių TI-K atsiliepimuose teismui visada teigia, kad įstaiga... 11. 2.6. Pasak pareiškėjo, didžiąją paros dalį dėl vietos stokos tekdavo... 12. 2.7. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3... 13. II... 14. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 15. 1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos... 16. 2. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 3... 17. 3. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 18. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam... 19. 4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 20. 5. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 21. 6. Dėl kamerų remonto... 22. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 23. 7. Dėl kamerų įrengimo... 24. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 25. Pažymėtina, kad teiginys, jog minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas turi... 26. Pagal TI taisyklių 14.1 punktą langų angoje įstatytos metalinės grotos, o... 27. 9. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo... 28. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 29. Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems,... 30. 10. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 31. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 32. 12. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo... 33. 12.1. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal Lietuvos Respublikos... 34. 12.2. Pagal Lietuvos higienos normą laisvės atėmimo vietose sudarytos... 35. Pažymėtina, kad teisės aktuose neįtvirtinta drabužių ar avalynės... 36. 13. Dėl pasivaikščiojimų... 37. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1... 38. Pagal TI taisykles tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis... 39. 14 d. Dėl asbesto... 40. Lukiškių TI-K I, II ir III gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi... 41. 15. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362... 42. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės... 43. 16. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais... 44. 17. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro... 45. 18. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 46. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 47. 1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 48. 1.1. Pareiškėjas O. S. Lukiškių tardymo... 49. – pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. spalio 31 d. ir buvo... 50. – 2014 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 121 buvo 3... 51. – 2014 m. lapkričio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 196 (plotas – 7,94 m2),... 52. – 2014 m. lapkričio 4 d. – 2016 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 196 buvo... 53. – 2014 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 196 buvo 2 asmenys;... 54. – 2014 m. lapkričio 26 d. – 2015 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 196 buvo 3... 55. – 2015 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 162 (plotas – 7,94 m2),... 56. – 2015 m. sausio 7 d. – 2015 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 162 buvo 2... 57. – 2015 m. sausio 15 d. – 2015 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 162 buvo 3... 58. – 2015 m. vasario 5 d. – 2015 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 162 buvo 2... 59. – 2015 m. vasario 7 d. – 2015 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 162 buvo 3... 60. – 2015 m. vasario 10 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 162 buvo 2... 61. – 2015 m. vasario 12 d. – 2015 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 162 buvo 3... 62. – 2015 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;... 63. – 2015 m. vasario 18 d. – 2015 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 162 buvo 3... 64. – 2015 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;... 65. – 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 162 buvo 3... 66. – 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;... 67. – 2015 m. balandžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 190 (plotas – 7,94 m2),... 68. – 2015 m. balandžio 22 d. – 2015 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 190 buvo... 69. – 2015 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 190 buvo 1 asmuo;... 70. – 2015 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57... 71. – 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 257 kameroje... 72. – 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 8 asmenys;... 73. – 2015 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;... 74. – 2015 m. gegužės 6 d. – 2015 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 257 kameroje... 75. – 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 257... 76. – 2015 m. gegužės 12 d. Nr. 257 kameroje buvo 4 asmenys;... 77. – 2015 m. gegužės 13 d. – 2015 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 257... 78. – 2015 m. gegužės 17 d. – 2015 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 257... 79. – 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 257 kameroje buvo 8 asmenys;... 80. – 2015 m. gegužės 21 d. Nr. 257 kameroje buvo 6 asmenys;... 81. – 2015 m. gegužės 22 d. – 2015 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 257... 82. – 2015 m. gegužės 26 d. Nr. 257 kameroje buvo 5 asmenys;... 83. – 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;... 84. – 2015 m. gegužės 28 d, išvyko į Marijampolės pataisos namus.... 85. 1.2. Pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m.... 86. 1.3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m.... 87. 1.4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 88. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas O.... 89. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra... 90. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 91. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 92. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 93. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 94. 3. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas O. S.... 95. Pabrėžtina, jog pareiškėjas O. S. Lukiškių TI-K buvo... 96. 4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 97. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 98. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 99. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 100. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 101. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 102. Pareiškėjo O. S. skundą tenkinti iš dalies.... 103. Priteisti pareiškėjui O. S., a. k. (... 104. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 105. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...