Byla 2A-734-513/2012
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei ieškovo (apelianto) UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei ieškovo (apelianto) UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo.

2Teisėja

Nustatė

3ieškovas teismui 2011-09-26 pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 1 150,60 Lt skolą, kurią sudaro 585 Lt kredito suma, 50,02 Lt delspinigių, 484,50 Lt paskaičiuotų palūkanų bei 31,08 Lt skolos patarnavimo ir administravimo mokesčio. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 17 procentų mėnesinių sutartinių palūkanų nuo suteikto kredito (500 Lt), pradedant skaičiuoti nuo 2011-09-21 iki visiško prievolės įvykdymo bei nuo priteistos skolos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011-02-28 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 500 Lt, atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti ir sumokėto kredito mokestį iki 2011-04-01. Atsakovas savo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kreditą tinkamai neįvykdė, todėl ieškovui liko skolingas jo reikalaujamas sumas.

4Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas viešo paskelbimo būdu.

5Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš M. G. 666,10 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 70 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Sostinės kreditai“ naudai; kitą reikalavimo dalį atmetė. Nurodė, jog atsakovas sutarties nevykdė, todėl priteisė negrąžintos kredito sumos ieškovo naudai. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl 17 proc. mėnesinių palūkanų nuo 500 Lt sumos nuo 2011-09-21 iki visiško paskolos grąžinimo dienos bei 484,50 Lt paskaičiuotų palūkanų, kurios buvo skaičiuojamos nuo sutarties pasibaigimo dienos 2011-04-02 iki ieškinio teismui paruošimo dienos 2011-09-20 atmestinas, kadangi šalys susitarė tik dėl delspinigių mokėjimo praleidus paskolos grąžinimo terminus, priešingai nei teigia ieškovas, kad šio palūkanos skaičiuojamos ir pasibaigus sutarčiai.

6Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo

72011-12-07 sprendimo dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį dėl mėnesinių palūkanų dydžio ir priimti naują sprendimą – priteisti 17 procentų mėnesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2011-04-02 iki 2011-09-20, t. y. iš viso 484,50 Lt, bei toliau skaičiuotinų 17 procentų mėnesinių palūkanų nuo 500 Lt sumos nuo 2011-09-21 iki visiško prievolės įvykdymo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog 17 procentų palūkanos turi būti mokamos iki visiško paskolos grąžinimo ir tai numatyta sutartyje. Pažymėjo, jog atsakovui buvo žinoma, kad laiku nesumokėjus paskolos, reikės mokėti nustatyto dydžio palūkanas.

8Atsiliepimas į apeliacinį skundą byloje nepateiktas.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2011-04-01 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 751, pagal kurį ieškovas atsakovui paskolino 500 Lt dydžio piniginę sumą, o atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2011-04-01 (b. l. 5). Iki 2011-04-01 grąžintinoje paskoloje buvo nustatytos 17 procentų dydžio mėnesio palūkanos (b. l. 5).

11Apeliantas skunde ginčija tą pirmosios instancijos teismo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti 17 procentų dydžio mėnesio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011-04-02, t. y. po termino grąžinti paskolą praleidimo.

12Teismas pažymi, kad CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje pagal AB banko „Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Be to, CK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu; jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Nagrinėjamoje byloje šalys kitokių, nei paskolos sutartyje nustatytų 17 procentų dydžio mėnesio palūkanų nebuvo numatę. Priešingai, paskolos sutarties 6.1 punkte yra nustatyta, kad „sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja tol, kol sumokamos visos įmokos pagal sutartį ir/ar jos priedus, į šią sumą įeina finansuojama suma, palūkanos, delspinigiai ir baudos, taip pat su kredito suteikimu, naudojimu bei administravimu susiję mokesčiai; sutarties galiojimas pasibaigia tada, kai visos įmokos aptartos šiame punkte, kliento yra sumokėtos, ir bendrovė įformina sutarties nutraukimo dokumentą“ (b. l. 7). Tai reiškia, kad sutarties pasirašymo metu buvo nustatytos palūkanos, atsakovui buvo žinoma, jog laiku nesumokėjus paskolos, reikės mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei jos bus skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą sumokėjo, vadinasi atsakovas iki šiol naudojasi ieškovo pinigais, todėl privalo mokėti tarp šalių nustatytas palūkanas (CK 6.205 straipsnis, CK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13Teismas pažymi, jog kai šalys susitaria dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 3, 4 dalys, CK 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu. Teismas turi užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą.

14Aktualu pažymėti, kad šalys buvo sudariusios vartojimo kredito sutartį (b. l. 6, CK 6.886 straipsnis). Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių dažnai yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009). Todėl aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai nustatė palūkanų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryšio priemonių būdu, dar nereiškia, kad palūkanų dydis yra protingas ir pagrįstas, bei kad sutartyje ieškovo nustatytų palūkanų dydis yra ieškovo nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Vertinant greito kredito sutarties sąlygas, teismui būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią įtvirtintą 2011-04-01 įsigaliojusiame Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas būtent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikišką veiklą ir užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje (Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2010-12-23 pranešimas žiniasklaidai (iš Seimo plenarinių posėdžių) „Priimtas vartojimo kredito įstatymas“). Minėtu įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Įstatyme įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumą. Teismas sutinka, kad ginčo sutartis sudaryta iki įsigaliojant Vartojimo kreditų įstatymui. Aplinkybės, kad įstatymas nebuvo įsigaliojęs šalių sutarties sudarymo metu neužkerta kelio teismui remiantis minėto įstatymo leidėjo nuostatomis kaip kriterijumi vadovautis vertinant palūkanas nustatančią sutarties sąlygą sąžiningumo, teisingumo ir protingumo aspektais (CK 6.188 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Be to, šioje byloje nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito įstatymo taikymui svarbu ne tiek tai, kada kredito sutartis buvo sudaryta, o tai, kada palūkanos buvo apskaičiuotos, t. y. jau minėto įstatymo galiojimo metu. Aktualu pažymėti, kad kreipdamasis į teismą ieškovas skaičiuodamas delspinigius, juos nuo sutartinių 0.5 procentų dydžio sumažino iki 0,05 procentų, t. .y atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Tačiau apeliantas 2012-01-02 pateikdamas apeliacinį skundą ir prašydamas priteisti 17 procentų dydžio mėnesio palūkanas ignoravo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Vartojimo kredito įstatymo 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju apeliantas 2012-01-02 pateiktame skunde prašo priteisti 17 procentų dydžio mėnesio, arba 204 procentų dydžio metines palūkanas, 0,05 procentų dydžio už dieną, arba 18,25 procentų dydžio delspinigius per metus, t. y. ieškovas prašo priteisti 222,25 procentų dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, jau nekalbant apie 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Vartojimo kredito įstatymo 3 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Šiuo atveju atsakovui buvo suteiktas nedidelės vertės – 500 Lt kreditas, minėta kredito sutartis buvo sudaryta internetinio puslapio pagalba, todėl ieškovas didelių išlaidų ar laiko sąnaudų nepatyrė, be to, ieškovas tik po trijų mėnesių nuo praleisto termino kreipėsi į atsakovą, todėl teismas mano, kad apeliaciniame skunde prašomos priteisti palūkanos neatitinka vartojimo sutarčių teisinio reglamentavimo bei apeliantas elgiasi nesąžiningai, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 10 procentų mėnesio dydžio palūkanų.

15Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, tačiau nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisiant 10 procentų mėnesio palūkanas, skaičiuotinas nuo 2011-04-02 iki 2011-09-20, t. y. iš viso 285,57 Lt, bei toliau skaičiuotinų 10 procentų mėnesinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2011-09-21 iki visiško paskolos grąžinimo; kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, apeliantei UAB „Sostinės kreditai“ iš atsakovo M. G. priteistina 59 proc. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dalis – 41,30 Lt (b. l. 31, CPK 79 str. 1 d., 93 str. 2 ir 5 d.).

17Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti, išdėstant taip:

19„ieškinį tenkinti iš dalies.

20Priteisti iš M. G., asmens kodas ( - ) 666,10 Lt skolą, 285,57 Lt palūkanų, 10 procentų dydžio mėnesio palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2011-09-21 iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (951,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 70 Lt bylinėjimosi išlaidų, UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, Ukmergės g. 283B, Vilnius, naudai;

21kitą reikalavimo dalį atmesti“.

22Priteisti UAB „Sostinės kreditai“ iš atsakovo M. G. 41,30 Lt bylinėjimosi išlaidų dalį apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,... 2. Teisėja... 3. ieškovas teismui 2011-09-26 pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš... 4. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo... 5. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Šilutės rajono... 7. 2011-12-07 sprendimo dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi... 8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą byloje nepateiktas.... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2011-04-01 su atsakovu sudarė... 11. Apeliantas skunde ginčija tą pirmosios instancijos teismo dalį, kuria buvo... 12. Teismas pažymi, kad CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu... 13. Teismas pažymi, jog kai šalys susitaria dėl palūkanų, teismas turi... 14. Aktualu pažymėti, kad šalys buvo sudariusios vartojimo kredito sutartį (b.... 15. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios... 16. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, apeliantei UAB „Sostinės... 17. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,... 18. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti,... 19. „ieškinį tenkinti iš dalies.... 20. Priteisti iš M. G., asmens kodas ( - ) 666,10 Lt skolą, 285,57 Lt palūkanų,... 21. kitą reikalavimo dalį atmesti“.... 22. Priteisti UAB „Sostinės kreditai“ iš atsakovo M. G. 41,30 Lt...