Byla I-366-602/2009

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Živilei Danilčikaitei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Irenai Zaliauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P., J. M. (J. M.), J. L. ir T. C. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės taryba prie Žemės ūkio ministerijos) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys J. G., V. L., T. D., J. V., I. L. (I. L.), I. B., H. C., A. P., L. S., sodų bendrija.„Zylė“, sodų bendrija „Troleibusas“ ir sodų bendrija „Planeta“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjos E. K., I. B. ir J. L. kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 3, t. II, b. l. 94–96), prašydamos: 1) pripažinti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti ir atitinkamu sprendimu patvirtinti pretendentų – J. L. (neatkurtos nuosavybės teisės dalis sudaro 3,9786 ha), I. B. (neatkurtos nuosavybės teisės dalis sudaro 1,0505 ha), E. K. (neatkurtos nuosavybės dalis sudaro 4,4350 ha), R. V. (neatkurtos nuosavybės dalis sudaro 1,6093 ha), J. G. (neatkurtos nuosavybės dalis sudaro 4,0280 ha) ir T. D. (neatkurtos nuosavybės dalis sudaro 4,6315 ha) grąžintinos žemės ribas, plotus, planus ir naudojimo sąlygas bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių per vieną mėnesį nuo prašomų įvykdyti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų atlikimo, atkurti prašyme išvardintiems pretendentams nuosavybės teises į M. ir F. L. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto 19,3120 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (neatkurtos nuosavybės dalis sudaro 16,7108 ha). E. K., I. B. ir J. L. nurodė, kad jos yra M. ir F. L., iki nacionalizacijos gyvenusių buvusiame (duomenys neskelbtini) ir turėjusių 19,3120 ha ploto žemės sklypą, palikuonės bei teisėtos pretendentės į jų turėtos žemės dalį. Pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į 0,4950 ha iš 19,3120 ha iš grąžintinos žemės dalies. Vilniaus apskrities viršininko administracijai laiku buvo pateikusios prašymus grąžinti likusią laisvą žemę natūra savininko turėtoje vietoje, tačiau ši žemė iki šiol nesugrąžinta. Iš vietovės, kurioje buvo M. ir F. L. žemė, plano matyti, kad dalis žemės šiuo metu yra laisva, išlikę laisvi plotai, kurie nėra užimti ar priskirti valstybės išperkamai žemei.

5Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 18 d. nutartimi (t. III, b. l. 28–32) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendimas daro įtaką asmenų teisėms ir teisėtiems inTeresams, tačiau jie į bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo. Šis proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, o bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi (t. III, b. l. 189) pareiškėjos I. B. skundą išskyrė į atskirą bylą Nr. I-2490-426/2008. Pareiškėja J. L. 2007 m. vasario 13 d. mirė, jos teises perėmė I. L., J. L. ir T. C., kurie teismo nutartimis įtraukti J. L. teisių perėmėjais, t. y. pareiškėjais. Ta pačia teismo nutartimi pareiškėjų I. L., J. L. ir T. C. skundas yra paliktas nenagrinėtu. 2007 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimi I. L., J. L. ir T. C. patraukti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (t. III., b. l. 199–200). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartimi (t. IV, b. l. 22–23) administracinę bylą sustabdė iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2490-426/2008 pagal I. B. skundą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja E. K. 2009 m. liepos 28 d. mirė, pareiškėja teismo nutartimi pakeista jos teisių perėmėjais V. P. ir J. M. (t. IV, b. l. 182).

72009 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos J. L. ir T. C. pateikė teismui prašymą dėl prisidėjimo prie skundo (t. IV, b. l. 84, 159), kuris buvo priimtas nagrinėti kaip skundas (t. IV, b. l. 86). Šiuo skundu pareiškėjos prašė: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti ir atitinkamu sprendimu patvirtinti pareiškėjoms T. C. ir J. L. atkurtinų ir laisvų valstybinės žemės sklypų, esančių ties (duomenys neskelbtini), ribas, plotus, planus ir naudojimo sąlygas bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių per vieną mėnesį nuo prašomų įvykdyti atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – veiksmų atlikimo, atkurti pareiškėjoms T. C. ir J. L. nuosavybės teises į M. ir F. L. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto 19,3120 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Pareiškėjos nurodė, kad jų motina J. L. prašymą grąžinti likusią laisvą žemę natūra savininko turėtoje vietoje Vilniaus apskrities viršininko administracijai padavė nustatytais terminais, tačiau ši žemė iki šiol nesugrąžinta. Dabartinėje Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, po 2008 m. birželio 25 d. sklypo ribų kartografijos patikslinimo, yra išdėstytos pretendentų žemės sklypo ribos. Iš dabartinio vietovės, kurioje buvo M. ir F. L. žemė, plano matyti, kad dalis žemės šiuo metu yra laisva, išlikę laisvi plotai, kurie nėra užimti ar priskirti valstybės išperkamai žemei. Tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) savininkams pastatų, prie kurių nėra nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypai, neišreiškus valios dėl jiems galimai paskirtų sklypo naudojimosi sąlygų nustatymo, jų neveikimas negali būti laikomas priežastimi neatkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į valstybinę žemę. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini)namu suformavimo, tačiau nieko nebuvo pasisakyta dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) namais. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. sausio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl M. ir F. L. turėto 19,3120 ha žemės sklypo ribų suformavimo, tačiau tai nebuvo atlikta. Atsakovai neatliko įstatymais nustatytų pareigų atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į visus grąžintinus žemės sklypus ginčo teritorijoje.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 64, t. IV, b. l. 95–98). Vilniaus miesto savivaldybė prašomus atlikti veiksmus yra atlikusi, 2005 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-143 patvirtino suformuoto laisvos natūra grąžintinos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis bei planą ir perdavė dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Atsakovas nurodė, kad T. C. ir J. L. skundas (paremtas analogiškomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi pareiškėja E. K. ir kurias palaiko T. C. ir J. L.) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-59/2009 buvo paliktas nenagrinėtu dėl išankstinės bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka nesilaikymo. Ginčus, atsiradusius nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, tokiems ginčams nustatyta išankstinė ne teismo nagrinėjimo tvarka. Nustatant ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų pobūdį ir ribas, būtina vadovautis specialiomis teisės normomis, o Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies normos taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti šio pobūdžio ginčus ir pačią ginčų nagrinėjimo tvarką.

9Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. II, b. l. 62, t. IV, b. l. 89–92) prašė jį atmesti dalyje dėl reikalavimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Atsakovas nurodė, kad prašymus atkurti nuosavybes teises į buvusių savininkų M. ir F. L. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pateikė F. L. (paveldėtojai yra J. L., T. C. ir I. L.), M. G. (paveldėtojai yra K. G., L. S., J. G.), E. K., T. D., I. B., R. V. (R. V.). Atsakovas 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. S16-282 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, informuodamas, kad 2008 m. birželio 25 d. buvo patikslinta žemės sklypo ribų kartografija, ir prašydamas suformuoti natūra grąžinamą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, be to, 2009 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-1940 (2.14.2.12-MP) informavo, jog iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas iš dalies laisvas (neužstatytas). Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko visus kompetencijai priskirtus veiksmus. Šiuo metu nėra suformuotų ir perduotų grąžinimui natūra žemės sklypų, todėl tolimesni atsakovo veiksmai galimi tik po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliks jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, prašymams nagrinėti ir priimti sprendimams nustatytas 3 mėnesių terminas nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Jeigu piliečiai, kurie buvo nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybes teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl nuosavybės teisės galėtų būtų atkuriamos prašymą padavusio ir vėliau mirusio F. L. vardu, o ne tiesiogiai pareiškėjoms.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu (t. V, b. l. 8–18) įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ Nr. ( - ) 106 punktą ir per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra į F. ir M. L. iki nacionalizacijos, adresu (duomenys neskelbtini), turėtą žemę, pažymėtą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus parengtoje kartografinėje medžiagoje (ribų nustatymo 2002 m. spalio 31 d. aktas Nr. 31/02/15-105, patikslintas 2008 m. birželio 25 d.), kuri yra laisva (neužstatyta), bei organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; paliko nenagrinėtu skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į M. ir F. L. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar M. ir F. L. iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) valdyto 19,3120 ha ploto žemės sklypo ribose yra likusi laisva (neužstatyta) žemė, kurioje anksčiau minėtiems pretendentams turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra. Vilniaus miesto savivaldybės paruošti Teritorijų planavimo skaitmeniniai žemėlapiai patvirtina, kad kartografuoto sklypo ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės plotai, kurie yra šalia namų valdų, kurių sklypai nėra suformuoti ir įregistruoti, todėl, atsakovo tvirtinimu, sklypų formavimas gali pažeisti minėtų sklypų (duomenys neskelbtini) savininkų ir teisėtų naudotojų, kurie nėra realizavę savo teisės sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių, teises.

131997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Analogiška nuostata yra nustatyta 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ Nr. ( - ) (toliau – ir Tvarka) 34 punkte.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad atsakovas, darydamas išvadą, kad žemė yra išperkama, remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytomis aplinkybėmis, o būtent įstatymo nuostata, kad yra išperkama valstybės žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Analogiškos nuostatos yra numatytos Tvarkos 70 punkte. Iš minėtų teisės normų matyti, kad priskirti žemę prie valstybės išperkamos, kurioje yra žemės sklypai, reikalingi statiniams eksploatuoti, galima tik tada, kai jie yra numatyti pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose. Atsakovas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nurodyti detaliuosiuose planuose. Todėl nėra įstatyminio pagrindo daryti išvados, jog ginčo žemės dalis, kuri yra laisva (neužstatyta), yra priskirta valstybės išperkamai žemei.

15Tvarkos 35 punkte nustatyta, kad piliečiams perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė savivaldybės tarybos pasiūlymu. Minimalus perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dydis – 0,04 hektaro (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Bylos aplinkybės patvirtina, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotas yra pakankamas tam, kad būtų formuojami ne mažesni negu teisės aktų nustatyto dydžio sklypai.

16Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, nustatančią taisyklę, jog Atkūrimo įstatyme, atkuriant nuosavybės teises, pirmenybė buvo teikiama turto grąžinimui natūra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2009 m. spalio 13 d. Nr. 3K-3-414/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2009 m. kovo 16 d. Nr. 3K-3-116/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2008 m. sausio 25 d. Nr. 3K-3-55/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1754/2002 m.).

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos preliminarūs duomenys patvirtina, kad laisva (neužstatyta) žemė yra tuo atveju, jeigu žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), būtų suformuoti po 2 000 kv. m., t. y. maksimalaus dydžio, kurį nustato Vilniuje formuojamiems sklypams Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą). Naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Asmens teisė nuomoti ar pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Tvarkos 2.1, 2.5 punktai). Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms; nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008 ir kt.).

18Tvarkos 16 ir 17 punktuose įtvirtinta, kad parduodamo valstybinio žemės sklypo dydį ir ribas nustato ir tvirtina savivaldybės meras, vadovaudamasis detaliuoju planu, žemės sklypo ribų specialiuoju planu arba žemėtvarkos projektu. Pagal Tvarkos 12 punktą, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia šiame punkte nurodytus dokumentus, prie kurių yra nustatyta, kad reikia pateikti naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, jeigu prašoma pirkti namų valdos žemės sklypą; kitais atvejais turi būti pateikiamas pagal patvirtintą detalųjį planą <...> asmenų, pageidaujančių pirkti žemės sklypą, lėšomis Pareiga parengti sklypo detalųjį planą tenka asmeniui, turinčiam teisę pirkti ar nuomoti sklypą. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nustato, jog nuosavybės teisės pereina į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (Civilinio kodekso 6.394 straipsnis). Šios privatinės teisės normos nereglamentuoja tiesiogiai viešojo administravimo subjektų pareigų, tačiau viešojo administravimo subjektai, vertindami teisinę situaciją, kurioje statinių savininkai nėra įgyvendinę savo teisių nuomoti ar pirkti prie statinių esantį valstybinės žemės sklypą, turėtų atsižvelgti tai pat į minėtą minimalų kriterijų dėl prie statinių galimo suformuoti sklypo dydžio. Dėl nurodytų motyvų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, preliminariai nustatydama laisvos neužstatytos žemės plotą ir rengdama natūra grąžintinų sklypų planą, atsižvelgė į minėtus teisės aktų kriterijus dėl galimų statinių savininkų ar naudotojų sklypų dydžių, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad jų teisės gali būti pažeistos. Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų nesikreipimas į kompetentingas institucijas dėl sklypų suformavimo negali būti pagrindu nevykdyti įstatymų nuostatų ir neatkurti asmenims nuosavybės teisių, kai yra Atkūrimo įstatyme nustatytos turto grąžinimo natūra sąlygos.

19Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. ir F. L. iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) valdyto 19,3120 ha ploto žemės sklypo ribose yra laisva (neužstatyta) žemė, kuri nėra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Pretendentai atkurti nuosavybės teises į M. ir F. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę yra pareiškę prašymus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu – iki 2003 m. balandžio 1 d., atkurti nuosavybės teisę grąžinant žemę natūra. Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė savivaldybei prašymą suformuoti laisvos neužstatytos žemės sklypus pagal Tvarkos 106 punktą. Dėl nurodytų motyvų, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija be įstatyminio pagrindo atsisako atlikti Tvarkos 106 punkte jos kompetencijai priskirtus atlikti veiksmus – patvirtinti žemės sklypo planą, pagal kurį turto buvimo vietos žemėtvarkos skyrius nagrinės piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią mieste. Todėl atsakovas yra įpareigojamas atlikti nurodytus jo kompetencijai priskirtus veiksmus per nurodytoje teisės normoje šių veiksmų atlikimui numatytą terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnis, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

20Nepagrįstas yra pareiškėjų prašymas įpareigoti savivaldybę patvirtinti pareiškėjoms ar kitiems pretendentams grąžintino sklypo duomenis. Pagal Tvarkos 106 punktą savivaldybės administracija tvirtintina žemės sklypo planą, nustato sklypo duomenis, bet nesprendžia konkrečių pretendentų teisių. Pagal patvirtintą planą turto buvimo vietos žemėtvarkos skyrius nagrinės piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią mieste, tada bus sprendžiamos konkrečių pretendentų teisės.

21Nepagrįsti yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos motyvai, jog skundas šio atsakovo atžvilgiu turėtų būti paliktas nenagrinėtu Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu (skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nebuvo 2006 m. spalio 18 d. nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjai nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos. Be to, bylos dokumentai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra vykdomas nuo 1991 metų, t. y. 18 metų, šis procesas nėra pasibaigęs, pretendentai naudojosi tiek ikiteismine tvarka tam, kad būtų apgintos jų teisės, tiek buvo inicijuojamos bylos teisme. Todėl teismas padarė išvadą, kad kreipimasis į ikiteisminę skundų nagrinėjimo instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vien tam, kad būtų įvykdytas formalus įstatymo reikalavimas – apskųsti kiekvieną kompetentingos institucijos veiksmą ar neveikimą, nėra šiuo atveju būtina proceso, kurio metu atliekama daug analogiškų veiksmų, dalis. Pernelyg biurokratinė ikiteisminė tvarka, kurios turėtų būti laikomasi sudėtingame ir ilgame nuosavybės teisių atkūrimo į neteisėtai nusavintą piliečių turtą, procese pažeistų ir paneigtų teisminės gynybos prieinamumo principą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje.

22Negali būti išnagrinėtas reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į M. ir F. L. iki nacionalizavimo valdytą žemę. Aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus grąžinant žemę natūra. Žemė yra negrąžinama natūra dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Šiuo metu nėra pagrindo daryti išvados, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ateityje galėtų kilti ginčas tarp pretendentų ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl nurodytų motyvų skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

23Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl pareiškėjos J. L. ir T. C. neteisingai reiškė reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tiesiogiai pareiškėjoms, kurios nebuvo padavusios prašymo atkurti nuosavybės teises, bet yra asmens padavusio tokį prašymą įpėdinės.

24III.

25Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu

26(t. V, b. l. 20–24) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau išvardytais pagrindiniais argumentais.

27Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas vienoje iš savo nutarčių yra išaiškinęs, kad iš teisės normų, reguliuojančių specifinius nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, matyti, kad jos nustato dvejopą tvarką ir sąlygas, pagal kurias nagrinėjami ginčai, kilę nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. išskiria ginčus, atsiradusius nuosavybės teisių atkūrimo procese iki paties sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir ginčus, kilusius po tokio sprendimo priėmimo. Ginčus, atsiradusius nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, reglamentuoja bendro pobūdžio teisės norma – Žemės reformos įstatymas, kurio 18 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos institucijos, nagrinėjančios ginčus ikiteismine tvarka. Darytina išvada, kad ginčams, atsiradusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, yra nustatyta išankstinė ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų pasitarime aprobuotoje 2005 m. gruodžio 26 d. apžvalgoje Nr. 2 „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ nurodyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo formuojama praktika darytina išvada, kad pareiškėjai neturėjo teisės paduoti skundą administraciniam teismui prieš tai nesikreipę į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nesikreipdamos į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas pareiškėjos pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, todėl Vilniaus apygardos, administracinis teismas turėjo pareiškėjų skundą palikti nenagrinėtu. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-59/2009 pagal J. L. ir T. C. skundą dėl įpareigojimo suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nesilaikymo (ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjams jau buvo išaiškinta pareiga laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, tačiau jie pakartotinai kreipdamiesi šia tvarka nepasinaudojo.

28Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimo veiksmus atlieka ne savo iniciatyva, bet gavęs žemėtvarkos skyriaus prašymą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo nesikreipė. Tad akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė negali pati inicijuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo. Nesuformavus minėtų žemės sklypų yra objektyviai neįmanoma nustatyti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės prie minėtų statinių. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė neturi įgaliojimų įpareigoti (duomenys neskelbtini) esančių statinių savininkus kreiptis į kompetentingas institucijas dėl žemės sklypų formavimo. Nagrinėjamu atveju aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-559/2005, kurioje Teismas pabrėžė, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemė, esanti iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta: pastatams, statiniams ar įrengimams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų <...>, yra priskirta prie valstybės išperkamos žemės. Taigi pirmiausia reikia parengti ginčijamo žemės sklypo detalųjį planą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytą tvarką ir tik po to galima spręsti nuosavybės teisės atkūrimo natūra toje vietoje klausimą bet ne atvirkščiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2005) Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nesivadovavo minėta teismų praktika.

29Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypai ties (duomenys neskelbtini) yra nurodyti detaliuose planuose, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši žemė yra priskirta valstybės išperkamai. Tačiau toliau teismas nurodo, jog viešojo administravimo subjektai, vertindami teisinę situaciją, kurioje statinių savininkai nėra įgyvendinę savo teisių nuomoti ar pirkti prie statinių esantį valstybinės žemės sklypą, turėtų atsižvelgti į minimalų kriterijų dėl prie statinių galimo suformuoti sklypo dydžio. Šie teismo motyvai yra neaiškūs ir dviprasmiški. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl aukščiau paminėtų skundžiamo teismo sprendimo motyvų dviprasmiškumo kiltų problemų vykdant šį teismo sprendimą. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija visoje teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) turėtų suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, ar dalis teritorijos turėtų būti rezervuota šioje teritorijoje esantiems statiniams eksploatuoti ir tik likusioje dalyje formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Tuo atveju, jeigu dalis teritorijos ties (duomenys neskelbtini) turėtų būti rezervuota joje esantiems statiniams eksploatuoti, neaišku, kokio dydžio ši teritorija turėtų būti – 0,2 ar 0,3 ha.

30Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, jog statinių (duomenys neskelbtini) savininkai turi tam tikras teises į šiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemę. Teismo sprendime tiksliai nenurodžius, kaip turi būti sprendžiami aukščiau paminėti klausimai kyla tolesnių teisminių ginčų grėsmė, nes namų valdų (duomenys neskelbtini) savininkai, skirtingai interpretuodami dviprasmišką Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, vėliau gali ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus sprendimus, kuriais formuojami natūra grąžintini sklypai. Tačiau išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

31Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis, todėl šiai daliai, kaip ir visam teismo sprendimui taikomi teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. Sprendimas, kurio motyvai yra nenuoseklūs ir dviprasmiški negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Priimant sprendimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra ypatingai svarbu, kad sprendimas būtu surašytas aiškiai ir jį vykdančiam subjektui bei kitiems asmenims nekiltų jokių abejonių dėl tokio sprendimo vykdymo.

32Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b. l. 30–32) prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

33Pareiškėja T. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b. l. 34) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Pareiškėja nurodo, kad teismas, matantis akivaizdų daugelio proceso šalių teisių tęstinį pažeidinėjimą ir turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, neturėtų būti saistomas teisės, bet ne pareigos palikti skundą nenagrinėtą dėl formalių atsakovo nurodomų priežasčių. Atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 7 metus sistemingai tęsiant savo pareigų nevykdymą, jo nurodomi teisiniai argumentai neturėtų būti iškeliami aukščiau už kitų proceso dalyvių teises bei pareigas. Suvokiant atsakovo siekį, paminant visus proceso ekonomiškumo principus, grąžinti bylą į tą pačią procesinę stadiją, kokioje ji buvo prieš 5 metus, apeliaciniu skundu keliami reikalavimai yra mažų mažiausiai neteisingi. Pareiškėja šioje byloje nuo jos nagrinėjimo pradžios turėjo tik suinteresuoto asmens teises ir tik paskesnėje procesinėje stadijoje, matydama būtinybę prisijungti prie kitų asmenų skundu keltų reikalavimų, tapo pareiškėja.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas atmestinas.

37Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos suformuoti žemės sklypus, kuriuose būtų galima natūra atkurti nuosavybės teises.

38Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija iš esmės dviem pagrindais: pirma, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaliko pareiškėjų skundo nenagrinėto dėl to, kad nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarkos; antra, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypus, esančius šalia (duomenys neskelbtini), nes nėra suformuoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra nuoseklūs ir aiškūs.

39Dėl pirmojo argumento, t. y. dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimą ir teisės taikymo rekomendacijas (Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8). Byloje nekyla ginčo, kad pareiškėjai ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, nepasinaudojo, tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

40Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog šiuo konkrečiu atveju išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka netaikytina, prieštarauja konstituciniam jurisprudencijos tęstinumo principui.

41Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, viena vertus, jurisprudencijos tęstinumo principas yra svarbus užtikrinant teisinių santykių stabilumą ir teisinės valstybės principo laikymąsi. Tačiau jurisprudencijos tęstinumo principas nėra absoliutus (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2006 m. kovo 28 d. nutarime aptaria suformuotos konstitucinės jurisprudencijos reinterpretavimo galimybes). Pažymėtina, kad teismai savo praktikoje privalo įvertinti kiekvienos bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu priimti ne tik formaliai teisėtus, bet ir teisingus sprendimus. Vis dėlto svarbu, kad teismas, nukrypdamas nuo suformuotos praktikos, pateiktų išsamius ir aiškius motyvus, nulėmusius nukrypimą nuo suformuotos praktikos.

42Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip motyvai, pateisinantys nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos, nurodyta faktinė aplinkybė, kad LVAT 2006 m. spalio 18 d. nutartyje nebuvo konstatavęs, jog pareiškėjai nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos, atkreiptas dėmesys į ilgą nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams proceso trukmę, taip pat pabrėžta veiksmingos teisminės teisių gynybos principo reikšmė.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai šiuo klausimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią faktinę aplinkybę pripažįsta ir atsakovai, jų neveikimas iš esmės yra nulemtas trečiųjų suinteresuotų asmenų neveikimo, t. y. nesikreipimo, kad būtų suformuoti sklypai adresais (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ginčo perdavimas į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo stadiją šioje byloje apskritai nebūtų prasmingas, nes, nesant trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymų dėl sklypų formavimo, atsakovai neturėtų pagrindo pradėti ir tęsti sklypų formavimo procedūras ir baigti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

44Dėl antrojo apeliacinio skundo argumento, kuriuo remiantis ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, pažymėtini šie aspektai. Visų pirma, nėra ginčo, kad ginčo teritorija, t. y. teritorija, esanti prie (duomenys neskelbtini), nėra suformuota. Be to, nėra suformuoti ir sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad objektyvi kliūtis, trukdanti suformuoti ir sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir ginčo teritoriją, esančią prie šių sklypų, yra ta, kad (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkai ir naudotojai nesikreipė į valstybės ar savivaldos institucijas dėl sklypų suformavimo.

45Įvertinus apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad apeliantas šiuo aspektu labiau ginčija ne tiek pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ginčo teritorija gali ir privalo būti suformuota prieš tai nesuformavus sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kiek teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo motyvų nėra aišku, kokio dydžio sklypai turėtų būti „rezervuoti“ pastatams, esantiems pirmiau minėtais adresais.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame pagrįstai konstatuota, kad, įvertinus byloje esančią medžiagą, ginčo teritorija Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme nepriskirtina valstybės išperkamai žemei. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad ginčo teritorija, t. y. teritorija, esanti prie (duomenys neskelbtini), nėra suformuota. Kadangi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei sieja su jos suformavimu teritorijų planavimo dokumentais, o byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo teritorija yra suplanuota, ši ginčo teritorija nelaikytina valstybės išperkama žeme.

47Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tą faktinę aplinkybę, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai nesikreipia dėl sklypų suformavimo, jų pasyvų elgesį patvirtina ir bylos medžiaga bei eiga (t. IV, b.l. 67), pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju privalo būti užtikrinti pareiškėjų interesai ir pirmenybė turėtų būti teikiama turto grąžinimui natūra. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. IV, b.l. 77-82), ginčo teritorijoje yra laisvos žemės, kurioje gali būti formuojami žemės sklypai, skirti nuosavybės teisių atkūrimui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta ir faktine bylos medžiaga, ir teisės aktų nuostatomis (Atkūrimo įstatymo preambulė, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

48Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis nėra nuosekli, todėl nėra aišku, kokio dydžio teritorija turėtų būti rezervuota pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini). Toks apeliantų teiginys atmestinas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą (t. y. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose kalbama apie ne didesnį kaip 0,2 ha žemės sklypų formavimą Vilniuje, šią nuostatą detalizuojančias 1999 m. LRV nutarimo Nr. 260 normas, taip pat Civilinio kodekso 6.394 straipsnį, kuriuose, be kita ko, atitinkamo sklypo dydis siejamas su poreikiu užtikrinti tinkamą pastatų eksploatavimą) ir bylos faktines aplinkybes (be kita ko, t. IV, b.l. 77-82 esančius planus), t. y. tai, kad 0,2 ha užtektų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, konstatavo, jog atsakovas, „Vilniaus miesto savivaldybės administracija, preliminariai nustatydama laisvos neužstatytos žemės plotą ir rengdama natūra grąžintinų sklypų planą, atsižvelgė į minėtus teisės aktų kriterijus dėl galimų statinių savininkų ar naudotojų sklypų dydžių, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad jų teisės gali būti pažeistos“. Taigi, įvertinus šį teiginį, tai, kad pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pagrįstai pabrėžė pareiškėjų teisių apsaugos prioritetą, ir kitus pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas, formuodamas ginčo teritoriją, pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), privalo rezervuoti po 0,2 ha teritorijos.

49Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai ištirtos faktinės bylos aplinkybės, jos tinkamai įvertintos taikytino teisinio reguliavimo požiūriu, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindo jį naikinti nėra.

50Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjos E. K., I. B. ir J. L. kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 3,... 5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 18 d. nutartimi... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. teismo... 7. 2009 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos J. L. ir T. C. pateikė teismui... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į... 9. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas,... 13. 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad atsakovas, darydamas... 15. Tvarkos 35 punkte nustatyta, kad piliečiams perduodamo neatlygintinai... 16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką,... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo Vilniaus miesto... 18. Tvarkos 16 ir 17 punktuose įtvirtinta, kad parduodamo valstybinio žemės... 19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės... 20. Nepagrįstas yra pareiškėjų prašymas įpareigoti savivaldybę patvirtinti... 21. Nepagrįsti yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos motyvai, jog... 22. Negali būti išnagrinėtas reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus... 23. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu šio straipsnio... 24. III.... 25. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 26. (t. V, b. l. 20–24) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio... 27. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas vienoje iš savo nutarčių yra... 28. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad Savivaldybės... 29. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad teismas sprendimo... 30. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, jog statinių (duomenys neskelbtini)... 31. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad teismo... 32. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas... 33. Pareiškėja T. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b. l. 34) prašo... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas atmestinas.... 37. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos... 38. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos... 39. Dėl pirmojo argumento, t. y. dėl privalomos ikiteisminės ginčų... 40. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo... 41. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, viena vertus, jurisprudencijos... 42. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip motyvai,... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės pritaria pirmosios... 44. Dėl antrojo apeliacinio skundo argumento, kuriuo remiantis ginčijamas... 45. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad apeliantas šiuo... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 47. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tą faktinę aplinkybę, kad... 48. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji... 49. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro... 50. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 51. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 52. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą... 53. Nutartis neskundžiama....