Byla 3K-3-116/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, I. B., UAB „Veritas ana“, UAB „Medžio Baltic“, UAB „Baltic Realty Investments“ dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys Kauno r. 4-ojo notarų biuro notarė Jurgita Valaitienė, Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo tarp miesto teritorijoje esančio žemės sklypo faktinio naudotojo turimam statiniui (garažui) eksploatuoti ir šio sklypo savininko, įgijusio sklypą iš asmens, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atkurtos nuosavybės teisės į sklypą, dėl sklypo nuosavybės teisių.

6Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 6137 ir įsakymo Nr. 02-01-11159, kuriais I. B. atkurtos nuosavybės teisės natūra į jos tėvo G. G. 0,070 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį dėl 20 kv. m žemės ploto, esančio po ieškovei nuosavybės teise priklausančiu garažu; pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis parduotas po jos garažu esantis 20 kv. m žemės sklypas; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją ir Kauno miesto savivaldybę parduoti jai nurodytą 20 kv. m žemės sklypą, nustatyti kelio servitutą privažiuoti prie garažo; atnaujinti ieškinio senaties terminą Kauno apskrities viršininko sprendimui ir įsakymui apskųsti.

7Ieškovė nurodė, kad 1986 m. spalio 8 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 339 ginčo sklypas suteiktas ieškovės tėvui, 1999 m. rugsėjo 20 d. turto pasidalijimo sutartimi ieškovės nuosavybėn perėjo šiame sklype esantis garažas, todėl ieškovė įgijo teisę įsigyti ginčo sklypą nuosavybės teise. 2005 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymą išsipirkti žemės sklypą, tačiau jis nebuvo išspręstas. Ginčijamais aktais atkūrus nuosavybės teises į ginčo sklypą atsakovei I. B., ji 2006 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė sklypą atsakovui UAB „Medžio Baltic“. UAB „Medžio Baltic“ 2006 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 1/2 dalį žemės sklypo pardavė UAB „Baltic Realty Investments“, 2006 m. spalio 3 d. sutartimi abi sklypo dalys perleistos UAB „Veritas ana“. Ieškovės manymu, sklypų perpardavimu buvo siekiama išvengti aktų, kuriais neteisėtai atkurta nuosavybė į ginčo sklypą, panaikinimo pasekmių, todėl sutartis sudarę asmenys laikytini nesąžiningais, o jos pripažintinos negaliojančiomis.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimui Nr. 6137 ir įsakymui Nr. 02-01-11159 apskųsti, panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6137 ir 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 02-01-11159, kuriais atsakovei I. B. atkurtos nuosavybės teisės natūra į jos tėvo G. G. 0,070 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį dėl 20 kv. m žemės ploto, esančio po ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiu garažu, pripažino negaliojančiomis 2006 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, 2006 m. vasario 11 d. turto perdavimo-priėmimo akto, 2006 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2006 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis, kuriomis parduotas po ieškovės garažu esantis 20 kv. m žemės sklypas, įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją parduoti ieškovei 20 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

10Teismas nustatė, kad Kauno miesto vykdomojo komiteto 1986 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 339 iš Butų ūkio valdybos paimtas 20 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir suteiktas B. V. (ieškovės tėvui) individualiam garažui statyti; 1997 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 915 patvirtintas prie pastatų (duomenys neskelbtini) esančio iki 800 kv. m žemės sklypo sumažintos apimties detalusis planas; pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 9788 ieškovei nuosavybės teise priklauso garažas, plane pažymėtas 1G1p (unikalus Nr.1998-9009-2018), esantis (duomenys neskelbtini); Valstybės saugumo departamentas 2001 m. sausio 5 d. sprendimu Nr.05-T-3/14 nusprendė atkurti natūra I. B. nuosavybės teises į jos tėvo G. G. turėtą pastatą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pateikė Kauno apskrities viršininkui prašymą parduoti naudojamą 20 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 6137 ir Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-11159 dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo G. G. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą – 0,070 ha ir grąžintas natūra naudojamas 0,0700 ha žemės sklypas turėtoje vietoje - (duomenys neskelbtini) bei nustatytas 251 kv. m servitutas, suteikiantis teisę pastatų 1G1p ir 2G1p naudotojams eiti, važiuoti prie jų pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti; 2006 m. vasario 11 d. sutartimi Nr. JV-1956 ir turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. JV-1957 atsakovė I. B. pardavė ir perdavė UAB „Medžio Baltic“ 0,07 ha žemės sklypą, administracinį pastatą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JV-4072 UAB „Medžio Baltic“ pardavė UAB „Baltic Realty Investmensts“ 1/2 dalį 0,07 ha žemės sklypo, administracinio pastato, kitų statinių; 2006 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.14-13845 UAB „Baltic Realty Investments“ ir UAB „Medžio Baltic“ pardavė UAB „Veritas ana“ 0,07 ha žemės sklypą, administracinį pastatą, kitus statinius.

11Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos piliečiams, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Valstybės išperkama žemė yra ir ta, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę išsipirkti po jos garažu esančią žemę, kuri negalėjo būti grąžinta atsakovei I. B. Teismas nurodė, kad iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė dar prieš atkuriant I. B. nuosavybės teises į žemę kreipėsi dėl žemės, esančios po jos garažu, išpirkimo, pateikė tam reikiamus dokumentus, tačiau, pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punktą, nustatantį galimybę asmenims nuosavybės teise įsigyti žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų), ieškovės prašymas nebuvo išspręstas, o valstybės išperkama žemės dalis grąžinta atsakovei I. B. Teismas nurodė, kad argumentas, jog ieškovė negalėjo išsipirkti žemės sklypo po jos garažu, nes tai nebuvo laisva valstybės fondo žemė, nepagrįstas, nes buvęs savininkas turi pirmenybę susigrąžinti žemę natūra prieš asmenis, pageidaujančius pirkti ją, kai žemė laisva, t. y. neužstatyta statiniais. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovė negali išsipirkti žemės, nes 1/5 daliai pastato sklypas negali būti suformuotas. Ieškovės garažas yra žymimas kaip atskiras statinys 1G1p, o jeigu tai būtų statinio dalis, ieškovė turėtų teisę išsipirkti žemės sklypo, skirto tam statiniui funkcionuoti, proporcingą dalį (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2, 2.7 punktai). Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracija, nors ir kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl ieškovės prašymo išpirkti žemę, nesulaukusi atsakymo, atkūrė I. B. nuosavybės teises. Remdamasis šiais argumentais teismas konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 6137 ir įsakymas Nr. 02-01-11159, kuriais atsakovei I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į jos tėvo turėtą 0,070 ha žemės sklypą, priimti pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12 straipsnius, taip pat ieškovės teises, todėl reikalavimą panaikinti šiuos aktus dėl 20 kv. m žemės ploto, esančio po ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiu garažu, pripažino teisėtu ir pagrįstu.

12Teismas sprendė, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo gavusi Seimo kontrolieriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. išvadą, nes iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 13 d. rašto turinio negalima daryti išvados, jog atsakovei I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą žemės sklypą ir ieškovė prarado teisę išsipirkti dalį, į kurią ji pretenduoja, 2005 m. rugsėjo 8 d. žemės ribų paženklinimo akte nėra ieškovės parašo, todėl nėra duomenų, jog ji buvo informuota apie sklypų ribų pakeitimus, Teismas, įvertinęs, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių ir nedaug, jį atnaujino. Teismas taip pat nurodė, kad po nuosavybės teisių atkūrimo sudarytų ginčijamo sklypo pirkimo-pardavimo sandorių šalys vertintinos kaip nesąžiningos įgijėjos, nes jos yra verslo subjektai, dalis jų užsiima prekyba nekilnojamuoju turtu, jiems taikomi aukštesni standartai, todėl darė išvadą, kad, žinodami, jog jų perkamam turtui taikomas servitutas, galėjo pasidomėti kitų asmenų teisėmis įgyjamo turto atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad imperatyviajai teisės normai - Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniui - prieštaraujantys sandoriai naikintini, ginčo turtas išreikalautinas iš dabartinio jo savininko (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.93 straipsnio 3 dalis); vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17, 18 straipsniais, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 punktu, tenkino ir reikalavimą įpareigoti atsakovę Kauno apskrities viršininko administraciją ginčo sklypo dalį parduoti ieškovei.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

14Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nuosavybės objekto išpirkimas, kartu ir atsisakymas atkurti nuosavybės teises natūra gali būti taikomas tik tuo atveju, kai turto grąžinimas pažeistų visuomenės poreikius ar kitų asmenų civilinių materialinių procesų metu atsiradusias teises ir teisėtus interesus. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad prie valstybės išperkamos priskirtina ir žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog po ieškovei priklausančiu garažu nebuvo suformuotas sklypas, skirtas ieškovei priklausančiam pastatui eksploatuoti, , sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą galiojo 1997 m. gruodžio 2 d. viso 0,07 ha žemės sklypo detalusis planas, kurio ieškovė neginčijo, todėl ginčo sklypas pagrįstai nepriskirtas valstybės išperkamai žemei. Kartu teismo sprendime nurodyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą, ieškovės teisės naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu užtikrintos nustatant servitutą. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą atsakovei I. B. nebuvo pažeisti nei visuomenės poreikiai, nei konkrečių asmenų (įskaitant ir ieškovę) teisės ir teisėti interesai, dėl to nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė materialinį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad visi kiti ieškinio reikalavimai vertintini kaip kylantys iš reikalavimo panaikinti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl, šiuos aktus įvertinęs kaip pagrįstus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškinio reikalavimų.

15Teismo sprendime pažymėta, kad nustatytas įpareigojimas Kauno apskrities viršininko administracijai parduoti ieškovei jos reikalaujamą žemės sklypo dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes žemės sklypas gali būti parduodamas tik prieš tai suformavus žemės sklypą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadaryta. Be to, teismai nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl negali viešojo administravimo subjektui nurodyti atlikti konkrečius veiksmus. Teismas tik sprendžia, ar viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai ar neveikimas yra teisėti.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovė V. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Kasatorei nuosavybės teise priklausantis garažas yra teisėtai pastatytas suteiktame žemės sklype, dėl to žemės sklypo, ant kurio stovi garažas, negalima laikyti laisva (neužstatyta) žeme pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šia teisės norma, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. P. J. (teisių perėmėjas R. J.), E. P. ir kt. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Panevėžio miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2005).

18Atsižvelgiant į tai, kad kasatorės tėvui dar iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo priėmimo buvo paskirtas 20 kv. m sklypas, kurio planas patvirtintas pagal tuo metu nustatytą tvarką, pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą į šią sklypo dalį I. B. nuosavybės teisės į žemę negalėjo būti atkurtos, nes turėjo būti išpirkta valstybės. Nors nuosavybės grąžinimui natūra yra teikiamas prioritetas, tačiau dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių, kai nėra galimybės grąžinti natūra, buvęs savininkas gali pasirinkti atkūrimo būdą įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje N. S. v. Vilniaus miesto valdyba, D. P., bylos Nr. 3K-7-20/2000). Be to, iš nurodyto sprendimo suteikti 20 kv. m žemės ir patvirtinto sklypo plano galima daryti išvadą, kad garažui eksploatuoti reikalingas ne mažesnis kaip 20 kv. m žemės sklypas.

  1. Dėl Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsnių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nuosavybės atkūrimu I. B. kasatorės teisės nepažeistos ir netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsnių ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punkto nuostatas, pagal kurias asmenims yra nustatyta teisė įgyti nuosavybės teisę sklypus prie individualių garažų, nes tik įgydama nuosavybės teisę į žemės sklypą, kasatorė galės visiškai disponuoti tiek žemės sklypu, tiek garažu, be to, negrės CK 4.130 straipsnyje įtvirtintos servituto pabaigos pasekmės ir nereikės mokėti už naudojimąsi tarnaujančiojo daikto savininkui.
  2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė 1997 m. gruodžio 2 d. detaliuoju Valstybės saugumo departamento valdomo pastato ir žemės sklypo 800 kv. m planu, pagal kurį atsakovei I. B. nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, nevertino Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 40-2-463 pateikto žemės sklypo ribų plano, kuris 2005 m. spalio 17 d. tikslintas. Be to, suteikiant B. V. (kasatorės tėvui) žemės sklypą, sudarytas žemės sklypo raudonųjų linijų planas, kurį 1987 m. patvirtino Kauno miesto vyriausiasis architektas, tačiau teismas nevertino ir šio plano.

19Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą UAB „Veritas ana“ prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir dėsto šiuos argumentus:

201. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata aiškintina sistemiškai su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata aiškintina taip, kad žemė išperkamos žemės kategorijai priskiriama dėl visuomenės poreikių. Negrąžinti žemės natūra buvusiam savininkui galima tik tais atvejais, jeigu šiai žemei yra realus, pagrįstas ir konkretus visuomeninis poreikis (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Be to, sistemiškai aiškinant Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktą, darytina išvada, kad žemės teisinis statusas kaip laisvos (neužstatytos) yra tada, kada ši pagal Įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei, nes detaliojo plano sprendiniuose nenumatyta formuoti žemės sklypo po kasatorei priklausančiu garažu. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką Įstatymo 12 straipsnis laikytinas bendrosios taisyklės, įtvirtinančios žemės grąžinimo natūra principą, išimtimi, šio straipsnio nuostatų taikymas pateisinamas tuo atveju, kai konstatuojamas teisiškai pagrįstas visuomenės interesų dominavimas prieš savininko interesus.

212. Kasacinio skundo argumentas dėl Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsnių taikymo nelaikytinas pagrįstu, nes nors ir sprendžiant ginčus dėl valstybės valdomos žemės pardavimo ar neatlygintino perdavimo taikytinas Žemės reformos įstatymas, tačiau Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialusis teisės aktas, prioritetiškai reglamentuojantis ginčo santykius.

223. Detalusis planas pagal savo esmę skirtas konkrečiam žemės sklypui, nustatantis sąlygas, pagal kurias šis sklypas gali būti naudojamas, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso, t. y. detalusis planas nesiejamas su žemės sklypo savininku, juo nustatytos žemės sklypo naudojimo sąlygos yra skirtos sklypui, o ne konkrečiam asmeniui. Detalusis planas yra viena iš sąlygų priimti individualų teisės aktą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo, tuo tarpu grąžinamo žemės sklypo ribų planas rengiamas grąžinamo sklypo savininkui. Dėl to sprendžiant, ar nuosavybės teisės į žemės sklypą gali būti atkuriamos, ar ginčo sklypas laikytinas valstybės išperkama žeme (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas), remiamasi patvirtintu teritorijos detaliuoju planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. P. J. (teisių perėmėjas R. J.), E. P. ir kt. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Panevėžio miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2005). Kasatorės nurodomų Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 40-2-463 pateikto žemės sklypo ribų plano, kuris 2005 m. spalio 17 d. tikslintas, ir Kauno miesto vyriausiojo architekto patvirtintas žemės sklypo raudonųjų linijų plano paskirtis yra kita nei detaliojo plano, nurodytas ribų planas skirtas konkrečiam savininkui suformuoto žemės sklypo riboms žymėti, o raudonųjų linijų planas tik pažymi statiniui eksploatuoti reikalingo ploto ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis kasatorės nurodytais planais.

23Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir nurodo tokius argumentus:

  1. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, nes tiek nurodytas įstatymas, tiek Žemės reformos įstatymo 2, 5 ir 10 straipsniuose įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo natūra pirmenybės principas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą kasatorės teisės naudotis jai priklausančiu garažu buvo užtikrintos nustatant servitutą.
  2. Atsakovas pažymi, kad kasacinio skundo argumentas, jog iš Vykdomojo komiteto 1986 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 339 suteikti žemės sklypą ir patvirtinto plano galima daryti išvadą, kad garažo eksploatacijai reikalingas ne mažesnis kaip 20 kv. m žemės sklypas, nepagrįstas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės sklypai formuojami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, ginčo žemės sklypui galioja detalusis planas, pagal kurį nenumatytas žemės sklypo formavimas žemei, esančiai po kasatorės garažu.
  3. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi detaliuoju planu, nesusijusiu su nuosavybės teisių atkūrimu. Nuosavybės teisės I. B. buvo atkurtos pagal 2005 m. spalio 17 d. planą, kuris buvo parengtas pagal Kauno miesto valdybos 1997 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 915 patvirtintą žemės sklypo Kęstučio g. 19 sumažintos apimties detalųjį planą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą galiojo 1997 m. gruodžio 2 d. detalusis planas, kurio kasatorė neginčijo.

24Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir nurodo tokius argumentus:

251. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, nes ginčijamas žemės sklypas suformuotas ir jo detalusis planas patvirtintas pagal nustatytą teisinį reguliavimą, pagal šiame teritorijų planavimo dokumente nurodytas sklypo ribas ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, tuo tarpu nėra parengto teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį būtų suformuotas atskiras žemės sklypas kasatorės garažui eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasatorės teisės naudotis jau nuosavybės teise priklausančiu garažu užtikrintos nustatant servitutą.

262. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertino 1997 m. gruodžio 2 d. detalųjį planą, nepagrįstas, nes nors nuosavybės teisės I. B. atkurtos pagal žemės sklypo ribų planą, kuris sudarytas atlikus geodezinius matavimus, planas buvo parengtas pagal kasatorės nurodomą detalųjį planą.

27Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Baltic Realty Investments“ prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime sutinkama su ankstesniame atsakovo UAB ,,Veritas ana“ atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais argumentais ir papildomai nurodomi tokie argumentai:

28CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningo įgijėjo apsauga yra civilinės teisės principo – sąžiningumo – išraiška. Pagal notariškai patvirtintą sutartį įgijęs turtą ir jį įregistravęs asmuo pripažįstamas savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-384/1999). Atsakovas UAB ,,Baltic Realty Investments“ notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi 2006 m. kovo 30 d. iš UAB ,,Medžio Baltic“ įgijo 1/2 dalį žemės sklypo. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, galinčių sutrukdyti įsigyti sklypą nuosavybėn, nes jį įgijo iš teisėto savininko UAB ,,Medžio Baltic“, pateikusio nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

32Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį keliami Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo klausimai ginčo santykiams reglamentuoti, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

33Dėl mieste esančio žemės sklypo priskyrimo laisvos žemės arba valstybės išperkamos žemės statusui pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

34Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusių miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisės į žemės sklypą atkuriamos grąžinant natūrą laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau ši norma aiškintina ne pažodžiui, o atsižvelgiant į jos sisteminį ryšį su šio įstatymo 12 straipsnio nuostatomis. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad prie valstybės išperkamos priskirtina ir žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad po ieškovei priklausančiu garažu nebuvo suformuotas žemės sklypas, skirtas priklausančiam garažui eksploatuoti. Įstatyme suformuluotas reikalavimas, kad atitinkami objektai turi būti numatyti detaliuosiuose planuose. Tuo atveju, kai patvirtinti teritorijų detalieji planai, jie yra teikiamos informacijos teisinis pagrindas. Tokia pozicija formuluojama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. P. J. (teisių perėmėjas R. J.), E. P. ir kt. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Panevėžio miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2005 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar žemės sklypas priskirtinas prie valstybės išperkamos žemės, rėmėsi detaliuoju planu. Kasatorės nurodytųjų Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 40-2-463 pateikto 720 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų plano, 2005 m. spalio 17 d. patikslinto 700 kv. m žemės sklypo plano bei Kauno miesto vyriausiojo architekto patvirtinto žemės sklypo raudonųjų linijų plano paskirtis yra kitokia nei detaliojo plano, šie skirti konkrečiam savininkui suformuoto žemės sklypo riboms žymėti, o kasatorės nurodytas raudonųjų linijų planas tik pažymi reikalingo statiniui eksploatuoti ploto ribas.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad detaliųjų planų rengimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas reglamentuojamas Teritorijų planavimo įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje pateikta detaliojo plano sąvoka: detaliuoju planu laikomas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Detalusis planas nesiejamas su konkrečiu žemės sklypo savininku ar savininkais, juo nustatytos konkretaus žemės sklypo naudojimo sąlygos yra skirtos sklypui, o ne konkrečiam asmeniui. Remiantis detaliuoju planu yra rengiamas grąžinamo žemės sklypo ribų planas, kuris pateikiamas grąžinamo sklypo savininkui kaip kasatorės nurodyti ir pirmiau aptarti žemės sklypo planai, pagal kuriuos atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.

36Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, esant situacijai, kai po kasatorei (ieškovei) priklausančiu garažu detaliuoju planu nebuvo suformuotas sklypas, skirtas šiam garažui eksploatuoti, toks sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei. Kasatorės argumentas, kad žemės sklypo dėl to, jog ant jo stovi teisėtai jai nuosavybės teise priklausantis garažas, negalima laikyti laisva (neužstatyta) žeme, nelaikytinas pagrįstu, nes detaliojo plano sprendiniuose nenumatyta formuoti žemės sklypo po kasatorės garažu. Esamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei įvertino tai, jog ginčo žemė nepriskiriama valstybės išperkamai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, atkuriant nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą natūra, kasatorės (ieškovės) teisės naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu buvo užtikrintos nustačius servitutą.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas gali būti parduodamas tik prieš tai suformavus žemės sklypą Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, be to, ginčo sklypui galioja detalusis planas, pagal kurį po garažu nenumatytas žemės sklypo formavimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypas esamoje teisinėje situacijoje negali būti parduodamas.

38Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) išvardytų pagrindų tenkinti kasacinį skundą, dėl to byloje priimtas teisėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo tarp miesto teritorijoje esančio žemės sklypo faktinio... 6. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė panaikinti Kauno apskrities... 7. Ieškovė nurodė, kad 1986 m. spalio 8 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad Kauno miesto vykdomojo komiteto 1986 m. spalio 8 d.... 11. Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 12. Teismas sprendė, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo gavusi... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 14. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pagal Piliečių... 15. Teismo sprendime pažymėta, kad nustatytas įpareigojimas Kauno apskrities... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovė V. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 18. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorės tėvui dar iki Piliečių nuosavybės... 19. Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą UAB „Veritas ana“ prašo... 20. 1. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 21. 2. Kasacinio skundo argumentas dėl Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsnių... 22. 3. Detalusis planas pagal savo esmę skirtas konkrečiam žemės sklypui,... 23. Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą Kauno apskrities viršininko... 24. Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo... 25. 1. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo Piliečių... 26. 2. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai... 27. Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Baltic Realty... 28. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 32. Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį keliami Piliečių nuosavybės... 33. Dėl mieste esančio žemės sklypo priskyrimo laisvos žemės arba valstybės... 34. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad detaliųjų planų rengimas, derinimas,... 36. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad,... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas gali būti parduodamas tik... 38. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje)... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...