Byla 2S-1593-153/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atstovės advokatės R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. Ž. pareiškimas suinteresuotiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, Davidui A. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas,

Nustatė

3Pareiškėjas V. Ž. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad metaliniai vartai (10 kv. m ploto, 5 m ilgio, 2 m aukščio, plane pažymėta t2, statybos metai – 1974 m.), vielos tinklo tvora (240,34 m ilgio, 1,50 m aukščio, 360,51 kv. m ploto, plane pažymėta t4, statybos metai – 1974 m.), metaliniai vartai (10 kv. m ploto, 5 m ilgio, 2 m aukščio, plane pažymėta t5, statybos metai – 1998 m.), vielos tinklo tvora (286,83 m ilgio, 1,50 m aukščio, 430,25 kv. m ploto, plane pažymėta t6, statybos metai – 1998 m.), betono aikštelė (3592,75 kv. m ploto, plane pažymėta – b1, statybos metai – 1974 m.) (toliau – Kiemo įrenginiai) yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų (administracinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ) , degalų sandėlio, unikalus Nr. ( - ), technikos pastogės, unikalus Nr. ( - ) , ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ) ) (toliau –Pastatai), esančių ( - ), priklausiniai.

4Pareiškėjas nurodė, kad juridinį faktą reikalinga nustatyti turto registracijos Nekilnojamojo turto registre tikslu. Pastatus pareiškėjas 1996-03-29 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš ŽŪB „Aušra“, tačiau joje nebuvo išvardinti Kiemo įrenginiai, o 1,6616 ha žemės sklypą po pastatais iki 2002-01-01 valdė nuomos pagrindais. 2006-06-20 D. A. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,6610 ha žemės sklypą ( - ) , natūra, nurodyta, kad iš suteikiamų 1,6610 ha užstatyta teritorija sudaro 1,5190 ha. 2007-03-27 1/3 dalį žemės sklypo D. A. Z. pardavė UAB „Manfula“. 200-01-24 atlikus pareiškėjui priklausančių pastatų ir statinių inventorizaciją, Kiemo įrenginiai buvo pažymėti Namų valdos techninės apskaitos byloje. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi dėl Kiemo įrenginių įregistravimo, tačiau juos įregistruoti atsisakyta, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių į juos atsiradimą. ŽŪB „Aušra“ minėtų dokumentų taip pat neturi, nes Kiemo įrenginius ji perėmė iš Pajiesio kolūkio privatizavimo būdu. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje yra nurodyti įvairūs statiniai, buvę 1996-03-29, tarp jų skysto kuro cisternos, grindinys, tvora, vartai, varteliai, vadinasi, Kiemo įrenginiai jau tuo metu buvo. Nėra jokių duomenų, kad D. A. Z. atkuriant nuosavybės teisę, jis įgijo nuosavybės teisę ir į Kiemo įrenginius.

5Suinteresuotas asmuo UAB „Manfula“ su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimą palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-214/2010, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teises į tuos pačius daiktus pagal įgyjamąją senatį. Toje byloje teismo nustatytos aplinkybės neturėtų būti įrodinėjamos šioje byloje. 2010-02-20 teismo sprendime yra konstatuota, jog nėra duomenų, kad Kiemo įrenginiai priklausytų pareiškėjui. Nuosavybės teisė į kiemo įrenginius perėjo žemės sklypo savininkui, nes 1996-03-29 pirkimo-pardavimo sutartyje Kiemo įrenginiai nebuvo aptarti. Pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo tvarka ir nesikreipė į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl Kiemo įrenginių įregistravimo, todėl pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas. Be to, Kiemo įrenginiai yra įtraukti į UAB „Plastena“ balansą. Pareiškėjas prašo pripažinti jam nuosavybes teise, ne į savo daiktą t. y. į daiktą, kurį sukūrė kita įmonė.

6Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtą, priteisė iš pareiškėjo 29,17 Lt išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

7Teismas nustatė, kad pareiškėjui V. Ž. 1996-02-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-5728 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatai: administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ), degalų sandėlis, unikalus Nr. ( - ), technikos pastogė, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) bei kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) . Pagal 2010-05-19 patikslintus kadastro duomenis šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų nustatyti esantys Kiemo įrenginiai. Žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kuriame yra statiniai, 1/3 dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Manfula“, 2/3 dalys nuosavybės teise priklauso D. A. Z.. Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-214/2010, pareiškėjo V. Ž. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į Kiemo įrenginius buvo atmestas. 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas neįsigijo Kiemo įrenginių. Pareiškėjas nepateikė byloje duomenų, kad jis kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl pareiškime nurodytų statinių registracijos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų priklausiniais, o šis atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti ginčo statinius kaip pagrindinių daiktų priklausinius, ir kad teritorinio registratoriaus sprendimas pareiškėjo buvo apskųstas Centriniam registratoriui, o šio galimas neigiamas atsakymas pareiškėjo buvo skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

8Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jis pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, įrodymų, kad pareiškėjas negali gauti dokumento, patvirtinančio juridinę reikšmę turinčio fakto kitokia, ne teismo, tvarka. Kadangi pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės statinių, kaip pagrindinio daikto priklausinių, registravimo tvarkos, todėl pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

9Atskiruoju skundu pareiškėjo V. Ž. atstovė prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-20 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:

101) teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Siekiant nustatyti, ar kiemo statiniai yra pagrindinių daiktų priklausiniai, neprivaloma kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal galiojančius teisės aktus neturi įgaliojimų nustatyti pareiškėjo prašomą juridinį faktą – tokią teisę turi tik teismas;

112) daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos dokumentų pagrindu. Apie tai pareiškėjui 2008-10-21 sprendimu Nr. 2-111 nurodė VĮ Registrų centro Kauno filialas. Neturėdamas prašomų dokumentų ir negalėdamas jų gauti kitu būdu, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti savo teisių gynimo būdą;

123) teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą. Į teismą galima kreiptis dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymas nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu gali būti nustatytas juridinis faktas dėl pagrindinio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, tai gali būti nustatomas ir juridinis faktas dėl to nekilnojamojo daikto priklausinio valdymo nuosavybės teise;

134) nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jis negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti, todėl pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjas nurodė, kad neturi dokumentų, patvirtinančių jo daiktines teises į Kiemo įrenginius, ir dėl prašomo nustatyti fakto pobūdžio negali turėti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą;

145) teismas neįvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad iš į bylą pateiktos namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad šalia stoginės ir skysto kuro rezervuarų, kurie yra įregistruoti kaip pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų priklausiniai, buvo įrašyti ir kiti kiemo įrenginiai – betono grindinys, tvoros, vartai, varteliai. Pagal aikštelės, tvorų ir vartų statybos metu galiojusius teisės aktus tuo metu aikštelėms ir tvoroms įrengti nebuvo išduodami statybos leidimai, jie nebuvo registruojami. Toks turtas nebuvo registruojamas ir tuo metu, kai pareiškėjas įsigijo pastatus ir kiemo statinius, todėl aikštelė, vartai ir tvoros nebuvo įrašyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų ir negali atkurti prarastų dokumentų, kadangi tokių dokumentų niekada ir nebuvo;

156) iš į bylą pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo pastatų įsigijimo metu aikštelė, tvoros ir varteliai jau egzistavo. Šiuo įrodymu pareiškėjas ir grindė savo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėti kiemo statiniai yra jam nuosavybės teise priklausančių pastatų priklausiniai;

167) teismas pažeidė CK 4.14 str. 1 d. Nepagrįsta teismo išvada, kurioje nurodyta, kad iš 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog šia sutartimi pareiškėjas neįsigijo tvoros, vartelių, vartų ir asfatlbetonio aikštelės iš buvusio savininko. Teismas, palikdamas pareiškimą nenagrinėtą, neturėjo teisės pasisakyti dėl teisiškai reikšmingų faktų. Palikus skundžiamą nutartį galioti, minėta teismo nustatyta aplinkybė iš esmės užkirstų kelią pareiškėjui kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl daiktinių teisių į minėtus kiemo statinius įregistravimo;

178) teismas nutartyje nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl daiktų-priklausinių teisinio režimo, kur nurodyta, kad pagal CK 4.14 str. prasmę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nėra nustatyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra fakto, ar tarp antraeilių daiktų (priklausinių), t. y. kiemo aikštelės, tvorų, vartų ir ten pat esančių pareiškėjo pastatų, yra nuolatinis funkcinis ryšys, nustatymas, t. y. ar priklausiniai savo ūkine paskirtimi tarnauja pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems pagrindiniams daiktams.

18Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo UAB „Manfula“ prašė atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsikirsdamas į atskirojo skundo motyvus, nurodė šiuos argumentus:

191) 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kad pareiškėjas pirko tvorą, vartus, vartelius ir asfaltbetonio aikštelę, pareiškėjas neginčija šios sutarties turinio, todėl teismas negali papildyti minėtos sutarties nustatydamas juridinį faktą;

202) apeliantas nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-10-21 sprendimu Nr. 2-111, nes iš šio rašytinio įrodymo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į registro tvarkytoją ne dėl daiktų kaip priklausinių įregistravimo, o dėl nuosavybės teisės į daiktus įregistravimo;

213) pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asfaltbetonio aikštelė jam buvo parduota įsigijus pastatus. Atkuriant nuosavybės teises D. A. Z., nebuvo aptartas asfaltbetonio aikštelės nuosavybės teisės perėjimo klausimas, todėl šiam teisiniam ginčui spręsti turi būti taikoma CK 6. 395 str. 1 d., kuri numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Todėl nuo 2006-06-20 asfaltbetonio aikštelė perėjo D. A. Z. nuosavybėn, o nuo 2007-03-07 1/3 jos priklauso UAB „Manfula“, o 2/3 D. A. Z..

22Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo D. A. Z. nepateikė.

23Atskirasis skundas tenkintinas.

24Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir paliko pareiškimą nenagrinėtą dėl to, jog pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės statinių kaip pagrindinio daikto priklausinių įregistravimo klausimo sprendimo tvarkos.

25CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme.

26Pareiškėjas šioje byloje, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė, kad aikštelė, tvora, vartai yra priklausiniai pagrindinių pastatų, kuriuos pareiškėjas įgijo 1996-02-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-5728 pagrindu, perkant pagrindinius daiktus administracinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), mechanines dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), degalų sandėlį, unikalus Nr. ( - ), technikos pastogę, unikalus Nr. ( - ) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ) , esančius ( - ), nuosavybės teise. Taigi pareiškėjas, prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į aikštelę, tvorą, vartus buvo įgijęs vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – pirkimo-pardavimo būdu, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kadangi sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl pagrindinių daiktų nebuvo įrašyti pagrindinio daikto priklausiniai.

27Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui V. Ž. 1996-02-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-5728 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatai: administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ), degalų sandėlis, unikalus Nr. ( - ), technikos pastogė, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), bei kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ) , esantys ( - ) (b. l. 30-31). Remiantis pateikta byloje Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1999-01-11 sutartimi, sudaryta tarp Kauno apskrities valdytojo administracijos ir pareiškėjo, apeliantui buvo išnuomotas 1,6616 ha žemės sklypas ( - ) , 3 metams iki 2002-01-01, gamybinei komercinei veiklai kaip pastatų savininkui (b. l. 32). Remiantis NTRCDB išrašu, žemės sklypas (un. ( - )) 1, 6610 ha nuosavybės teise priklausė valstybei iki 2006-08-18, remiantis Kauno apskrities viršininko 2006-06-20 įsakymu, nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos natūra D. A. Z. (b. l. 33), kuris buvo įregistruotas 1,6610 ha žemės sklypo savininku iki 2007-03-21, vėliau žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kuriame yra statiniai, 1/3 dalis nuosavybės teise įregistruota UAB „Manfula“, 2/3 dalys nuosavybės teise įregistruotos D. A. Z..

28Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai, esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t. y. žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.). Kaip nustatyta anksčiau, į 1,6616 ha žemės sklypą( - ), buvo atkurtos nuosavybės teisės D. A. Z., kuris vėliau dalį žemės sklypo perleido UAB „Manfula“, kuri ginčija pareiškėjo teisę į vartus, aikštelę, tvorą, aiškindama, kad šių objektu savininku nuo 2006-06-20 yra D. A. Z.. Tad nustačius byloje, jog pareiškėjas nebuvo žemės sklypo, kuriame yra statiniai, kuriuos pareiškėjas laiko pagrindinio pastato priklausiniais, savininkas, būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodyti pareiškime priklausiniai yra priklausiniai, priskirtini pagrindiniams pastatams, o ne žemės sklypui.

29Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas daiktų - priklausinių teisinio režimo klausimu priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.).

30Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005 ir kt.). Tačiau pažymėtina, kad nurodytų įstatymo normų aiškinimo ir taikymo klausimas tampa aktualus tik konstatavus ginčo daikto kaip priklausinio teisinį pobūdį.

31Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys - ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaiškino ir paliko pareiškimą nenagrinėtu. Pareiškėjas savo poziciją grindžia teiginiu, kad nuosavybės teisę į ginčo betono aikštelę, tvoras, vartus 1996 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgijo kaip administracinio pastato( unikalus Nr. ( - )), mechaninių dirbtuvių( unikalus Nr. ( - ) ), degalų sandėlio( unikalus Nr. ( - )), technikos pastogės( unikalus Nr. ( - )), ūkinio pastato( unikalus Nr. ( - )), bei kiemo statinių ( unikalus Nr. ( - ) ) priklausinį. Vertinant pareiškėjo motyvus, jog tvoros, vartai ir aikštelė yra priklausiniai mechaninių dirbtuvių, technikos pastogės, degalų sandėlio, administracinio pastato, pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškinti ar pareiškėjui 1996-02-29 parduoti įvairios paskirties pastatai gali funkcionuoti savarankiškai, ar jie skirti visų pareiškėjo nuosavybėn įsigytų pastatų funkcionavimui užtikrinti.

32Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, pareiškimą paliko nenagrinėtu, todėl apeliantas pagrįstai teigia atskirajame skunde, kad administracine tvarka pareiškėjas negali savo teisių į ginčo statinį grįsti CK 4.14 straipsnio normomis.

33Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, laikantis save atitinkamų pagrindinių daiktų priklausinių savininku, į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl jo (pareiškėjo) nurodytų priklausinių įregistravimo nuosavybės teise kreipėsi 2008-10-10 (b. l. 37-38). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2008-10-21 sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė motyvuodamas išimtinai tuo, jog registruose yra įregistruoti juridiniai faktai, kad kiemo statiniai Nekilnojamo turto registre neįregistruoti ir, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi paduoti jį įgijęs asmuo. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsnius Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir kuriems suteiktas unikalus numeris, o objekto priklausiniai atskirai neregistruojami, bet įrašomi į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Šiuo atveju vartai, tvoros, aikštelė nuo 2010-05-19 turi unikalius numerius (b. l. 12-14).Darytina išvada, kad pareiškėjas dėl priklausinių įteisinimo negali inicijuoti viešojo administravimo procedūras, kadangi pareiškėjas neturi įrodymų, kad pastatus įgijo, kaip pagrindinio daikto priklausinius.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Konkrečioje byloje teisiškai reikšmingi faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek būtina sprendžiant konkretų šalių ginčą ir taikant šiam ginčui išspręsti reikalingas teisės normas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nesilaikė dėl to neteisingai išsprendė bylą, tai sudaro pagrindą skundžiama nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis panaikinama, atskirasis skundas tenkintinas (CPK337 str.1d.3p.,329 str.1d.,327 str.1d.2p.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,

Nutarė

36Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž.... 3. Pareiškėjas V. Ž. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 4. Pareiškėjas nurodė, kad juridinį faktą reikalinga nustatyti turto... 5. Suinteresuotas asmuo UAB „Manfula“ su pareiškimu nesutiko, prašė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškimą... 7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui V. Ž. 1996-02-29 sudarytos... 8. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jis... 9. Atskiruoju skundu pareiškėjo V. Ž. atstovė prašė panaikinti Kauno rajono... 10. 1) teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas privalėjo pasinaudoti... 11. 2) daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre... 12. 3) teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias juridinę... 13. 4) nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų,... 14. 5) teismas neįvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad iš į bylą... 15. 6) iš į bylą pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos... 16. 7) teismas pažeidė CK 4.14 str. 1 d. Nepagrįsta teismo išvada, kurioje... 17. 8) teismas nutartyje nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir... 18. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo UAB „Manfula“... 19. 1) 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kad pareiškėjas pirko... 20. 2) apeliantas nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro Kauno filialo... 21. 3) pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asfaltbetonio aikštelė jam... 22. Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo D. A. Z. nepateikė.... 23. Atskirasis skundas tenkintinas.... 24. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 25. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę... 26. Pareiškėjas šioje byloje, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį... 27. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui V. Ž. 1996-02-29 sudarytos... 28. Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui... 29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės... 30. Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą... 31. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys - ar... 32. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš... 33. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,... 36. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir...