Byla 2A-2269-259/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atstovės advokatės Rūtos Čilinskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-97/2012 pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, D. A. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas pareiškimu (t.1, b.l.2-9) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad metaliniai vartai (10 kv. m ploto, 5 m ilgio, 2 m aukščio, plane pažymėta t2, statybos metai – 1974 m.), vielos tinklo tvora (240,34 m ilgio, 1,50 m aukščio, 360,51 kv. m ploto, plane pažymėta t4, statybos metai – 1974 m.), metaliniai vartai (10 kv. m ploto, 5 m ilgio, 2 m aukščio, plane pažymėta t5, statybos metai – 1998 m.), vielos tinklo tvora (286,83 m ilgio, 1,50 m aukščio, 430,25 kv. m ploto, plane pažymėta t6, statybos metai – 1998 m.), betono aikštelė (3 592,75 kv. m ploto, plane pažymėta – b1, statybos metai - 1974 m.) yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų (administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), degalų sandėlio, unikalus Nr. ( - ), technikos pastogės, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), Kauno r., priklausiniai.

4Nurodė, kad 1996-02-29 pareiškėjas ir „Aušros“ žemės ūkio bendrovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4VJ-5728. Jos pagrindu pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai: administracinis pastatas, mechaninės dirbtuvės, degalų sandėlis, technikos pastogė, ūkinis pastatas bei kiemo statiniai, esantys ( - ) Kauno r. (t.1, b.l.24-26, 30-31). 1996-02-29 sutartimi kaip pastatų priklausinius pareiškėjas taip pat įgijo kiemo statinius – metalinius vartus, vielos tinklo tvoras, betono aikštelę. Tačiau jie sutartyje išvardinti nebuvo. Pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, prašydamas įregistruoti jo daiktines teises į kiemo statinius. Tačiau VĮ Registrų centro Kauno filialas 2008-10-21 sprendimu (t.1, b.l.37-38) informavo, kad daiktinių teisių įregistravimui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Pareiškėjui kreipusis į „Aušros“ žemės ūkio bendrovę dėl dokumentų, patvirtinančių kiemo statinių atsiradimą, pateikimo, jis buvo informuotas, jog „Aušros“ žemės ūkio bendrovė kiemo statinius perėmė privatizacijos būdu iš Kauno r. Pajiesio kolūkio ir prašomų dokumentų neturi. Pareiškime pareiškėjas taip pat nurodo, kad po jam priklausančiais pastatais esantį 1,6616 ha žemės sklypą jis valdė nuomos pagrindais iki 2002-01-01. Vėliau Kauno apskrities viršininko 2006-06-20 įsakymu D. A. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. 2007-03-27 pirkimo-pardavimo sutartimi D. A. Z. 1/3 žemės sklypo pardavė UAB „Manfula“.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo valstybei 110,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.1, b.l.149-153). Iš 1996-02-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties teismas nustatė, jog šia sutartimi pareiškėjas tvoros, vartelių, vartų ir asfaltbetonio aikštelės neįsigijo. Nekilnojamojo turto įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimo Nr.1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 10.3 p. numatyta, kad duomenys apie nekilnojamųjų daiktų priklausinius į registrą įrašomi, nurodant priklausinio priskyrimą konkrečiam nekilnojamajam daiktui ir priklausinio pavadinimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškime pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tie daiktai, kuriuos jis laiko priklausiniais, yra priklausiniai ne vieno daikto, bet visos eilės daiktų. Antstolis pagal pareiškėjo prašymą konstatavo, kad UAB „Senoji Varėnė“ savo ūkinėje veikloje faktiškai eksploatuoja vielos tinklo tvorą ir dvejus metalinius vartus, juosiančius teritoriją, taip pat betono aikštelę. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra duomenų, kad UAB „Senoji Varėnė“ eksploatuoja pastatus. Vadovaudamasis civilinės bylos Nr. 2-238-214/2010, kurioje Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimu buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės į ginčo kiemo statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, duomenimis, teismas nustatė, jog pastatais naudojasi UAB „Plastena“. Teismo vertinimu, pareiškėjui 1996-02-29 parduoti įvairios paskirties pastatai neturi privalomo funkcinio ryšio, pastatai ir aikštelė yra naudojami ir funkcionuoja atskirai, aikštelė yra atskiras turto vienetas, turintis savo unikalų numerį ir faktiškai naudojama atskirai nuo pastatų, metaliniai vartai, vielos tinklo tvoros, betono aikštelė nėra skirti visų pareiškėjo nuosavybėn įsigytų pastatų funkcionavimui, todėl metaliniai vartai, vielos tinklo tvoros, betono aikštelė nėra nuosavybės teise priklausančių pastatų priklausiniai, ir pareiškimą atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Pareiškėjo V. Ž. atstovė advokatė Rūta Čilinskaitė apeliaciniu skundu (t.2, b.l.1-7) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės - pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas nepagrįstai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė ir nesivadovavo liudytojo G. P. parodymais, nors šis liudytojas patvirtino funkcinio ryšio egzistavimą tarp pastatų ir ginčo objektų, nurodydamas, kad pastatai ir pagrindinis derybų objektas - aikštelė buvo parduoti pareiškėjui, pusę gautos sumos buvo vien dėl aikštelės, nes pastatai buvo seni, sunykę. Teismas taip pat neatsižvelgė į oficialų rašytinį įrodymą (CPK 197 str. 1 d.) - 1996-02-22 Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro išduotą pažymėjimą (t.1, b.l.134), kuriame nurodyta, kad buvo įkainoti ir pareiškėjui parduoti įvairūs pastatai, „Stoginė (kiemo įreng.)“, „Skysto kuro cisternos“ ir „(kiemo įreng.)“, kurių vertė 1152 rublių. Pažymėjime minimi kiemo įrengimai būtent ir yra ginčo objektai. 1996-02-22 pažymėjimas patvirtina liudytojo G. P. parodymus. Neįvertinęs šių įrodymų, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas tvoros, vartelių ir asfaltbetonio aikštelės iš buvusio pirkėjo neįsigijo.

102. 2011-12-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pareiškėjas teikė, norėdamas pagrįsti funkcinį ryšį tarp pastatų ir ginčo kiemo statinių. Protokole nurodyta, kad patekti prie administracinio pastato, mechaninių dirbtuvių, degalų sandėlio, technikos pastogės ir ūkinio pastato įmanoma tik pro metalinius vartus per asfaltbetonio aikštelę. Tai patvirtina, kad visi šie objektai yra organiškai susiję ir naudoti vienų, nesinaudojant kitais, yra neįmanoma. Tuo tarpu teismas vertino ne funkcinį, o teisinį ryšį ir padarė visiškai kitą išvadą, t. y. kad pastatais naudojasi vienas subjektas (UAB „Plastena“), o ginčo objektu (aikštele) - kitas subjektas (UAB „Senoji Varėnė“), ir dėl to funkcinio ryšio tarp jų nėra. Teismas neatsižvelgė į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo konkrečiu momentu. Dėl to protokole ir buvo nurodyta, kad aikštelėje yra sandėliuojamos UAB „Senoji Varėnė“ žaliavos, statomos transporto priemonės. Tačiau tai nereiškia, kad UAB „Senoji Varėnė“ nesinaudoja administraciniu ar kitais pastatais arba kad nėra kitų subjektų, kurie eksploatuoja ir pastatus, ir ginčo objektus. Antstolis šių aplinkybių nesiaiškino ir nefiksavo. Antstolis taip pat nevertino teisinių santykių. Todėl teismo išvada, kad pastatai ir ginčo objektai yra eksploatuojami tik atskirai, yra nepagrįsta. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi į faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotą aplinkybę, jog tarp pastatų ir ginčo objektų yra funkcinis ryšys, iš viso neatsižvelgė, tačiau nustatė aplinkybę, kad šie objektai yra eksploatuojami tik atskirai, nors šio fakto antstolis net nesiaiškino ir protokole nenurodė. Be to, netgi jei pastatus ir ginčo objektus būtų galima naudoti atskirai, tai savaime nepaneigtų tarp jų egzistuojančio funkcinio ryšio.

113. Pareiškimo netenkinimo motyvas – jog ginčo objektai turi savo unikalius numerius, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja LAT praktikai (LAT 2011-10-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-422/2011).

124. Didelė dalis skundžiamo sprendimo motyvų sutampa su Kauno apygardos teismo 2011-10-05 nutarties, priimtos civ. byloje Nr. 2S-1593-153/2011 (t.1, b.l.99-104), motyvais, nors šia nutartimi buvo išspręstas tik pareiškimo priėmimo klausimas. Vėliau pareiškėjas pateikė naujų rašytinių įrodymų - 1996-02-22 pažymėjimą (t.1, b.l.134), 2011-12-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t.1, b.l.115-117), taip pat buvo apklaustas liudytojas G. P.. Tačiau pirmosios instancijos teismui didesnę įtaką turėjo Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti motyvai, nei vėliau pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo reikalavimus.

135. UAB „Manfula“, ginčydama pareiškėjo teises į ginčo objektus, pati nebuvo pareiškusi dėl jų jokių reikalavimų.

146. Žemės sklypo pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės normų negalima taikyti nuosavybės atkūrimo teisiniams santykiams. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimus reglamentuoja ne CK, bet specialus įstatymas - LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, priimant individualų administracinį aktą, kuriame nurodomos konkrečios asmeniui suteiktos teisės. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakyme (t.2, b.l.9) yra nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-06-20 sprendimas Nr.52/20831 dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. A. Z. yra priimtas tik dėl 1,6610 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Ginčo objektų grąžinimo klausimas nebuvo svarstomas ir dėl jų sprendimai nebuvo priimami.

15Suinteresuotas asmuo UAB „Manfula“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.11-13) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

161. Skundo motyvas, kad teismas nevertino liudytojo G. P. parodymų, yra nepagrįstas. Šis liudytojas liudijo apie aplinkybes, kurios egzistavo 1996 m., be to, jo parodymai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: kadastro ir registro byla, pirkimo-pardavimo sutartis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad aukštelė pareiškėjui nebuvo perleista, ji funkciniu ryšiu nėra susijusi su pastatais (nuomojama/naudojama atskirai nuo pastatų).

172. Skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, yra bandymas paneigti akivaizdžius faktus, kurie, kaip nepalankūs pareiškėjui, yra užfiksuoti šiame dokumente. Teismas šį rašytinį įvertino ne atsietai, o visų įrodymų kontekste. Pareiškėjo argumentas, kad aikštelė skirta privažiuoti prie pastatų, kas reiškia, jog ji yra pastatų priklausinys, yra nepagrįstas.

183. Pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, kad aikštelė nėra susijusi teisiškai reikšmingu funkciniu ryšiu su pastatais, nes ja atskirai naudojasi UAB „Senoji Varėnė“. Kauno apygardos teismas 2011-10-05 nutartyje nurodė, kad vertinant pareiškėjo motyvus, jog tvoros, vartai ir aikštelė yra mechaninių dirbtuvių, technikos pastogės, degalų sandėlio, administracinio pastato priklausiniai, reikia išsiaiškinti, ar pareiškėjui 1996-02-29 parduoti įvairios paskirties pastatai gali funkcionuoti savarankiškai, ar jie skirti visų pareiškėjo įsigytų pastatų funkcionavimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tvoros, vartai ir aikštelė nėra pastatų priklausiniai.

194. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visus įrodymus, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi. Kauno apygardos teismas 2011-10-05 nutartyje nurodė šią teisės normą bei konstatavo, kad tvoros, vartai, aikštelė turi unikalius numerius nuo 2010-05-19. Įstatyme nėra padaryta jokių išlygų, kurios leistų suprasti, kad atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis unikalų numerį, gali būti priklausinys. Asfaltbetonio aikštelė yra pagrindinis daiktas, galintis būti savarankišku teisinių santykių objektu (CK 4.13 str.), ji nėra vienas iš bendrojo naudojimo daiktų (CK 4.82 str. 1 d.), todėl nėra pastatų priklausinys (CK 4.19 str.): funkciniais ryšiais nėra susisieta su pagrindiniu daiktu ir gali būti bei faktiškai naudojama pagal tiesioginę paskirtį atskirai nuo pastatų. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vienas šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (LAT 2001-04-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2001, LAT 2003-10-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1002/2003, LAT 2004-10-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-561/2004, LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-453/2006, LAT 2008-02-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-134/2008). Visi pareiškėjo argumentai dėl aikštelės buvimo priklausiniu yra susiję su fiziniu, o ne funkciniu ryšiu, nors jokio funkcinio ryšio aikštelės su pastatais nėra. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.3. punktas numato, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašomi duomenys apie nekilnojamųjų daiktų priklausinius, nurodant priklausinio priskyrimą konkrečiam nekilnojamajam daiktui ir priklausinio pavadinimas. Todėl galima daryti išvadą, kad priklausinys, gali būti priskirtas tik vienam konkrečiam daiktui, kai tuo tarpu pareiškėjas prašo priklausinius priskirti 5 pastatams.

205. Liudytojas N. R. parodė, kad tvora yra naujai pastatyta jų įmonės, t. y. UAB „Plastena“. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas nėra tvoros savininku (2010-02-10 sprendimas civ. byloje Nr. 2-238-214/2010).

216. Skundo argumentai, jog Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjime įrašas (kiemo įreng.) yra suprantamas kaip tvoros, vartai ir aikštelė, yra nepagrįsti. Iš šio dokumento akivaizdu, kad kiemo įrenginiu yra įvardinta stoginė, kaip ir kuro cisternos. Be to, visas turtas, kuris nurodytas pažymoje, buvo nurodytas ir pirkimo-pardavimo sutartyje.

227. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asfaltbetonio aikštelė jam buvo parduota įsigijus pastatus. Atkuriant nuosavybės teises D. A. Z., nebuvo aptartas asfaltbetonio aikštelės nuosavybės teisės perėjimo klausimas, todėl turi būti taikoma CK 6.395 straipsnio 1 dalis, numatanti, juo tuo atveju, kai parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Būtent tai yra konstatavęs Kauno rajono apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-238-214/2010. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog asfaltbetonio aikštelė ir kiti daiktai yra pareiškėjo pastatų priklausiniai. CK 6.395 straipsnio 1 dalis leidžia spręsti, kad nuo 2006-06-20 asfaltbetonio aikštelė perėjo D. A. Z. nuosavybėn, nuo 2007-03-07 1/3 jos priklauso UAB „Manfula“, o 2/3 - D.A. Z.. Tai, kad ji nėra įregistruota registre, yra tik nuosavybės išviešinimo klausimas, kaip ne kartą yra pasisakęs LAT, ir neturi įtakos nuosavybės apimčiai.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo LR CPK XXVI skyriuje numatyta tvarka sprendžiant ar šalia pareiškėjo V. Ž. nuosavybės teise priklausančių pastatų esantys kiemo įrenginiai – metaliniai vartai, dvi vielos tinklo tvoros, metaliniai vartai ir betono aikštelė yra V. Ž. priklausančių pastatų priklausiniai ar ne.

25Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo V. Ž. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog prie įgytų pirkimo pardavimo sutartimi ir jam nuosavybės teise priklausančių pastatų esantys kiemo įrenginiai – metaliniai vartai dvi vielos tinklo tvoros, metaliniai vartai, betono aikštelė yra pareiškėjui priklausančių pastatų priklausiniai, atmetė. Teismas sprendimą grindė tais motyvais, jog pareiškėjui 1996-02-29 pirkimo pardavimo sutartimi parduoti įvairios paskirties pastatai neturi privalomo funkcinio ryšio su nurodomais pareiškime priklausiniais, pastatai ir betono aikštelė yra naudojami ir funkcionuoja atskirai, aikštelė yra atskiras turto vienetas, turintis savo unikalų numerį ir faktiškai naudojamas atskirai nuo pastatų, metaliniai vartai, vielos tinklo tvoros, betono aikštelė nėra skirti visų pareiškėjo nuosavybėn įsigytų pastatų funkcionavimui, todėl metaliniai vartai, vielos tinklo tvoros, betono aikštelė nėra nuosavybės teise pareiškėjui priklausančių pastatų priklausiniai.

26Apeliacinio skundo motyvai yra siejami su tomis aplinkybėmis, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė ir nesivadovavo liudytojo G. P. parodymais, kuris patvirtino funkcinio ryšio egzistavimą tarp pastatų ir ginčo objektų, taip pat paaiškino, jog 1996-02-29 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas tvoras, vartelius ir asfaltbetonio aikštelę iš buvusio pirkėjo įsigijo sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį. Teismas neįvertino antstolio 2011-12-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyta, kad patekti prie administracinio pastato, mechaninių dirbtuvių, degalų sandėlio, technikos pastogės ir ūkinio pastato įmanoma tik pro metalinius vartus per asfaltbetonio aikštelę, kas įrodo, kad visi šie objektai yra organiškai susiję ir naudoti vienų, nesinaudojant kitais, yra neįmanoma. Apeliantas mano, kad teismo sprendimas byloje prieštarauja LAT praktikai tokio pobūdžio bylose (LAT 2011-10-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-422/2011). Teismo sprendimo nepagrįstumą apeliantas įrodinėja ir ta aplinkybe, kad didelė dalis skundžiamo sprendimo motyvų sutampa su Kauno apygardos teismo 2011-10-05 nutarties, priimtos civ. byloje Nr. 2S-1593-153/2011 (t.1, b.l.99-104), motyvais, nors po šios nutarties priėmimo pareiškėjas pateikė eilė įrodymų nagrinėjamoje byloje. Apeliantas teigia, kad UAB „Manfula“, ginčydama pareiškėjo teises į ginčo objektus, pati nebuvo pareiškusi dėl jų jokių reikalavimų.

27Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo prielaidas ir pagrindus (LR CPK XXVI skyrius), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, dėl ko skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas yra atmestinas (LR CPK 178 str.).

28Kauno apygardos teismas pažymi, kad sutinkamai su CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog byloje yra pateikti visi reikalingi duomenys apie tai kada, kokiu būdu ir kokį nekilnojamąjį turtą pareiškėjas įgijo (1 t. b.l. 24-26, 30, 31).

29Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog pareiškėjas V. Ž. 1996-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4VJ-5728 pagrindu nuosavybės teise įgijo pastatus: administracinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), mechanines dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), degalų sandėlį, unikalus Nr. ( - ), technikos pastogę, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr.( - ), bei kiemo statinius (stoginę, 6 kuro rezervuarus), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) Kauno raj. (1 t. b.l. 24-26, 30-31). Duomenų, kad pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėjas įgijo 2 metalinius vartus, dvi vielos tinklo tvoras, betono aikštelę, byloje nėra. Kauno apygardos teismas laiko todėl nepagrįsta apelianto poziciją, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. pateikė svarbius paaiškinimus, jog pareiškėjas pirkimo pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn metalinius vartus, dvi vielos tinklo tvoras, metalinius vartus ir betono aikštelę. Nekilnojamojo turto įgijimą įstatymų leidėjas yra reglamentavęs tokiu būdu, kad nekilnojamojo turto įgijimo sandorio ir fakto negalima įrodinėti liudytojų paaiškinimais (LR CK 6.393 str. 1, 2 dalys). Todėl apelianto teiginiai, kad jis įgijo nuosavybės teisę į minimus jo pareiškime ginčo objektus, yra atmestini.

30Pareiškėjas siekė nustatyti juridinį faktą tuo tikslu, kad galėtų minimus pareiškime nekilnojamuosius daiktus įregistruoti nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre savo vardu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, kad betono aikštelė, vartai, tvora yra pareiškėjui priklausančių pastatų priklausiniai ir tuo pagrindu pareiškimą atmetė. Kauno apygardos teismas nustatė, kad betono aikštelė, vartai, tvora nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip savarankiški turtiniai vienetai, turintys atitinkamus unikalius numerius (2010-05-19 patikslintų kadastro duomenys 1 t. b.l. 12-14), jie yra sukurti ar įrengti senai – 3592, 75 kv. m betono aikštelė 1974 metais, vartai t2 1974 metais, 360, 51 kv. m ploto tvora t4 1974 metais, vartai t5 1998 metais, tvora vielos tinklo 430 kv. m ploto 1998 metais, todėl dauguma nurodomų ginčo objektų galėjo būti 1996 metų pareiškėjo sudaryto pirkimo pardavimo dalyku, tačiau į pirkimo pardavimo sutartį įrašyti nebuvo. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra teismo vertinimu pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir LR CK nuostatas atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis unikalų numerį, negali būti kito nekilnojamojo daikto priklausinys. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjo pastatai ir ginčo nekilnojamasis turtas. Žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Kauno rajone, kuriame yra pareiškėjui priklausantys minėti statiniai, 1/3 dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Manfula“, 2/3 dalys nuosavybės teise priklauso D. A. Z. (1 t. , b.l. 27-29).

31Kauno apygardos teismas sutinka su Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo išvada, jog konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vienas šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir dėl to susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Duomenų, kad betono aikštelė, vartai, vielos tinklo tvoros skirti tarnauti pareiškėjo priklausantiems pastatams ir be to pastatais negalima naudotis pagal jų tikslinę paskirtį, pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Kauno apygardos teismo vertinimu nėra pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog betono aikštele yra privažiuojama prie pastatų ir tai įrodo, jog ši aikštelė yra pastatų priklausinys. Kauno rajono apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime betono aikštelės priklausomumą siejo su trečiųjų asmenų nuosavybės teise į žemės sklypą, ant kurio yra betono sluoksnis, o ne su ta aplinkybe, kad ja galima naudotis kaip privažiavimu prie pastatų.

32Teismas kaip teisiškai nereikšmingus atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog UAB „Manfula“, ginčydama pareiškėjo teises į ginčo objektus, pati nebuvo pareiškusi dėl jų jokių reikalavimų. Bylos šalis savo teises procese gali įgyvendinti pasirinkdama poziciją dėl pareikšto reikalavimo savo nuožiūra-atsikirtimais į pareikštus reikalavimus ar reikšdama savarankiškus reikalavimus (LR CPK 42 str.). Nagrinėjamu atveju UAB „Manfula“ byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, su pareiškėjo prašymu bendrovė nesutiko, taip įgyvendino savo procesines teises. Tokia bendrovės pozicija nelemia skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

33Teismas atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas tuo, jog didelė dalis skundžiamo sprendimo motyvų sutampa su Kauno apygardos teismo 2011-10-05 nutarties, priimtos civ. byloje Nr. 2S-1593-153/2011 (t.1, b.l.99-104), motyvais. Kauno apygardos teismas vertina, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas atitinka įstatymo leidėjo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams (LR CPK 270 str.), jame yra nurodomi motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė byloje sprendimą, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl jis pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Įstatymo leidėjas nėra nustatęs reikalavimo kad teismo sprendimas savo turiniu privalomai skirtųsi nuo kito sprendimo turinio.

34Kauno apygardos teismas tai pat atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą, pažeidė suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, kaip įrodymą apeliantas nurodė, kad LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 kitaip sprendė teisinį ginčą nei Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime. Kauno apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Apelianto komentuojamoje byloje buvo sprendžiamas gyvenamosios patalpos ir šalia esančios negyvenamosios patalpos priskyrimo priklausiniam klausimas, todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje ir apelianto komentuotoje byloje nesutampa ginčo dalykas ir faktinės aplinkybės, todėl šioje byloje vadovautis LAT civilinėje byloje 3K-3-422/2011 padarytomis išvadomis nėra galimybės.

35Kauno apygardos teismas neprijungia prie bylos medžiagos kartu su apeliaciniu skundu pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 7SD-1535 (2 t. b.l. 9), kadangi šis raštas neturi jokio ryšio su byloje nagrinėjamu ieškinio dalyku, nes liudija apie nuosavybės teisių atkūriną į žemę.

36Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 178 str.).

37Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

38Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas pareiškimu (t.1, b.l.2-9) prašė nustatyti juridinę reikšmę... 4. Nurodė, kad 1996-02-29 pareiškėjas ir „Aušros“ žemės ūkio bendrovė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškimą... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Pareiškėjo V. Ž. atstovė advokatė Rūta Čilinskaitė apeliaciniu skundu... 9. 1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko buvo... 10. 2. 2011-12-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pareiškėjas... 11. 3. Pareiškimo netenkinimo motyvas – jog ginčo objektai turi savo unikalius... 12. 4. Didelė dalis skundžiamo sprendimo motyvų sutampa su Kauno apygardos... 13. 5. UAB „Manfula“, ginčydama pareiškėjo teises į ginčo objektus, pati... 14. 6. Žemės sklypo pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės normų... 15. Suinteresuotas asmuo UAB „Manfula“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2,... 16. 1. Skundo motyvas, kad teismas nevertino liudytojo G. P. parodymų, yra... 17. 2. Skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu,... 18. 3. Pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas... 19. 4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visus įrodymus,... 20. 5. Liudytojas N. R. parodė, kad tvora yra naujai pastatyta jų įmonės, t. y.... 21. 6. Skundo argumentai, jog Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro... 22. 7. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asfaltbetonio aikštelė jam... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo... 25. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo V.... 26. Apeliacinio skundo motyvai yra siejami su tomis aplinkybėmis, jog teismas... 27. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia,... 28. Kauno apygardos teismas pažymi, kad sutinkamai su CPK 445 str., teismas... 29. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog pareiškėjas V. Ž. 1996-02-29... 30. Pareiškėjas siekė nustatyti juridinį faktą tuo tikslu, kad galėtų... 31. Kauno apygardos teismas sutinka su Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo... 32. Teismas kaip teisiškai nereikšmingus atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog... 33. Teismas atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teismo sprendimo... 34. Kauno apygardos teismas tai pat atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog teismas,... 35. Kauno apygardos teismas neprijungia prie bylos medžiagos kartu su apeliaciniu... 36. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 37. Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė... 38. Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 39. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti...