Byla 2S-615-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturinčiu juridinės galios ir jo panaikinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas K. S. 2003-10-28 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 10-12) dėl pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturinčiu juridinės galios ir jo panaikinimo.

4Vilniaus m. 1-ame apylinkės teismo 2009-04-17 protokoline nutartimi teismo posėdis paskirtas 2009-05-08 11 val. (b.l. 179-187).

52009-05-05 teismui pateiktas ieškovo K. S. pareiškimas, kuriame ieškovas nurodė negalįs atvykti į teismo posėdį, nes yra nedarbingas dėl ligos, ir prašė teismo posėdį atidėti vėlesniam laikui.

6Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas2009-05-08 nutartimi (b.l. 202) ieškovo neatvykimą į 2009-05-08 teismo posėdį dėl nedarbingumo pripažinęs nesvarbia priežastimi, jo ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturinčiu juridinės galios ir jo panaikinimo paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog dėjo pastangas pašalinti neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Pažymėjo, kad ieškovui vienas nedarbingumo pažymėjimas, Serija D Nr. 5728826, buvo išduotas nuo 2009-04-20 (duomenų apie nedarbingumo pasibaigimą nepateikta), antras nedarbingumo pažymėjimas, Serija D Nr. 5819045, buvo išduotas 2009-05-05, nedarbingumas – iki 2009-05-11. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodyta ta pati diagnozė, teismas padarė išvadą apie tęstinį ieškovo ligos pobūdį ir tuo pagrindu pripažino, kad ieškovas, būdamas sąžiningas ir apdairus bylininkas, žinodamas apie savo sveikatos būklę, galėjo pasirūpinti atstovavimu byloje.

7Ieškovas K. S. atskiruoju skundu (b.l. 206-209) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-08 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2009-04-17 ir 2009-04-20 nutartis ir perduoti klausimą šio teismo pirmininkui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 246 str. 1 d. nuostatas, kadangi šioje normoje nurodytas neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos neatvykimo į teismo posėdį dėl nedarbingumo neapima. Pažymi, jog liga ir nedarbingumas nėra vienas ir tas pats. Dėl ligos žmogus nebūtinai yra nedarbingas, tuo tarpu gydytojo nedarbingu pripažintas žmogus negali nieko dirbti, neprivalo dirbti ir tai jam yra draudžiama. Jis privalo laikytis išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodytų Elgesio taisyklių nedarbingumo metu: paklūsti gydytojo nurodymams, vartoti vaistus, laikytis gydymo režimo, atlikti specialias gydymo procedūras. Kadangi 2009-05-05 buvo nedarbingas, ką patvirtina Nedarbingumo pažymėjimas, Serija D Nr. 5819045, neturėjo teisės ir pareigos atvykti į teismo posėdį ir jame dalyvauti, juolab, kad nedarbingu tapo dėl toje pačioje byloje 2009-04-17 posėdyje patirto teisėjos ir atsakovo atstovo psichologinio smurto. Tvirtina, jog teismo teiginys, jog pagal Nedarbingumo pažymėjimą, Serija D Nr. 5819045, nedarbingumas tęsėsi tik iki 2009-05-11, yra nepagrįstas kadangi pagal šį pažymėjimą nedarbingumas jam tęsėsi iki 2009-05-25 imtinai ir iš tiesų baigėsi tik 2009-07-22. Taip pat yra nepagrįstas teismo teiginys, kad jis, būdamas nedarbingas, galėjo pasirūpinti atstovavimu. Visų pirma, tuo metu jis buvo nedarbingas, antra, advokato dalyvavimas byloje neatima iš jo, kaip ieškovo, teisės pačiam dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovas taip pat pateikia atsikirtimus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-07 bei teismo 2008-04-20 nutarčių, kuriomis atsisakyta nušalinti teisėją L. Braždienę, tvirtindamas, jog šiomis nutartimis buvo pažeista jo teisė reikšti nušalinimą (CPK 42 str. 1 d.).

8Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą, neatsižvelgė į šiam klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, t.y. ginčo pobūdį ir jo tęstinumą, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtą tuo atveju, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 str.1 d. nurodytu atveju (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Tai sudaro prielaidas skundžiamą nutartį panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

10Pagal CPK nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba, jei to prašo atsakovas, priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 str. 1 d. nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas (jo atstovas), neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Kitaip tariant, CPK 296 str. 1 d. 5 p. nurodytos ieškinio palikimo nenagrinėtą pagrindo taikymą įstatymų leidėjas tiesiogiai sieja su ieškovo bendrosios pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. - nevykdymu (CPK 7 str., 42 str. 5 d.).

11Tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina tai, kad teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu atveju vertinti šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą bei nuspręsti, ar neatvykimo į teismo posėdį priežastis yra svarbi.

12Taigi pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Dar daugiau, asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad tai yra svarbi neatvykimo į posėdį priežastis.

13Nagrinėjamojoje byloje Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismas 2009-04-17 posėdžio metu protokoline nutartimi teismo posėdį atidėjo iki 2009-05-08 11.00 val. (b.l. 179-187), apie posėdžio vietą ir laiką ieškovas, dalyvavęs teismo posėdyje, buvo informuotas pasirašytinai (b.l. 188). 2009-05-05 teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas, kuriame jis nurodė dėl nedarbingumo negalėsiąs dalyvauti 2009-05-08 11.00 val. įvyksiančiame teismo posėdyje ir prašė jį atidėti vėlesniam laikui (b.l. 198). Aplinkybę, jog dalyvauti minėtame teismo posėdyje negali, ieškovas grindė kartu su pareiškimu pateiktu Nedarbingumo pažymėjimu, Serija D Nr. 5819045, iš kurio matyti, kad ieškovas dėl Hipertenzinės širdies ligos (Tarptautinė ligų kodų sistema – TLK-10 kodą I.11) yra nedarbingas nuo 2009-05-05 iki 2009-05-11 (b.l. 199). Tačiau bylos medžiagos duomenys akivaizdžiai parodo, kad Nedarbingumo pažymėjimas, Serija D Nr. 5728826, su ta pačia diagnoze ieškovui buvo išduotas nuo 2009-04-20 iki 2009-04-24 bei neužbaigtas (b.l. 199). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai tvirtinti, kad pirmasis ligos paūmėjimas ieškovui pasireiškė aštuoniolika dienų iki paskirtojo 2009-05-08 dienai teismo posėdžio. Duomenų apie tai, kad jo sveikatos būklė laikotarpiu nuo 2009-04-24 iki 2009-05-05 būtų stabilizavusis, ką patvirtina minėtas neužbaigto Nedarbingumo pažymėjimo, Serija D Nr. 5728826, nuorašas, byloje nėra. Nuo 2009-05-05, kaip minėta, yra pateiktas kitas Nedarbingumo pažymėjimas, Serija D Nr. 5819045, kuris, kaip patvirtina ieškovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, buvo tęsiamas iki 2009-05-25 (b.l. 212), o šiam terminui pasibaigus, iš karto 2009-05-26 buvo išduotas kitas Nedarbingumo pažymėjimas, Serija D Nr. 5819469, kuris buvo du kartus tęsiamas iki 2009-06-16 (b.l. 213); šiam pasibaigus, kitą dieną (2009-06-17) buvo vėl išduotas naujas Nedarbingumo pažymėjimas, Serija D Nr. 5819800, ir tęsiamas iki 2009-07-10 (b.l.214), o 2009-07-11 ieškovui buvo išduotas naujas Nedarbingumo pažymėjimas, Serija D Nr. 5823090, su kita diagnoze – Krūtinės angina (stenokardija) (Tarptautinė ligų kodų sistema – TLK-10 kodą I.20), kuris užbaigtas 2009-07-22 (b.l.215). Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė į bylą 2010-06-01 Medicininį pažymėjimą Nr. 57, kuriame gydytojų konsultacinės komisijos yra konstatuotas paciento (ieškovo) būklės pablogėjimas, dažnos hipertenzinės krizės, nedarbingumas nuo 2009-05-05 iki 2009-07-22 (b.l. 300).

14Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė dėl hipertenzinės širdies ligos, pasireiškiančios dažnomis hipertenzinėmis krizėmis, kurių pasekmė – ilgalaikis nedarbingumas, yra nestabili ir sudaro ieškovui objektyvias kliūtis tinkamai (efektyviai) ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme. Kaip nurodo pats apeliantas, teismo posėdyje patiriama įtampa, stresas, kurie yra vienu iš hipertenzinės širdies ligos rizikos veiksnių, išprovokavo jo sveikatos būklės pablogėjimą, kuris tęsėsi nuo 2009-04-24 iki 2009-07-22, t.y. beveik tris mėnesius. Bet kokiu atveju dalyvavimas teismo posėdyje bylos dalyviui sukelia tam tikrą dvasinę ir protinę įtampa, kuri rimtų sveikatos problemų turinčiam asmeniui gali išprovokuoti sveikatos būklės pablogėjimą. Tokia situacija yra ne tik žalinga (pavojinga) bylos dalyvio sveikatai, bet ir neišvengiamai be pagrindo vilkina bylos procesą, daro jį neefektyvų, nes bylos nagrinėjimo atidėjimas neapibrėžtam laikui (iki bylos dalyvio sveikatos būklė stabilizuosis) visų pirma veikia priešingai paties asmens, inicijavusio ginčą teisme - ieškovo interesams, atitolina teisės į gynybą realizavimą. Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, jis aiškiai suvokia, kad jo sveikatos būklė ir dalyvavimo teismo posėdžiuose sukeliama įtampa objektyviai trukdo jam tinkamai ginti savo teises, tačiau telktis į pagalbą atstovo jis neketina. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovo tikslas yra ne kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas (CPK 2 str.), o pats bylinėjimosi procesas ir dalyvavimas jame, kas, įvertinus tai, kad hipertenzinė širdies liga savo klinika yra progresuojanti, perspektyvoje gali virsti ne bylos nagrinėjimu iš esmės, o bylos „nagrinėjimu dėl nagrinėjimo“, neturinčiu jokių aliuzijų į teisės į gynybą realizavimą. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas, negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, turėjo procesinę pareigą pasirūpinti atstovavimu byloje, kaip dera apdariam ir rūpestingam bylininkui, tačiau nepasirūpinimą kvalifikuota teisine pagalba ir jo interesų atstovavimu teisme vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu vėlgi nėra pagrindo.

15Civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui, ir tokią praktiką formuoja teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-22 nutartis c.b. Nr. 2-303/2008; 200910-08 nutartis c.b. 2-1077/2009).

16Ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu (CPK 297 str. 2 d.), o liga paprastai nėra priežastis, pateisinanti šalies neatvykimą į teismo posėdį. Ir nors visų išdėstytų aplinkybių kontekste ieškovo procesinis elgesys pripažintinas neatitinkančiu protingumo kriterijų, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartų (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), ligos paūmėjimo sukeltas nedarbingumas, apie tai tinkamai informavus teismą, vis tik negali užkirsti ar suvaržyti galimybes įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ko siekiama nuo 2003-10-28. Atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla buvo ilgą laiką sustabdyta ir nagrinėjimas atnaujintas tik 2009-02-05 (b.l. 159), nepakanka duomenų ieškovo elgesį vertinti kaip tendencingą ir daryti išvadą, jog ieškovas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą ar kitaip kliudė teismui nagrinėti šią konkrečią bylą.

17Kita vertus, kaip minėta, ši civilinė byla yra nagrinėjama ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2003-10-28, todėl ieškinio, susijusio su darbo teisiniais santykiais, palikimas nenagrinėtu pažeistų tiek paties ieškovo teises ir interesus, tiek ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, patyrusių daug laiko ir kitokių sąnaudų šioje byloje, interesus ir teisę į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, t.y. baigiant bylą galutiniu procesiniu sprendimu, priimtu dėl ginčo esmės. Šioje situacijoje, atsižvelgiant į protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, taip pat į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė jo neatvykimą į šioje byloje vykusį teismo posėdį iš esmės pateisinančius dokumentus (nedarbingumo pažymėjimą), yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas į teismo posėdį šioje byloje neatvyko dėl svarbių priežasčių.

18Apelianto prašymas panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2009-04-17 ir 2009-04-20 nutartis ir perduoti klausimą šio teismo pirmininkui nagrinėti iš naujo, nenagrinėtinas kaip nepriskirtas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai (CPK 301 str., 334 str. 1 d.). Be to, Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2009-02-25 nutartimi (b.l. 268) teisėjų kolegijai byla buvo perduota tik Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti (CPK 319 str.).

19Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 2 p. kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti civilinę bylą toliau nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai