Byla 2-1077/2009
Dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties, kuria Rasos Vildžiūnienės ieškinys atsakovei E. Ž. dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė R. V. ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovės E. Ž. 154 240 Lt skolos pagal 2008 m. birželio 6 d. ir 2008 m. liepos 11 d. sutartis.

4Į teismo posėdį, kuris vyko 2009 m. birželio 23 d. 14 val. ieškovė R. V. , jos atstovas advokatas V. Ravinis ir tretysis asmuo V. V. neatvyko.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi ieškinio pareiškimą paliko nenagrinėtą ir panaikino Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6Teismas nutartyje nurodė, jog atsakovė E. Ž. , jos atstovė advokatė N. Grubliauskienė prašė palikti ieškinio pareiškimą nenagrinėtą, nes į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas. Kadangi šie asmenys teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, o nei atsakovė, nei jos atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, jog ieškovui ir jos atstovui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, t.y. teismas 2009 m. birželio 16 d. posėdyje, nutaręs bylos nagrinėjimą atidėti 2009 m. birželio 23 d. 14.00 val., apie tai pasirašytinai informavo posėdyje dalyvaujančius ieškovę R. V. , jos atstovą advokatą V. Ravinį bei trečiąjį asmenį V. V. , taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškino, kad jeigu atsakovės ir jos atstovės prašymas dėl bylos sustabdymo bus atmestas, posėdis bus tęsiamas ir byla nagrinėjama iš esmės.

7Atskiruoju skundu ieškovė R. Vildžiūnienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

8Apeliantė nurodo, jog vyko į nutarties paskelbimą kartu su savo atstovu ir trečiuoju asmeniu, tačiau bevažiuojant automobilis sustojo. Nepavykus užvesti automobilio, ir matydama, jog nespės laiku atvykti į teismą, bandė informuoti teismą apie neatvykimo priežastis. Advokatas V. Ravinis iš jam priklausančio telefono paskambino į informaciją, kad sužinotų teisėjos, nagrinėjančios bylą, telefono numerį. Iš informacijos buvo sužinotas tik Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus raštinės telefono numeris, kuriuo paskambinus buvo paprašytas teisėjos arba jos sekretorės telefono numeris. Paskambinus telefono numeriu 8 37 490946 buvo suteiktas posėdžių sekretorės numeris 8 37 787178, kuriai paskambinus, buvo paprašyta sujungti su teisėja G. Blaževič. Paskambinus teisėjai numeriu 8 37 490960, buvo pranešta apie nutikusį įvykį, ir kad ieškovė, jos atstovas ir tretysis asmuo dėl automobilio gedimo nespės atvykti į teismo posėdį, todėl buvo prašoma paskelbti teismo nutartį jiems nedalyvaujant, o bylos nagrinėjimą atidėti. Teisėja patikino, jog teismo posėdis bus atidėtas, tačiau nepaisant to, kad ieškovas ir jos atstovas ėmėsi visų įmanomų priemonių informuoti teismą apie objektyvias neatvykimo į teismo posėdį priežastis, teismas paliko ieškinį nenagrinėtą. Apeliantė tvirtina, jog teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ne tik nevertino aplinkybės, kad ieškovė ir jos atstovas negalėjo pranešti teismui raštu apie neatvykimo į teismą priežastis, bet ir neatsižvelgė į ieškovės elgesį ir bendradarbiavimą visos bylos nagrinėjimo, kuris vyksta nuo 2008 m. gruodžio mėnesio pradžios, metu, kuomet ieškovė vykdė visus teismo pavedimus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nei vieno iš jų neprašė atidėti. Būtent atsakovė nuolat siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, prašė jį sustabdyti ir pan.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė E. Ž. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, kadangi teismas, prasidėjus posėdžiui, pasidomėjo atsakovės ar jai nėra žinomos ieškovės ir jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys. Teisėjai nebuvo žinoma ieškovės neatvykimo priežastis, todėl atskirajame skunde išdėstyti ieškovės argumentai žemina teismą. Be to, teigia, jog negalima tikėti ieškovės pateiktų įrodymų patikimumu, nes byloje jau yra faktų, kurie leidžia abejoti pateiktų įrodymų pagrįstumu.

10Atskirasis skundas tenkinamas.

11Pagal CPK nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, jo atstovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Tam, kad būtų galima taikyti minėtus šalių ar jo atstovų neatvykimo į teismo posėdį padarinius, svarbu yra šalims tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, informuoti šalis apie neatvykimo į teismo posėdį teisinius padarinius. Pažymėtina, kad tinkamo teismo proceso samprata apima ne tik šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų, bet ir teismo nepriekaištingą proceso teisės normų laikymąsi.

12Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, nes į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2009 m. birželio 16 d. vykusiame teismo posėdyje atidėjo bylos nagrinėjimą 2009 m. birželio 23 d. 14 val. Šalys pasirašytinai buvo supažindintos su būsimo posėdžio vieta ir laiku (t. 1, b. l. 189), tačiau į 2009 m. birželio 23 d. 14 val. įvykusį teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas, nei tretysis asmuo (t.1, b. l. 193).

13Civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 2-303/20084). Taip pat pažymėtina, kad neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu. Ieškovė teigia, jog dėl automobilio gedimo, kurį patvirtina pateikta 2009 m. liepos 7 d. UAB ,,VRA Group“ pažyma bei kasos pajamų orderio kvitai, išrašyti 2009 m. birželio 23 d. už automobilio pervežimą ir 2009 m. birželio 25 d. už automobilio remontą (t. 2, b. l. 10-12), negalėjo atvykti į teismo posėdį ir raštu pranešti teismui apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis bei pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovė teismui pateikė mobiliojo telefono Nr. 8 68688167, priklausančio advokatui V. Raviniui, sąskaitos išklotinę, kuri patvirtina, jog advokatas, likus vienai valandai iki teismo posėdžio pradžios, skambino į Kauno apygardos teismą informuoti apie susidariusią padėtį (t .2, b. l. 18), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės R. Vildžiūnienės ieškinį paliko nenagrinėtą. Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu (CPK 297 str. 2 d.), o ieškovė ir jos atstovas raštu neinformavo teismo apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, tačiau nagrinėjamu atveju, minėti ieškovės ir jos advokato veiksmai negali būti pripažįstami piktnaudžiavimu procesu ar sąmoningu bylos vilkinimu, nes šie asmenys ėmėsi visų tuo metu objektyviai įmanomų priemonių, kad informuoti teismą apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos byla teisme nagrinėjama nuo 2008 m. gruodžio 4 d. (t. 1, b. l. 5). Per šį laikotarpį ieškovė ir jos atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, vykdė visus teismo nurodymus. Duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė ar jos atstovas nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Todėl negalima teigti, kad ieškovė (jos atstovas) nesirūpino bylos eiga, vilkino bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

14Aiškindamas ir taikydamas įstatymus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad šalis nesąžiningai naudojasi savo teisėmis ar vilkina procesą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.