Byla e2A-686-236/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1550-658/2017 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdanti veiklą per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovės priimtą 2016-12-15 sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovo 2016-12-12 pretenziją, panaikinti atsakovės 2016-12-07 sprendimą dėl viešojo pirkimo Nr. 302968 procedūrų nutraukimo, įpareigoti atsakovę atnaujinti viešojo pirkimo Nr. 302968 procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvavo atsakovės organizuotame supaprastintame mažos vertės pirkime dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės ir savanoriško (Kasko) draudimo paslaugų. Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta ieškovė, tačiau atsakovės Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija 2016-12-07 nusprendė nutraukti viešąjį pirkimą Nr. 302968 bei pirkimą skelbti iš naujo.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad pateikė pretenziją atsakovei, prašydama panaikinti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją nurodydama, kad pretenzijos nagrinėjimui yra būtinas nepasibaigęs (vykstantis) pirkimas ir viešojo pirkimo komisija nebeturi savo įgaliojimų, nes pirkimo procedūros yra nutrauktos. Atsakovė atsakyme papildomai nurodė pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą: paskelbto pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog draudimo paslaugų sutarties administravimą atliks UADBB „Draudlita“; pastarosios įgaliojimai baigiasi 2017-02-01 ir atsakovė nusprendė nebepirkti paminėtų paslaugų iš brokerių.
  1. Ieškovo teigimu, atsakovės Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimai nesibaigė ir negalėjo pasibaigti po sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo, nes įstatymuose yra numatyta tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, taip pat įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją išnagrinėti tiekėjo pretenziją. Dėl to atsakovės atsisakymą nagrinėti ieškovės pretenziją jos nurodytais motyvais laikė paneigiančiu ikiteisminę ginčo stadiją.
  1. Ieškovė manė, kad atsakovės atstovo įgaliojimų pasibaigimas dėl tam tikros sutarties neturės įtakos tolimesnei pirkimo eigai, t. y. sutarties sudarymui ir/ar vykdymui, nes pirkimo sutartimi įsipareigojimus prisiima perkančioji organizacija ir pirkimą laimėjęs tiekėjas. Pažymėjo, kad pasibaigus draudimo brokerio įmonės įgaliojimams, atsakovė savarankiškai administruotų draudimo paslaugų teikimo sutartį ir tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių tinkamam pirkimo sutarties sudarymui ir vykdymui. Be to, atsakovei iki pirkimo paskelbimo negalėjo būti nežinoma, jog draudimo brokerių įmonės įgaliojimai, susiję su draudimo sutarčių paslaugų administravimu, baigiasi 2017-02-01.
  1. Ieškovė nurodė, kad pirkimo dokumentuose pateiktos pirkimo sutarties sąlygose nėra nuostatos dėl draudimo brokerio įmonės dalyvavimo, administruojant draudimo paslaugų teikimo sutartį, taip pat nenumatyta jokių pirkimą laimėjusio tiekėjo (draudiko) įsipareigojimų atsiskaityti su draudimo brokerio įmone, atstovaujančia atsakovę. Net jeigu į pasirašytą pirkimo sutartį būtų įtraukta nuostata dėl UADBB „Draudlita“, kaip tarpininko, dalyvaujančio iš atsakovės pusės administruojant draudimo sutartį, ir paminėtam brokeriui netekus įgaliojimų bei atsakovei manant, kad tokia pirkimo sutarties nuostata privalo būti modifikuota, Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia teisėtai modifikuoti tokio pobūdžio pirkimo sutarties nuostatas, nereikalaujant gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2016-12-12 paskelbė naują draudimo paslaugų pirkimą Nr. 307681. Šio pirkimo sąlygos yra visiškai identiškos viešojo pirkimo Nr. 302968 sąlygoms, kurį atsakovė neteisėtai nutraukė. Dėl to ieškovė teigė, kad atsakovės suinteresuotumas pirkimo objektu neišnyko.
  1. Ieškovės nuomone, atsakovė, nutraukdama viešąjį pirkimą be objektyvaus pagrindo ir atsisakydama nagrinėti ieškovės pretenziją, pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė atsakyme į pretenziją lakoniškai nurodė tik viešojo pirkimo nutraukimo priežastį, kartu nepateikdama tiekėjui paaiškinimo dėl priežasties pagrįstumo pagal pretenzijoje nurodytus argumentus. Tuo tarpu, viešojo pirkimo nutraukimo pagrindą ir motyvus atsakovė privalėjo nurodyti dar pirkimo procedūrų nutraukimo metu, tačiau to nepadarė.
  1. Ieškovė nurodė, kad galutinį sprendimą dėl tiekėjo pretenzijos pagrįstumo priima perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija. Be to, perkančioji organizacija neturi teisės atšaukti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimų nuo viešojo pirkimo nutraukimo momento. Draudimo brokerio dalyvavimas administruojant draudimo sutartį iš perkančiosios organizacijos pusės pasiūlymo kainą viešajame pirkime ne padidintų, o mažintų, nes draudimo brokerių įmonės yra draudimo srities profesionalai. Kai perkančiosios organizacijos interesus, vykdant pasirašytą draudimo sutartį, atstovauja profesionalus draudimo srities atstovas, draudikas patiria mažesnius kaštus.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės organizuoto ir vėliau nutraukto viešojo pirkimo metu UADBB „Draudlita“ ieškovės vardu neatliko jokio veiksmo, susijusio su draudimo sutarties sudarymu. Ieškovė pasiūlymą pirkime teikė savarankiškai, ne per įgaliotą atstovą, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo komisinio mokesčio UADBB „Draudlita“ iš ieškovės pusės sumokėjimui.
  1. Ieškovės teigimu, atsakovė antrajame pirkime galėjo gauti pasiūlymą su mažesne kaina, nes potencialūs tiekėjai turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pasiūlyta ir laimėjusia pirmąjį pirkimą kaina ir atitinkamai ją sumažinti, teikiant pasiūlymus antrajame pirkime.
  1. Ieškovas nurodė, kad jei egzistuotų Viešųjų pirkimo tarnybos nurodytos prielaidos (viešąjį pirkimą laimėjęs draudikas būtų turėjęs pareigą atlikti atitinkamus mokėjimus draudimo brokeriui, veikiančiam perkančiosios organizacijos vardu ir perkančioji organizacija vėliau atsisakytų draudimo brokerio paslaugų) – tai šalys sutarties vykdymo metu turėtų spręsti dėl galimybės pakeisti apskaičiuotą sutarties kainą, susijusią su draudimo brokeriui (galimai) sumokamais mokesčiais už suteiktas administravimo paslaugas, t. y. viešasis pirkimas nenutraukiamas, o faktiškai egzistuojant nurodytoms prielaidoms – inicijuojama viešojo pirkimo sutarties kainos pakeitimo procedūra.
  1. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovė nurodė, kad gavusi ieškovės pretenziją į ją atsakė ir nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo nutrauktas pirkimas, pakvietė ieškovą dalyvauti kitame pirkime, nors pretenzijos ir netenkino, kadangi ji buvo pateikta nutraukus pirkimą.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindu pasibaigusiame pirkime palikti tiekėjo pretenziją nenagrinėtą. Paskelbus pirkimą, 2017 m. viešųjų pirkimų planas dar nebuvo pradėtas rengti. Aplinkybę, kad brokerių paslaugos pirkimo iniciatoriui nereikalingos ir 2017 m. nebus perkamos, atsakovės viešųjų pirkimų komisija sužinojo tik vėliau, jau sudarius pasiūlymų eilę, kai nebuvo galimybės tikslinti pirkimo sąlygas. Atsakydama, kad tarpininkaus brokeris, atsakovė suklydo, nes negalėjo numatyti, kas teiks tarpininkavimo paslaugas po 2017-02-01 ir negalėjo žinoti, ar apskritai atsakovė pirks tarpininkavimo paslaugas 2017 m.
  1. Atsakovė nurodė, kad draudimo brokerių įmonė pajamas gauna komisinių pavidalu iš draudimo bendrovės, o pastaroji tai įskaičiuoja į perkančiajai organizacijai teikiamo pasiūlymo kainą. Teikdama pasiūlymą ieškovė turėjo pateikti pasiūlymo kainą įvertinusi ir komisinius UADBB „Draudlita“. Darė išvadą, kad nuo 2017-02-02 atsakovė būtų turėjusi mokėti draudimo bendrovei paslaugų kainą už jos teikiamas paslaugas, įskaitant į ją įskaičiuotų komisinių, kurie turėjo būti mokami draudimo brokerių įmonei, vertę. Atsisakydama tarpininkų paslaugų, kurios iš tiesų nėra nemokamos, atsakovė galėtų sutaupyti. Tai patvirtina antrojo paskelbto pirkimo rezultatai. Be to, galimybių teisėtai keisti aiškią ir imperatyvią sutarties sąlygą nebuvo, nes pirkimo dokumentų sąlygos negali būti modifikuojamos po pirkimo, o fiksuota kainodara ir nekeičiama kaina buvo numatytos kaip esminės sutarties sąlygos.
  1. Atsakovės teigimu, pirmojo ir antrojo pirkimų sąlygos nėra identiškos. Pirmasis ginčo pirkimas Nr. 302968, ieškovės iniciatyva atsakovei patikslinus pirkimo dokumentus, vykdytas su sąlyga, kad tarpininkaus draudimo brokerių įmonė, antrajame pirkime Nr. 307681 šios sąlygos nėra.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimai nebuvo atšaukti. Atsakovės Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 19 punkte nurodyta, kad komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Sprendė, kad perkančioji organizacija pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindu pasibaigusiame pirkime turėjo teisę tiekėjo pretenziją palikti nenagrinėtą, neužkirsdama kelio pasinaudoti tiekėjui savo galimai pažeistų teisių gynyba.
  1. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kaip mažėja pasiūlymo kaina, jei draudimo polisus išrašo tarpininkas, o ne draudimo bendrovė.
  1. Atsakovės teigimu, ieškovė, naudodamasi tarpininkų paslaugomis, sutaupo, nes savo patiriamų kaštų dalį administruojant įvykius perkelia draudimo brokerių įmonei. Šiuos kaštus apmoka galutinis draudimo produkto pirkėjas – perkančioji organizacija, kuriai draudimo produkto kaina didėja.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017-02-21 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
  2. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme ir dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.
  3. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl priimto sprendimo nutraukti pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Teismas nesutiko su atsakove, kuri teigė, kad atsisakė nagrinėti ieškovo pretenziją, kadangi pirkimo procedūros buvo pasibaigusios ir viešųjų pirkimų komisija nebeturėjo savo įgaliojimų. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija įstatymo yra įgaliota nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas. Be to, viešųjų pirkimo komisijos įgaliojimai nebuvo atšaukti, kadangi atsakovė sudariusi nuolatinai veikiančią Nuolatinė viešųjų pirkimų komisiją.
  4. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju taip pat turi būti įvertinama tai, kad, be peržiūros procedūrų operatyvumo, joms keliamas ir veiksmingumo reikalavimas, t. y. perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).
  5. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovė, atsisakydama nagrinėti ieškovės pretenziją, pažeidė ir skaidrumo principą, kadangi pareiga viešųjų pirkimų komisijai nagrinėti pretenzijas yra numatyta VPĮ. Teismas pažymėjo, kad atsakovė taip pat neproporcingai suvaržė ieškovės teisę į gynybą, kaip privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Be to, atsakovė ieškovei nesuteikė realios galimybės pasinaudoti ikiteismine sprendimų apskundimo tvarka. Dėl to teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimai nagrinėti pretenziją baigėsi nutraukus pirkimą, dėl ko pretenzijos nagrinėjimas tapo negalimas.
  1. Teismas, nustatęs, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją, sprendė, kad pretenzijoje kelti reikalavimai spręstini teisme, nagrinėjant ginčą iš esmės.
  2. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad pirkimo dokumentuose nebuvo sąlygos dėl draudimo brokerių įmonės dalyvavimo. Teismas nurodė, kad dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) yra laikomi pirkimo sąlygų sudedamąja dalimi (VPĮ 2 str. 21 d.). Teismas nustatė, kad atsakovė, 2016-11-17 atsakydama į ieškovės prašymą patikslinti tarpininko dalyvavimą sudarant draudimo sutartis, nurodė, kad tarpininkaus UADBB „Draudlita“ ir kartu pateikė pataisytas pirkimo sąlygas, kurių 14.16. punkte įrašyta sąlyga, kad sudarytos sutarties administravimas pavedamas UADBB „Draudlita“.
  1. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, atsakovė nepaaiškino, kokią įtaką esminėms su laimėtoju pasirašytos pirkimo sutarties sąlygoms galėtų turėti UADBB „Draudlita“ įgaliojimų pasibaigimas. Ieškovė manė, kad pasibaigus draudimo brokerio įmonės įgaliojimams, perkančioji organizacija savarankiškai administruotų draudimo paslaugų teikimo sutartį ir tai nesukeltų teisinių pasekmių tinkamam pirkimo sutarties sudarymui ir vykdymui. Be to, net draudimo brokeriui netekus įgaliojimų, VPĮ leidžia teisėtai modifikuoti tokio pobūdžio pirkimo sutarties nuostatas, nereikalaujant gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Taip pat atsakovei iki pirkimo paskelbimo negalėjo būti nežinoma, jog draudimo brokerio įmonės įgaliojimai, susiję su draudimo sutarčių paslaugų administravimu baigiasi 2017-02-01.
  1. Teismas, įvertinęs pirkimo sąlygas, pažymėjo, kad pirkimo sutarčiai nustatoma fiksuotos kainos kainodara (pirkimo sąlygų 14.7. p.). Sutarties kaina yra esminė sutarties sąlyga ir negali būti keičiama, išskyrus 14.7.1. ir 14.7.2. punktuose nurodytus atvejus: 1) pasikeitus apmokestintų paslaugų PVM tarifui; 2) dėl kainų lygio kitimo (infliacijos / defliacijos). Be to, pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Pirkimo sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas pirkimo sutarties sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai bei buvo pateiktos pirkimo sąlygose. Tais atvejais, kai pirkimo sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant pirkimo sąlygas ir (ar) pirkimo sutarties sudarymo metu, pirkimo sutarties šalys gali keisti tik neesmines pirkimo sutarties sąlygas (pirkimo sąlygų 14.14. p.).
  1. Teismas nustatė, kad UADBB „Draudlita“ įgaliojimai buvo suteikti iki 2017-02-01. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą matyti, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija apie tai, kad brokerių paslaugos pirkimo iniciatoriui nereikalingos ir 2017 m. nebus perkamos, sužinojo jau sudarius pasiūlymų eilę.
  1. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, jog už išduotus draudimo polisus UADBB „Draudlita“ gauna komisinį mokestį iš draudiko. Ieškovė taip pat nurodė, kad draudimo brokerių įmonei teikiant draudžiamųjų įvykių administravimo paslaugas draudikas patiria mažesnius kaštus. Dėl to teismas darė išvadą, kad likusi administravimo paslaugų kaštų dalis tenka draudimo brokerių įmonei. Tuo tarpu, teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad UADBB „Draudlita“ atsakovę atstovauja nemokamai. Dėl to teismas sprendė, kad kaštus, tenkančius draudimo brokerių įmonei, apmoka paslaugų pirkėjas, nes tokiu atveju draudikas, siekdamas sutaupyti juos, turi įtraukti į pirkimo sutarties kainą. Pirkimo dokumentuose įrašius sąlygą, kad draudimo sutarties administravimas pavedamas draudimo tarpininkui, ieškovė turės kompensuoti tarpininko patiriamus kaštus perkančiosios organizacijos sąskaita.
  1. Teismo vertinimu, tokiu atveju, kai tarpininkavimo kaštai būtų įtraukiami į pirkimo sutartį ir paaiškėjus, kad draudimo brokerių įmonės paslaugų nebereikia, perkančioji organizacija permokėtų už sutarties vykdymą, taip neracionaliai panaudodama lėšas. Atsakovei nusprendus nebesinaudoti tarpininkavimo paslaugomis, šalims tektų keisti pirkimo sutartį. Dėl to teismas sprendė, kad sutarties pakeitimas būtų laikomas esminiu, nes pasikeistų šalių ekonominė pusiausvyra: kadangi pirkimo sąlygose nustatyta fiksuota kaina (14.7. punktas), atsakovei tektų mokėti sulygtą kainą nors tarpininkavimo paslaugomis nebūtų naudojamasi. Dėl to teismas sutiko su atsakove, kad atsakovė, atsisakydama draudimo brokerių paslaugų, galėtų sutaupyti, nes nebeliktų poreikio mokėti komisinių tarpininkui.
  1. Teismas nurodė, kad VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl perkančiajai organizacijai kylančių pareigų, išplaukiančių iš VPĮ reguliavimo, yra nurodęs, kad siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis. Tai inter alia reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Suprantama, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012). Atsižvelgiant į nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas ir veiklos ribas, VPĮ 3 straipsnio nuostatų prasme išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas. Viešųjų pirkimų tikslo ir principų santykis bei ryšys per se neeliminuoja situacijų, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka vadovaudamasi VPĮ reikalavimais, tam tarpe užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi, tačiau viešojo pirkimo sutartį sudaro neracionaliai panaudodama pirkimui skirtas lėšas, t. y. iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011).
  1. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė, kad perkančioji organizacija turi pareigą laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų iki sutarties įvykdymo pabaigos. Kadangi sutarties kaina yra esminė viešojo pirkimo sutarties sąlyga ir negali būti keičiama, atsakovė, pasirašydama tokią sutartį, neracionaliai panaudos pirkimui skirtas lėšas ir taip pažeis viešųjų pirkimų tikslą, nes turės sumokėti atsakovei tarpininko, kurio paslaugų atsisakė, patirtas išlaidas. Be to, šioje byloje pirkimo sąlygų pakeitimas jau sudarius sutartį pažeistų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas.
  1. Teismo vertinimu, sudarius pirkimo sutartį, pakeistos nuostatos dėl tarpininko nedalyvavimo iš esmės skirtųsi nuo tų, kuriomis remiantis sudaryta pradinė sutartis. Tokie pakeitimai gali rodyti šalių valią iš naujo derėtis dėl esminių sutarties sąlygų. Tokiu atveju, kad būtų užtikrintas skaidrumas, tektų skelbti naują viešąjį pirkimą ir taip sudaryti sąlygas kitiems subjektams gauti tinkamą informaciją, susijusią su šia sutartimi.
  1. Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Teismas sprendė, kad draudimo brokerių įmonės išbraukimas iš pirkimo sutarties yra esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas. Išbraukus pirkimo sąlygą dėl draudimo brokerių įmonės tarpininkavimo, būtų sudaryta galimybė viešajame pirkime dalyvauti ir kitiems dalyviams arba pirkimo nugalėtoju pripažinti kito asmens pasiūlymą. Taip pat būtų užtikrinta, kad perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad ieškinys atmestas visiškai, kadangi skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažino, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės 2016-12-12 pretenziją. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus, kadangi pritarus vienam iš ieškinio reikalavimų, ieškinys turėjo būti patenkintas iš dalies.
    2. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė aplinkybe, kad ieškovė patvirtino, jog už išduotus draudimo polisus UADBB „Draudlita“ gauna komisinį mokestį iš draudiko, tačiau nepasisakė dėl draudiko ir UADBB „Draudlita“ sudarytos sutarties, pagal kurią mokamas komisinis mokestis, turinio, dėl to padarė nepagrįstą išvadą. UADBB „Draudlita“ yra įgaliota ieškovės vardu išduoti draudimo polisus draudėjams. Už išduotus draudimo polisus UADBB „Draudlita“ gauna komisinį mokestį iš draudiko. Tik už šios paslaugos teikimą - draudimo polisų pardavimą - draudikas turi teisinį pagrindą mokėti atlygį (komisinio mokesčio pavidalu) draudimo brokeriui. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad UADBB „Draudlita“ ieškovės vardu neatliko jokio veiksmo, susijusio su draudimo sutarties sudarymu ginčo viešajame pirkime. Ieškovė pasiūlymą teikė savarankiškai (ieškovės darbuotojai), ne per įgaliotą atstovą, todėl neegzistuoja nei teisinis, nei faktinis pagrindas komisinio mokesčio UADBB „Draudlita“ iš ieškovės pusės sumokėjimui, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik ieškovės teiginiais, kad draudimo brokerių įmonei teikiant draudžiamųjų įvykių administravimo paslaugas draudikas patiria mažesnius kaštus. Tuo tarpu, ieškovė, teikdama paaiškinimus dėl savo klausimo tikslo, be kita ko, papildomai nurodė ir pateikė įrodymus, jog ieškovei buvo žinoma apie 2015 m. gruodžio mėn. atsakovės organizuotą pirkimą analogiškoms draudimo paslaugoms pirkti. 2015 m. pirkimo sąlygose atsakovė buvo nurodžiusi, jog sudarytos draudimo sutarties administravimas bus pavedamas UADBB „Draudlita“. Dėl to darytina išvada, kad pati perkančioji organizacija galimai neadministruoja draudžiamųjų įvykių.
    1. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad iš atsakovės pateikto įgaliojimo draudimo brokerių įmonei matyti, kad UADBB „Draudlita“ atsakovę atstovauja nemokamai, nepagrįstai darė išvadą, kad už draudimo brokerio atsakovei neatlygintinai teikiamas paslaugas kažkoks subjektas turi atsiskaityti ir tai yra draudimo bendrovė.
    1. Bylos duomenys patvirtina, kad UADBB „Draudlita“ paslaugas perkančiajai organizacijai buvo įsipareigojusi teikti neatlygintinai. Be to, byloje nėra įrodymų, kad kokias nors išlaidas dėl draudimo brokerio, veikiančio perkančiosios organizacijos vardu, turėtų dengti tiekėjas. Įgaliojimą UADBB „Draudlita“ atsakovė pateikė tik į bylą, todėl apie neatlygintiną draudimo brokerio paslaugų teikimą atsakovei, draudikas sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu.?
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad tarpininkavimo kaštai būtų įtraukiami į pirkimo sutartį ir paaiškėjus, kad draudimo brokerių įmonės paslaugų nebereikia, perkančioji organizacija permokėtų už sutarties vykdymą, taip neracionaliai panaudodama lėšas. Atsakovei nusprendus nebesinaudoti tarpininkavimo paslaugomis, šalims tektų keisti pirkimo sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė išdavė įgaliojimą UADBB „Draudlita“, kuri paslaugas atsakovei teikia neatlygintinai. Bylos duomenys patvirtina, kad viešojo pirkimo kontekste draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo atlikti mokėjimų draudimo brokeriui. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kad viešąjį pirkimą laimėjusio pasiūlymo kaina galėtų būti keičiama tuo atveju, jeigu, pirma, viešąjį pirkimą laimėjęs draudikas būtų turėjęs pareigą atlikti atitinkamus mokėjimus draudimo brokeriui, veikiančiam perkančiosios organizacijos vardu, antra, perkančioji organizacija vėliau atsisakytų draudimo brokerio paslaugų.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė, nutraukdamas viešąjį pirkimą, nepažeidė viešųjų pirkimų principų.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2017-02-21 sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą nagrinėti ieškovo pretenziją yra išvestinis, o ne savarankiškas reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus. Be to, nors atsakovė nenagrinėjo ieškovės pretenzijos, tačiau į ją atsakė, be kita ko, nurodydamas ir pirkimo nutraukimo motyvus.
    1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog UADBB „Draudlita“ ieškovės vardu neatliko jokio veiksmo, susijusio su draudimo sutarties sudarymu ginčo pirkimo metu. Ieškovė buvo raštu informuota ir žinojo, kad sutartį administruos UADBB „Draudlita“, todėl nėra pagrindo teigti, kad pasiūlymą teikė savarankiškai. Pažymi, kad UADBB „Draudlita“ neturėjo atlikti veiksmo, susijusio su draudimo sutarties sudarymu ginčo pirkimo metu. Draudimo polisai išduodami ne pirkimo metu, o vykdant sutartį, todėl teisinis pagrindas komisiniam mokesčiui UADBB „Draudlita“ mokėti atsirastų išrašius polisus.
    1. Jei ieškovė ir nežinojo, ar draudimo brokeris atsakovei teikia atlygintinas, ar neatlygintinas paslaugas, pirkimo dokumentuose buvo nurodyta prievolė tiekėjams, įskaitant ieškovę, kainą pateikti įskaičiavus visas išlaidas ir visus mokesčius. Tuo tarpu, UADBB „Draudlita“, įsipareigojusi atsakovei paslaugas teikti neatlygintinai, turėjo vadovautis 2015-05-07 Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso 2.2. punkte nustatyta pareiga, draudimo brokeriui visais atvejais vadovautis draudėjo interesais, bei 1.7.10. nustatytu draudimu teikti apie save žinomai klaidingą informaciją kitiems draudimo rinkos dalyviams. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad UADBB „Draudlita“ suklaidino ieškovę ar atsisakė teikti informaciją, turinčią esminės reikšmės ieškovės pasiūlymo kainai.
    1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovei nusprendus nesinaudoti UADBB „Draudlita“ paslaugomis, teisinės pasekmės tinkamam pirkimo sutarties sudarymui ir vykdymui nekiltų, taip pat nebūtų atsiradęs pagrindas inicijuoti viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, kad viešojo pirkimo kontekste draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo atlikti mokėjimų draudimo brokeriui. Pirkimo metu ieškovė 2016-11-17 pranešimu Nr. 4748722 buvo informuota, kad atsakovė draudimo sutarties administravimą paveda UADBB „Draudlita“, todėl darytina išvada, kad ieškovė, nustatydama pasiūlymo kainą, privalėjo įvertinti ir komisinių mokėjimą UADBB „Draudlita“ už polisų išrašymą, nes pastaroji draudimo tarpininkavimo veiklą vykdo už atlygį. Todėl 2017-02-02 pasibaigus UADBB „Draudlita“ įgaliojimas, atsakovė visą sutarties vykdymo laikotarpį būtų turėjusi permokėti už draudimo paslaugas.
    1. Ieškovė klaidinančiai cituoja ir interpretuoja Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-09 išvadą Nr. 4S-449.
    1. Perkančioji organizacija įsitikino, kad viešojo pirkimo sąlygose nurodžius, kad draudimo sutarties administravimas pavedamas konkrečiai draudimo brokerių įmonei, ne tik išauga draudimo paslaugų kaina, bet ir apribojamas draudimo bendrovių, neturinčių sutarties su konkrečia draudimo brokerių įmone, dalyvavimas viešojo pirkimo konkurse.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-11-16 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbtas atsakovės skelbimas apie vykdomą supaprastintą mažos vertės pirkimą „Kauno rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo ir savanoriško (Kasko) draudimo paslaugų pirkimas“. Ieškovė 2016-11-17 pateikė atsakovei prašymą patikslinti, ar sudarant draudimo sutartis tarpininkaus brokeris. Atsakovė 2016-11-17 CVP IS pateikė atsakymą ir pataisytas pirkimo sąlygas, kur patikslino, kad sudarytos sutarties administravimas pavedamas UADBB „Draudlita“. Atsakovė 2016-11-30 pranešimu „Dėl pasiūlymo atitikties, eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo“ ieškovę informavo, jog ji pripažinta pirkimo laimėtoja. Atsakovė 2016-12-07 pranešimu informavo ieškovę, kad Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija tą pačią dieną įvykusiame posėdyje, vadovaudamasi VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nusprendė baigti pirkimo procedūras bei pirkimą skelbti iš naujo. Ieškovė 2016-12-12 pateikė atsakovei pretenziją Nr. LT3/10-01-2016-694, kurioje prašė panaikinti 2016-12-07 priimtą sprendimą baigti pirkimo procedūras. Atsakovė 2016-12-15 raštu Nr. SD-2567 atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, motyvuodama tuo, kad pirkimo procedūros nutrauktos ir pirkimas pasibaigęs, o viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimai yra pasibaigę. Rašte papildomai nurodė, kad pirkimo procedūrų nutraukimo priežastis - draudimo brokerio UADBB „Draudlita“, turėjusios administruoti draudimo paslaugų sutartį, įgaliojimų pabaiga 2017-02-01.

7Dėl CPK 270 straipsnio

  1. Teisėjo kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus, kadangi pritarus vienam iš ieškinio reikalavimų, ieškinys turėjo būti patenkintas iš dalies.
  2. CPK 270 straipsnis reglamentuoja sprendimo turinį. CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti.
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovės priimtą 2016-12-15 sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės 2016-12-12 pretenziją, panaikinti atsakovės 2016-12-07 sprendimą dėl viešojo pirkimo Nr. 302968 procedūrų nutraukimo, įpareigoti atsakovę atnaujinti viešojo pirkimo Nr. 302968 procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės priimtą 2016-12-15 sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės 2016-12-12 pretenziją, laikytinas išvestiniu reikalavimu, kurio tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo.
  5. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškinys atmestas, priešingai nei teigia apeliantė, CPK 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.

8Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, buvo raštu informuota ir žinojo, kad sutartį administruos UADBB „Draudlita“. Ieškovė pirkimo metu klausimo, kas turėtų apmokėti draudimo brokerio išlaidas, nepateikė, nors vadovaujantis pirkimo sąlygomis turėjo prisiimti visą riziką dėl išlaidų, susijusių su pasiūlymo pateikimu, tinkamo įvertinimo.
  2. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog atsakovė išdavė įgaliojimą UADBB „Draudlita“, kuri paslaugas atsakovei teikia neatlygintinai, jog viešojo pirkimo kontekste, draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo atlikti mokėjimų draudimo brokeriui.
  1. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 29 punkte nurodyta, kad draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudėjo draudimo apsaugos poreikius ir teikiant informaciją apie draudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2016-11-17 pranešimu Nr. 4748722 buvo informuota, kad atsakovė draudimo sutarties administravimą paveda UADBB „Draudlita“, todėl darytina išvada, kad ieškovė, nustatydama pasiūlymo kainą, privalėjo įvertinti ir komisinių mokėjimą UADBB „Draudlita“ už polisų išrašymą, kuri draudimo tarpininkavimo veiklą vykdo už atlygį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad 2017-02-02 baigus galioti UADBB „Draudlita“ įgaliojimui, atsakovė visą sutarties vykdymo laikotarpį būtų turėjusi permokėti už draudimo paslaugas, t. y. mokėti draudimo bendrovei kainą už jos teikiamas paslaugas, įskaičius į ją įskaičiuotų komisinių, kurie turėjo būti mokami, bet jau nebebus mokami draudimo brokerių įmonei už polisų išrašymą, vertę. Tokiu būdu būtų pažeistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimas - racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas.
  1. Pirkimo sąlygų 14.7 punkte nurodyta, jog sutarčiai nustatoma fiksuotos kainos kainodara. Sutarties kaina yra esminė, todėl negali būti keičiama, išskyrus 14.7.1. ir 14.7.2. punktuose nurodytus atvejus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentų sąlygos gavus pasiūlymus jau negalėjo būti keičiamos/taisomos, o fiksuota kainodara ir nekeičiama kaina buvo numatytos kaip esminės sutarties sąlygos, todėl darytina išvada, kad atsakovė neturėjo galimybės teisėtai keisti aiškią ir imperatyvią sutarties sąlygą.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių buvo priversta nutraukti pirkimą ir laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pirkimo sąlygų pakeitimas jau sudarius sutartį pažeistų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas.

9Dėl viešųjų pirkimų principų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė, nutraukdama viešąjį pirkimą, nepažeidė viešųjų pirkimų principų ir tikslo. Pagrista pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo brokerių įmonės išbraukimas (pašalinimas) iš pirkimo sutarties yra esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas. Išbraukus (pašalinus) pirkimo sąlygą dėl draudimo brokerių įmonės tarpininkavimo, būtų sudaryta galimybė viešajame pirkime dalyvauti ir kitiems dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito asmens pasiūlymą. Dėl to teisėjų kolegija laiko neapgrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė, nutraukdamas viešąjį pirkimą, nepažeidė viešųjų pirkimų principų.

10Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, jog viešąjį pirkimą laimėjusio pasiūlymo kaina galėtų būti keičiama tuo atveju, jeigu, pirma, viešąjį pirkimą laimėjęs draudikas būtų turėjęs pareigą atlikti atitinkamus mokėjimus draudimo brokeriui, veikiančiam perkančiosios organizacijos vardu, antra, perkančioji organizacija vėliau atsisakytų draudimo brokerio paslaugų.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2017-02-09 išvadoje Nr. 4S-449 sprendė ir nurodė: „Jei tarp draudiko ir draudimo brokerio kylantys teisiniai santykiai nebūtų atlyginti iš draudimo sutarties kainos, nes už šias paslaugas pagal iki pavyzdžiui galiojančią 2017-02-01 sudarytą sutartį su draudimo brokeriu mokėtų atsakovas, tokiu atveju, Tarnybos nuomone, draudimo brokerio pašalinimas iš viešojo pirkimo sutarties, kai jo paslaugos tapo nebereikalingos atsakovui, būtų galimas“. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo brokerio pašalinimas be neigiamų pasekmių būtų galimas vieninteliu atveju, jei už paslaugas UADBB „Draudlita“ būtų mokėjusi pati atsakovė. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė už paslaugas UADBB „Draudlita“ nemokėjo. Darytina išvada, kad sutartį sudarius kitomis, nei pirkime skelbtos, sąlygomis, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas ne tik pirkime dalyvavusių tiekėjų atžvilgiu, bet ir tiekėjų, kurie galėjo dalyvauti. Be to, sudarius tokią sutartį, ekonominė sutarties šalių pusiausvyra pasikeistų ieškovo naudai, kadangi atsakovė už draudimo polisus permokėtų komisinių, numatytų išmokėti draudimo brokeriui vykdant sutartį, dydžiu, o ieškovė šiuo dydžiu sutaupytų.
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad minėta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstumo.

11Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

12Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  2. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2017-02-21 sprendimas paliktinas nepakeistu.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).
  3. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas atmestinas.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai