Byla 3K-3-249/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Specialus autotransportas“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu pirkimo sąlygų dalies (14 punkto) pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Specialus autotransportas“ prašė pripažinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimas“ pirkimo sąlygų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AD1-264 (toliau – pirkimo sąlygos), dalį dėl ribojimo tiekėjams neskelbiamose derybose pateikti pasiūlymus tik vienai pirkimo daliai (pirkimo sąlygų 14 punktas) neteisėta ir negaliojančia. Jis nurodė, kad atsakovo pirkimo sąlygų 14 punkte įtvirtintas reikalavimas neproporcingas pirkimo objektui, nepagrįstai ribojantis tam tikrų tiekėjų ar jų grupių galimybes dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, prieštaraujantis viešųjų pirkimų tikslams bei pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos leidžia perkančiajai organizacijai nustatyti tam tikrus ribojimus dėl pasiūlymų pateikimo inter alia ribojimą pateikti pasiūlymą perkančiajai organizacijai įsigyti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų. Tačiau tokie ribojimai turėtų būti objektyviai pagrįsti ir nepažeisti VPĮ įtvirtintų principų bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) nuostatų; ieškovo nuomone, šiuo atveju pasiūlymų pateikimo ribojimas objektyviai nepagrįstas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, taikytinas tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijus, t. y. kiek perkančiosios organizacijos veiksmai vieno tiekėjo atžvilgiu paveikė kitus tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių nei kitiems. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pirkimo sąlygose įtvirtintas ribojimas – pasiūlymus tiekėjai gali pateikti tik vienai pirkimo daliai – neišskiria nė vieno iš tiekėjų ir taikomas visiems, todėl nėra pagrindo jo pripažinti pažeidžiančiu lygiateisiškumo ir laisvos konkurencijos principus. Be to, ieškovo ginčijamas ribojimas objektyviai pagrįstas, nes byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2009-2010 m. žiemos mechanizuoto gatvių valymo paslaugos Klaipėdos mieste teikimas, kai šią paslaugą vykdė vienas rangovas, netenkino savivaldybės poreikių dėl gatvių valymo paslaugų vykdymo laiku ir tinkamumo bei neužtikrino su rangovu sutarto rezultato (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pretenzijos ir aktai (b. l. 42-49), todėl atsakovas pagrįstai nusprendė pirkimo objektą suskirstyti į dvi atskiras dalis. Toks suskirstymas atitinka gyventojų interesus ir neprieštarauja VPĮ įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teismas pirkimo sąlygų dalį (pirkimo sąlygų 14 punktas), kurioje nustatyta, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymą tik vienai pirkimo daliai (arba pirmai, arba antrai pirkimo daliai), pripažino neteisėta ir negaliojančia. Ieškovo reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją patikslinti pirkimo sąlygas taip, kad jos neribotų kandidatų ar dalyvių teisės pateikti pasiūlymus savo nuožiūra vienai ar abiem pirkimo dalims, paliktas nenagrinėtas (CPK 312 straipsnis).

9Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija sprendimą atmesti ieškovo pretenziją grindė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punktu, taip pat ta aplinkybe, jog, atsakovo nuomone, gatvių valymo paslaugų vykdymo patirtis parodė, kad vienas rangovas nepajėgus tvarkyti abiejų miesto dalių (b. l. 12). Vis dėlto nurodyta VPĮ nuostata perkančiajai organizacijai suteikia teisę leisti tiekėjui (pačiam sprendžiant, ar pasinaudoti šia galimybe) pateikti pasiūlymą parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, tačiau jai nesuteikia teisės riboti tiekėjo galimybės teikti pasiūlymą dėl perkamos paslaugos visa apimtimi. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad buvęs Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų tiekėjas netinkamai teikė paslaugas, per se nereiškia, jog šios paslaugos tinkamai negalės atlikti naujojo konkurso laimėtojas, nes gebėjimas tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus nagrinėjamu atveju priklauso nuo tiekėjui keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos nustato pati perkančioji organizacija. Teismo vertinimu, kitų svarių argumentų, dėl kurių turi būti ribojama konkurencija skelbiant tokio pobūdžio konkursą, atsakovas nenurodė. Teismas taip pat konstatavo, kad skundžiamos pirkimo sąlygos (14 punktas) neteisėtumą patvirtina tai, kad viešai skelbiamame atvirame šių paslaugų pirkimo konkurse perkančioji organizacija ginčijamo ribojimo nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl lygiateisiškumo bei laisvos konkurencijos principų; konstatavo, kad viešaisiais pirkimais, be kita ko, siekiama skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, o ginčijama pirkimo sąlyga akivaizdžiai riboja konkurenciją bei yra neadekvati siekiui užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 28 straipsnio 9 dalies. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas. Atsakovas, vadovaudamasis nurodyta VPĮ nuostata, pirkimo sąlygų 14 punktu pirkimą suskirstė į dvi dalis (paslaugų teikimas Klaipėdos miesto pietinėje ir šiaurinėje dalyse); nurodė, kad tiekėjas pasiūlymą gali pateikti tik vienai pirkimo daliai. Kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią VPĮ nuostatą aiškino tik kaip perkančiajai organizacijai suteikiančią teisę tiekėjams leisti pasiūlymą pateikti dėl dalies perkamo objekto, bet nesuteikiančią teisės tiekėjus riboti pateikti pasiūlymo visam pirkimo objektui. VPĮ 24 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos kartu su VPĮ 28 straipsnio nuostatomis.

13Priešingai nei anksčiau galiojusioje įstatymo redakcijoje, ginčijamam pirkimui taikytinoje VPĮ 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Ši VPĮ nuostata, įvykdžius joje nustatytas sąlygas, suteikia teisę perkančiajai organizacijai nustatyti, kaip tiekėjai turi pateikti pasiūlymus: vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims. Perkančioji organizacija įvykdė visas VPĮ 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sąlygas (pirkimas suskirstytas į dalis; dėl kiekvienos pirkimo sutarties sudaroma viešojo pirkimo sutartis; nustatytas draudimas pateikti alternatyvius pasiūlymus), todėl ji turėjo teisę pirkimo sąlygose nustatyti ribojimą pateikti pasiūlymą tik vienai iš dviejų pirkimo dalių.

142. Dėl VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalių. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pirkimo sąlygų 14 punktas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir dirbtinai neriboja konkurencijos. Kasatorius taip pat prašė patikrinti, ar Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo, juolab kad ieškovas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ginčijo būtent dėl šių imperatyvių nuostatų pažeidimo. Racionalaus lėšų panaudojimo principas nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimo, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai konstatavo, kad ginčijama pirkimo sąlyga akivaizdžiai riboja konkurenciją bei yra neadekvati siekiui užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad teismas netinkamai taikė VPĮ 3 straipsnio 2 dalį. Perkančioji organizacija skundžiama pirkimo sąlyga siekė įsigyti tinkamos kokybės paslaugas, apsaugoti miesto gyventojų viešąjį interesą į tvarkingą ir švarų miestą. Kasatoriaus teigimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nekonstatavus viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti pirkimų tikslo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010).

153. Dėl CPK 185, 331 straipsnių. Kasatorius argumentuoja, kad, nemotyvuodamas arba nepakankamai detaliai motyvuodamas savo sprendimą, teismas ginčo iš esmės neišsprendžia, neįvykdo teisingumo. Jo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas niekaip nemotyvavo savo išvadų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų laisvės, pirkimo sąlygų dalies teisėtumo. Kasatorius nurodo, kad teismo argumentacija dėl ginčijamos pirkimo sąlygos suderinamumo su viešųjų pirkimų tikslu racionaliai panaudoti tam skirtas lėšas pagrįsta byloje nesančiu įrodymu – teismui nebuvo pateiktos kasatoriaus atviro konkurso sąlygos. Teismo sprendimas, grindžiamas byloje nesančiais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Kasatoriaus vertinimu, teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai juos vertino, savo išvadas grindė byloje nesančiais įrodymais, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas šiuos argumentus:

171. Dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 28 straipsnio 9 dalies. Kasatorius VPĮ nuostatose įtvirtintą galimybę pirkimo objektą skaidyti į dalis, kiekvienai jų sudaryti viešojo pirkimo sutartį neteisingai aiškina kaip perkančiosios organizacijos neribotą diskreciją. Vis dėlto perkančiųjų organizacijų teisė nustatyti pirkimo sąlygas nėra absoliuti ir neribota, ją riboja viešųjų pirkimų tikslai ir principai. VPĮ 24 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 3 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad tiekėjams suteikiama bendroji teisė ir pareiga perkančiajai organizacijai siūlyti prekes, paslaugas, darbus visa perkančiosios organizacijos reikalaujama apimtimi. Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai užtikrina, kad bet kuris tiekėjas, atitinkantis minimalius kvalifikacijos reikalavimus, turi teisę varžytis dėl pirkimo objekto pardavimo perkančiajai organizacijai. VPĮ 24 straipsnio 1 dalies 11 punkte tiekėjų naudai įtvirtinta bendrosios VPĮ tiekėjams nustatytos teisės ir pareigos pateikti visos pirkimo objekto apimties pasiūlymą išimtis. Pirmiau nurodytos VPĮ nuostatos formuluotė „leidžiama pateikti“ negali būti aiškinama taip, kad perkančioji organizacija turėtų teisę įpareigoti tiekėjus pateikti pasiūlymus tik dėl dalies pirkimo objekto.

18VPĮ 28 straipsnio 9 dalis perkančiajai organizacijai negarantuoja teisės riboti tiekėjo galimybę pateikti pasiūlymą dėl perkamos paslaugos visa apimtimi. Apie tokią pasiūlymų pateikimo ribojimo galimybę spręstina ne pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punktą ar 28 straipsnio 9 dalį, bet pagal šio ribojimo pagrįstumą viešųjų pirkimų principų prasme. Perkančioji organizacija tam tikrais atvejais galėtų nustatyti ribojimus pateikti pasiūlymus, tačiau toks ribojimas turi būti objektyviai pagrįstas. Ieškovas byloje ginčijo ne perkančiosios organizacijos teisę apskritai nustatyti ribojimus, bet atsakovo pirkimo sąlygų dalies teisėtumą pagal konkrečias pirkimui aktualias aplinkybes. Pagal jas savo sprendimą grindė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi ginčas kilo dėl to, ar perkančioji organizacija tinkamai ir pagrįstai pasinaudojo VPĮ įtvirtintomis nuostatomis. Šis klausimas negali būti kasacijos dalykas.

192. Dėl VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalių. Kasatorius nepagrįstai ir dirbtinai sutapatina viešųjų pirkimų tikslą ir viešųjų pirkimų principus, iškreipia apeliacinės instancijos teismo motyvus, juos aiškina savaip. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Ieškovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotą aiškią viešųjų pirkimo teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo praktiką dėl viešųjų pirkimų tikslų bei VPĮ santykio su kitais teisės aktais. Laisvos konkurencijos užtikrinimas ir apsauga yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginama vertybė, šalies ūkio ir vartotojų gerovės prielaida. Ginčijama pirkimo sąlyga neabejotinai riboja konkurenciją, tai gali padidinti siūlomos paslaugos kainą. Konkurencijos ribojimai privalo būti pagrįsti objektyviomis priežastimis. Pirkimo sąlygų dalis pažeidė konstitucines nuostatas bei KĮ normas dėl konkurencijos ribojimo draudimo, viešųjų pirkimų principus. Tiekėjų konkurencijos ribojimas neatskiriamas nuo viešųjų pirkimų principų. Išimtys, perkančiajai organizacijai suteikiančios galimybę riboti tiekėjų teises, aiškintinos siaurai, tiekėjų laisvo varžymosi ribojimai pateisinami išimtinais, objektyviomis aplinkybėmis grindžiamais atvejais. Perkančioji organizacija dėl nustatomų suvaržymų turi pateikti patikimą ir įtikinamą pagrindimą, taigi ginčijamos pirkimo sąlygos teisėtumo įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Atsakovas neįrodė tiekėjų konkurencijos suvaržymo pagrįstumo. Šis klausimas – fakto klausimas, kasaciniame teisme nenagrinėtinas.

203. Dėl CPK 185, 331 straipsnių. Kasatoriaus argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo motyvavimo nepakankamumo nepagrįsti, nenuoseklūs, prieštaringi bei subjektyvūs. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo motyvai pakankami spręsti dėl priežasčių, nulėmusių tokią teismo poziciją. Nenustačius kitų skundžiamos nutarties neteisėtumo priežasčių – kasacijos pagrindų – apeliacinės instancijos teismo nutartis nenaikintina vien dėl to, kad motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą. Dėl to kasatoriaus pateiktais argumentais dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo. Ieškovo manymu, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę remtis aplinkybe dėl kito viešojo pirkimo atviro konkurso būdu pirkimo sąlygų turinio, nes ja pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose rėmėsi ieškovas, o atsakovas to neginčijo.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Perkančioji organizacija pirkimo objektą (paslaugą) suskaidė į dvi dalis, pirkimo sąlygose (14 punktas) nustatė, kad tiekėjas teikdamas pasiūlymą, turi pasirinkti, kurioje vienoje iš dviejų pirkimo dalių jis rengiasi dalyvauti, ir su perkančiąja organizacija siekti sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ribojimas pateikti pasiūlymus abiem pirkimo dalims – šalių ginčo objektas, kurį teismai, spręsdami pagal viešųjų pirkimų principus, viešųjų pirkimų tikslą vertino skirtingai. Tai – viešosios teisės normų, VPĮ, reguliuojami klausimai. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

24Dėl viešųjų pirkimų principų ir tikslo santykio

25VPĮ 3 straipsnio („Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis“) 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintos normos – pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos.

26Perkančioji organizacija, veikdama VPĮ reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 3 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtinto viešųjų pirkimų principų ir viešųjų pirkimų tikslo santykio. Jį galima nustatyti iš sisteminio VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalių aiškinimo. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, siekdama viešųjų pirkimų tikslo, privalo vadovautis VPĮ nustatytais reikalavimais. Pareiga užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi – jai VPĮ įtvirtintas reikalavimas. Atsižvelgiant į nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas ir veiklos ribas, VPĮ 3 straipsnio nuostatų prasme išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš viešųjų pirkimų kylančius ginčus nagrinėjantys teismai, ieškovo reikalavimu ar ex officio dėl perkančiosios organizacijos veiksmų gali spręsti bet kuriuo iš nurodytų jos veiklos vertinimo pagrindų.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo VPĮ 3 straipsnio prasme spręsta arba viešųjų pirkimų principų pažeidimo pagrindu, arba atsižvelgiant į šių principų ir pirkimų tikslo santykį (dėl pastarojo praktikos aspekto žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologika GmbH ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, bylos Nr. 3K-3-506/2009; kt.). Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad tokia kasacinė praktika per se nepaneigia teismo galimybės perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinti ir dėl to priimti sprendimą tik racionalaus lėšų panaudojimo tikslo pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešųjų pirkimų tikslo ir principų santykis bei ryšys per se neeliminuoja situacijų, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka vadovaudamasi VPĮ reikalavimais inter alia užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi, tačiau viešojo pirkimo sutartį sudaro neracionaliai panaudodama pirkimui skirtas lėšas, t. y. iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo.

28Kasatorius, remdamasis kasacine jurisprudencija, pagal kurią dėl viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo teisėtumo sprendžiama, taikant kitus viešųjų pirkimų principus, imperatyviuosius VPĮ reikalavimus, teigia, kad, nekonstatavus viešųjų pirkimų principų pažeidimo, negalima pripažinti pirkimų tikslo sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant lėšas pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes kasatoriaus nurodytoje byloje viešųjų pirkimų tikslo ir principų santykis atskleistas kitomis, nei šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje viešųjų pirkimų tikslą Lietuvos apeliacinis teismas vertino ne dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo, kaip tokio (2010 m. lapkričio 8 d. nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo vertinta situacija, kai reikalingos kvalifikacijos galbūt neturintis subjektas pasiūlė perkančiosios organizacijos poreikių galbūt neatitinkantį objektą, kas galėtų lemti pirkimui skirtų lėšų neracionalų panaudojimą; dėl to teismas tąkart sprendė, ar teisėtai išrinktas laimėtojas), o dėl pirkimo sąlygų nulemto tiekėjų konkurencijos suvaržymo. Akivaizdu, kad perkančiajai organizacijai siūlomos pirkimo objekto kainos labiau prisideda prie tikslo racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas esant kuo labiau nesuvaržytai tiekėjų konkurencijai, negu esant dalyvavimo pirkimo procedūrose (nepagrįstiems) ribojimams.

29Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija kasatoriaus argumentą dėl Lietuvos apeliacinio teismo skundžiamos nutarties neteisėtumo, kasatoriaus teigimu, pasireiškusio tuo, kad teismas, vertindamas pirkimo sąlygų 14 punkto teisėtumą, sprendė tik pagal viešųjų pirkimų tikslą, bet nekonstatavo viešųjų pirkimų principų pažeidimo, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Nurodyta, kad tokią perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo galimybę VPĮ 3 straipsnio prasme teismas turi ir gali naudotis. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš tiesų pasisakė ne tik dėl viešųjų pirkimų tikslo, kaip tokio. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekis – užtikrinti konkurenciją. Taigi konstatavus šio reikalavimo pažeidimą, teismas pagrįstai sprendžia dėl pirkimų tikslo netinkamo siekimo ar nepasiekimo (pirmasis perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo būdas VPĮ 3 straipsnio prasme, t. y. nustatytas VPĮ reikalavimų pažeidimas, lėmęs viešųjų pirkimų tikslo netinkamą pasiekimą ar nepasiekimą).

30Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai perkančiosios organizacijos veiksmus pirkimo sąlygose nustatant ribojimą pateikti pasiūlymus abiem pirkimo dalims inter alia vertino pagal tiekėjų nepagrįsto pranašumo kriterijų (galimą lygiateisiškumo principo pažeidimą). Šie perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo pagrindai – bendrojo asmenų lygybės principo išraiška. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo laikytasi šių principų, o apeliacinės instancijos teismas nustatė jų pažeidimą. Teismų atlikto vertinimo rezultatas pagal VPĮ 3 straipsnį iš esmės skiriasi dėl to, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik pirkimo sąlygų tekstą, o apeliacinės instancijos teismas – ir tai, kokių padarinių šios pirkimo sąlygos galėjo sukelti.

31Kasacinis teismas nurodo, kad viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimui reikšmingas ne tik tiesioginio (de jure), bet ir netiesioginio (de facto) jo pasireiškimo prasme. Atsižvelgdamas į tai, teismas gali konstatuoti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą ne tik tada, kai nustato skirtingą tapačių reiškinių vertinimą (arba vienodą skirtingų), bet ir tada, kai visiems tiekėjams vienodai taikomi perkančiosios organizacijos veiksmai ar sprendimai de facto lemia skirtingus padarinius. Dėl nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijaus taikymo kasacinio teismo jau spręsta, kad reikia vertinti, kaip perkančiosios organizacijos veiksmai realiai (faktiškai) paveikė tiekėjų padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Taigi kasacinis teismas pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas perkančiosios organizacijos veiksmus vertino tinkamai, o pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka kasacinio teismo suformuotos lygiateisiškumo principo taikymo praktikos.

32Dėl perkančiosios organizacijos teisės riboti tiekėjų galimybę pateikti pasiūlymus visoms pirkimo dalims

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ir šalys (šių teismų procesuose, taip pat ikiteisminėje ginčo stadijoje) nagrinėjamam ginčui spręsti netinkamai taikė reikšmingas VPĮ nuostatas. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo riboti tiekėjų pasiūlymų pateikimą visoms pirkimo dalims (jei į jas pirkimas suskirstytas) teisėtumo sprendžiama ne pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkto, bet 28 straipsnio 9 dalį. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas, o VPĮ 28 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios abi perkančiosios organizacijos galimybės, įtvirtintos nurodytose VPĮ straipsniuose, dispozityvios, perkančiosios organizacijos naudojamos jos nuožiūra, kai dėl objektyvių priežasčių kyla jų taikymo poreikis. Abiejose nurodytose VPĮ nuostatose reguliuojama perkančiosios organizacijos teisė nustatyti, kad pasiūlymo pateikimo tvarka skirsis nuo įprastinio viešojo pirkimo procedūrų vykdymo. Paprastai pagal VPĮ ir (ar) pirkimo sąlygas perkančiosios organizacijos nustato, kad tiekėjai turi pateikti pasiūlymus dėl pirkimo objekto (ar jo dalių) visa apimtimi. Pagrindinis VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų nuostatų skirtumas – pirmąja nuostata (VPĮ 24 straipsnio 12 dalies 11 punktas) tiekėjų teisės lyginant su įprastine viešojo pirkimo procedūrų vykdymo tvarka išplečiamos, antrąja (VPĮ 28 straipsnio 9 dalis) – susiaurinamos.

35Teisėjų kolegija pabrėžia, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos siekis (dėl kurio ji pirkimo objektą suskirstė į dvi dalis ir tiekėjams leido pateikti pasiūlymą tik vienai iš jų) – įsigyti miestui reikalingas ir tinkamai atliekamas gatvių valymo paslaugas racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas – teisėtas, VPĮ ar kitų teisės aktų prasme leistinas bei siektinas. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiam tikslui pasiekti nustatytos priemonės (ribojimas pateikti pasiūlymą abiem pirkimo dalims), neteisėtos, nes pažeidžia ne tik viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, bet ir proporcingumo principą. Perkančiosios organizacijos siekiamo tikslo buvo ir yra galima pasiekti mažiau tiekėjus varžančiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VPĮ 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos galimybė taikytina išimtinėms, objektyviai pagrįstoms situacijoms, kuriose kitokio pobūdžio priemonės yra neefektyvios ar negalėtų analogiškai užtikrinti siekiamų teisėtų tikslų (pvz., statinio projektavimo ir techninės priežiūros paslaugų atskyrimo situacijos, kt.).

37Jeigu perkančioji organizacija sprendė, kad tiekėjas vienas nepajėgus tinkamai atlikti gatvių valymo paslaugų abiejose Klaipėdos miesto dalyse, ji galėjo atskirai nustatyti tiekėjų kvalifikacijos – techninio ir profesinio pajėgumo – reikalavimus (atitinkamą skaičių įrangos ir personalo) tiems tiekėjams, kurie norėtų pateikti pasiūlymus abiem pirkimo dalims. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 15.3, 15.4 punktuose tokius reikalavimus nurodė tik atskirai kiekvienai pirkimo daliai, bet ne bendrai jų apimčiai. Nurodžius bendrus teikėjų kvalifikacijos reikalavimus (jie nebūtinai turi reikšti aritmetinę dviejų pirkimo dalių reikalavimų sumą), bet kuris tiekėjas galėtų pateikti pasiūlymus abiem pirkimo dalims, jei jo kvalifikacija būtų pakankama, jei ne – jis subrangos ar jungtinės veiklos pagrindu pasitelktų kitą tiekėją. Taip būtų neapribotas laisvas tiekėjų varžymasis, o perkančiajai organizacijai sudarytos prielaidos įsigyti tinkamos kokybės paslaugą pigiau.

38Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ginčijama pirkimo sąlyga, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors ir taikyta visiems tiekėjams vienodai, de facto pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą. Tiekėjams, kurie sugebėtų tinkamai įvykdyti viešojo paslaugų pirkimo sutartis abiejose pirkimo dalyse, to daryti nepagrįstai neleista, jų veiklos laisvė neproporcingai apribota. Ta aplinkybė, kad tiekėjams, kurių pajėgumas leidžia pasiūlymą pateikti tik vienai pirkimo daliai, ginčijama pirkimo sąlyga jokių teisinių padarinių nesukėlė, negali būti pripažinta reikšminga perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimui VPĮ 3 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose nustačiusi 14 punkto nuostatas, pažeidė teikėjų lygiateisiškumo principą.

39Dėl proceso vedimo nagrinėjant ginčą dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo

40Šalių ginčo objektas – pirkimo sąlygų teisėtumas. Teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Taigi toks teismo sprendimas būtų šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį išimtis, kurios taikymas nepriklauso nuo pirkimo būdo, kaip tokio.

41Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami šalių ginčą, neatsižvelgė į ginčo objekto specifiką ir dėl to pažeidė CPK 14 straipsnio 3 dalies, 266 straipsnio nuostatas. Ieškovo žiniomis, ginčijamam viešajam pirkimui pasiūlymus, be jo, pateikė dar keturi tiekėjai (b. l. 55). Lietuvos apeliacinis teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį ir pripažinęs pirkimo sąlygų 14 punktą neteisėtu, privalėjo pirkimo procedūras nutraukti. Net ir be tokio privalomo sprendimo pirkimo procedūrose dalyvaujančių tiekėjų teisių apimtis pasikeitė ar galėjo pasikeisti, nes visi tiekėjai pasiūlymus pateikė tik vienai pirkimo daliai, nors galėjo pateikti abiem. Kasacinio teismo jau nagrinėta situacija, kad, visoms pirkimo dalims bendros sąlygos pripažinimas negaliojančia, lemia teismo sprendimą dėl visų tiekėjų, įskaitant ir neįtrauktų į bylą, teisių ir pareigų, įgytų dalyvaujant konkurse (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).

43Dėl bylos proceso baigties

44Atsižvelgdama į civilinio proceso koncentruotumo principą, atskirai materializuotą VPĮ trumpais viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo terminais, iš esmės nesudėtingą ginčo pobūdį, kurio visus galimus vertinimo variantus šalys pateikė, bei šią bylą individualizuojančias aplinkybes, dėl kurių bylos baigtis iš esmės nekeičia ieškovo ar trečiųjų asmenų teisių apimties (ginčijamas viešasis pirkimas buvo laikinojo pobūdžio, sustabdžius procedūras, atsakovė pakartotinai įvykdė pirkimą neskelbiamų derybų būdu, laimėtojais išrinko du tiekėjus, kurie dalyvavo skundžiamojo pirkimo procedūrose, jie vykdo viešojo pirkimo sutartis; ieškovė su kitais tiekėjais dalyvavo atvirojo konkurso procedūrose, kurios apskųstos teismams; nuo jų procesinių sprendimų (Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 9 d. dėl šio atvirojo konkurso priėmė sprendimą) priklausys tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų teisinė padėtis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas proceso pažeidimas dėl nurodytų aplinkybių sudaro pagrindą išspręsti bylos baigtį kasacinėje instancijoje (CPK 359 straipsnio 4 dalis ).

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors teismai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kasaciniam teismui šios bylos aplinkybėmis per se netrukdo priimti sprendimo dėl byloje nagrinėjamų teisės normų – VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 28 straipsnio 9 dalies – aiškinimo ir taikymo klausimų ir bylą išspręsti iš esmės (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, konstatuoja, kad ginčijama pirkimo sąlyga neteisėta, nes prieštarauja laisvam tiekėjų varžymuisi, pažeidžia lygiateisiškumo, proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnis), nesudaro prielaidų pirkimo objektą įsigyti kuo pigiau. Pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl nutrauktinos. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai spręsti ginčą teisiškai nereikšmingi, todėl nenagrinėtini.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 23,55 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus netenkinti atsakovo kasacinio skundo prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, 23,55 Lt išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti.

50Nutraukti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rengto viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimas“, vykdyto neskelbiamų derybų būdu (pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AD1-264 patvirtintas pirkimo sąlygas), procedūras.

51Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710823) 23,55 Lt (dvidešimt tris Lt 55 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.

52Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Specialus autotransportas“ prašė pripažinti atsakovo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 9. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija sprendimą atmesti ieškovo... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 12. 1. Dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 28 straipsnio 9 dalies. VPĮ... 13. Priešingai nei anksčiau galiojusioje įstatymo redakcijoje, ginčijamam... 14. 2. Dėl VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalių. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės... 15. 3. Dėl CPK 185, 331 straipsnių. Kasatorius argumentuoja, kad, nemotyvuodamas... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą apeliacinės... 17. 1. Dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 28 straipsnio 9 dalies.... 18. VPĮ 28 straipsnio 9 dalis perkančiajai organizacijai negarantuoja teisės... 19. 2. Dėl VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalių. Kasatorius nepagrįstai ir dirbtinai... 20. 3. Dėl CPK 185, 331 straipsnių. Kasatoriaus argumentai dėl apeliacinės... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Perkančioji organizacija pirkimo objektą (paslaugą) suskaidė į dvi dalis,... 24. Dėl viešųjų pirkimų principų ir tikslo santykio... 25. VPĮ 3 straipsnio („Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis“) 1... 26. Perkančioji organizacija, veikdama VPĮ reguliavimo srityje, privalo laikytis... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos... 28. Kasatorius, remdamasis kasacine jurisprudencija, pagal kurią dėl viešųjų... 29. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija kasatoriaus argumentą... 30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai perkančiosios organizacijos... 31. Kasacinis teismas nurodo, kad viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas... 32. Dėl perkančiosios organizacijos teisės riboti tiekėjų galimybę pateikti... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios abi perkančiosios organizacijos... 35. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos... 37. Jeigu perkančioji organizacija sprendė, kad tiekėjas vienas nepajėgus... 38. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ginčijama pirkimo sąlyga, kaip... 39. Dėl proceso vedimo nagrinėjant ginčą dėl viešojo pirkimo sąlygų... 40. Šalių ginčo objektas – pirkimo sąlygų teisėtumas. Teismui sprendžiant... 41. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 43. Dėl bylos proceso baigties... 44. Atsižvelgdama į civilinio proceso koncentruotumo principą, atskirai... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors teismai nusprendė dėl neįtrauktų... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 47. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. pažymą apie... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 50. Nutraukti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rengto viešojo... 51. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės... 52. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...