Byla 3K-3-158/2012
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, sudarytos sutarties panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, sudarytos sutarties panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5UAB „Akordas 1“ kreipėsi teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „Akordas 1“ pasiūlymas viešojo konkurso „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“ pirmoje pirkimo objekto dalyje „Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“;

62) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo buvo atmesta UAB „Akordas 1“ pretenzija dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų organizuojant viešąjį konkursą „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tęsti viešojo konkurso „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“ pirmoje pirkimo objekto dalyje „Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“ procedūras;

74) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytą Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-117593.1.36.-UK);

85) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Akordas 1“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovas nurodė, kad dalyvavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytame viešajame pirkime „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“. 2011 m. balandžio 22 d. ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą dalyvauti pirmoje šio pirkimo dalyje „Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“. Šiame pasiūlyme ieškovas nurodė 2 021 534,91 Lt darbų atlikimo kainą. 2011 m. gegužės 5 d. ieškovas pateikė atsakovui patikslintą pasiūlymą, kuriuo darbų atlikimo kaina buvo sumažinta iki 1 914 927,93 Lt. 2011 m. gegužės 9 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad visų viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai, įskaitant ir ieškovo pasiūlymą, yra atmesti, nes tiekėjai pasiūlė per dideles ir atsakovui nepriimtinas kainas. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pateikė atsakovui pretenziją, kurią atsakovas atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovo pasiūlymą, nes jame nurodyta darbų atlikimo kaina yra protinga, net mažesnė už realias šiuo metu vyraujančias analogiškų darbų bei jiems reikalingų atliktų medžiagų kainas, taip pat – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus analogiškų darbų kainų normatyvus bei įkainius, kuriais vadovaujantis ir buvo apskaičiuota ieškovo pasiūlymo kaina. Be to, nepasibaigus atsakovo priimtų sprendimų apskundimo terminui, atsakovas sudarė viešuoju pirkimu pirktų darbų rangos sutartį su bendrove, kuri viešajame pirkime nedalyvavo, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas galbūt sąmoningai nustatė nepagrįstai bei neprotingai mažą planuojamą darbų kainą, kuria remdamasis turėtų galimybę atmesti viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymus, taip sudaryti sąlygas bei galimybes darbus faktiškai atlikti atsakovo bendrovei. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovas UAB „Grinda“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkančioji organizacija privalo atmesti viešajame pirkime tiekėjų pateiktus pasiūlymus, jeigu visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Taip perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tik racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, ir kiekvienu atveju apsispręsti, kiek lėšų ji gali skirti. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jeigu viešojo pirkimo procedūrų metu atskleidus tiekėjams informaciją apie numatomą pirmajai pirkimo daliai skirti finansavimą, tai padarytų įtaką jų siūlomoms kainoms ir iškreiptų viešojo pirkimo konkurencines sąlygas. Teismas nurodė, kad UAB „Grinda“ atitinka VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, taigi sudarant sutartį su ja VPĮ reikalavimai netaikomi, todėl sprendė, kad atsakovas turėjo teisę su UAB „Grinda“ sudaryti vidaus sandorį dėl pirmąja pirkimo dalimi ketintų įsigyti darbų.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2011 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su jame išdėstytais motyvais.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „Akordas 1“ pasiūlymas viešojo konkurso „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“ I pirkimo objekto dalyje „Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo buvo atmesta UAB „Akordas 1“ pretenzija dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų organizuojant viešąjį konkursą „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“; 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tęsti viešojo konkurso „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai" I pirkimo objekto dalyje „Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai" procedūras; 4) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011 m. birželio 10 d. sudarytą Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-1175(3.1.36-UK).

15Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byloje yra kilęs teisinis ginčas dėl to, kokia yra VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkančiajai organizacijai suteikiamų teisių apimtis ir jų ribos, t. y. ar ši norma gali būti aiškinama, kaip suteikianti perkančiajai organizacijai teisę įgyvendinti neribotą diskreciją ir bet kurią tiekėjo pasiūlytą kainą pripažinti per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina. Tai yra išimtinis atvejis, kai teisėtai paneigiamas kiekvieno tiekėjo teisėtas lūkestis, kad, pasiūlius mažiausią kainą, tiekėjo pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu ir jam bus pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį. Bendro sąžiningo tiekėjų konkuravimo dėl teisės sudaryti sutartį išimtį nustatanti teisės norma turi būti aiškinama taip, kad toks aiškinimas nepažeistų viešųjų pirkimų principų ir tiekėjų teisėtų lūkesčių. Aiškindamas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad galimybė remtis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis turėtų priklausyti ir nuo to, ar tiekėjai, rengdami savo pasiūlymus, galėjo sužinoti ar numanyti preliminarią pirkimo objektui įsigyti skiriamą lėšų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3- 293/2011). Šis išaiškinimas leidžia daryti išvadas, kad: a) perkančiosios organizacijos teisė remtis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis nėra neribota, neturi pažeisti tiekėjų teisėtų interesų ir skaidrumo principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perkančiosios organizacijos teisę taikyti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą sieja su iš anksto tiekėjams nurodyta informacija apie preliminarią pirkimo objektui įsigyti skiriamą lėšų sumą, tai reiškia, kad pasiūlymai gali būti atmetami tik pirkimo dokumentuose nustatytais pagrindais bei vadovaujantis tik iš anksto paskelbtais kriterijais. Bylą nagrinėję teismai netinkamai išaiškino preliminarios skiriamos lėšų sumos atskleidimo įtaką konkurencijai tarp tiekėjų, dėl to priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.
  2. Skaidrumo principu yra grindžiamas viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas. Preliminarios pirkimo objektui įsigyti skiriamą lėšų sumos atskleidimas reiškia, kad tiekėjams tampa žinomos perkančiosios organizacijos finansinės galimybės, t. y. kokią sumą viršijus perkančioji organizacija pasiūlymą atmes. Kartu konkurencija perkančiajai organizacijai priimtinų kainų atžvilgiu objektyviai padidėja, nes visi tiekėjai pasiūlę kainą, mažesnę, negu perkančiajai organizacijai priimtina kaina, tikisi tapti pirkimo laimėtojais. Neskaidrios procedūros ir nenuspėjami perkančiosios organizacijos sprendimai sukuria teisinį netikrumą ir tikėjų teisinį nesaugumą, kuris negali būti konkurencijos skatinimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nepagristai nenustatė, kad skaidrumo principo pažeidimas apriboja perkančiosios organizacijos teisę remtis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis. Dėl skaidrumo principo pažeidimo, rengdamas savo pasiūlymą, UAB „Akordas 1“ negalėjo žinoti ar numanyti preliminarios pirkimo objektui įsigyti skiriamos lėšų sumos, todėl turėjo būti pripažinta, kad UAB „Akordas 1“ pasiūlymas buvo atmestas vadovaujantis nepaskelbtais kriterijais. Pirkimo dokumentuose nesant duomenų apie preliminarią pirkimo objektui įsigyti skiriamą lėšų sumą bei nustačius, kad UAB „Akordas 1“ negalėjo žinoti ar numanyti preliminarios pirkimo objektui įsigyti skiriamos lėšų sumos, akivaizdu, jog atsakovas VMSA neturėjo teisės remtis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, nes šie principai, kaip ir kitos VPĮ nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai" v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K- 3-506/2009).
  3. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovo pasirinktas subjektinių teisių gynimo būdas jam nesukurs jokių teisinių padarinių, nes ieškovas prašo pripažinti negaliojančia sutartį, kurioje jis nėra šalis ir kuri nereglamentuoja bei nedaro įtakos ieškovo teisinei padėčiai. Šie teismo motyvai neteisėtai riboja kasatoriaus teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, nes skundžiama sutartis yra tiesioginis neteisėtų atsakovo VMSA sprendimų padarinys. Ginčo sutartimi buvo nupirkti darbai, kuriuos atliktų mažiausią kainą viešajame pirkime pasiūlęs ieškovas, jeigu jo pasiūlymas nebūtų neteisėtai atmestas. Aplinkybė, kad pirkimo procedūros yra pabaigtos ir pateikta atitinkama ataskaita Viešųjų pirkimų tarnybai, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio (riboti teisę į gynybą).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistus.

17Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti. Ši norma yra imperatyvi, todėl perkančioji organizacija, nustačiusi, jog pasiūlyta kaina jai yra nepriimtina (t. y. tokios kainos už perkamas prekes, paslaugas ar darbus ji mokėti negalės), neturi kito pasirinkimo kaip atmesti pateiktą pasiūlymą. Tiekėjo pasiūlymo atmetimas dėl per didelės kainos įstatymo leidėjo yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas savarankiškų pasiūlymo atmetimo pagrindų, todėl kasatoriaus teiginiai, kad tiekėjo pasiūlymas remiantis šia įstatymo nuostata gali būti atmestas tik išimtiniais atvejais, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje aiškindamas VPĮ nuostatas ne kartą konstatavo, kad juo siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Litekso" v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007 ir kt.). Taigi Viešųjų pirkimų įstatymui akcentuojant būtinybę racionaliai ir taupiai naudoti lėšas reikalingoms prekėms, paslaugoms ar darbams pirkti, akivaizdu, kad perkančioji organizacija, vykdanti viešąjį pirkimą, turi turėti galimybę atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jame nurodyta kaina yra per didelė, viršijanti perkančiosios organizacijos galimybes ir neužtikrinanti racionalaus ir taupaus turimų lėšų naudojimo, nes priešingu atveju minėtas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas nebūtų įgyvendintas.
  2. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atmetus pasiūlymą dėl per didelės kainos yra pažeidžiamas tiekėjo teisėtas lūkestis. Pasiūlymo viešajame pirkime pateikimas konkrečiam tiekėjui dar jokiu būdu negarantuoja, kad būtent jis taps pirkimo laimėtoju ir su juo bus sudaroma viešojo pirkimo sutartis, todėl pasiūlymo pateikimas tiekėjui negali sukelti teisėto lūkesčio dėl sutarties sudarymo. Tam, kad sutartis būtų sudaryta, tiekėjas ir jo pasiūlymas turi ne tik atitikti visus viešojo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, tiekėjo pasiūlyta kaina turi būti ne tik mažesnė už visų kitų tiekėjų pasiūlytas kainas, bet ir būti tokia, kokią perkančioji organizacija būtų pajėgi sumokėti. Be to, CK įtvirtintas sutarčių laisvės principas galioja ir viešuosiuose pirkimuose, todėl perkančioji organizacija, paskelbusi viešąjį pirkimą, negali būti įpareigojama sudaryti pirkimo sutartį, kai tiekėjo pasiūlytos sąlygos jai nepriimtinos. Perkančioji organizacija tiek vykdydama viešąjį pirkimą, tiek priimdama sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės kainos privalo veikti pagal įstatymų nustatytas taisykles ir laikytis šalių pareigos su kita šalimi elgtis sąžiningai (t. y. laikytis šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose pareigos). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad perkančioji organizacija turėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės kainos tik tuo atveju, jei šio tiekėjo pasiūlyta kaina jai yra iš tikrųjų per didelė, jei perkančioji organizacija turi galimybę tas pačias prekes, paslaugas ar darbus įsigyti pigiau ir pan., kaip kad yra nagrinėjamu atveju: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamentas apskaičiavo skaičiuojamąją paskelbtų orientacinių darbų kiekių kainą, kuri buvo lygi 1 814 502,30 Lt su PVM (ši kaina nustatyta taikant UAB „Sistela“ patvirtintus ir paskelbtus oficialius statybos darbų įkainius, taip pat atsižvelgiant į perkamiems darbams numatytą finansavimą) ir tai padarė prieš paskelbiant viešąjį pirkimą, todėl šios kainos nustatymui jokios įtakos gautuose tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos turėti negalėjo. Ieškovui pasiūlius didesnę kainą (1 917 786,79 Lt), Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo atmesti ieškovo pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Kadangi tuos pačius darbus savivaldybė gali įsigyti iš UAB „Grinda“ už mažesnę kainą, tai nebuvo pagrindo jų brangiau pirkti iš ieškovo.
  3. Ieškovas nepagrįstai tapatina sąvokas „rinkos kaina“ ir „perkančiajai organizacijai priimtina kaina“. Rinkos kaina laikytina tokia kaina, už kurią tiekėjai yra pasirengę parduoti tam tikras prekes, paslaugas ar darbus. Tačiau pažymėtina, kad skirtingi tiekėjai tą patį pirkimo objektą gali siūlyti visiškai skirtingomis kainomis, todėl vienos konkrečios kainos, kurią būtų galima apibrėžti kaip rinkos kainą, nustatyti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad perkančiajai organizacijai ne visada gali būti priimtina ir rinkos kaina, nes pati perkančioji organizacija dar iki pirkimo pradžios gali neturėti jokių galimybių nustatyti kokios tuo metu rinkoje egzistuoja konkrečių prekių, paslaugų ar darbų kainos, ir šią informaciją sužino tik gavusi konkrečius tiekėjų pasiūlymus, iš kurių gali paaiškėti, kad šios kainos yra daug didesnės, negu perkančioji organizacija planavo.
  4. Teisės aktai neįpareigoja perkančiųjų organizacijų viešai (kartu su pirkimo dokumentais) skelbti, kokia kaina bus laikoma priimtina, o kokia – per didele, todėl tokios pareigos nė viena perkančioji organizacija neturi. Priešingai - paskelbus viešai, kokią kainą perkančioji organizacija laikys tinkama, tai galėtų daryti įtaką tiekėjų siūlomoms kainoms ir iškreipti pirkimo dalyvių konkurencines sąlygas, nes tiekėjai, žinodami, kokią maksimalią kainą sutinka mokėti perkančioji organizacija, teiktų pasiūlymus, orientuodamiesi būtent į šią maksimalią kainą, o ne į savo įkainius. Viešųjų pirkimų tarnybos viešai skelbiamose konsultacijose nurodoma, kad VPĮ nenumato pareigos nurodyti, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina, todėl jos perkančioji organizacija nurodyti neprivalo. Gera praktika būtų pirkimo dokumentuose nenurodyti, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai priimtina, nes toks atskleidimas gali paveikti tiekėjų apsisprendimą dėl savo siūlomos kainos ir taip neužtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartyje Nr. 3K-3-293/2011 klausimas, kokiais atvejais perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės kainos, nenagrinėtas, pažymėta, kad tai, kokia kaina laikoma per didele perkančiajai organizacijai, sprendžia pati perkančioji organizacija. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pagrindą atmesti ieškovo konkursinį pasiūlymą dėl per didelės kainos, nors ši kaina pirkimo dokumentuose iš anksto ir nebuvo paskelbta.
  5. Dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą: nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pripažinti negaliojančia ginčijamą UAB „Grinda" ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos2011 m. birželio 10 d. sutartį, nes jos panaikinimas jam jokių teisinių padarinių nesukeltų. Be to, galiojanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda" sutartis nepažeidžia jokių ieškovo teisių. Nors ieškovas nurodo, kad jo teisės neva buvo pažeistos su juo nesudarius minėtų darbų vykdymo sutarties, tačiau sutarties su UAB „Grinda“ galiojimas neužkerta kelio Vilniaus miesto savivaldybei tų pačių darbų sutartis sudarinėti ir su kitais potencialiais tiekėjais, nes nei teisės aktai, nei sutartis su UAB „Grinda“ nedraudžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tiems patiems darbams atlikti sudaryti kelias sutartis su keliais tiekėjais.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Grinda“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistus.

19Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovas kasaciniu skundu prašo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011 m. birželio 10 d. sudarytą Darbų atlikimo sutartį Nr. A72- 1175(3.1.36-UK) (toliau - Darbų atlikimo sutartis), tačiau nenurodo jokio teisinio šio sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ab initio negalioja sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo sudarytas vidinis sandoris atitinka visus imperatyviuosius teisės aktu reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei CK 1.80 straipsnio, nei kuriuo nors kitu teisiniu pagrindu.
  2. UAB „Grinda“ atitinka VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, o ieškovas kasaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių motyvų, ar teismai, spręsdami bylą, teisingai aiškino ir taikė šią teisės normą, kurios pagrindu ir buvo sudaryta ginčijama Darbų atlikimo sutartis. Dėl šios priežasties kasacinio skundo reikalavimas panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimus dėl tos dalies, kuria atmestas ieškinys dėl Darbų atlikimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra nepagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Grinda" vidaus sandorio sudarymo sąlygos buvo pripažintos įrodytomis prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turinčiais sprendimais: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1875-95/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1491/2011. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai negavus nė vieno kainos prasme priimtino konkursinio pasiūlymo ir todėl juos atmetus, viešasis pirkimas yra laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Akivaizdu, kad ieškovas, reikalaudamas pripažinti Darbų atlikimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, išplečia VPĮ reguliavimo ribas, nes įtraukia sandorius, kuriems pagal VPĮ 10 straipsnio 5 dalį šis įstatymas netaikomas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu neturėtų jokios įtakos viešojo pirkimo pasiūlymams, nes net ir tuo teoriniu atveju, jeigu jis būtų pripažintas negaliojančiu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebūtų įpareigota sudaryti sutarties dėl darbų atlikimo su ieškovu.
  1. Nepagrįsti kasacinio skundo motyvai, kad neva atvejis, kai tiekėjas, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus ir pateikęs konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą bei pasiūlęs mažiausią kainą, nėra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju, yra laikytinas išimtiniu. Dėl pasiūlymo kainos sprendžia perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3- 293/2011). Be to, jokių teisės aktų nenustatyta, kokiais kriterijais perkančioji organizacija remiasi, nustatydama tiekėjo pasiūlymų kainos tinkamumą ir priimtinumą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo grėsmė (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas, Komisija/CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Kasacinio teismo praktikoje formuojama taisyklė, pagal kurią esminiai skaidrumo principų elementai yra šie: 1) viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis; 2) tiekėjų lygiateisiškumas (perkančiosios organizacijos protegavimo draudimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai" v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K- 3-506/2009). Taigi perkančioji organizacija neturi pareigos viešai skelbti priimtinos darbų, dėl kurių suorganizuotas viešasis pirkimas, kainos. Be to, skaidrumo principo aiškinimas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste neturi jokios įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Grinda“ sudaryto darbų atlikimo sandorio teisėtumui, todėl nepriklausomai nuo to, kokį šios nuostatos aiškinimą pateiks Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisinio pagrindo pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu neatsiras.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo

23Tiekėjų pasiūlymų vertinimą reglamentuojančio VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje (nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 rugpjūčio 1 d. galiojusi VPĮ redakcija) išvardyti pagrindai, iš kurių bent vieną nustačiusi perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti. Pasiūlymas atmetamas, jeigu: 1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; 2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; 4) kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

24Kasatorius teigia, kad, pirkimo dokumentuose neatskleidus informacijos apie preliminarią pirkimo objektui įsigyti skiriamą lėšų sumą, buvo pažeistas skaidrumo principas, o perkančiajai organizacijai buvo suteikta neribota diskrecija spręsti dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos ir taikyti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti: konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009). Kitaip tariant, perkančioji organizacija turi nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir juos vienodai taikyti visiems pasiūlymus pateikusiems subjektams, tačiau skaidrumo principo laikymasis per se nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą.

25VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis. Tai inter alia reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Suprantama, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

26VPĮ nenustatyta reikalavimo perkančiajai organizacija atskleisti pirkimo dokumentuose pirkimui skiriamą lėšų sumą, arba, kitaip tariant, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina. Tai natūralu, nes nėra vien tik tokios praktikos ir rinkoje su kitais pirkėjais. Vienais atvejais pirkėjui tai gali būti naudinga, kitais atvejais – priešingai, tai gali paskatinti pardavėjus orientuotis į maksimalią galimą kainą, tai reikštų pirkėjui nenaudingą, perkančiajai organizacijai - neracionalų lėšų panaudojimą sumokant gal net didesnę nei rinkos kainą. Tiekėjas, dalyvaudamas viešajame pirkime su savo prekėmis ar paslaugomis, yra ir atitinkamos rinkos dalyvis, taigi, net ir nežinodamas, kokią kainą yra pasirengusi mokėti perkančioji organizacija, jis turi žinoti savo konkurencines galimybes varžytynėse su kitais atitinkamos rinkos dalyviais – su juo konkuruojančiais pirkime tiekėjais. Tiekėjo, kurio pasiūlymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacija nepriimtina (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimą ir perkančiajai organizacijai pagrindžiant tiekėjo pasiūlymo atmetimą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Planuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti skiriamą lėšų sumą. Kai ši suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina inter alia gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma.

27Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo Komunalinio ūkio departamento Infrastruktūros skyrius 2011 m. kovo 9 d. apskaičiavo darbų kainą 1 814 502,30 Lt, viešasis pirkimas paskelbtas 2011 m. kovo 23 d., o kasatoriaus pasiūlyta kaina – 1 917 786,79 Lt. Šios aplinkybės kasacinio skundo argumentais nepaneigtos. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, kai tiekėjo pasiūlyta kaina yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota skirti pirkimui, apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo siūloma kaina viršijo atsakovo galimybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taip apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

28Teisėjų kolegija taip pat nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011 pateiktais VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimais. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Nagrinėjama byla faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo civilinės bylos, kurioje buvo priimta pirmiau nurodyta nutartis. Kasacinio teismo pateiktas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimas byloje, kuria remiasi kasatorius, yra obiter dictum, o ne ratio decidendi.

29Kiti kasacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro kasacijos pagrindo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Kasaciniame teisme patirta 32,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

32Atsakovas UAB „Grinda“ nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš ieškovo UAB „Akordas 1“ (į. k. 120546940) 32,45 Lt (trisdešimt du litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. UAB „Akordas 1“ kreipėsi teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus... 6. 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo... 7. 4) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio atsakovų Vilniaus miesto... 8. 5) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Akordas... 9. Ieškovas nurodė, kad dalyvavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2011 m. spalio 3... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d.... 15. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Byloje... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės... 17. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. VPĮ 39... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Grinda“ prašo kasacinį... 19. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Ieškovas... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimo... 23. Tiekėjų pasiūlymų vertinimą reglamentuojančio VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje... 24. Kasatorius teigia, kad, pirkimo dokumentuose neatskleidus informacijos apie... 25. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis... 26. VPĮ nenustatyta reikalavimo perkančiajai organizacija atskleisti pirkimo... 27. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo... 28. Teisėjų kolegija taip pat nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011... 29. Kiti kasacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Kasaciniame teisme patirta 32,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Atsakovas UAB „Grinda“ nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 35. Priteisti iš ieškovo UAB „Akordas 1“ (į. k. 120546940) 32,45 Lt... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...