Byla e2S-2464-430/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2454-541/2018 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo. Ieškovė savo reikalavimą grindė atsakovo pareiga sumokėti ieškovei ½ dalį jos bankui sumokėtos kredito sumos, teigdama, jog tai nauja regresinė atsakovo prievolė ieškovei, atsiradusi įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 7 dalies, 6.9 straipsnio 1 dalies ir 6.24 straipsnio 1 dalies) ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.5.1 punkto pagrindu, ieškovei įvykdžius dalį prievolės bankui prieš terminą, kadangi šioje kredito apimtyje (dalyje) atsakovo prievolė bankui baigėsi tinkamu jos dalies įvykdymu. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo baigtas ir teismas nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2018 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2454-541/2018 bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas iš esmės ir sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-264-248/2018 pagal atsakovės A. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos regreso tvarka priteisimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2454-541/2018 atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-264-248/2018 pagal atsakovės A. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos regreso tvarka priteisimo.
  1. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018 nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis panašus į ginčą nagrinėjamoje byloje, todėl gali turėti esminės reikšmės, formuojant vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir siekdamas užtikrinti vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje galutinis teismo sprendimas negalimas, kol nebus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atsakovas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2454-541/2018, prašydamas panaikinti teismo nutartį, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas.
  1. Nurodė, kad teismas nepagrįstai ir praktiškai, be motyvų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 256 straipsnio pagrindu atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdė bylos nagrinėjimą dėl Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 3K-3-264-248/2018.
  1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiekia nustatyti naujų faktinių aplinkybių ar surinkti naujų įrodymų, o nepagrįstai tikisi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paaiškins teisės taikymo klausimą su bylos šalimis ir ginču absoliučiai nesusijusioje byloje. Kasacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos ginčui dėl skolos priteisimo pagal ieškovės V. A. ieškinį, byla esmingai skiriasi tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos.
  1. Pažymėjo, jog teismas pažeidė operatyvumo principą, nutaręs sustabdyti bylą, kuri jau buvo galutinėje jos nagrinėjimo stadijoje ir esant neprivalomam (fakultatyviam) bylos sustabdymo pagrindui. Paaiškino, kad byloje abi šalis atstovavo advokatai, kurie tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu detaliai išdėstė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, analizavo pateiktus įrodymus, išsamiai pasisakė dėl taikytinos teisės ir teismų praktikos. Proceso metu nei viena šalis, nei teismas nekėlė klausimo, kad nustatytos ne visos reikšmingos aplinkybės, nebuvo keliamas klausimas dėl trūkstamų ir į bylą nepateiktų įrodymų. Byla nagrinėjama jau 11 mėnesių, todėl toks bylos sustabdymas lemia proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų bei viešojo intereso pažeidimą.
  1. Ieškovė V. A. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  1. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ( - ) straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (( - ) straipsnio 1 dalis).
  1. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2454-541/2018, kuria teismas CPK 256 straipsnio pagrindu atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdė bylos nagrinėjimą dėl Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 3K-3-264-248/2018, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  1. CPK 256 straipsnis reglamentuoja bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą. Teismui manant, jog tam tikrų duomenų nepakanka ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus, teismas baigiamųjų kalbų metų arba po jų iki sprendimo priėmimo turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas nenumato, kad nutartis atnaujinti arba atsisakyti atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės būtų skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutarties dalis pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl atskirasis dėl šios teismo nutarties dalies negali būti paduodamas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje

    11Nr. 2S-725-459/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2115/2013). Tačiau nutarties dalis, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, įstatymo leidėjas numatė galimybę apskųsti, todėl atskirasis skundas šioje dalyje nagrinėtinas (CPK 165 straipsnis).

  1. Civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą (išskyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu), sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163–164 straipsniai). Dėl šios priežasties civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, kas suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų – koncentruotumo ir ekonomiškumo – pažeidimo tikimybę. Todėl teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ir teisingai jos išnagrinėti.
  1. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).
  1. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t. y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).
  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą, vadovaudamasis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Teismas sprendė, kad yra pagrindas skundžiama nutartimi sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-3-264-248/2018. Nurodė, kad minėtoje kasacinio teismo byloje nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis panašus į ginčą nagrinėjamoje byloje, todėl gali turėti esminės reikšmės, formuojant vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
  1. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). EŽTT yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios ir būtinos aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).
  1. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatas bei nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Kaip jau buvo minėta, vertinant, ar yra fakultatyvus pagrindas stabdyti civilinę bylą, taip pat turi būti nustatomos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą, o teismo motyvai dėl civilinės bylos sustabdymo turi būti aiškūs, pagrįsti ir išsamūs. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva sustabdymas civilinę bylą, tokį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis panašus į ginčą nagrinėjamoje byloje, todėl gali turėti reikšmės, formuojant vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami bylai sustabdyti, taip pat pažymi, jog nagrinėjama civilinė byla ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-264-248/2018 nėra susijusios ir gali būti nagrinėjamos visiškai nepriklausomai nuo jų tolesnės eigos, kasacinės instancijos teismo sprendimas neturės prejudicinės galios bylos šalims, todėl nėra objektyvių aplinkybių, kurios kliudo išspręsti bylą. Pažymėtina, kad nors iš dalies tam tikros abiejų bylų aplinkybės sutampa, tačiau šioje byloje ieškovė prievolę kreditoriui įvykdė iš dalies, tuo tarpu nagrinėjamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje prievolė kreditoriui yra įvykdyta pilnai, todėl gali būti padarytos skirtingos teisinės išvados bylose. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjantis teismas gali pilna apimtimi išnagrinėti visas aplinkybes, reikalingas teisingo sprendimo priėmimui šioje byloje.
  1. Bylos stabdymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje aiškiai neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo, neproporcingai ir neapibrėžtai užvilkina procesą ir pažeidžia įstatyminį tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, civilinio proceso koncentruotumo principą (CPK 2, 7 straipsniai).
  1. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nebuvo CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs bylos aplinkybes, nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, dėl to yra teisinis pagrindas atsakovo atskirąjį skundą šioje dalyje tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2454-541/2018 dalį, kuria civilinė byla Nr. e2-2454-541/2018 buvo sustabdyta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12Vadovaudamasis ( - )–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

13Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2454-541/2018 dalį, kuria byla buvo sustabdyta.

14Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties dalyje dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

Ryšiai