Byla e2-121-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. V. A. ir A. V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-2889-160/2015 pagal ieškovų L. V. A. ir A. V. A. ieškinį atsakovams I. Z., Zenonui A. G., V. B., G. K., J. M., D. A., A. A., T. A., J. P. B., S. D., G. K., A. P. turto paveldėtojams, uždarajai akcinei bendrovei „Instra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Elgamos grupės“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys – antstolis R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Elgama-elektronika“, nagrinėjimą.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo instituto, numatyto CPK 163 straipsnio 3 punkte, taikymo.

5Ieškovai L. V. A. ir A. V. A. 2013-10-17 su ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį 2014-02-21 ir 2015-07-24 patikslinę, prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2013-07-22 sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. P. ir atsakovų D. A., A. A., T. A., J. P. B., V. B., S. D., Z. A. G., G. K., G. K., J. M. ir UAB „Instra“, pagal kurią A. P. iš UAB UAB „Elgamos grupė“ akcininkų įgijo visas teises perleisti jų turėtas akcijas UAB „Elgamos grupė“ pagal 2013-07-19 oficialius pasiūlymus; 2) pripažinti negaliojančia ab initio 2013-07-26 sudarytą 139 vnt. bendrovės akcijų supirkimo sutartį dalyje dėl 35 vnt. UAB „Elgamos grupė“ akcijų supirkimo, sudarytą tarp UAB „Elgamos grupė“ ir A. P. bei jo sutuoktinės I. Z., ir taikyti restituciją, iš UAB „Elgamos grupės“ priteisiant I. Z. jai priklausančius 35 vnt. neteisėtai supirktų bendrovės akcijų, tuo pačiu iš I. Z. priteisiant UAB „Elgamos grupės“ akcijų supirkimo sumą, t. y. 350 000 Lt; 3) pripažinti negaliojančia ab initio 2013-07-29 sudarytą 16 vnt. bendrovės akcijų supirkimo tarp A. P. bei jo sutuoktinės I. Z. su UAB „Elgamos grupės“ sutartį bei taikyti restituciją, iš UAB „Elgamos grupės“ priteisiant I. Z. jai priklausančius 16 vnt. neteisėtai supirktų bendrovės akcijų, tuo pačiu iš I. Z. priteisiant UAB „Elgamos grupės“ jos sumokėtą 16 vnt. savo akcijų supirkimo sumą, t. y. 160 000 Lt; 4) priteisti iš atsakovo UAB „Elgamos grupės“ ir subsidiariai iš atsakovo Z. A. G. ieškovų L. V. A. ir A. V. A. naudai 660 000 Lt, atsakovui UAB „Elgamos grupės“ iš ieškovų L. V. A. ir A. V. A. priteisiant 66 vnt. UAB „Elgamos grupės“ akcijų; 5) priteisti iš atsakovo UAB „Elgamos grupės“ ir subsidiariai iš atsakovo Z. A. G. 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo UAB „Elgamos grupės“ ir subsidiariai iš atsakovo Z. A. G. ieškovų L. V. A. ir A. V. A. naudai 15 200,48 Eur turtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Vilniaus apygardos teismas 2014-10-28 nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki paaiškės vieno iš atsakovų – A. P.– materialiųjų teisių perėmėjas po jo mirties.

7Vilniaus apygardos teismas 2015-05-15 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, paaiškėjus, kad A. P. palikimą priėmė jo testamentinė įpėdinė I. Z..

8Atsakovė I. Z. prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4905-819/2015 dėl A. P. testamento pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tarp A. P. įpėdinių dėl testamento galiojimo, šiuo metu palikimas nėra priimtas bei galės būti priimtas tik išsprendus nurodytą bylą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015-09-02 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-2889-160/2015 nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4905-819/2015 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4905-819/2015 yra sprendžiamas klausimas dėl A. P. testamento pripažinimo negaliojančiu. Nors pagal testamentą atsakovo A. P. teisių perėmėja ir atitinkamai atsakove, perėmusia procesines A. P. teises, tapo I. Z., šį testamentą užginčijo Š. P. ir G. P.. Todėl, teismo vertinimu, iki nebus išnagrinėta civilinė byla dėl testamento (ne)galiojimo, nėra galimybės nustatyti A. P. teisių perėmėjo (ar perėmėjų) ir jų įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą atsakovų teisėmis. Nedalyvaujant tinkamam atsakovui byloje, nėra galimybės jos tinkamai išnagrinėti, todėl privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas egzistuoja (CPK 163 str. 3 d.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Ieškovai L. V. A. ir A. V. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-09-02 nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – atsakovės I. Z. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas nevertino ieškovų 2015-07-08 atsiliepime į atsakovės I. Z. prašymą dėl pakartotinio bylos sustabdymo ir 2015-08-31 rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų. Todėl teismas pažeidė pareigą motyvuoti nutartį, dėl ko ji naikintina esant absoliučiam negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pripažinus skundžiamą nutartį tik nepakankamai motyvuota, tai vis tiek sudarytų pagrindą ją panaikinti, nes teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovų argumentų, kuriais jie nesutiko su bylos stabdymu, juolab kad ši byla nagrinėjama jau beveik dvejus metus. Būtina atsižvelgti į garbų ieškovų amžių, sunkią sveikatos būklę.
  2. Net ir tuo atveju, jeigu bendrasis sutuoktinių A. P. ir I. Z. testamentas dalyje dėl A. P. valios išreiškimo būtų pripažintas negaliojančiu ir dėl to būtų vykdomas paveldėjimas pagal įstatymą, atsakovė I. Z. vis tiek paveldėtų dalį A. P. turto pagal CK 5.13 straipsnį. Taigi, bet kuriuo atveju, byloje I. Z. būtų tinkama A. P. teisių ir pareigų perėmėja (t. y. tinkama atsakovė).
  3. Teismui kitoje byloje pripažinus bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu, A. P. turtą kartu su I. Z. paveldėtų ir jo vaikai, o ši aplinkybė nekliudytų bylą tinkamai išnagrinėti. Ieškovai yra pareiškę reikalavimus būtent atsakovei I. Z., o ne ir kitiems A. P. teisių bei pareigų paveldėtojams. Ieškovams pasirinkus atsakove būtent I. Z., teismas neturėtų pakartotinai stabdyti nagrinėjamos bylos. Bylos stabdymas, kuomet yra aiškus A. P. teisių ir pareigų perėmėjas, t. y. I. Z., prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams.
  4. 2015-08-31 rašytiniais paaiškinimais ir prašymu dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ieškovai, siekdami užtikrinti, kad šioje byloje galėtų dalyvauti visi hipotetiškai galimi A. P. teisių bei pareigų paveldėtojai ir nebūtų priimtas teismo sprendimas, galimai turėsiantis įtakos į teismo procesą netrauktiems asmenims, prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti ir A. P. vaikus - Š. P. bei G. P.. Tokiu būdu šiems asmenims būtų suteikta galimybė dalyvauti byloje ir būtų pašalintos formalios priežastys nebūtinam, teisminio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus pažeidžiančiam, pakartotiniam bylos sustabdymui.
  5. Teismas nepasisakė dėl apylinkės teisme nagrinėjamos bylos prejudicinio ryšio, nevertino, ar jis yra pakankamas bylos sustabdymui CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Šiuo atveju nėra jokios tikimybės, kad gali būti priimti prieštaringi teismų sprendimai, akivaizdu, jog šiose bylose nebus nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, sustabdžius nagrinėjamą bylą, nebus sutaupytas bylos šalių laikas ir lėšos, o kaip tik priešingai - bylos nagrinėjimas nepagrįstai bus užtęstas neribotam laikui. Teismas privalėjo apsvarstyti ir kreipimąsi į aukštesnės pakopos teismo pirmininką ar civilinių bylų skyriaus pirmininką su prašymu sujungti šias bylas (CPK 136 str. 4 d.).
  6. Byloje ne visi ieškovų reiškiami reikalavimai yra adresuoti A. P. teisių ir pareigų perėmėjams, t. y. pateiktu ieškiniu ieškovai inter alia teismo prašo priteisti iš UAB „Elgamos grupė“ ir jos vadovo Z. A. G. 15 vnt. bendrovei parduotų akcijų kainą. Todėl bylą bent dalyje, kurioje ieškovai nereiškia reikalavimų A. P. teisių ir pareigų perėmėjams, teismas gali išnagrinėti iš esmės priimdamas dalinį sprendimą.

13Atsakovas UAB „Elgamos grupė“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-09-02 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad mirusio A. P. materialiųjų subjektinių teisių perėmimas nėra įvykęs ir atitinkami perdavimo faktai negali būti nustatytas, kol nebus priimtas ir neįsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4905-819/2015. Kadangi A. P. materialiųjų subjektinių teisių perėmimas nėra įvykęs, pasitraukusios šalies (atsakovo) procesinių teisių perėmimas šioje civilinėje byloje yra negalimas.
  2. Tarp nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo neišnagrinėtos byloje Nr. 2-4905-819/2015 egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys. Tik pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4905-819/2015 nustatytus teisiškai reikšmingus materialiųjų subjektinių teisių perėmimo faktus gali būti konstatuotas atsakovo A. P. procesinių teisių ir pareigų šioje byloje perdavimas.

14Trečiasis asmuo UAB „Elgama-elektronika“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-09-02 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas 2014-10-28 nutartimi buvo sustabdęs bylos Nr. e2-2889-160/2015 nagrinėjimą, nes buvo nustatyta, kad vienas iš atsakovų (A. P.) mirė. Byla privalomai stabdytina iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, nes buvo suklaidintas Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro 2015-04-15 rašte nurodytos netikslios informacijos, kad atsakovo A. P. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė I. Z.. Vilniaus m. 41-ojo notarų biuras 2015-08-11 raštu informavo teismą, kad paveldėjimo teisės liudijimai dėl atsakovo A. P. palikimo neišduoti. Todėl nėra atsiradusios aplinkybės, kurių pagrindu buvo galima atnaujinti bylą, nes nepaaiškėjo mirusio atsakovo teisių perėmėjas.
  2. Net jeigu apeliacinės instancijos teismo būtų pripažinta, kad teismas nurodė netinkamą bylos sustabdymo pagrindą (t. y. vietoj CPK 166 str. 1 d. 3 p. turėtų būti nurodytas CPK 166 str. 1 d. 1 p.), nėra priežasčių tenkinti atskirojo skundo. Teismas pasielgė racionaliai ir ekonomiškai. Mirusio atsakovo A. P. teisių (nei materialinių, nei procesinių) perėmimas nėra įvykęs. Ieškovas savo skunde kelia daug klausimų ir prielaidų, į kuriuos gali būti atsakyta tik išnagrinėjus Vilniaus m. apylinkės teismo bylą dėl mirusio atsakovo A. P. palikimo paveldėjimo.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Dėl pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą

18Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų argumentais dėl skundžiamos nutarties motyvacijos trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad bylos sustabdymą inicijavo atsakovė I. Z., 2015-07-01 pateikusi teismui atitinkamą prašymą, o apeliantai, atsakydami į jos prašymą, 2015-07-08 teikė atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus), kuriame nesutiko su bylos sustabdymu, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas išsamesnių bylos sustabdymo motyvų savo nutartyje neišdėstė bei neaptarė ieškovų procesinės pozicijos šiuo klausimu. Kita vertus, apeliantų skundo argumentai, kad skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų arba dėl nepakankamo nutarties motyvavimo, nėra pagrįsti.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pasiasako, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, ir būtent dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir lakoniškai, bet vis tik nurodė aplinkybes, kliudančios nagrinėjamos bylos tolimesnei eigai – Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas civilinis ginčas, susijęs su buvusio bylos atsakovo A. P. testamento galiojimu ir jo panaikinimu. Tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino pagrindu savo nagrinėjamai bylai sustabdyti. Dėl to negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas - aiškiai nepakankamas jos motyvavimas. Kitų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

20Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo

21Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas diskrecijos teisės pasirinkti, ar stabdyti procesą, jau negali ir privalo laukti, kol išnyks bylos nagrinėjimo sustabdymą sąlygojusios aplinkybės.

22Pirmosios instancijos teismas civilinės bylos sustabdymo pagrindu įvardijo tik CPK 163 straipsnio 3 punkte (dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo) numatytą atvejį. Tačiau iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog bylos sustabdymą iš esmės nulėmė CPK 163 straipsnio 1 punkte reglamentuojamas privalomojo bylos sustabdymo atvejis - kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau pasisako būtent dėl pastarojo privalomojo bylos sustabdymo pagrindo taikymo būtinybės, pažymėdamas, kad paties teismo teisingai nustatytam faktiniam pagrindui nevisiškai tinkamas materialinės teisės normos įvardijimas pats savaime nelemia skundžiamos nutarties panaikinimo (CPK 328 str., 338 str.).

23Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skundo argumentais, kad būtent ieškovas, ieškinyje formuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą bei tokiu būdu nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Nagrinėjamu atveju apeliantai, pirmosios instancijos teisme inicijavę ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei atitinkamų piniginių sumų priteisimo, atsakovais įvardijo ginčijamus sandorius sudariusius asmenis, tame tarpe ir atsakovą A. P.. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. P. 2014-09-23 mirė, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki paaiškės atsakovo A. P. procesinių teisių perėmėjas. Teismui pateikus informaciją, kad A. P. palikimą priėmė jo testamentinė įpėdinė atsakovė I. Z., to paties teismo 2015-05-15 nutartimi atsakovo A. P. procesinės teisės bei pareigos buvo perkeltos atsakovei I. Z., taikant procesinių teisių perėmimo institutą (CPK 48 str.). Ši atsakovė ir informavo pirmosios instancijos teismą apie Vilniaus miesto apylinkės teisme vykstantį ginčą dėl A. P. testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl ko paveldėjimo procedūra užsitęsė. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro 2015-08-11 pranešimas bei teismų sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.).

24Kaip jau minėta, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Vadinasi, teismo pareiga yra nustatyti perimtų teisių apimtį bei įsitikinti, kuris konkretus asmuo (ar keli asmenys) paveldėjo materialias mirusios šalies (atsakovo) teises, todėl gali perimti ir jo procesines - atsakovo - teises bei pareigas (CPK 48 str. 2 d.), toliau dalyvauti buvusiam atsakovui inicijuotoje civilinėje byloje, atsakyti pagal ieškovo pareikštus tam atsakovui reikalavimus ir t. t. Svarbu ir tai, kad procesinio teisių perėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę bylos šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu mirė vienas iš atsakovų, į kurį buvo tiesiogiai nukreipti apeliantų ieškinio reikalavimai, o jo paveldėtojų klausimas dar nėra išspręstas, apylinkės teisme tebevykstant galimų įpėdinių ginčui dėl mirusiojo testamento galiojimo (dėl jo palikimo), pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kartu pareiga spręsti dėl CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto nuostatų taikymo.

25Dėl restitucijos taikymo bei trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą

26Kaip minėta, apeliantai, būdami UAB „Elgamos grupė“ akcininkais, ginčija šios bendrovės akcijų supirkimo sandorius (kurių šalimi buvo vienas atsakovas A. P.), prašo ginčo sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją. Pažymėtina, kad atsakovei I. Z. 2015-07-01 pateikus prašymą dėl bylos sustabdymo (iki kitos civilinės bylos išnagrinėjimo ir A. P. teisių perėmėjų paaiškėjimo) apeliantai 2015-07-24 patikslino savo ieškinio dalyką, be kita ko, prašydami restituciją nukreipti išimtinai tik į atsakovę I. Z.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į taisykles, taikomas sandorio panaikinimo atveju, bei teisinius padarinius, kurie privalomai atsiranda pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2012). Todėl poreikis tinkamai nustatyti vienos iš ginčijamo sandorio šalies procesinių teisių bei pareigų perėmėjus nėra eliminuotas.

27Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, jog patenkinus apeliantų 2015-08-31 prašymą ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukus dalyvauti visus galimus A. P. teisių bei pareigų paveldėtojus (t. y. ir mirusiojo vaikus - Š. P. ir G. P.), formalaus pagrindo bylos sustabdymui neliktų, taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti asmenys, kai teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.), tačiau dėl atsakovo procesinio statuso neturinčio asmens teisių ar pareigų negalima tiesiogiai nuspręsti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. iš jų negalima priteisti jokio turto ar lėšų, negalima nustatyti jokių įpareigojimų, vykdytinų nustatyta privalomo teismo sprendimo vykdymo tvarka. Įstatymu yra įtvirtinta įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.52 str.), todėl ir restitucijos instituto trečiųjų asmenų atžvilgių taikymas (už mirusį atsakovą A. P.), jeigu teismas tenkintų apeliantų reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, taip pat nebūtų galimas. Vadinasi, vien apeliantų nurodomų asmenų formalus įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis nesudaro prielaidų nagrinėjamos bylos procesui vykti toliau, byla iki bus nustatyti mirusio atsakovo turto paveldėtojai buvo sustabdyta pagrįstai.

28Dėl dalies bylos sustabdymo

29Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad ne visi apeliantų reikalavimai yra adresuoti atsakovui A. P. ir, atitinkamai, jo teisių bei pareigų perėmėjams, todėl, apeliantų vertinimu, buvo galimas tik dalinis nagrinėjamos bylos sustabdymas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atskirojo skundo argumentais.

30Bylos sustabdymą reglamentuojančiose CPK normose tiesiogiai nėra nustatyta galimybė stabdyti bylos dalį, t. y. esant įstatyme nustatytiems pagrindams laikinai nespręsti tam tikrų byloje pareikštų reikalavimų, tačiau toks procesinis veiksmas iš esmės būtų galimas, o kai kuriais atvejais, siekiant operatyviai apginti asmens teises ar teisėtus interesus, kai bylą dėl kitų reikalavimų reikia stabdyti, – tikslingas ir skatintinas. Tokia procesinė situacija įmanoma dėl civiliniame procese egzistuojančio dalinio sprendimo instituto (CPK 261 str.), kai galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalies bylos sustabdymas neatskiriamai susijęs su galimybe priimti dalinį sprendimą – sustabdyti dalį bylos galima tik tokiu atveju, jei dėl kitos bylos dalies galimas dalinio sprendimo priėmimas. CPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, jog teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Taip sudaroma galimybė bent dėl dalies reikalavimų pagreitinti teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015). Ir priešingai, dalinis sprendimas neturėtų būti priimamas, jei tai prieštarauja ginčo pobūdžiui. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, ši aplinkybė nustatytina, be kita ko, įvertinant, ar reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Tokio nagrinėjimo galimybė priklauso tiek nuo to, ar galiojantys įstatymai vieno iš reikalavimų sprendimą teisme sieja su kito reikalavimo išsprendimu, tiek nuo pareikštų reikalavimų esmės bei tarpusavio ryšio.

31Apeliantų 2014-02-21, 2015-07-24 ir 2015-07-24 ieškiniuose išdėstytas faktinis pagrindas leidžia nustatyti, kad byloje ginčas yra kilęs tarp apeliantų –atsakovės UAB „Elgamos grupė“ akcininkų, iš vienos pusės, bei atsakovų pačios bendrovės - UAB „Elgamos grupė“ ir dalies jos akcininkų, iš kitos pusės, dėl bendrovės UAB „Elgamos grupė“ akcijų supirkimo iš akcininkų tvarkos įgyvendinimo. Pareikštu ieškiniu apeliantai, visų pirma, ginčija sutartį, pagal kurią vienas iš atsakovų - A. P. - iš UA „Elgamos grupė“ akcininkų įgijo teisę perleisti jų turėtas akcijas UAB „Elgamos grupė“ pagal 2013-07-19 oficialius pasiūlymus. Apeliantai teigia, kad bendrovė UAB „Elgamos grupė“ privalėjo supirkti iš apeliantu jų turimą atitinkamą akcijų kiekį pagal 2013-06-26 bendrovės patvirtintą akcijų tvarką, todėl ieškiniu reiškia ir reikalavimus atsakovui UAB „Elgamos grupė“ ir (subsidiariai) jos vadovui Z. A. G. dėl akcijų kainos sumokėjimo.

32Išdėstytos ieškinio faktinės aplinkybės patvirtina, kad byloje kilo ginčui dėl UAB „Elgamos grupė“ akcijų supirkimo 2013-06-26 tvarkos vykdymo, dėl ko, apeliantų teigimu, buvo pažeisti akcininkų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo bei nešališkumo principai. Taigi, kaip matyti, apeliantai ginčija tiek 2013-07-26, 2013-07-29 akcininkų (atsakovų) akcijų supirkimo sandorius, tiek siekia atitinkamo kiekio savo pačių akcijų perleidimo bendrovei legalizavimo, reikalaudami kainos už akcijas priteisimo. Dar daugiau, realizuodami dispozityvumo principą (CPK 13 str.) jie patys ir pasirinko būtent tokią savo pažeistų teisių gynimo formą bei sujungė visus reikalavimus viename ieškinyje. Nurodytos aplinkybės, o taip pat tarp apeliantų ieškinio reikalavimų egzistuojantis tarpusavio ryšys bei įrodinėtinų faktinių aplinkybių tapatumas, lemiantis būsimų, dar neįtrauktų atsakovais, įpėdinių teisę reikšti savo atsikirtimus jas nustatinėjant, nesuponuoja išvados, jog nagrinėjamoje byloje būtų galimas dalinio sprendimo priėmimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisinio pagrindo sustabdyti bylos dalį tik dėl 2013-07-22 susitarimo supirkti akcijas bei 2013-07-26, 2013-07-29 akcijų supirkimo sandorių nuginčijimo, o dėl kitų reikalavimų dalyje (t. y. apeliantams nesumokėtų sumų už jų akcijų perleidimą) nagrinėti bylą ir priimti dalinį sprendimą teisinio pagrindo nebuvo.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas (CPK 93 str. 270 str. 5 d. 3 p.). Todėl atsakovo UAB „Elgamos grupė“ 2016-01-10 per EPP sistemą pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas. Bylinėjimosi išlaidų, kurios yra patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl teismo nutarties stabdyti bylos nagrinėjimą atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje, priklausomai nuo bylos baigties.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo instituto,... 5. Ieškovai L. V. A. ir A. V. A. 2013-10-17 su ieškiniu kreipėsi į teismą,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-28 nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-15 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą,... 8. Atsakovė I. Z. prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas galutinis... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-02 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr.... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Ieškovai L. V. A. ir A. V. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 13. Atsakovas UAB „Elgamos grupė“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą... 14. Trečiasis asmuo UAB „Elgama-elektronika“ atsiliepime prašo atskirąjį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Dėl pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą... 18. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų argumentais... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pasiasako, kad... 20. Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo ... 21. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 22. Pirmosios instancijos teismas civilinės bylos sustabdymo pagrindu įvardijo... 23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skundo argumentais, kad... 24. Kaip jau minėta, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo,... 25. Dėl restitucijos taikymo bei trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos... 26. Kaip minėta, apeliantai, būdami UAB „Elgamos grupė“ akcininkais,... 27. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, jog patenkinus... 28. Dėl dalies bylos sustabdymo... 29. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad ne visi apeliantų reikalavimai yra... 30. Bylos sustabdymą reglamentuojančiose CPK normose tiesiogiai nėra nustatyta... 31. Apeliantų 2014-02-21, 2015-07-24 ir 2015-07-24 ieškiniuose išdėstytas... 32. Išdėstytos ieškinio faktinės aplinkybės patvirtina, kad byloje kilo... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 34. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 36. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą....