Byla 2A-11-555/2013
Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. P. įstatyminės atstovės M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui E. P., atstovaujamam įstatyminės atstovės M. J., dėl laidojimo išlaidų atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 78-82, t. I) prašė priteisti iš A. P. ir E. P., atstovaujamų įstatyminių atstovių J. P. ir M. J., po 4 810,42 Lt laidojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 birželio 3 d. mirė jo sūnus E. P., kurį savo lėšomis, paprašytas jo sugyventinės M. J., palaidojo, surengė ketvirtynas, sutvarkė kapavietę ir pastatė paminklą. M. J. prie laidotuvių neprisidėjo. Iš „Sodros gavo 1 050 Lt pašalpą, pateikti dokumentai įrodo turėtas 9 620,85 Lt išlaidas.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (b. l. 107-108, t. I), patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės A. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. P., taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovei A. P. nutraukė. Atsakovė A. P. gera valia ieškovui sumokėjo 4 810,42 Lt laidojimo išlaidų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės M. J., ieškovui 4 045,12 Lt laidojimo išlaidų atlyginimo ir 132 Lt žyminio mokesčio, valstybei – 48,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidų.

8Teismas nustatė, kad po E. P. mirties palikimą priėmė jo vaikai A. P. ir E. P.. Mirusiojo laidotuves organizavo ir 9 134,53 Lt laidojimo išlaidų patyrė ieškovas. 4 810,42 Lt laidojimo išlaidas gera valia sumokėjo atsakovė A. P., valstybė ieškovui išmokėjo 1 040 Lt laidojimo pašalpą. Ieškovas teigia, kad jo patirtos ir neatlygintos laidojimo išlaidos sudaro 4 810,42 Lt, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Tesimas sprendė, kad ieškovo nurodytas aplinkybes, kad laidotuves organizavo mirusiojo sugyventinės M. J. prašymu, jai neturint finansinių galimybių, patvirtino ir liudytoja R. V. B.. Teismas nustatė, kad ieškovas, kaip mirusiojo tėvas, geranoriškai prisiėmė sau pareigą palaidoti sūnų, šie veiksmai, teismo vertinimu, suprantami ir atitinka geros moralės nuostatas, nes M. J. buvo mirusiojo sugyventinė ir jautė pareigą padėti rengti laidotuves, ruošė maistą šermenyse, ką patvirtina jos pateikti išlaidų kvitai. M. J. dalyvavo E. P. laidotuvėse, jokių prieštaravimų dėl laidojimo paslaugų apimties ir jų organizavimo nereiškė. Kapavietės tvarkymo pareigos ieškovas nevengė, savo lėšomis ją sutvarkė, mirties metinėms pastatė paminklą. Nors atsakovė pateikė įrodymus apie jos laidotuvių metu turėtas išlaidas, priešieškinio šioje byloje nereiškė.

9Teismas nurodė, kad asmuo, apsiėmęs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol jo įpėdiniai perima palikimą, todėl atsakovui priėmus mirusio tėvo palikimą, jis privalo atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas ieškovui. Teismas sprendė, jog ieškovo turėtos išlaidos atitinka laidojimo išlaidų paskirtį, rašytiniai įrodymai pagrindžia 4 950 Lt išlaidų už karstą, laidojimo reikmenis, laidojimo organizatoriaus paslaugas, duobės iškasimą, autokatafalką, aprangą ir kitus reikmenis bei paslaugas, paminklo pastatymo ir 2 725,93 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidas. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir nėra per didelės, yra adekvačios nurodytų paslaugų paskirčiai, šių sumų dydžio atsakovė neginčija. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytoms papildomoms išlaidoms – 650 Lt už gedulingus pietus ir 808,60 Lt už ketvirtynas – pagrįsti jokių pakankamų įrodymų nėra. E. P. mirė 2009 m. birželio 3 d., o išlaidų kvite už žmonių maitinimą nurodyta 2009 m. rugpjūčio 10 d. data, todėl teismas nelaikė neginčijamai įrodyta, jog ieškovas šias išlaidas patyrė už gedulingus pietus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas ieškovo prašomą priteisti sumą sumažino bendra ½ gedulingų pietų ir ketvirtynų išlaidų suma 765,30 Lt, įvertindamas, kad ½ dalį ieškovo patirtų laidojimo išlaidų gera valia atlygino kita mirusiojo įpėdinė A. P.. Iš atsakovo teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės M. J., apeliaciniu skundu (b. l. 2-5, t. II) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiga laidoti mirusįjį teko mažamečiui atsakovui, o ne mirusiojo tėvams ir sutuoktinei. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tėvai taip pat yra artimi giminės, be to, patys prisiėmė pareigą, tą įrodydami aktyviais savo veiksmais. Tai, kad tėvai laidoti sūnų ėmėsi savo iniciatyva, patvirtino byloje apklausti liudytojai J. S., V. B., S. P., G. G.. Jie sūnų palaidojo pagal savo norus, įsirengdami naują šeimos kapavietę. Patirtos laidojimo išlaidos nuo atsakovo niekaip nepriklausė. Jis patyrė itin sunkią emocinę traumą, todėl sprendimas iš jo priteisti laidojimo išlaidas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijui. Ieškovė neprieštaravo dėl laidojimo pareigos perėmimo, nes jos materialinė padėtis buvo sunki. Mirusiojo tėvams buvo teikiamos aukos, surinktos iš mirusiojo darbovietės ir kaimynų.

13Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kadangi ieškovas nebuvo ir nėra įpėdinis, pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Įstatymo leidėjas pareigą atlyginti su laidojimu susijusių išlaidų klausimą paliko teisę spręsti teismui, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Ieškovas aktyviais veiksmais parodė, kad prisiima pareigą palaidoti savo sūnų, todėl jo veiksmų negalima kvalifikuoti kaip „kito asmens reikalų tvarkymo“ CK 6.229 straipsnio prasme.

14Patirtos laidojimo išlaidos yra didelės, tokių išlaidų nei atsakovas, nei jo įstatyminė atstovė nebūtų galėję sau leisti. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad ieškovo prašymu išrinko patį brangiausią karstą, šermenys truko ilgiausią leistiną laiką – 3 dienas, giedoriai buvo net dvi dienas. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog laidodamas mirusįjį ieškovas įsirengė kapavietę visai savo šeimai, antkapyje palikta vietos kitų šeimos narių vardams, o paminklo apačioje nėra pažymėta, kad „liūdi sūnus Eimantas“. Priteisdamas šias išlaidas teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas piniginių lėšų neturi, o jo įstatyminė atstovė gauna mažas pajamas, dėl ko taip pat neįstengs teismo priteistų sumų mokėti. Vienintelis būdas patenkinti ieškovo reikalavimus yra parduoti atsakovo paveldėto turto dalį, tačiau tuo būtų pažeistos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir 3.186 straipsnio nuostatos ir padaryta kur kas didesnė žala nepilnamečio sūnaus turtiniams interesams. Kita įpėdinė – A. P. – ieškovui atlygino dalį išlaidų, sumokėdama 4 567 Lt, dar 1 040 Lt atlygino valstybė, todėl dalinis laidojimo išlaidų atlyginimas ieškovui, įvertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikoma jo turtinių teisių pažeidimu.

15Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 14-18, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad CK nėra normos, reglamentuojančios laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, tačiau pagrįstos išlaidos priteistinos taikant CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto analogiją. Mirusysis buvo materialiai apsirūpinęs, vertėsi automobilių prekybos verslu, turėjo savo vardu įregistruotą butą, todėl faktinės laidojimo išlaidos turėtų būti padengtos iš šio turto. Ieškovo atlikti aktyvūs veiksmai atitiko atsakovo interesus, kuris neturėdamas laidojimui lėšų ir būdamas šoko būsenos, negalėjo to tinkamai padaryti (CK 6.229 str. 1, 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad palikėjo laidojimo išlaidas privalo atlyginti palikėjo įpėdiniai. Mirusysis sutuoktinės neturėjo, todėl pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas perėjo mirusiojo vaikams. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tuo tarpu ieškovo aktyvūs veiksmai atitinka geros moralės nuostatas. Atsakovo įstatyminė atstovė jokių prieštaravimų dėl laidotuvių paslaugų apimties ir jų organizavimo nereiškė, nors laidotuvėse dalyvavo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, nurodė jog jis, priėmęs palikimą, turi tam tikrą materialinę naudą, o laidojimo išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir adekvačios nurodytų paslaugų paskirčiai.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo, atstovaujamo įstatyminės atstovės, apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

18Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, gavęs nagrinėti atsakovo apeliacinį skundą, nustatė, jog mirė ieškovas, dėl ko 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 26, t. II) civilinę bylą sustabdyta iki paaiškės mirusiojo teisių perėmėjas. Nustatęs, kad mirusio ieškovo turtą 2013 m. liepos 22 d. paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (b. l. 41, t. II) civilinę bylą atnaujino, mirusį ieškovą pakeitė jo teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

19Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. birželio 3 d. mirusį sūnų E. P. palaidojo pradinis ieškovas A. P., kuris dėl to patyrė 9 620,85 Lt laidojimo išlaidų. Ieškovas patikslintu ieškiniu šią sumą lygiomis dalimis, t. y. po 4 810,42 Lt, prašė priteisti iš mirusiojo vaikų – A. P. ir E. P., atstovaujamų įstatyminių atstovių. Atsakovė A. P. gera valia ieškovui sumokėjo 4 810,42 Lt laidojimo išlaidų, todėl Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi, patvirtinęs tarp ieškovo ir šios atsakovės taikos sutartį, civilinę bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovei nutraukė.

20Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pradinis ieškovas mirusio sūnaus turto nepaveldėjo. Palikimą pagal įstatymą (CK 5.11 str.) priėmė mirusiojo vaikai, tame tarpe ir šios bylos atsakovas. Pradinis ieškovas mirusįjį palaidojo ir jo kapą sutvarkė savo lėšomis, o apeliantas savo lėšomis prie to neprisidėjo, todėl ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo, atstovaujamo įstatyminės atstovės, jo patirtas laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pradinio ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies, prašomą priteisti sumą sumažindamas, teismo nuomone, nepagrįsta išlaidų suma. Atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad 1) teismas nepagrįstai pareigą palaidoti mirusį tėvą pripažino nepilnamečiam atsakovui, 2) teismas nepagrįstai rėmėsi CK 5.59 straipsnio 2 dalies normomis ir 3) turėtos laidojimo išlaidos yra per didelės.

21Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir apeliantas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, apeliaciniame skunde, CK nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitų išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, t. y. egzistuoja teisės spraga. Todėl šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes, konstatuojama, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, dėl ko atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.). Ieškovas mirusio sūnaus laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas ir jas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis turi teisę atgauti iš paveldėtojo (vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės analogija), priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė CK 5.59 straipsnį.

22Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pareigą palaidoti mirusį tėvą pripažino nepilnamečiam atsakovui, o ne ieškovui, kuris yra mirusiojo tėvas. Šiuo aspektu pažymima, kad pareiga palaidoti mirusįjį tenka mirusiojo sutuoktiniui, vaikams ir tik tuomet tėvams. Mirusysis nagrinėjamu atveju sutuoktinės neturėjo (atsakovo įstatyminė atstovė nebuvo su mirusiuoju įregistravusi santuokos), todėl pareiga jį palaidoti teko mirusiojo vaikams. A. P., atstovaujama įstatyminės atstovės, tokią savo pareigą pripažino ir dalį laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų pradiniam ieškovui atlygino. Pareiga atlyginti kitą ieškovo turėtų laidojimo ir kapo įrengimo išlaidų dalį tenka atsakovui, todėl laikomas nepagrįstu ir šis apeliacinio skundo argumentas.

23Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, kad atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, sužinojęs iš ieškovo apie tai, kada ir kur jis bus laidojamas, turėjo visas galimybes šiems ieškovo veiksmams nepritarti ir pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pats. Tačiau jokių prieštaravimų nepareiškė, be to, maisto produktais prisidėjo prie šermenų organizavimo, taigi tokiu būdu atsakovo atstovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą, kad tiek velionio šarvojimą, tiek laidotuves, tiek ir kapo sutvarkymą atliktų ieškovo šeima. Kolegijos nuomone, atsakovo atstovė, atvykusi į šermenis, turėjo visas galimybes aiškiai pranešti ieškovui, kad savo lėšomis neprisidės prie laidojimo išlaidų, per laidotuves pamačiusi susirinkusių asmenų skaičių – pranešti, kad savo lėšomis neprisidės prie gedulingų pietų, taip pat įspėti ieškovą, kad pasirūpins kapavietės sutvarkymu, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.233 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovas atsakovo tėvą palaidojo ir jo kapavietę sutvarkė prieš atsakovo valią ir tą žinodamas, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog dalį mirusiojo turto paveldėjęs atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui būtinas ir įrodymais pagrįstas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

24Apeliantas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, nesutikdamas su sprendimu taip pat nurodė, kad ieškovas savo iniciatyva, žinodamas apie jo įstatyminės atstovės sunkią materialinę padėtį ir su jais nesitarę, suorganizavo brangias mirusiojo laidotuves, kokių atsakovo įstatyminė atstovė sau leisti nebūtų galėjusi. Nustatyta, kad pati atsakovo atstovė byloje teigė, kad jos materialinė padėtis buvo pernelyg sunki, kad būtų galėjusi asmeniškai suorganizuoti mirusiojo laidotuves. Todėl, kolegijos nuomone, yra akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovas, nors ir iš anksto negavęs aiškiai išreikšto atsakovo, atstovaujamo įstatyminės atstovės, sutikimo, įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę, kuri vien tik apelianto lėšomis ir pastangomis nebūtų buvusi laiku įvykdyta. Šioje byloje laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos buvo sumažintos nuo pradinio ieškovo prašytos priteisti 4 810,42 Lt sumos iki 4 045,12 Lt, teismui laikius neįrodytomis patirtas 650 Lt gedulingų pietų išlaidas (b. l. 10, t. I) ir 808,60 Lt išlaidas už ketvirtynas (b. l. 14, t. I). Byloje liudytojais apklausti asmenys parodė, kad ieškovas norėjo savo sūnų palaidoti garbingai, tačiau, jų nuomone, nei karstas, nei paminklas nelaikytini itin prabangiais ar lėmusiais neprotingai dideles išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, jog nepagrįstu išlaidavimu laikytina tai, kad šermenyse net dvi dienas giedojo giedoriai, o šermenys truko maksimaliai leistiną laiką, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, kuomet pradinis ieškovas turėjo teisę palaidoti savo sūnų oriai ir garbingai. Kolegijos nuomone, šių išlaidų dydžio negali nulemti apelianto (įpėdinio) ar jo įstatyminės atstovės materialinė padėtis ar tuo labiau amžius, kadangi ieškovo patirtas ir teismo jam priteistas išlaidas apeliantas gali atlyginti iš paveldėto turto dalies. Kolegija pažymi, jog atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, nenorėdamas prisidėti prie mirusiojo laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, ar patirti papildomų su paveldėtu turtu susijusių jo išlaikymo išlaidų, galėjo nepriimti mirusiojo palikimo, kurį tokiu atveju būtų galėjęs paveldėti pradinis ieškovas.

25Visos kitos pradinio ieškovo patirtos laidojimo išlaidos, pavirtintos rašytiniais įrodymais, ir, teismo nuomone, buvo būtinos, protingos ir neperteklinės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė. Apeliantas, teigdamas, jog šios išlaidos yra neprotingai didelės, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl kolegija, įvertinusi laidojimo išlaidų išklotinėje (b. l. 4-5, t. I) nurodytas paslaugas ir kainas, nenustačius, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu ir jas mažinti.

26Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Kolegija, įvertinusi visas šias ir kitas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

29Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 78-82, t. I) prašė priteisti iš A. P.... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (b. l. 107-108,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad po E. P. mirties palikimą priėmė jo vaikai A. P. ir E.... 9. Teismas nurodė, kad asmuo, apsiėmęs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės M. J., apeliaciniu skundu (b.... 12. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiga laidoti mirusįjį teko... 13. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kadangi... 14. Patirtos laidojimo išlaidos yra didelės, tokių išlaidų nei atsakovas, nei... 15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 14-18, t. II) prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK)... 18. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, gavęs nagrinėti atsakovo apeliacinį... 19. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. birželio 3 d. mirusį... 20. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pradinis ieškovas mirusio sūnaus... 21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir... 22. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pareigą palaidoti mirusį... 23. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, kad atsakovas, atstovaujamas įstatyminės... 24. Apeliantas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, nesutikdamas su sprendimu... 25. Visos kitos pradinio ieškovo patirtos laidojimo išlaidos, pavirtintos... 26. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 27. Kolegija, įvertinusi visas šias ir kitas nustatytas aplinkybes, sprendžia,... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti...