Byla 2-4367-566/2015
Dėl žalos atlyginimo bei atsakovų S. L. ir E. L. priešieškinį ieškovams J. B., V. B. ir N. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Linai Matukaitei,

3dalyvaujant ieškovams N. B. ir V. B.,

4ieškovų atstovui advokatui Kęstučiui Žviniui,

5atsakovų atstovųi advokatųi Snaiguolei Mažeikienei,

6vertėjai Olgai Macijauskienei,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B., V. B. ir N. B. ieškinį atsakovams S. L. ir E. L. dėl žalos atlyginimo bei atsakovų S. L. ir E. L. priešieškinį ieškovams J. B., V. B. ir N. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Nustatė

8Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydami, kad 2014-10-18 ieškovai pastebėjo, jog jų kaimynas atsakovas S. L. su savo tėvu E. L., pasitelkę ieškovams nepažįstamus asmenis, pradėjo ardyti ieškovams nuosavybės teise priklausančią tvorą, kuria buvo aptvertas ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskeltini). Tvora, kaip kiemo statinys, įregistruota viešame registre, kurios bendra atkuriamoji vertė pagal viešojo registro duomenis sudaro 50 700,00 Lt. Į ieškovų perspėjimus ir prašymus nutraukti neteisėtus veiksmus, atsakovai nereagavo ir tęsė neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad ieškovų žemės sklype, palei minėtą tvorą, augo vaismedis, vaiskrūmiai ir dekoratyviniai augalai, kuriuos atsakovai iškasė, išrovė ir sumetė į ieškovų žemės sklypo gilumą, tuo padarydami ieškovams turtinę ir neturtinę žalą. Be to, neteisėtai griaudami ir naikindami ieškovams priklausančią tvorą, atsakovai įžeidinėjo ieškovus necenzūriniais žodžiais nepilnamečio vaiko akivaizdoje, grasino susidorojimu bei atsakovas E. L. sumušė ieškovą V. B.. Ieškovai apie minėtus veiksmus pranešė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, patraukiant kaltus asmenis atsakomybėn, užtikrinant padarytos žalos atlyginimą. 2014-11-21 ieškovas V. B. gavo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK 2014-11-04 nutarimą Nr. 15-AT-01013 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., neatliekamas, o bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka, o dėl tvoros nugriovimo ir žalos atlyginimo ieškovas privalo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovai jiems priklausančios tvoros dalies nugriovimą ir sugadinimą įvertino bendrai 5 000,00 Lt suma. Atsakovų sunaikintus 8 vaiskrūmius ieškovai įvertino po 120,00 Lt už kiekvieną, t.y. iš viso 960,00 Lt suma. Atsakovų sunaikintą obelį ieškovai įvertino 500,00 Lt suma, o dekoratyvinį spygliuotį – 800,00 Lt suma. Taigi, bendra ieškovų skaičiavimais atsakovų veiksmais jiems padaryta turtinė žala sudaro 7 260,00 Lt. Tuo pačiu ieškovai N. B. ir V. B. kiekvienam iš jų padarytą neturtinę žalą įvertino po 3 000,00 Lt, iš viso 6 000,00 Lt. Ieškovai prašo teismo priteisti jiems solidariai iš atsakovų 7 260,00 Lt (2 102,64 Eur) turtinei žalai atlyginti, 6 000,00 Lt (1 737,72 Eur) neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-7).

9Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškovų ieškiniu nesutinka (t. 1, b.l. 49-50).

10Tuo pačiu atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, nurodydami, kad atsakovui S. L. priklauso žemės sklypas, kuris ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. 2013-06-27 UAB „Geo paslaugos“ pažymėjo atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų taškus. Ieškovai nesutiko su matininko pažymėtomis ribomis, kadangi atliktus matavimus paaiškėjo, jog ieškovai įsiterpė į atsakovui priklausantį sklypą. Ieškovu prašymu atvykęs matininkas A. M. patvirtino, kad pažymėti geodeziniai taškai yra tikslūs ir teisingi. Iki 2014-10-18 ieškovai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atlaisvinta atsakovo žemė nuo ieškovų daiktų, šiukšlių, vaismedžių, vaiskrūmių, medelių, kurie trukdė atsakovui renovuoti tvorą, kuriai buvo reikalingas skubus remontas. 2014-10-18 atsakovas S. L. su atsakovu E. L. (tėvu) bei pas jį atvykusiais draugais V. Č. ir P. E. pradėjo taisyti tvorą. Jiems tvarkant tvorą, ieškovas V. B. pradėjo jiems grasinti susidorojimu. 2014-10-18 vakare tvora buvo suremontuota. Tačiau, kitą dieną apie 9-10 val. ieškovai su savo vaikais, naudodami fizinį smurtą prieš atsakovus, pradėjo griauti atsakovų sutvarkytą tvorą, dėl ko atsakovai iškvietė policijos pareigūnus. Minėto incidento metu buvo sužalota atsakovo S. L. dešinės rankos pirštas. Nurodo, kad atvykę pareigūnai nuramino ieškovus, o išvykus pareigūnams ieškovai toliau tęsė tvoros laužymo veiksmus bei sunaikino matininko pažymėtus riboženklius. Dėl piktybiškų ieškovų veiksmų atsakovas negali pabaigti tvoros remonto bei jaučiasi nesaugiai. Pažymi, kad tvoros tvarkymas yra abiejų kaimynų pareiga. Anksčiau stovėjusi tvora buvo avarinės būklės ir bevertė, be to, tvora stovėjo ne ant žemės sklypų ribos. Nurodo, kad atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo tikrosios žemės sklypų ribos, todėl buvo būtina užtverti tvorą ant tikrosios žemės sklypo ribos. Atsakovas S. L. priešieškiniu už priklausančios tvoros dalies nugriovimą ir sugadinimą atlyginti žalos neprašo, tačiau prašo įpareigoti ieškovus atstatyti nugriautą tvorą ir iš jo teritorijos pašalinti ieškovams priklausantį turtą. Be to, atsakovas S. L. nurodo, kad už prarastą darbingumą nuo 2014-10-22 iki 2014-10-28 jis negavo 724,00 Eur pajamų, kurias būtų gavęs, jei ieškovai nebūtų prieš jį vartoję fizinio ir psichologinio smurto. Be to, atsakovai patyrė neturtinę žalą, todėl ieškovai turėtų atlyginti kiekvienam iš atsakovų po 1 740,00 Eur neturtinės žalos. Atsakovai prašo įpareigoti ieškovus atstatyti nugriautą tvoros dalį, pašalinti iš atsakovui priklausančio žemės sklypo pavėsinę, lauko tualetą, vaiskrūmius ir vaismedžius, tuo pačiu priteisti atsakovo S. L. naudai solidariai iš ieškovų 724,00 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisti atsakovų S. L. ir E. L. naudai lygiomis dalimis 3 480,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 51-53, 142-145).

11Ieškovai atsiliepime su atsakovų patikslintu priešieškiniu nesutinka. Jų manymu, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas aplinkybes, taip pat žalos paskaičiavimus. Nurodo, kad ieškovai, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskeltini), kuris inventorizuotas 1949 m., savininkai naudojosi gyvenamajam namui teisėtai priskirtu žemės sklypu, kurio ribos sutapo su namų valdą juosiančia tvora. Priskirtas žemės sklypas buvo pažymėtas techninės inventorizacijos bylos plane. Vilniaus miesto valdyba 1997-09-25 sprendimu Nr. 1534V nustatė (duomenys neskeltini) privačios namų valdos 2000 kv. m ploto žemės sklypo ribas. 2002-09-26 sprendimu Nr. 1829V Vilniaus miesto valdyba nustatė (duomenys neskeltini) privačios namų valdos 2155 kv. m ploto žemės sklypo ribas. Naudojamo žemės sklypo iki privatizavimo ir įsigyto žemės sklypo ribos nesikeitė ir sutapo su namų valdą juosiančia tvora. Žemės sklypo ribos buvo pažymėtos miesto plano ištraukose, todėl ieškovai visuomet laikė ir laiko, kad jiems priklausančio žemės sklypo ribos sutapo ir sutampa su jų sklypą juosiančia tvora, kuri yra įregistruota viešame registre. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovų, atsakovų teiginiai apie neva ieškovų užimtą atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, neatitinka tikrovės. Be to, ieškovai nesutinka su atsakovų teiginiais, kad stovėjusi tvora, kuri priklauso ieškovams, o ne atsakovui, buvo avarinės būklės. Kita vertus, net jei tvora būtų buvusi avarinės būklės ar mažos vertės, vis vien niekas neturi teisės be savininko sutikimo arba teismo sprendimo jos nugriauti. Tokiu būdu atsakovai elgėsi savavališkai, pažeisdami ieškovų teises ir padarė ieškovams žalą. Taip pat ieškovai nesutinka su atsakovo reikalavimu įpareigoti juos atstatyti nugriautą tvorą ir iš S. L. teritorijos pašalinti ieškovams priklausantį turtą. Toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes tiek statiniai stovi, tiek augalai auga toje vietoje jau dešimtmečius. Prašo atsakovų priešieškinį atmesti (t. 1, b.l. 62-64; t. 2, b.l. 11-13).

12Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą tiek į ieškovų ieškinį, tiek į atsakovų patikslintą priešieškinį, kuriame nurodo, jog teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 119-121; t. 2, b.l. 6-8).

13Ieškovas J. B., kaip ir kiti ieškovai, veda bylą per advokatą, kurio atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (CPK 51 str. 2 d.).

14Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas advokatas Kęstutis Žvinys ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais, su atsakovų priešieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovams kilo deliktinė atsakomybė. Ieškovų manymu, byloje pateikti įrodymai (ikiteisminio tyrimo medžiaga, liudytojų parodymai, ieškovų parodymai) įrodo, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai nepadarant žalos kitiems asmenims ir turtui. Ieškovams buvo padaryta 2 102,64 Eur dydžio turtinė žala, taip pat neturtinė žala, kadangi dėl atsakovų veiksmų ieškovai patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus artimųjų ir aplinkinių akivaizdoje. Pažymėjo, kad atsakovų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nutrauktas tik dėl to, kad žalos suma buvo per maža. Anot ieškovų atstovo, atsakovų atsakomybė turi būti solidari. Nurodė, kad atsakovų priešieškinis turi būti atmestas, kadangi jis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Anot atstovo, byloje neįrodyta, jog atsakovas negalėjo dirbti dėl ieškovų kaltės. Prašė ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti.

15Ieškovas V. B. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį bei prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti.

16Ieškovė N. B. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį bei prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti.

17Atsakovai veda bylą per advokatą, kurio atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (CPK 51 str. 2 d.).

18Atsakovų atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė bylos nagrinėjimo metu atsakovų patikslintą priešieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais, o su ieškovų ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad dar iki konflikto kilimo ieškovai nesutiko, kad tvora yra pastatyta ne vietoje ir nesutiko jos renovuoti. Atsakovas ne kartą prašė, kad ieškovai sutvarkytų savo tvorą, kuri stovėjo ant atsakovo žemės. Atsakovams pradėjus tvarkyti tvorą, ieškovai puolė grasinti susidorojimu, tad atsakovams kilo pagrįsta baimė. Kitą dieną ieškovai pradėjo griauti sutvarkytą tvorą. Nurodė, kad tvora buvo pastatyta dar prieš karą ir renovuota, kaip teigia ieškovai, 1980-1981 m., taigi tvorai daugiau nei 30 metų ir ji yra visiškai bevertė, avarinės būklės. Nurodė, kad dauguma liudytojų parodymų yra nepagrįsti, nes pavyzdžiui liudytojas V. G. teigė, kad konflikto nematė ir negirdėjo ir tik iš kitų asmenų pasakojimų gali paaiškinti aplinkybes. Prašė ieškovų ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

19Trečiasis asmuo, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku teismo posėdyje (t. 2, b.l. 40), į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvauajnt, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

20Ieškinys ir priešieškinis netenkintini.

21Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams J. B., V. B. ir N. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2155 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskeltini), unikalus Nr. (duomenys neskeltini) (t. 1, b.l. 12-16). Tuo pačiu nustatyta, kad atsakovui S. L. 2011-08-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,1608 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskeltini), unikalus Nr. (duomenys neskeltini) (t. 1, b.l. 36-37, 146-149, 150-166). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovų žemės sklypas (duomenys neskeltini) rytinėje dalyje ribojasi su atsakovo žemės sklypu (duomenys neskeltini) (t. 1, b.l. 8, 71, 99, 105, 165). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtus žemės sklypus skyrė metalinės konstrukcijos (segmentinė) tvora (t. 1, b.l. 106, 127; t. 2, b.l. 25). Ieškovų teigimu, tvoros dalis, skirianti minėtų sklypų ribas, priklauso ieškovams, šią tvorą 1940 metais pastatė ieškovų tėvai (seneliai) kartu su gyvenamuoju namu. Ieškovų teigimu, apie 1980-sius metus tvora buvo renovuota (atnaujinta). Atsakovai minėtų aplinkybių iš esmės neginčija (CPK 12, 178 str.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovams taip pat priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklype (duomenys neskeltini) esantys kiemo statiniai, tame tarpe ir tvora (t. 1, b.l. 12-16). Nustatyta, kad 2001-12-14 ieškovų užakymu A. M. personalinė įmonė atliko žemės sklypo (duomenys neskeltini) ribų paženklinimą bei įtvirtino riboženklius bei tuo pagrindu surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1 (t. 1, b.l. 187-188). Minėtame akte nurodyta, jog minėtas žemės sklypas paženklintas 10 riboženkliais, o kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Iš atsakovo S. L. paaiškinimų nustatyta, kad 2013-06-27 atsakovo užsakymu UAB „Geo paslaugos“ atliko žemės sklypo (duomenys neskeltini) geodezinius matavimus bei pažymėjo atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų taškus. Atlikus minėtus matavimus paaiškėjo, kad dalis šalių žemės sklypus skiriančios tvoros įsiterpė į atsakovui priklausantį žemės sklypą. (t. 2, b.l. 21). Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo ginčija jiems priklausančio žemės sklypo nustatytas ribas (t. 1, b.l. 182-186).

22Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014-10-18 atsakovai E. L. ir S. L. ėmėsi minėtos (ginčo) tvoros, priklausančios ieškovams, demontavimo veiksmų. Ginčo tvoros demontavimo metu tarp atsakovų ir ieškovų kilo žodinis konfliktas, kuris, šalių teigimu, peraugo į fizinį konfliktą. Ieškovų teigimu, atsakovams atliekant ginčo tvoros demontavimo darbus, t.y. nuimant metalinius tvoros segmentus bei iškasant tvirtinimo stulpus, ir ieškovams pasipriešinus tokiems atsakovų veiksmams, atsakovai panaudojo prieš ieškovus V. B. ir N. B. fizinį ir psichologinį smurtą, ko pasekoje jiems buvo padarytos fizinio ir psichologinio pobūdžio traumos. Tuo pačiu, anot ieškovų, atsakovai neva jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje iškasė ieškovams priklausančius vaiskrūmius, obelį bei dekoratyvinį spygliuotį. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovai kreipėsi į policijos pareigūnus, o vėliau, dėl atsakovų panaudoto fizinio ir psichologinio smurto su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuo pačiu nustatyta, kad atsakovai taip pat kreipėsi į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaltindami ieškovus fizinio ir psichologinio smurto panaudojimu jų atžvilgiu. Iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų fotonuotraukų taip pat nustatyta, kad atsakovai demontavę ieškovams priklausančią tvorą, kitą dieną šias tvoros konstrukcijas atstatė, ginčo tvorą perstumiant link ieškovų sklypo ribos. Nustatyta, kad atsakovai įmontavo į žemę tvoros laikomąsias konstrukcijas (metalinius stulpus) bei prie jų pritvirtino tvoros segmentus. Nesutikdami su tokiais atsakovų veiksmais (keičiant ginčo tvoros pastatymo vietą), ieškovai taip pat ėmėsi šios tvoros demontavimo veiksmų. Ieškovams demontuojant perstatytą tvorą, tarp ieškovų ir atsakovų vėl kilo konfliktas, kurio metu, anot atsakovų, buvo panaudotas fizinis smurtas atsakovų atžvilgiu, kurio pasekoje buvo sutrikdyta atsakovų sveikata. Iš bylos medžiagos matyti, kad demontavus metalinius tvoros segmentus, šie buvo sudėti ieškovų žemės sklype, o tvoros tvirtinimo stulpai liko savo vietoje (t. 1, b.l. 141). Ieškovai minėtos aplinkybės byloje neginčija (CPK 12, 178 str.).

23Nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriaus pareigūnas priėmė 2014-11-04 nutarimą Nr. 15-AT-01013, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą tiek pagal ieškovų, tiek pagal atsakovų pareiškimus (t. 1, b.l. 10-11). Ieškovams apskundus minėtą nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2014-12-19 nutarimu minėtą nutarimą panaikino bei pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00917-14 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 1 d. Atliekant minėtą ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareigūnė 2015-04-29 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d. sudėties. Tuo pačiu išaiškino ieškovams teisę dėl galimai sukelto fizinio skausmo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b.l. 170-181). Apskundus minėtą nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyr. prokuroras 2015-06-22 nutarimu tokį skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015-08-05 nutartimi atmetė skundą dėl vyr. prokuroro 2015-06-22 nutarimo. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-09 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nutartį paliko nepakeistą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovai dėl atsakovų veiksmų būtų kreipęsi į teismą privataus kaltinimo tvarka (CPK 178 str.).

24Ieškovų teigimu, dėl atsakovų veiksmų nugriovus ginčo tvorą, kuri priklausė ieškovams, bei išnaikinus ieškovams priklausančius vaiskrūmius, obelį ir dekoratyvinį spygliuotį, ieškovai patyrė turtinę žalą, kuri sudaro 7 260,00 Lt (2 102,64 Eur) sumą. Ieškovai jiems priklausančios tvoros dalies sugadinimą įvertino 5 000,00 Lt suma, atsakovų sunaikintus 8 vaiskrūmius įvertino po 120,00 Lt už kiekvieną, t.y. iš viso 960,00 Lt suma, atsakovų sunaikintą obelį įvertino 500,00 Lt suma, o dekoratyvinį spygliuotį – 800,00 Lt suma. Tuo pačiu ieškovai N. B. ir V. B. nurodė, kad savo veiksmais atsakovai, panaudodami prieš minėtus ieškovus fizinį ir psichologinį smurtą, sukėlė jiems fizinį ir dvasinį skausmą, tuo padarydami jiems neturtinę žalą, kurią ieškovai įvertino po 3 000,00 Lt kiekvienam iš jų.

25Savo ruožtu atsakovai teigia, kad ieškovai savo veiksmais, panaudodami prieš juos fizinį ir psicholiginį smurtą, taip pat sukėlė jiems fizinį ir dvasinį skausmą, tuo padarydami jiems neturtinę žalą, kurią atsakovai įvertino po 1 740,00 Eur kiekvienam iš jų. Tuo pačiu, atsakovo S. L. teigimu, dėl ieškovų prieš jį panaudoto smurto jis laikotarpiu nuo 2014-10-22 iki 2014-10-28 buvo praradęs darbingumą, dėl ko negavo 724,00 Eur pajamų. Minėtas negautas pajamas ieškovas vertina kaip jam padarytą turtinę žalą.

26Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už sunaikintą/sugadintą turtą bei negautų pajamų, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo už sukeltą fizinį bei dvasinį skausmą, šalims panaudojus vieniems prieš kitus fizinį bei psichologinį smurtą. Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų (teisingumo)-(CPK 13 str.).

27Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 str. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 str. 1 d.). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-540/2009).

28Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Teismas ne kartą siūlė šalims pateikti byloje papildomus įrodymus, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes (CPK 179 str.)-(t. 1, b.l. 75-76, 89-90, 110-111, 131-132).

29Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 str. 1 d.). Pagal CK 4.93 str. 1 d., Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Remiantis CK 4.93 str. 2 d. 1 p., niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal CK 4.103 str. 2-3 d., asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

30Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovams ir atsakovui S. L. priklausančių žemės sklypų ribų, t.y. atsakovui S. L. atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus, paaiškėjo, jog ieškovams priklausanti tvora pastatyta atsakovo žemės sklypo teritorijoje. Paaiškėjus minėtai aplinkybei, atsakovas kreipėsi į ieškovus dėl ginčo tvoros iškėlimo iš jam priklausančios žemės sklypo dalies, tačiau ieškovai, nesutikdami su atsakovui priklausančio sklypo koordinačių nustatymu atlikus minėtus matavimus, prašė atsakovo šio klausimo išsprendimą palikti iki jie išsiaiškins aplinkybę, kodėl atsiardo toks neatitikimas tarp ansktesnių ir naujai atliktų žemės sklypų koordinačių nustatymo. Nesutikdamas su minėtomis ieškovų nurodytomis sąlygomis, atsakovas pasitelkdamas savo tėvo – atsakovo E. L. bei savo draugų pagalbą 2014-10-18 demontavo (išardė) ieškovams priklausančią ginčo tvorą, ir pašalino iš jam priklausančios sklypo dalies teritorijos ieškovams priklausančius vaiskrūmius ir kitus augalus. Nustatyta, kad 2014-10-19 atsakovai ginčo tvorą perstatė arčiau ieškovų žemės sklypo ribos (pažymėtina, kad perstatyta tvora liko atsakovo sklypo ribose), t.y. įmontavo į žemę tvoros tvirtinimo stulpus bei pritvirtino prie jų metalinės konstrukcijos tvoros segmentus. Ginčo dėl to, jog atsakovai atstatydami tvorą panaudojo ieškovams priklausančios tvoros elementus tarp šalių nėra (CPK 12 str.). Ieškovai, nesutikdami su ginčo tvoros perstatymo vieta, ginčo tvorą tą pačią dieną išardė. Išardę perkeltą tvorą, ieškovai tvoros metalinės konstrukcijos segmentus (metalinius rėmus su jame esančiu metaliniu tinkleliu) sudėjo jiems priklausančiame sklype. Byloje nustatyta, kad tiek 2014-10-18 atsakovams ardant ginčo tvorą bei iškasant augalus, tiek 2014-10-19 ieškovams ardant ginčo tvorą, tarp ieškovų ir atsakovų kilo konfliktai, kurių metu šalys fiziškai priešinosi vieni kitų veiksmams, taip pat galimai vieni kitų atžvilgių naudojo psicholiginį bei fizinį smurtą.

31Minėta, kad savininko teises gina įstatymas. Jeigu nuosavybės teisės subjektas savo teises įgyvendina pažeisdamas kito asmens teises, tai asmuo kurio teisės yra pažeistos, turi teisę į įstatyme nustatytas savo teisių gynimo priemones. Taigi, atsakovas S. L., manydamas, kad ieškovams priklausantis statinys (tvora) pastatytas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus bei tokiu būdu pažeidžia jo nuosavybės teises, ėmėsi veiksmų, siekdamas pašalinti iš savo žemės sklypo ieškovams priklausantį statinį bei ieškovams priklausančius augalus. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmai, išardant svetimą tvorą bei iškasant (sunaikinant) svetimus augalus, neatitiko teisėtumo kriterijų, t.y. norėdamas iškelti svetimą turtą iš savo sklypo, atsakovas S. L. CK ir CPK nustatyta tvarka privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ir turto iškeldinimo. Todėl asakovo veiksmai be teismo sprendimo išardant ir perkeliant ieškovų tvorą bei iškeliant ieškovų vaiskrūmius ir vaismedžius pripažintini neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių civilinės atsakomybės netaikymą atsakovams ar jų atleidimą nuo civilinės atsakomybės (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog jų veiksmai atitiko vieną iš CK 6.253 str. nustatytų atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų. Savo ruožtu ieškovų veiksmai svetimame (atsakovo) sklype išardant atsakovų perkeltą tvorą, nepaisant to, kad ginčo tvora priklauso ieškovams, taip pat neatitiko teisėtumo kriterijų. Tokie ieškovų veiksmai dėl jų atlikimo vietos (svetimas sklypas) neatitiko CK 4.37 str. įtvirtintų savininko teisių įgyvendinimo ribų. Tokiu būdu konstatuotini kaip ieškovų taip ir atsakovų neteisėti veiksmai.

32Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 str. 1-2 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad pareiga atlyginti žalą asmeniui atsiranda tada, kai yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

33Remiantis CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovų teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie byloje yra konstatuoti, ieškovai patyrė 7 260,00 Lt (2 102,64 Eur) turtinės žalos. Minėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymno taisyklę, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovai turtinę žalą dėl išardytos jiems priklausančios tvoros dalies įvertino 5 000,00 Lt suma. Tačiau ieškovai nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovams išardžius ginčo tvorą, kitą dieną jie ją atstatė kitoje vietoje. Savo ruožtu ieškovai tuomet atsakovų atstatytą tvorą vėl gi išardė ir tvoros elementus (metalinės konstrukcijos segmentus) sudėjo savo sklype, t.y. pasiliko savo nuosavybėje. Įrodymų, jog atsakovai šiuo tvoros elementus pasisavino, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Gi tvoros tvirtinimo stulpeliai liko įmontuoti (įbetonuoti) žemėje. Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai išardydami ginčo tvorą ją sunaikino arba sugadino, tokiu būdu padarant turtinę žalą ieškovams. Taip pat teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog žemėje įmontuoti tvoros tvirtinimo stulpeliai yra sugadinti. Kita vertus, esant išsaugotiems tvoros segmentams bei stupeliams ir neturint objektyvių duomenų apie tvoros (pastatytos 1940 metais bei galimai atnaujintos 1980-tais) būklę (vertę) jos perkelimo metu, teismas neturi pagrindo remtis turto registro išraše nurodyta bendra kelių statinių (stoginės, tvoros, lauko tualeto, šulinio ir kiemo aikštelės) rinkos verte. Esant nurodytoms aplinkybėms, tiesmas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog dėl atsakovų veiksmų išardant ginčo tvorą, ieškovai patyrė 5 000,00 Eur dydžio turtinę žalą (CPK 185 str.). Ieškovų teigimu, atsakovai išardę ginčo tvorą, taip pat iškasė bei tokiu būdu sunaikino ieškovams priklausančius 8 vaiskrūmius, vieną obelį bei vieną dekoratyvinį spygliuotį. Ieškovai sunaikintą obelį įvertino 500,00 Lt suma, dekoratyvinį spygliuotį – 800,00 Lt suma, o kiekvieną iš vaiskrūmių po 120,00 Lt, iš viso 960,00 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų iškastų augalų kiekį bei jų verčių pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismas šiuo atveju pats negali nustatyti dėl augalų iškasimo galimai padarytos žalos dydį. Byloje liudytojas P. J. parodė, kad jie su atsakovais iškasė kažkokį medelį ir jį persodino ieškovų sklype. Savo ruožtu ieškovai šių aplinkybių iš esmės neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovai neįrodė augalų iškasimu sąlygotos žalos fakto, taip pat neįrodė jiems galimai padarytos žalos dydžio (CPK 185 str.). Neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovams negali būti taikoma. Remiantis išdėstytu, ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

34Atsakovas S. L. nurodo, kad ginčo tvoros ardymo metu ieškovų veiksmais jam buvo buvo sužalotas dešinės rankos pirštas, dėl ko laikotarpiu nuo 2014-10-22 iki 2014-10-28 jis buvo praradęs darbingumą. Šių aplinkybių pasekmėje jis negavo 724,00 Eur pajamų. Savo nurodomas aplinkybes atsakovas įrodinėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2014-12-29 pažyma apie nedarbingumą (t. 1, b.l. 56) bei UAB „S.“ pažymomis apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir išmokėtus dienpinigius (t. 1, b.l. 54-55). Pažymėtina, kad ieškovo pateikti įrodymai savaime nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovo nurodomą piršto sužeidimą, kurio pasekmėje atsakovas tapo laikinai nedarbingu, lėmė būtent ieškovų veiksmai, t.y., jog būtent ieškovai sukėlė atsakovo sveikatos sutrikdymą, o ne kitokios aplinkybės. Pats atsakovas pripažino, jog dėl minėto piršto sužeidimo jis nesikreipė į medikus dėl abdukcijos atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreipdamasis į policiją su pareiškimu atsakovas nurodė, jog jam buvo sužalotas pirštas, tačiau kaip minėta, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Tuo pačiu atsakovas neįrodė, jog nedarbingumo laikotarpiu jis neabejotinai gautų jo nurodomas prarastas pajamas, kadangi, kaip matyti iš UAB „S.“ pažymų atsakovo pajamas sudarė tiek pastovus darbo užmokestis, tiek dienpinigiai, kurie susiję su atitinkamomis komandiruotėmis. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog būtent ieškovai savo neteisėtais veiksmais sužeidė atsakovui pirštą, t.y. priežastinio ryšio, taip pat neįrodė dėl galimai minėto incidento metu sužaloto piršto patirtos turtinės žalos dydžio (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovams negali kilti civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo S. L. priešieškinis dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

35Tiek ieškovai V. B. ir N. B., tiek atsakovai S. L. ir E. L. ieškinyje ir priešieškinyje nurodo, kad minėtų konfliktų metu jiems buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Remiantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.) bei žalą (CK 6.249 str.))-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, kt.). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

36Ieškovai V. B. ir N. B. jiems padarytos neturtinės žalos faktą grindžia aplinkybėmis, jog netikėtas tvoros ir augalų sunaikinimas, įžūlūs atsakovų veiksmai sukėlė ieškovams ir jų šeimos nariams didelį šoką, stresą, dėl ko ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, demonstratyvų pažeminimą artimųjų ir aplinkinių gyventojų akivaizdoje. Ieškovai V. B. ir N. B. jiems padarytą neturtinę žalą įvertino po 3 000,00 Lt kiekvienam, iš viso 6 000,00 Lt. Ieškovai neturtinės žalos padarymo faktą iš esmės grindžia savo paaiškinimais bei liudytojų J. G. ir V. G. parodymais.

37Atsakovai jiems padarytos neturtinės žalos faktą grindžia aplinkybėmis, jog dėl neteisėtų ir įžulių ieškovų veiksmų jie patyrė didelį šoką, patyrė dvasinius išgyvenimus, demonstratyvų pažeminimą, baimę dėl gyvybės ir saugumo, o atsakovas S. L. prarado darbingumą bei gėrė stiprius antidepresantus. Atsakovai jiems padarytą neturtinę žalą įvertino po 1 740,00 Eur kiekvienam, iš viso 3 480,00 Eur. Atsakovai neturtinės žalos padarymo faktą taip pat iš esmės grindžia savo paaiškinimais bei liudytojo P. J. parodymais. Atsakovas S. L. jam padarytos neturtinės žalos faktą papildomai įrodinėja išrašais iš medicininių dokumentų (t. 1, b.l. 97-98).

38Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai išardydami ieškovams priklausančią tvorą bei iškasdami ieškovams priklausančius augalus, bei ieškovai, išardydami tvorą svetimame sklype, veikė neteisėtai, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Vien žodinis ar rašytinis deklaravimas, kad neturtinė žala buvo padaryta, nėra pakankamas jos atsiradimo įrodymas. Iš byloje esančių įrodymų (fotonuotraukų, vaizdo ir garso įrašų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų) nustatyta, kad abiem tvoros ardymo atvejais tiek ieškovai, tiek atsakovai, ne tik gynėsi nuo kitos šalies veiksmų, tačiau taip pat ir priešindamiesi tokiems veiksmams aktyviai puolė kitą šalį, t.y. abi šalys apsižodžiavo, stumdėsi, vieni kitus įžeidinėjo ir pan. Tokiu būdu tiek ieškovai, tiek atsakovai, tokiais savo veiksmais akivaizdžiai viršijo leistino elgesio ribas. Teismo vertinimu, tiek ieškovai, tiek atsakovai, neįrodė aplinkybės, kad minėtų incedentų metu jų patirtas stresas bei dvasiniai išgyvenimai buvo tokie intensyvūs, kad galėjo sukelti žymias psicholigines ir/ar dvasines pasekmes. Pažymėtina, jog atsakovo S. L. pateikti medicininių dokumentų išrašai, kuriuose užfiksuotas faktas, jog atsakovas po minėtų įvykių kreipėsi pas gydytoją su neurologinio pobūdžio problemomis, neturint duomenų apie ankstesnę, iki minėtų įvykių buvusią, atsakovo psichologinę būseną, savaime taip pat neįrodo neturtinės žalos padarymo fakto (CPK 178 str.). Kita vertus, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pačios šalys, t.y. tiek ieškovai, tiek atsakovai, savo aktyviais veiksmais, stoję į atvirą konfliktą, t.y. įžeidinėdami vieni kitus, stumdydamiesi ir pan., iš esmės prisiėmė riziką, susijusią su jų nurodomos neturtinės žalos atsiradimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad neturtinės žalos atsiradimą, jeigu tokia buvo padaryta, iš esmės lėmė pačių nukentėjusiųjų asmenų (tiek ieškovų, tiek atsakovų) veiksmai (CK 6.253 str. 5 d.), kas iš esmės sudaro pagrindą visai ar iš dalies atleisti žalą sukėlusius asmenis nuo civilinės atsakomybės. Taigi, tiek ieškovams, tiek atsakovams, nepateikus pakankamų įrodymų apie jiems padarytos neturtinės žalos faktą, taip pat nustačius ginčo įvykių metu egzistavusias CK 6.253 str. 5 d. nurodytas sąlygas, tieškovų ir atsakovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip neįrodyti.

39Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog perkelta tvorą nuosavybės teise priklauso ieškovams, o jos perkelimai buvo atliekami atsakovo sklypo ribose. Atsakovai vienu iš priešieškinio reikalavimu prašo įpareigoti ieškovus atstatyti perkeltą (nugriauta) tvoros dalį. Atsižvelgiant į tai, jog tvoros perkelimai buvo vykdomi atsakovo sklype, o tokiu reikalavimu atsakovas iš esmės siekia įteisinti svetimo turto buvimą savo sklype nenurodydamas jokių teisinių pagrindų ir motyvų, teismas sprendžia, jog atsakovas tokiu būdu suformulavęs priešieškinio reikalavimą pasirinko netinkama savo teisių gynimo būdą, nes toks savininko teisių gynimo būdas neatitinka CK Ketvirtoje knygoje numatytų teisių gynimo būdų, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovai priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovus pašalinti iš jo sklypo pavesinę, lauko tualetą, vaiskrūmius bei vaismedžius. Atsakovus byloje atstovauja kvalifikuota advokatė, tačiau, reiškiant minėtą reikalavimą nepateikti jokie motyvai, o nurodyti turtiniai vienetai nėra identifikuoti, todėl nėra galimybės spręsti, kam jie nuosavybės teise priklauso, taip pat nėra nurodytas ir įrodytas augalų kiekis ir rūšys. Be to, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytas turtas yra atsakovui priklausančio žemės sklypo ribose ir pažeidžia atsakovo teises (CPK 178 str.). Nesant tokių duomenų, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti priešieškinį šioje dalyje įrodytu, todėl šioje dalyje priešieškinis atmestinas.

40Kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai, taip pat liudytojų parodymai, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

41Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinys ir atsakovų priešieškinis atmestini visa apimtimi.

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieškovų ieškinys, tiek atsakovų priešieškinis, yra atmesti, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo.

43Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 2 d., valstybės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi kiekvienam iš ieškovų tenkanti tokių išlaidų dalis neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

44Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

45Ieškovų ieškinį atmesti. Atsakovų priešieškinį atmesti.

46Priteisti valstybės naudai iš atsakovų S. L. (S. L.), a.k. ( - ), ir E. L. (E. L.), a.k. ( - ), lygiomis dalimis 8,64 Eur (aštuonis eurus 65 ct), t.y. po 4,32 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

47Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Linai Matukaitei,... 3. dalyvaujant ieškovams N. B. ir V. B.,... 4. ieškovų atstovui advokatui Kęstučiui Žviniui,... 5. atsakovų atstovųi advokatųi Snaiguolei Mažeikienei,... 6. vertėjai Olgai Macijauskienei,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydami, kad 2014-10-18... 9. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškovų ieškiniu nesutinka (t.... 10. Tuo pačiu atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino,... 11. Ieškovai atsiliepime su atsakovų patikslintu priešieškiniu nesutinka. Jų... 12. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą tiek į ieškovų ieškinį, tiek į... 13. Ieškovas J. B., kaip ir kiti ieškovai, veda bylą per advokatą, kurio... 14. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas advokatas Kęstutis Žvinys... 15. Ieškovas V. B. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį bei prašė jį... 16. Ieškovė N. B. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį bei prašė jį... 17. Atsakovai veda bylą per advokatą, kurio atvykimas į teismo posėdį laikomas... 18. Atsakovų atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė bylos nagrinėjimo metu... 19. Trečiasis asmuo, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą... 20. Ieškinys ir priešieškinis netenkintini.... 21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams J. B., V.... 22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta,... 23. Nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriaus... 24. Ieškovų teigimu, dėl atsakovų veiksmų nugriovus ginčo tvorą, kuri... 25. Savo ruožtu atsakovai teigia, kad ieškovai savo veiksmais, panaudodami prieš... 26. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už... 27. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi... 28. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 29. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų... 30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovams ir... 31. Minėta, kad savininko teises gina įstatymas. Jeigu nuosavybės teisės... 32. Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 33. Remiantis CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba... 34. Atsakovas S. L. nurodo, kad ginčo tvoros ardymo metu ieškovų veiksmais jam... 35. Tiek ieškovai V. B. ir N. B., tiek atsakovai S. L. ir E. L. ieškinyje ir... 36. Ieškovai V. B. ir N. B. jiems padarytos neturtinės žalos faktą grindžia... 37. Atsakovai jiems padarytos neturtinės žalos faktą grindžia aplinkybėmis,... 38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai išardydami ieškovams... 39. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog perkelta tvorą nuosavybės teise... 40. Kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir... 41. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinys ir atsakovų priešieškinis... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 2 d., valstybės naudai iš ieškovų lygiomis... 44. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas... 45. Ieškovų ieškinį atmesti. Atsakovų priešieškinį atmesti.... 46. Priteisti valstybės naudai iš atsakovų S. L. (S. L.), a.k. ( - ), ir E. L.... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...