Byla 2-65/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6262-560/2009 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vandestos prekyba“, S. N. ir V. N., trečiasis asmuo BUAB „Vandesta“, dėl skolos ir netesybų priteisimo, atsisakyta dalį reikalavimų išskirti į atskirą civilinę bylą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Vandestos prekyba“, S. N. ir V. N., laidavusių trečiojo asmens BUAB „Vandesta“ paskolos grąžinimą, 986 630 Lt paskolos, 2 3471,11 Lt palūkanų, 708,98 Lt delspinigių, 1 200 Lt baudą, 1 000 Lt administravimo mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi UAB „Vandestos prekyba“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-4147-560/20092009).

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nagrinėjamą civilinę bylą pagal AB SEB banko ieškinį sustabdė ir perdavė bendrovės „Vandestos prekyba“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, ieškovui grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

6AB SEB bankas 2009 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas ieškinio reikalavimus atsakovams (laiduotojams) S. N. ir V. N. išskirti į atskirą bylą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Vandestos prekyba“, S. N. ir V. N. pareiga yra solidari, todėl kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi (CK 6.6 str. 4 d., CK 6.81 str.).

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Nurodė, kad atsakovui bankrutuojančiai įmonei bei kitiems atsakovams pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę, t. y. kad tarp atsakovų egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, todėl šie reikalavimai turi būti nagrinėjami bankroto byloje ir negali būti išskirti (CPK 33 str. 4 d., 34 str. 2 d. 5 p., 43 str. 1 d. 1 p., ĮBĮ 15 str. 2 d.).

8Ieškovas AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išskirti į atskirą bylą AB SEB banko ieškinį atsakovams S. N. ir V. N.. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkamai aiškino CK 6.6 straipsnio 4 dalį, nesuteikė ieškovui galimybės pasirinkti kaip ir kokiu būdu ginti pažeistas teises.

9Atskirasis skundas netenkinamas.

10Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 15 straipsnio antroji dalis numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad iki bankroto bylos įmonei – skolininkei iškėlimo, turtiniai reikalavimai jai reiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, reikalavimai reiškiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme per bankroto administratorių.

11Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad tik šalys disponuoja ginčo dalyku, tik jos turi teisę pasirinkti kam ir kokio pobūdžio reikalavimus pareikšti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis juos grįsti (CPK 13 str.). Kai ieškovas turtinio pobūdžio reikalavimus reiškia keliems atsakovams ir vienas iš jų yra bankrutuojanti įmonė, ginčo teismingumą lemia šių reikalavimų tarpusavio ryšys. Jei skirtingiems atsakovams pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami skyrium, tai yra kuomet tie reikalavimai yra autonomiški ir tarp atsakovų egzistuoja fakultatyvusis bendrininkavimas, turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei turi būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o visų kitų reikalavimų teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu tuomet, kai atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę, tai yra kuomet tarp atsakovų egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, šie reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p.). Abiem nurodytais atvejais bankroto bylą iškėlęs teismas pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą, ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį jam perduotą bylą atnaujina ir išsprendžia kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą. Šia kryptimi yra formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. 2-1116/2009).

12Ieškovas AB SEB bankas ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų kredito gavėjo bankrutuojančios UAB ,,Vandestos prekyba“ ir laiduotojų S. N. ir V. N.. Laiduotojai, kaip ir pagrindinis skolininkas, yra bendraskoliai ir turi solidariąją prievolę kreditoriui, šiuo atveju - ieškovui (CK 6.81 str. 4 d.). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Šia teise ieškovas apsinaudojo pareikšdamas reikalavimą visiems laiduotojams. Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą. Taigi vienam iš solidariųjų skolininkų, tarp kurių egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, iškėlus bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai visą ieškinį perdavė nagrinėti į bankroto bylą. (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p., ĮBĮ 15 str. 2 d.).

13Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai