Byla e2YT-34444-931/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir N. M. patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjai E. M. ir N. M. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. ir N. M. priėmė savo motinos A. M. palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Nurodo, kad ( - ) mirė pareiškėjų motina A. M.. A. M. vyras – E. M. jau miręs ( - ) A. M. turtą mirties metu sudarė butas, esantis ( - ); einamoji sąskaita ( - ); akcijos, valdomos bendrovėje ( - ). Po motinos mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjų žiniomis, dėl A. M. turto nėra pradėta paveldėjimo byla. Mirus motinai, pareiškėjai mokėjo visus mokesčius už jos turėtą butą, sutvarkė po mirties likusius daiktus, atliko kosmetinį remontą. Taip aktyviais veiksmais šiuo butu rūpinosi, prižiūrėjo, priėmė motinos palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti.

4Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą prašymą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų prašymo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

5Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

6Patikslintas prašymas tenkintinas.

7Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8Iš byloje esančios pažymos apie asmens duomenis kopijos nustatyta, kad pareiškėjai yra A. M. sūnūs (e. b. l. 9, 11-12). A. M. mirė ( - ) (e. b. l. 9, 10). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjų motinai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis ( - ) (e. b. l. 7-8). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. M. sutuoktinis mirė ( - ) (e. b. l. 9). Pareiškėjai teigia, kad po motinos mirties jie priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjai nurodo, jog po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pagal palikėjos (testatorės) A. M. asmens kodą testamentų registre nėra įregistruota testatorės sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

11Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams, t. y. pareiškėjams pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkų, o jie, kaip įpėdiniai, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai po palikėjos A. M. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

12Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą, kadangi jie buvo laikomi įpėdiniais pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai po motinos mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą A. M. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,

Nutarė

14Tenkinti pareiškėjų E. M. ir N. M. patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

15Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., a. k. ( - ), ir N. M., a. k. ( - ), po motinos A. M., a. k. ( - ), mirties ( - ), priėmė visą A. M. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

16Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. M. mirties, paveldėjimo.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai