Byla e2-1838-983/2016
Dėl neatlygintino servituto nustatymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei O. J., trečiajam asmeniui D. A. dėl neatlygintino servituto nustatymo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti neatlygintiną kelio servitutą suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. 1215 kv.m. ploto, 6 metrų pločio keliu, per atsakovei O. J. nuosavybės teise priklausantį žemes sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr ( - ), registro Nr 42/4435), esantį ( - ) pagal UAB "Sanora" parengtą žemės sklypo planą. Nurodo, kad ieškovei V. A. nuosavybes teise priklauso žemes sklypas esantis ( - ), unikalus Nr ( - )(pažymėtas Plane Nr. 7914/4:21) su jame esančiais pastatais; gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ): ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ); tvartas, unikalus Nr ( - ); ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas, unikalus Nr, ( - ). Ieškovei priklausantis žemės sklypas yra apie 200 metrų nutolęs nuo ( - )., todėl ieškovė norėdama patekti į jai priklausantį žemes sklypą nuo pat jo įsigijimo dienos naudojosi per kaimyninių sklypų savininkų teritoriją besidriekiančiu keliu, t y. per O. J. sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr ( - ), R. Ž. sklypą, kadastro Nr ( - )ir per Laisvos valstybines žemės fondo žemes plotą. Po kelių metų tarp kaimynų prasidėjo nesutarimai dėl šio kelio. Ieškovė su 2013 m. rugpjūčio 28 d prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemes tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) į kurį NŽT atsakė 2013 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-2488 ir jame nurodė, kad įvertinus 8,79 ha ploto žemes sklypo Nr. 22-1 (kadastro Nr. ( - )), priklausančio O. J. privatizavimo dokumentus (žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jo paženklinimo vietoje aktas, abrisas, žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė), nustatyta, kad 4 m pločio kelias (plotas 0,09 ha), kuris jungiasi su ( - )atve ir kuriuo ieškovė naudojosi privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo Nr. 109-2 (kadastro Nr. ( - )), buvo įskaičiuotas į šio sklypo plotą nenustatant šiam sklypui kelio servituto (tarnaujantis daiktas), t. y. nebuvo numatyta galimybė privačiu 4 m pločio keliu per žemės sklypą Nr. 22-1 (kadastro Nr. ( - )) patekti į tuo metu greta esančius valstybinės žemės plotus. Ieškovė 2014 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į UAB „Sanora“ dėl kelio servituto plano parengimo. UAB „Sanora“ 2014 m. rugsėjo 10 d. parengė planą, kuriame atsispindėjo optimaliausias kelio servituto nustatymo, kuris driekiasi per O. J. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) ir LVŽF žemės plotą, variantas. Iš UAB „Sanora“ gavus parengtą kelio servituto planą ieškovė žodžiu kreipėsi į O. J. dėl kelio servituto per jos sklypą nustatymo, bet atsakovė geranoriškai jai priklausančiame žemės sklype nustatyti kelio servitutą atsisakė. Tada ieškovė per Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarę J. D. kreipėsi į atsakovę su 2015 m. vasario 18 d. pasiūlymu nustatyti kelio servitutą jos sklype į kurį ieškovė jokio atsakymo negavo. Ieškovė tokį atsakovės neveikimą traktuoja kaip atsisakymą geranoriškai nustatyti kelio besidriekiančio per jos sklypą servitutą. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko, kad LVŽF žemės plote būtų nustatytas kelio servitutas kaip yra pažymėta UAB „Sanora“ 2014 m, rugsėjo 10 d. plane. Siekdama aiškumo ir tikslumo ieškovė 2016 m. kovo mėnesį pakartotinai kreipėsi į UAB „Sanora“ dėl žemės sklypo plano servituto nustatymo tikslinimo. 2016 m. balandžio 4 d. UAB „Sanora“ pateikė ieškovei patikslintą ir aiškų žemes sklypo esančio ( - )., unikalus Nr. ( - ), planą servituto nustatymui, iš kurio yra aiškiai matomos servitutinio kelio ribos bei tiksli jo vieta. Tam, kad ieškovė galėtų pakliūti į jai ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą bei naudotis jai priklausančiomis teisėmis yra būtina nustatyti kelio servitutą. Kitų galimybių pakliūti į nurodytą žemės sklypą ieškovė neturi, kadangi sklypas yra per 200 metrų nuo pagrindinio kelio. Patekti į sklypą galima tik per kitiems asmenims priklausančius sklypus. Kadangi ieškove neturi kitos objektyvios galimybės naudotis suteiktomis teisėmis neapribojant kitų asmenų teisių, turi būti nustatytas kelio servitutas suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 1215 kv.m. ploto, 6 metrų pločio keliu, per atsakovei O. J. nuosavybės teise priklausantį žemes sklypą (unikalus Nr, ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. 42/4435), esantį ( - ) pagal UAB "Sanora“ 2015-07-01 parengtą žemės sklypo planą.

3Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai.

4Trečiasis asmuo D. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

5Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.). Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 str.).

8Ieškovė kelia reikalavimą dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo atsakovės sklype, skirto važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, o taip pat ir teismo sprendimu. Ginčo šalys sandorių šiuo klausimu nesudarė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą CK 4.126 str. 1 d. pagrindu, kur nurodoma, jog servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2005-04-04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010-06-22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).

11Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei V. A. ir trečiajam asmeniui D. A. nuosavybes teise priklauso žemes sklypas esantis, ( - ), unikalus Nr. ( - )(b.l.7, 8), su jame esančiais pastatais: gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ): ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ); tvartas, unikalus Nr ( - ); ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) (b.l.12-15). Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (b.l. 9, 10).

12Nacionalinė žemes tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos (toliau - NŽT) 2013 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. lSS-(7.5)-2488 (b.l.31-23) nurodė, kad įvertinus 8,79 ha ploto žemes sklypo Nr. 22-1 (kadastro Nr ( - )), priklausančio O. J. privatizavimo dokumentus (žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jo paženklinimo vietoje aktas, abrisas, žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė), nustatyta, kad 4 m pločio kelias (plotas 0,09 ha), kuris jungiasi su ( - )atve ir kuriuo ieškovė naudojosi privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo Nr. 109-2 (kadastro Nr. ( - )), buvo įskaičiuotas į šio sklypo plotą nenustatant šiam sklypui kelio servituto (tarnaujantis daiktas), t y nebuvo numatyta galimybė privačiu 4 m. pločio keliu per žemės sklypą Nr. 22-1 (kadastro Nr ( - )) patekti į tuo metu greta esančius valstybinės žemės plotus.

13Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojamiems grąžinamiems žemės sklypams gali būti nustatomi žemės servitutai ir žemės naudojimosi sąlygos. Kadangi kelio servitutas per atsakovės O. J. žemės sklypą nenustatytas nei administraciniu aktu, nei pagal įstatymą, todėl tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą ir naudotis jai priklausančiomis teisėmis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 4.125 straipsnyje numatyta tvarka, per Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarę J. D. kreipėsi į atsakovę su 2015 m. vasario 18 d. pasiūlymu (b.l. 24) nustatyti kelio servitutą jos sklype, į kurį ieškovė jokio atsakymo negavo. Ieškovė nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko, kad LVŽF žemės plote būtų nustatytas kelio servitutas, kaip yra pažymėta UAB „Sanora“ 2014 m. rugsėjo 10 d. plane.

14Ieškovė, prašydama nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog ji kitų galimybių pakliūti į jai ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neturi, kadangi sklypas yra per 200 metrų nuo pagrindinio kelio. Patekti į sklypą galima tik per kitiems asmenims priklausančius sklypus.

15Ieškovės prašomas nustatyti servitutas atitinka jos poreikius ir proporcingai neapsunkintų atsakovės disponavimo turtu, kitų jos interesų. Ieškovė kitų galimybių pakliūti į jai ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neturi, kadangi jų žemės sklypas yra per 200 m. nuo pagrindinio kelio, esančio ( - ) Todėl nustatyti servitutą yra būtina, nes tik jį nustačius, bus pašalintos objektyvios kliūtys naudotis daiktu. Kadangi ieškovė neturi kitos objektyvios galimybės naudotis suteiktomis teisėmis neapribojant kitų asmenų teisių, turi būti nustatytas kelio servitutas suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 1215 kv.m. ploto, 6 metrų pločio keliu, per atsakovei O. J. nuosavybės teise priklausantį žemes sklypą (unikalus Nr, ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. 42/4435), esantį ( - ) pagal UAB "Sanora“ 2016-04-04 parengtą žemės sklypo planą.

16Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų, jog ieškovės siūlomo nustatyti kelio servituto vieta neproporcingai pažeidžia tarnaujančio daikto savininko teises.

17Teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas, todėl tenkintinas.

18Tenkinant pareikštą ieškinį, iš atsakovės yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei pagal pateiktus dokumentus, t. y. 31,00 Eur žyminis mokestis

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d., 285 – 287 str.,

Nutarė

20ieškinį patenkinti visiškai.

21Nustatyti neatlygintiną kelio servitutą suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 1215 kv.m. ploto, 6 metrų pločio keliu, per atsakovei O. J. nuosavybės teise priklausantį žemes sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. 42/4435), esantį ( - ), pagal 2016-04-04 UAB „Sanora“ parengtą žemės sklypo planą bei apibrėžtą taškais 1-48.

22Priteisti iš O. J. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų V. A..

23Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

24Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti neatlygintiną kelio... 3. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka –... 4. Trečiasis asmuo D. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu... 5. Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo... 6. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 7. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų... 8. Ieškovė kelia reikalavimą dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo... 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis... 11. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei V. A. ir trečiajam... 12. Nacionalinė žemes tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos (toliau - NŽT) 2013... 13. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 14. Ieškovė, prašydama nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindžia... 15. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas atitinka jos poreikius ir... 16. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų, jog ieškovės... 17. Teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą,... 18. Tenkinant pareikštą ieškinį, iš atsakovės yra priteistinos bylinėjimosi... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d., 285 – 287... 20. ieškinį patenkinti visiškai.... 21. Nustatyti neatlygintiną kelio servitutą suteikiant teisę važiuoti... 22. Priteisti iš O. J. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų V. A..... 23. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 24. Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti...