Byla e2-1430-618/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

2vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui S. M. (S. M.) dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 313,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

5Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas

konstatuoja:

7Ieškinys tenkintinas

8Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens J. K. sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2017-11-06 apdraustas butas, esantis ( - ). 2017-01-24 trečiasis asmuo J. K. pateikė ieškovei pranešimą apie įvykį, kuriame nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), buvo aplietas iš viršaus esančio buto, adresu ( - ). 2017-01-27 turto apžiūros aktu ieškovė nustatė, kad 2017-01-17 iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), buvo aplietas trečiajam asmeniui J. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ). Ieškovė išmokėjo 313,50 Eur dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir 2017-0427 bei 2017-09-06 kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo ieškovei. Byloje duomenų, apie tai, kad prašoma suma sumokėta, nėra.

9Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

10CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

11Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-01-17 iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), buvo aplietas trečiajam asmeniui J. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ). Ieškovė išmokėjo 313,50 Eur dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išmokėtas draudimo išmokas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 313,50 Eur žalos atlyginimo.

12Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

13Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

Nutarė

15ieškinį tenkinti.

16Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.) 313,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 313,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai.

17Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

19Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Proceso dalyviai
Ryšiai