Byla 2S-183-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams AB „Swedbank“, T. Š.,

Nustatė

3Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia 2007-04-16 laidavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų AB „Swedbank“ ir T. Š.. Nurodė, kad sužinojo, jog jai ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, įskaitant ir vaikų gyvenamąją vietą, yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2009-07-20 nutartimi 2007-04-16 laidavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų AB „Swedbank“ ir T. Š., pagrindu. Nuo 2007 m. ji su atsakovu T. Š. gyvena skyriumi ir apie laidavimo sutartį jai nebuvo žinoma, ji šios sutarties nėra pasirašiusi. Kadangi atsakovai sudarė sandorį jai nežinant ir be jos sutikimo, bankui buvo žinoma apie atsakovo T. Š. šeiminę padėtį, 2007-04-16 laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia. Kadangi visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir yra grėsmė, jog bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš areštuoto turto, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB „Swedbank“ iki sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš jai ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: ½ dalies negyvenamosios patalpos – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), 6,6571 ha žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato – sanatorijos su parduotuve, esančios (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies 0,2422 ha žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

4Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, t. y. ieškovės reikalavimams užtikrinti uždraudė atsakovui AB „Swedbank“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovei V. Š. ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: ½ dalies negyvenamosios patalpos – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), 6,6571 ha žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato – sanatorijos su parduotuve, esančios (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies 0,2422 ha žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 6 p., sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. 2007-04-16 jis ir UAB „Valakampių vystymo grupė“ sudarė kredito sutartį 5 806 224 Lt kreditui, tinkamas UAB „Valakampių vystymo grupė“ prievolių įvykdymas buvo užtikrintas G. Č., T. Š., M. Č. laidavimu, hipoteka įkeistu turtu. Kadangi nei kredito gavėjas, nei laiduotojai tinkamai nevykdė prievolių, negrąžino kredito, jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris taikė laikinąsias apsaugos priemones. Toje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja V. Š.. Teismas nenurodė jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, argumentų, motyvų, todėl buvo pažeistas CPK 291 str. 1 d. 5 p. ir yra pagrindas panaikinti nutartį CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str. pagrindu. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik viena aplinkybe, t. y. jog yra areštuotas jai ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau teismas neįvertino, kad jokie reikalavimai V. Š. kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme pagal jo ieškinį atsakovams UAB „Valakampių vystymo grupė“, G. Č., T. Š., M. Č., nėra pareikšti, V. Š. dalyvauja trečiuoju asmeniu. Tai reiškia, kad nėra jokių įrodymų, kad jis šiuo metu yra nukreipęs išieškojimą į V. Š. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl nėra jokios grėsmės V. Š. interesams. V. Š. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje areštas yra laikino pobūdžio, vien ta aplinkybė, jog buvo areštuotas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, neįrodo, jog yra nukreiptas išieškojimas į V. Š. turto dalį. Tačiau teismas uždraudė nukreipti išieškojimą ne tik į V. Š. priklausančią turto dalį, bet ir į atsakovui T. Š., nors byloje nėra jokių įrodymų, kad V. Š. yra įgaliota atstovauti T. Š. interesams, kad T. Š. asmeniškai ginčytų su juo sudarytą laidavimo sutartį. Dėl to teismo draudimas nukreipti išieškojimą į T. Š. turto dalį yra neekonomiškas ir neproporcingas. Taip pat turi būti įvertinta tai, jog V. Š. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant nukreipti išieškojimą į sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, motyvuodamas tuo, kad turtas yra areštuotas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-03-04 nutartimi yra išsprendęs arešto teisėtumo klausimą ir ši nutartis turi res judicata galią šioje byloje. Teismas nenurodė, kokius veiksmus jam yra draudžiama atlikti, iš nutarties nėra aišku, kokie veiksmai sudaro išieškojimo veiksmais. Ieškovė V. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, trumpai ir aiškiai motyvavo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į jos reikalavimą ir jo pobūdį bei realią grėsmę galimai jai palankiam sprendimui įvykdyti. Apeliantas patvirtino, kad kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas jai ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Tai reiškia, jog yra reali grėsmė, kad neuždraudus bankui atlikti išieškojimo veiksmų iš bendro sutuoktinių turto, šioje byloje galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Kitos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negalėjo būti teismui žinomos ir neturėjo būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas nevertina, jog būtent šioje byloje yra iškilęs prievolės pagal laidavimo sutartį teisėtumo klausimas. Tačiau kol nebus išspręsta, ar laidavimo sutartis yra galiojanti, tiek jos, tiek atsakovo T. Š. atsakomybės klausimas pagal šią sutartį negalės būti sprendžiamas ir bet kokie išieškojimo veiksmai iš bendro sutuoktinių turto pakenktų būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Apelianto argumentai yra prieštaringi, kitoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tik aplinkybė, rodanti, kad yra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui pagal jos ieškinį šioje byloje, tačiau tai nėra bylos sprendimas iš esmės. Atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės iš kitos civilinės bylos, kad nutartis šioje byloje yra be motyvų, kad nėra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones gali turėjo išskirti sutuoktinio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, kad apeliantui nesuprantamas laikinųjų apsaugos priemonių turinys, nėra pagrindas panaikinti nutartį.

5Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 6 p., nepagrįstai tenkino ieškovės V. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui AB „Swedbank“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovei V. Š. ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: ½ dalies negyvenamosios patalpos – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), 6,6571 ha žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato – sanatorijos su parduotuve, esančios (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies 0,2422 ha žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

8Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl 2007-04-16 laidavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų T. Š. ir AB „Swedbank“, pripažinimo negaliojančia. Šiam ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas nutartimi šį ieškovės prašymą tenkino – uždraudė atsakovui AB „Swedbank“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovei V. Š. ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: ½ dalies negyvenamosios patalpos – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), 6,6571 ha žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato – sanatorijos su parduotuve, esančios (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies 0,2422 ha žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, yra tikslinga uždrausti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės ieškinyje nurodyto turto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kad jas būtų galima vykdyti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.

10Kaip nustatyta aukščiau, ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2007-04-16 laidavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų T. Š. ir AB „Swedbank“. Ieškinį ieškovė S. Š. grindžia tuo, jog tai, kad laiduotojas R. Š. įsipareigojo atsakyti kreditoriui AB „Swedbank“ solidariai su UAB „Valakampių vystymo grupė“, sukelia ieškovei neigiamas pasekmes ir be pagrindo varžo ieškovės turtines teises. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (uždrausti atlikti išieškojimo veiksmus iš ieškovei ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto) ieškovė grindė tuo, kad visas jai ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra areštuotas kitoje civilinėje byloje, todėl yra grėsmė, kad bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš areštuoto turto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pateikė prašymą taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nes Vilniaus apygardos teismo 2009-11-09 nutartimi, kuri iš dalies buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-04 nutartimi, kitoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį solidariems atsakovams UAB „Valakampių vystymo grupė“, G. Č., M. Č., T. Š. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų 3 385 263,61 Lt vertės kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų areštas. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje V. Š. dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad AB „Swedbank“ yra pradėjęs ar ruošiasi pradėti priverstinį išieškojimą iš ieškovės konkretaus turto. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1868/2010; 2010-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2152/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas prašymas taikyti šioje civilinėje byloje tokias laikinąsias apsaugos priemones (draudimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti išieškojimo veiksmus iš viso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto), nėra tiesiogiai susijęs su šios civilinės bylos reikalavimu – pripažinti atsakovų sudarytą laidavimo sutartį negaliojančia ir šio reikalavimo užtikrinimu, t. y. šioje byloje nėra keliami jokie reikalavimai, susiję su konkrečiu ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nėra jokių duomenų, kad priverstinis išieškojimas iš ieškovės nurodyto nekilnojamojo turto yra vykdomas. Tai, kad kitoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir tam turtui, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui T. Š., nesudaro pagrindo šioje civilinėje byloje dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB „Swedbank“ atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovei ir atsakovui T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimą pareiškė kaip neturtinio pobūdžio reikalavimą, ieškinyje pati nurodė, kad ieškinio reikalavimas nėra susijęs su ieškovei priklausančiu turtu ar jos turtiniais įsipareigojimais, tačiau prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu.

11Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo esmės, masto ir pobūdžio, negalimos įvykdyti, nes nėra pradėtas išieškojimas iš ieškovės nurodyto turto, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus atskirąjį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 302, 338 str.,

Nutarė

12Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

13Ieškovės V. Š. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

14Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės V. Š. 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai