Byla 2-2152/2010
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo BUAB „Gratus“ bankroto byloje Nr. B2-1256-436/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Minera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria netenkintas nurodyto pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo BUAB „Gratus“ bankroto byloje Nr. B2-1256-436/2010

Nustatė

2Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Gratus“ bankroto bylą ir paskyrė administratoriumi S. S..

3Pareiškėjas UAB „Minera“ teismo posėdžio metu, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pateikė prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bankroto administratoriui šaukti kreditorių susirinkimą iki bus patvirtinta didžioji dalis BUAB „Gratus“ kreditorių reikalavimų (b. l. 40-41). Nurodė, kad 2010-09-29 šaukiamas pirmasis BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimas, kurio metu bus sprendžiami svarbūs klausimai dėl kreditorių susirinkimo primininko ir kreditorių komiteto rinkimo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Tačiau šiame susirinkime galės dalyvauti tik apie 5 proc. BUAB „Gratus“ kreditorių, nes teismas, bankroto administratoriaus prašymu, atidėjo didžiosios dalies kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimo nagrinėjimą. Nors dar nėra pasibaigęs Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytas terminas sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, tačiau administratorius šaukia susirinkimą, nelaukdamas, kol bus išspręstas klausimas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo. Be to, administratorius šaukia kreditorių susirinkimą, neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, tokie administratoriaus veiksmai kelia abejonių dėl jo sąžiningumo ir nešališkumo.

4Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Minera“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažįstami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ir įgyja visas CPK ir ĮBĮ suteiktas kreditoriaus teises (CPK 47 str.), o iki tol jie nėra laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis. Klausimas dėl UAB „Minera“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra nagrinėjamas teisme, todėl pareiškėjas taps trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei įgis visas CPK ir ĮBĮ suteiktas kreditoriaus teises, tik teismui patvirtinus UAB „Minera“ finansinį reikalavimą.

5Teismas pažymėjo, kad teisme yra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Minera“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais materialaus pobūdžio reikalavimais - kreditorinio reikalavimo patvirtinimu (CPK 144 str. 1 d., CPK 145 str. 2 d.). Teismo nuomone, pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su UAB „Minera“ pareikštais materialaus teisinio pobūdžio reikalavimais. Kreditorių susirinkimo, kurį prašoma uždrausti šaukti, metu priimti nutarimai neatima galimybės, nepasunkina kreditoriaus UAB „Minera“ kreditorinio reikalavimo patenkinimo, teismui patvirtinus jo kreditorinį reikalavimą, nes jis galės ginti savo teises ir reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka ir būdais. Teismas pažymėjo, kad kilus abejonių dėl BUAB „Gratus“ bankroto administratoriaus galimos žalos įmonei, gali būti keliamas klausimas dėl paskirto bankroto administratoriaus atstatydinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

6Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Minera“ skundžia Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį (b. l. 52-57). Nurodo, kad jis yra didžiausias BUAB „Gratus“ kreditorius, turintis 12 471 037,56 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovui, kuris užtikrintas hipoteka. Administratorius neginčijo apie 12 280 000 Lt kreditorinio reikalavimo dalies, tačiau viso reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimas buvo atidėtas 2010 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, nes jis turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl laikytinas bankroto bylos dalyviu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas galės ginti savo teises, patvirtinus jo kreditorinį reikalavimą, nes iki šio laiko jo teisės gali būti jau pažeistos, ir kreditorius jų ginti nebegalės. Pirmajame kreditorių susirinkime sprendžiami svarbūs klausimai (bankroto administratoriaus išlaidų sąmata, kreditoriaus komiteto rinkimas, informacijos kreditoriams teikimo tvarka), kurių nagrinėjime pareiškėjas, kaip didžiausias atsakovo kreditorius, turi teisę dalyvauti. Pareiškėjo duomenimis, jau įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Gratus“ prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį (b. l. 64-66). Nurodo, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo patvirtintas UAB „Minera“ kreditorinis reikalavimas, todėl jis negalėjo būti laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių, neuždraudus sušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo, būtų iškilus grėsmė teismo sprendimo dėl jo kreditorinių reikalavimų įvykdymui. Šio susirinkimo metu buvo sprendžiami procedūriniai klausimai, nesprendžiant dėl UAB „Minera“ įkeisto turto realizavimo. Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų užkirstas kelias vykdyti tolesnes bankroto procedūras, tuo pažeidžiant kitų kreditorių teises ir proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pirmasis kreditorių susirinkimas jau yra įvykęs, todėl, net panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Apygardos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.), tarp jų Įmonių bankroto įstatymas. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra egzistuojanti teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinosios apsaugos priemonės taikymą. Pareiškėjas (apeliantas) ir atsakovas pripažino, kad UAB „Minera“ kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja reali teismo nutarties dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo neįvykdymo grėsmė, o kitų šią grėsmę patvirtinančių aplinkybių pareiškėjas nenurodė.

12Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. -1868/2010). Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso principai reikalauja išlaikyti proceso šalių pusiausvyrą, o tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymo tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1331/2010). Pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - uždrausti bankroto administratoriui šaukti pirmąjį BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimą, kol bus patvirtinta didžioji dalis įmonės kreditorių reikalavimų, nėra susijusi su jo pareikšto reikalavimo užtikrinimu. Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procesas turi būti ekonomiškas, koncentruotas, vykdomas greitai, o kreditorių susirinkimai – bankroto procedūros sudėtinė dalis, todėl tie patys principai taikytini ir šiai procedūrai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2010). Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, patenkinus pareiškėjo prašymą, būtų užkirstas kelias vykdyti bankroto procedūras ir tuo pažeistos kitų kreditorių teises ir teisėti interesai, bankroto ekonomiškumo, koncentruotumo principai, o kartu ir pažeistas CPK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytas ekonomiškumo principas. Juolabiau kad jau įvyko pirmasis BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimas (2010 m. rugsėjo 29 d.), o Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismas 2010-10-12 nutartimi patvirtino UAB „Minera“ 12 483 137,65 Lt sumos finansinį reikalavimą, be to, 2010-12-17 teismo nutartimi patenkino UAB „Minera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdė 2010-09-29 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo ir 2010-10-05 bei dalies 2010-12-06 kreditorių komiteto nutarimų vykdymą, kol bus išspręstas klausimas dėl šių nutarimų teisėtumo.

13Taigi skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, netaikydamas nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, nepažeidė įstatymo, o atskirojo skundo argumentai nepaneigė teismo išvadų (CPK 329 str. 1 d., 338 str., CPK 144 str. 1 d., 178 str., 314 str.).

14Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Nutarė

16Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai