Byla 2-1868/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1254-368/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio komunalinis ūkis“. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

2Ieškovas AB ,,Specializuotas transportas” pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 2 d. sutartį, sudarytą atsakovo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro su trečiuoju asmeniu UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, dėl biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų Joniškio ir Žagarės miestuose surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietą.

3Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymą 2010 m. rugpjūčio 2 d. sutarties, sudarytos tarp VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, dėl biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų Joniškio ir Žagarės miestuose surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietą. Ieškinyje nurodyta, kad ginčas teisme gali užsitęsti, o ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patiria žalą, kurią paskaičiavus, byloje bus teikiamas patikslintas ieškinys dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl būtina uždrausti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar jai padidėti. Sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepažeistų nei atsakovo, nei Joniškio rajono gyventojų teisėtų interesų, nes nurodytą paslaugą teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties pagrindu iki šiol teikė ir toliau teiks ieškovas.

4Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo AB ,,Specializuotas transportas” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. tarp VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ buvo sudaryta sutartis dėl biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų Joniškio ir Žagarės miestuose surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietą – Bariūnų sąvartyną, Joniškio rajone. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius 2010 m. rugpjūčio 2 d. sutarties vykdymą gana ilgam laikui (kol bus priimtas teismo sprendimas, taip pat neatmestina galimybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bus peržiūrimas apeliacine bei kasacine tvarka), bus pažeisti Šiaulių regiono gyventojų teisėti lūkesčiai, susiję su jų poreikių tenkinimu. Taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi jomis siekiamas tikslas – teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas – yra neadekvatus visuomenės patiriamai žalai. Patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jos pažeistų viešąjį interesą ir proporcingumo principą. Jeigu būsimas teismo sprendimas būtų nepalankus ieškovui, atsakovas patirtų žalą, o būsimam teismo sprendimui esant palankiam ieškovui, jis VPĮ 123 straipsnio pagrindu turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, privatus interesas įgytų prioritetą prieš viešąjį interesą.

5Atsakovas AB „Specializuotas transportas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinančią ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nutartis priimta neįsigilinus į ieškovo pateiktus argumentus bei faktinę situaciją. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepažeidžia ir negali pažeisti Šiaulių regiono gyventojų teisėtų lūkesčių, susijusių su poreikių tenkinimu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nebus pažeistas. Toks sprendimas nepažeistų nei atsakovo, nei Joniškio rajono gyventojų teisėtų interesų, nes šią paslaugą (biologiškai skaidžių atliekų surinkimą) teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties pagrindu iki šiol teikė AB „Specializuotas transportas“ ir teiks ją toliau. Tai vykdoma pagal 2008 m. sausio 14 d. sutartį Nr. (7.50) A7-7. Šiaulių gyventojų regiono teisėti lūkesčiai, susiję su poreikiu tenkinimu, net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus visiškai patenkinti, jie nepatirs nepatogumų ar žalos.
  2. Vienintelis viešojo intereso pažeidėjas šiuo atveju yra pats atsakovas, kurio neteisėtas elgesys lėmė, jog Joniškio rajone šiai konkrečiai paslaugai teikti vienu metu su dviems juridiniais asmenimis sudarytos tos pačios sutartys. Dėl tokios situacijos kyla ir kils daugybė ginčų tarp tos pačios paslaugos teikimo šalių, todėl teismo pareiga yra užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ir naujų ginčų kilimui. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, šis klausimas būtų išspręstas. Sustabdžius naujos neteisėtos sutarties vykdymą, ši paslauga ir toliau galėtų būtų teikiama pagal anksčiau teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį.
  3. Pagal atsakovo su UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ sudarytą sutartį atliekos vežamos į Bariūnų sąvartyną, Joniškio rajone, tačiau šis sąvartynas yra uždarytas ir atliekos į jį negali būti vežamos. Šios aplinkybės paaiškėjimas gali tiesiogiai įtakoti teisinių susitarimų su atsakingomis Europos sąjungos institucijomis pažeidimo fakto konstatavimą ir įpareigojimą Lietuvos Respublikai grąžinti sąvartynų uždarymui gautas struktūrinių fondų lėšas. Ieškovas surinktas atliekas veža į teisėtai veikiantį už Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšas įrengtą Aukštrakių regioninį sąvartyną. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pažeidžiami viešieji interesai, o, priešingai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti viešieji interesai, dėl ko tiek valstybė, tiek Šiaulių regiono gyventojai patirs didelę žalą.

6Atsakovas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į ieškovo AB „Specializuotas transportas“ atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patirtų nuostolius, dėl ko nukentėtų ir Šiaulių regiono gyventojai, todėl stabdyti sutarties vykdymą yra ekonomiškai netikslinga. Šiuo atveju ieškovo privatūs interesai negali įgyti pranašumo. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įvykdė pareigą užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir šalinti kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Šiame procese sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės - sustabdyti 2010 m. rugpjūčio 2 d. sutarties, sudarytos tarp VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, dėl biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų Joniškio ir Žagarės miestuose surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietą – Bariūnų sąvartyną, Joniškio rajone, vykdymą tam, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti ir/ar jai padidėti, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

9Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2010 m. rugpjūčio 2 d. sutartį, sudarytą su UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, dėl biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų Joniškio ir Žagarės miestuose surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietą. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas faktiškai negalėjo organizuoti paslaugos pirkimo procedūrų, nes dar 2008 m. sausio 14 d. su ieškovu buvo pasirašyta sutartis, savo turiniu apimanti pagal ginčijamą sutartį teiktinas biodegraduojančių atliekų surinkimo bei tvarkymo paslaugas. Ieškovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašė sustabdyti ginčijamos sutarties vykdymą.

11Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Sutikti su skunde išdėstytais teiginiais, kad skundžiama teismo nutartis priimta neįsigilinus į ieškovo pateiktus argumentus bei faktinę situaciją, nėra objektyvaus pagrindo. Vertinant ieškovo materialinį reikalavimą dėl ginčijamos sutarties, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas – ginčijamos sutarties vykdymo sustabdymas faktiškai nereiškia galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2008 m. sausio 14 d. buvo pasirašyta Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų pervežimo į Šiaulių regioninį sąvartyną paslaugų teikimo sutartis Nr. (7.50)A7-7 su vėlesniais pakeitimais. Pagal turimus duomenis šios sutarties galiojimas pratęstas tik iki 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 5-10, 11-16). Su atskirojo skundo medžiaga apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta ieškovo ginčijama 2010 m. rugpjūčio 2 d. sutartis, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sudaryta su UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ dėl biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų Joniškio ir Žagarės miestuose surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietą – Bariūnų sąvartyną, Joniškio rajone. Tačiau iš medžiagoje esančio Joniškio rajono savivaldybės Biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietą Joniškio ir Žagarės miestuose paslaugų teikimo sutarties projekto matyti, kad sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, o jos galiojimo terminas numatytas iki 2010 m. lapkričio 30 d. (b. l. 17-23). Tokios aplinkybės dėl 2008 m. sausio 14 d. sutarties bei ieškovo ginčijamos sutarties galiojimo terminų taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinumo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

12Teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl viešojo intereso užtikrinimo šioje byloje. Tiek CPK 145 straipsnio 2 dalyje, tiek VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str.). Tinkamas atliekų tvarkymas ir naujų su atliekų tvarkymu susijusių sistemų įdiegimas leidžia užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą siekį saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio. Tuo pačiu užtikrinamas ir viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-976/2010).

13Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nebus ar negalės būti pažeistas. Vien aplinkybė, kad tapačią paslaugą kažkurį laikotarpį teiks du ūkiniai subjektai, nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tai neatitiktų viešojo intereso kuo operatyviau ir efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos, atliekų tvarkymo įgyvendinimo priemones. Ieškovas, teigdamas, jog jis dėl ginčijamos sutarties sudarymo patiria ar patirs žalą, turi teisę reikšti turtinio pobūdžio reikalavimus ir tokių reikalavimų užtikrinimui prašyti taikyti atitinkamas turtinio pobūdžio apsaugos priemones. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams, o galimos neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, jog pagal ginčijamą sutartį atliekos būtų vežamos į Joniškio rajone esantį Bariūnų sąvartyną, kuris yra uždarytas ir į kurį atliekos negali būti vežamos, jog tai gali turėti įtaką teisinių susitarimų su atsakingomis Europos Sąjungos institucijomis pažeidimo faktui konstatuoti ir įpareigojimams Lietuvos Respublikai grąžinti sąvartynų uždarymui gautas struktūrinių fondų lėšas, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė konkrečių įrodymų, todėl jais vadovautis teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo. Beje, sprendžiant iš medžiagoje pateikto Joniškio rajono savivaldybės Biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietą Joniškio ir Žagarės miestuose paslaugų teikimo sutarties projekto 1.3, 3.3.4 – 3.3.5 punktų turinio matyti, kad surinktos biologiškai skaidžios (žaliosios) atliekos turi būti surenkamos ir pervežamos (transportuojamos) į žaliųjų atliekų laikino saugojimo aikštelę, adresu Bariūnų km., Saugėlaukio seniūnija. Įvertinus esančius duomenis teigti, jog nepritaikius ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti viešieji interesai, jog tiek valstybė, tiek Šiaulių regiono gyventojai patirtų didelę žalą, nėra pagrindo.

15Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą. Ieškovo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai