Byla eA-966-1062/2019
Dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos auditorių rūmų, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. (A. K.), dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abadona“ su skundu (ieškiniu) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) 59 063,26 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį buvo perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi LAR pašalino iš proceso šalių ir atsakovu į bylą įtraukė Lietuvos valstybę, atstovaujamą LAR.

72.

8Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2009 m. gruodžio 8 d. UAB „Abadona“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Vadovu ir vieninteliu akcininku yra trečiasis suinteresuotas asmuo A. K., kuris nuo 1996 m. gruodžio 3 d. turi auditoriaus pažymėjimą. Pareiškėjas 2010 m. sausio 12 d. buvo įtrauktas į audito įmonių sąrašą, buvo išduotas audito įmonės pažymėjimas.

93.

102015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo protokoliniu nutarimu Nr.11 A. K. buvo panaikintas auditoriaus vardas ir panaikintas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, o 2015 m. spalio 28 d. LAR prezidiumo protokoliniu nutarimu pareiškėjas buvo išbrauktas iš audito įmonių sąrašo, kaip neatitinkantis audito įmonei keliamų reikalavimų.

114.

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017 pripažino neteisėtu bei panaikino LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr.11 dėl A. K. auditoriaus vardo ir auditoriaus pažymėjimo panaikinimo.

135.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į LAR su prašymu panaikinti 2015 m. spalio 28 d. LAR prezidiumo protokolinį nutarimą ir įrašyti pareiškėją į audito įmonių sąrašą, o jį įtraukti į auditorių sąrašą. Šis prašymas buvo tenkintas, protokoliniu nutarimu priimant sprendimą įrašyti pareiškėją į audito įmonių sąrašą nuo 2017 m. kovo 10 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl 2015 m. spalio 28 d. priimto LAR prezidiumo protokolinio nutarimo nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. negalėjo vykdyti auditoriaus veiklos, todėl patyrė žalą negautų pajamų forma, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

156.

16Pareiškėjo teigimu, civilinės atsakomybės taikymui yra visos sąlygos. 2015 m. spalio 28 d. LAR prezidiumo protokolinis nutarimas yra neteisėtas, nors ir nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, jis buvo priimtas 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo Nr. 11, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino, pagrindu. Teigė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus LAR 2015 m. liepos 30 d. protokolinį nutarimą, 2015 m. spalio 28 d. protokolinis nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš audito įmonių sąrašo, taip netekdamas teisės vykdyti audito veiklos, taip pat laikytinas neteisėtu, nes iš neteisėtai priimto ankstesnio protokolinio nutarimo LAR nekilo teisė priimti vėlesnio protokolinio nutarimo, o tai pagrindžia, jog LAR priimant 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimą buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nurodė, jog iš audito veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. vidutinės pajamos per dieną sudarė 115,09 Eur (be PVM), ką patvirtina klientams išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pareiškėjas iš šios veiklos gaudavo iš esmės panašaus dydžio pajamas (išskyrus 2012 m. (gautų pajamų suma buvo mažiausia) ir 2015 m. (gautų pajamų suma buvo didžiausia)), tačiau gaunamų pajamų pastovumas patvirtina, kad nesant neteisėto nutarimo išbraukti pareiškėją iš audito įmonių sąrašo, pareiškėjas tikėtinai būtų gavęs pajamų iš audito veiklos, kurios būtų ne mažesnės kaip laikotarpiu iki 2015 m. spalio 28 d. gautų pajamų iš šios veiklos vidurkis. Pareiškėjas audito veiklos dėl priimto protokolinio nutarimo negalėjo vykdyti nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., t. y. 544 dienas, todėl dėl LAR neteisėtų veiksmų negavo 62 607,05 Eur pajamų.

177.

18Pareiškėjas nurodė Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo negautų pajamų forma ir pažymėjo, kad pajamų gavimui iš esmės jokių papildomų sąnaudų nebūtų patyręs, išskyrus sąnaudas susijusias su jo profesinės atsakomybės draudimu, kurių suma per kalendorinius metus būtų sudariusi apie 292 Eur. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad pareiškėjo pelnas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį yra apmokestinamas 5 proc. dydžio pelno mokesčiu, padarė išvadą, jog pareiškėjo naudai priteistinų negautų pajamų suma (nuostoliai) sudaro 59 063,26 Eur.

198.

20Teigė, kad pareiškėjo nuostolius lėmė būtent LAR nepagrįstai priimti protokoliniai nutarimai, kas įrodo priežastinį ryšį, o kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 str. 1 d.). Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendime akcentuotas aplinkybes, susijusias su 2015 m. liepos 30 d. nutarimo Nr.11 panaikinimo pagrindais ir teigia, kad kaltė yra preziumuojama šiame sprendime išdėstytais argumentais, be to, išvestinis 2015 m. spalio 28 d. protokolinis nutarimas buvo priimtas LAR jau žinant apie pradėtą teisminį ginčą dėl 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo panaikinimo.

219.

22Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAR, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2310.

24Atkreipė dėmesį į reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vienintelio akcininko ir vadovo A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu, pareiškėjo išbraukimu iš audito įmonių sąrašo. Nurodė, kad 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo auditorių A. K. suteikti galimybę Audito ir apskaitos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) susipažinti ir peržiūrėti jos nurodytus dokumentus, kurie reikalingi jai atlikti A. K. atlikto audito tyrimą. A. K. nevykdant šio įpareigojimo, LAR prezidiumas 2013 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą sustabdyti jo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti jį, kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nesudarys sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą. A. K. nevykdant reikalavimų dėl dokumentų pateikimo, 2013 m. gegužės 29 d. buvo priimtas sprendimas sustabdyti jo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti dėl auditoriaus pažymėjimo panaikinimo, jei nebus įvykdyti minėti nurodymai. A. K. dėl šio sprendimo iniciavo teisminį ginčą, tačiau 2015 m. birželio 29 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad auditoriui A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas teisėtai ir pagristai.

2511.

26Auditoriui A. K. neįvykdžius reikalavimo dėl dokumentų pateikimo ir nesudarius sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimo, 2015 m. liepos 23 d. LAR prezidiumo sprendimu jam buvo panaikintas auditoriaus vardas ir jo audito pažymėjimo galiojimas. Šis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu.

2712.

28Auditorių rūmai 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, nurodydami, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2015 m. liepos 23 d. LAR prezidiumo posėdyje buvo priimtas nutarimas panaikinti A. K. auditoriaus vardą ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, o jis yra UAB „Abadona“ vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl, auditoriui netekus auditoriaus vardo, pareiškėjas nebeatitiko Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas) reikalavimų, todėl pasiūlė imtis priemonių, kad audito įmonė atitiktų minėto įstatymo reikalavimus ir iki 2015 m. rugsėjo 30 d. informuoti LAR apie tokius veiksmus, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Atsakydamas į tai, pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo, jog vyksta derybos dėl 3/4 UAB „Abadona“ akcijų, priklausančių A. K., perleidimo auditorei K. Č.. LAR 2015 m. spalio 28 d. protokoliniu įrašu išbraukė pareiškėją iš audito įmonių sąrašo, kaip neatitinkantį Audito įstatymo 18 straipsnio reikalavimų, nes nuo 2015 m. liepos 23 d. priimto sprendimo panaikinti A. K. auditoriaus vardą audito pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, tam, kad atitiktų Audito įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, neinformavo apie ketinimą jų imtis, neteikė prašymo dėl šio klausimo sprendimo atidėjimo, nurodant pareiškėjui, kad jam susitvarkius atitinkamus dokumentus, jis galės kreiptis į LAR dėl įmonės įrašymo į audito įmonių sąrašą.

2913.

30Pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybių gauti pajamas iš audito veiklos nurodytu laikotarpiu, atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Abadona“ nuo pat jos veiklos pradžios dirbo tik vienas auditorius A. K., todėl, sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas galėjo gauti pajamas iš audito veiklos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., pirmiausiai turi reikšmės tai, ar auditorius A. K. šiuo laikotarpiu galėjo atlikti auditus. Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde sąmoningai nutyli pagrindinę aplinkybę, jog auditoriui A. K. nuo 2013 m. gegužės 29 d. buvo sustabdytas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, o atnaujintas tik 2017 m. balandžio 13 d. LAR prezidiumo sprendimu, įformintu 2017 m. balandžio 24 d. protokoliniu įrašu. Kadangi LAR prezidiumo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo sustabdyti A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimą teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, vadovaudamasis audito pažymėjimo galiojimo sustabdymo pasekmėmis, kurios buvo numatytos Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 1 d.), o taip pat Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir FAAĮ) 14 straipsnio 4 dalyje, padarė išvadą, kad A. K. po auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo negalėjo atlikti auditų, todėl pareiškėjas taip pat negalėjo gauti pajamų iš audito veiklos.

3114.

322017 m. balandžio 13 d. LAR prezidiumo posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, įformintas 2017 balandžio 24 d. protokoliniu įrašu Nr. 1.4-25, įrašyti A. K. atgal į LAR auditorių sąrašą, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą. To paties posėdžio metu buvo atnaujintas A. K. sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gavus A. K. prašymą ir atsižvelgiant į tai, kad LAR prezidiumas nutarė, jog auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. yra pakankama sankcija auditoriui už teismo įpareigojimų nevykdymą bei sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą nesudarymą.

3315.

34Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas tik iki 2015 m. liepos 23 d., t. y. datos, kada jam buvo panaikintas auditoriaus vardas, o pareiškėjas turi teisę reikalauti žalos nuo 2015 m. spalio 28 d., kai buvo išbrauktas iš audito įmonių sąrašo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus sprendimą panaikinti 2015 m. liepos 23 d. LAR sprendimą dėl auditoriaus vardo panaikinimo, sprendimas dėl A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikomas teisėtu ir toliau galiojančiu, o esant tokiai situacijai, kai vienintelis pareiškėjo auditorius pagal teisės aktų reikalavimus negalėjo atlikti audito, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis būtų gavęs pajamas iš audito veiklos nurodytu laikotarpiu.

3516.

36Atkreipė dėmesį į tai, jog susiklosčiusioje situacijoje pats pareiškėjas, žinodamas, kad nuo 2015 m. liepos 23 d., kai buvo panaikintas A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pareiškėjas neatitinka Audito įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, galėjo imtis veiksmų šiai situacijai pakeisti, tačiau to nepadarė, todėl nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kas ir sudarė sąlygas, kad jis nurodytu laikotarpiu negalėjo verstis audito veikla. Atsakovas bendradarbiavo su pareiškėju ir suteikė jam papildomai laiko imtis priemonių, kad pareiškėjas atitiktų įstatymo reikalavimus, tačiau jis pats nesirūpino šiuo klausimu ir nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. spalio 28 d. nesiėmė jokių veiksmų padėčiai pakeisti.

3717.

38Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo reikalavimas priteisti 59 063,26 Eur nuostolių negautų pajamų forma yra nepagrįstas jau vien dėl to, kad jis neįrodė, kad tokie nuostoliai buvo padaryti kokiais nors neteisėtais LAR veiksmais. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių kad prašomos negautos pajamos nėra hipotetiškos, o yra realios, t. y. kad jos buvo numatytos gauti iš anksto ir būtų gautos, realiai vykdant audito veiklą, kurios vykdyti negalėjo dėl A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo.

3918.

40Nesutiko su pareiškėjo nurodytu būdu apskaičiuotu negautų pajamų dydžiu, nes pareiškėjo nurodytos pajamos iš audito veiklos neatitinka pajamų iš audito veiklos, deklaruotų LAR privalomose pateikti metinėse ataskaitose. Be to, pareiškėjas sąnaudomis nepagrįstai laiko tik pelno mokestį ir draudimo išlaidas ir nepagrįstai nepriskiria išlaidoms bendras pastovias ir kitas išlaidas (biuro išlaikymas, administracinės išlaidos ir kt.), o pareiškėjo apskaičiuotas pelningumas sudaro net 94,34 proc., kas neatitinka jo LAR pateiktų finansinių ataskaitų duomenų. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nurodo didesnę pajamų iš audito veiklos sumą, nei faktiškai pagal įstatymus deklaravo LAR.

4119.

42Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog atsakovo 2015 m. spalio 28 d. sprendimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš audito įmonių sąrašo sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Atkreipė dėmesį į paties pareiškėjo veiksmus, t. y. LAR, nors pareiškėjas ir pats puikiai žinojo esančią padėtį, siūlė jam imtis veiksmų, kad pareiškėjas atitiktų Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo ir faktiškai net neteikė informacijos apie tai, kaip sekasi derybos dėl akcijų perleidimo, kol galiausiai LAR, vadovaudamasis Audito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareiškėją išbraukti iš audito įmonių sąrašo. Tačiau net ir 2015 m. spalio 28 d. sprendimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš audito įmonių sąrašo netrukdė pareiškėjui per visą laiką nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. imtis priemonių situacijai pakeisti, t. y. užtikrinti, kad pareiškėjas atitiktų Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Minėti pareiškėjos neveikimo padariniai, LAR nuomone, negali būti interpretuojami kaip LAR neteisėti veiksmai.

4320.

44Be to, teigė, kad 2015 m. spalio 28 d. sprendimas dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo nedraudė pareiškėjui užsiimti kita, pavyzdžiui, buhalterine veikla. Nurodo, jog, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų 2010–2014 m. audito metinių ataskaitų, pareiškėjas teikė ir kitas paslaugas, už kurias gavo daugiau pajamų, nei iš audito veiklos.

4521.

46Pareiškėjas dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, jog, priėmus 2015 m. liepos 30 d. protokolinį nutarimą, 2013 m. birželio 3 d. protokolinis nutarimas neteko galios, jo taikymas pasibaigė, visus santykius tarp A. K. ir Auditorių rūmų nustatė 2015 m. liepos 30 d. protokolinis nutarimas, kuris, kaip minėta, buvo apskųstas bei panaikintas. Pažymi ir tai, kad 2013 m. birželio 3 d. nutarimo galiojimas buvo sustabdytas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones iki 2015 m. birželio 29 d.

4722.

48Atsakovo teiginius, kad jis turi teisę neterminuotai taikyti auditoriaus pažymėjimo sustabdymą A. K. atžvilgiu, laikė teisiškai nepagrįstais. Pažymėjo, kad iki pat pareiškėjo audito pažymėjimo panaikinimo jo (pareiškėjo) atžvilgiu nebuvo pateikta nurodymų pateikti kokią nors informaciją, kas sudarytų pagrindą sustabdyti pareiškėjo audito įmonės pažymėjimą. Joks įpareigojimas pateikti dokumentus pareiškėjui nebuvo pateiktas ir sprendimas dėl pareiškėjos audito įmonės pažymėjimo sustabdymo LAR nebuvo priimtas. Tai lemia, kad iki pat Lietuvos vyriausioji administracinio teismo sprendimu panaikinto LAR protokolinio nutarimo priėmimo pareiškėjas turėjo teisę vykdyti audito įmonės veiklą, audito atlikimui pasitelkdamas kitus auditorius (pvz., sudarydama darbo sutartį), o atitinkamos teisės neteko LAR priėmus 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimą, buvusį išvestiniu iš panaikinto 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo protokolinio nutarimo. Pabrėžia, kad būtent LAR 2015 m. liepos 30 d. bei 2015 m. spalio 28 d. protokolinių nutarimų priėmimas lėmė pareiškėjo teisės teikti audito įmonės paslaugas netekimą bei atitinkamų pajamų iš audito veiklos negavimą. Dėl atsakovo argumento, kad pareiškėjas savo akcijas galėjo perleisti kitam auditoriui, dėl ko būtų gavęs audito įmonės pažymėjimą ir toliau būtų gavęs pajamas iš audito veiklos, teigia, kad šis pasiūlymas tik formalus bei realiai neįgyvendinamas.

4923.

50LAR neteisėtus veiksmus patvirtino priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu neteisėtu pripažintas 2015 m. liepos 30 d. protokolinis nutarimas, o pastarojo pagrindu – ir 2015 m. spalio 28 d. nutarimas. Atsakovo nurodymas, kad galėjo būti keičiamas pareiškėjos akcininkas ir vadovas, yra teisiškai nereikšmingas, nes pareiškėjo vadovo ir akcininko statuso neatitikimą teisės aktų reikalavimams bei audito įmonės pažymėjimo panaikinimą lėmė neteisėtas LAR protokolinis nutarimas. Neteisėto individualaus administracinio teisės akto pagrindu priimtas išvestinis administracinis teisės aktas taip pat nelaikytinas teisėtu.

5124.

52Teigė, kad pareiškėjo pajamų negavimą ir atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus sieja akivaizdus priežastinis ryšys – nesant priimto sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo panaikinimo, pareiškėjas ir toliau būtų galėjęs gauti pajamas iš audito veiklos, t. y. LAR atliktas veiksmas – neteisėto 2015 m. spalio 28 d. protokolinio nutarimo priėmimas – lėmė pareiškėjo negalėjimą gauti atitinkamas pajamas. Pareiškėjas neneigė, kad atitinkamas pajamas (už buhalterinės veiklos ir bankroto administravimo veiklą) jis gavo, tačiau akivaizdu, kad atsakovo veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas negavo pajamų iš audito veiklos ir nesugebėjo gauti tiek pajamų, kiek būtų gavusi, nesant neteisėtų LAR veiksmų. Tai, kad pareiškėjo veikla kitose srityse buvo pelninga, nepaneigia jo teisės reikalauti nuostolių dėl negautų pajamų už veiklos dalį, kurios vykdymui bei pajamų gavimui užkirto kelią neteisėti atsakovo veiksmai.

5325.

54Atsakovas, pateikdamas papildomus paaiškinimus dėl pareiškėjo papildomų paaiškinimų, pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. auditorius A. K. negalėjo vykdyti audito veiklos, o pareiškėjas gauti pajamų iš audito veiklos (kitų auditorių pareiškėjas nesamdė). Kadangi laikotarpis, už kurį prašoma žala, t. y. nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., įeina į aukščiau minėtą laikotarpį, pareiškėjas negali reikalauti atlyginti žalą, nes nurodytu laikotarpiu jis objektyviai negalėjo gauti pajamų iš audito veiklos. Nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą automatiškai netenka galios, kai priimamas 2015 m. liepos 30 d. sprendimas dėl auditoriaus vardo panaikinimo. Abiejų sprendimų galiojimo aiškinimas turi būti neatsietas su šioje byloje susiklosčiusia situacija ir tuo faktu, kad 2015 m. liepos 30 d. sprendimas dėl auditoriaus vardo panaikinimo buvo panaikintas. Panaikinus šį sprendimą, auditoriaus veikla automatiškai netampa teisėta ir automatiškai nedingsta aplinkybės, kurios sąlygojo, kad tam auditoriui buvo sustabdytas to auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Sustabdžius auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir nepriėmus jokio kito sprendimo dėl tokio sprendimo atšaukimo, auditoriaus pažymėjimo galiojimas po jo sustabdymo, praėjus pareiškėjos nurodytam 2 mėnesių terminui, savaime neatsinaujina, t. y. nepatampa galiojančiu. Pagal Audito įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, reikalinga sąlygų visuma tam, kad audito pažymėjimas būtų laikomas vėl galiojančiu (atnaujintas), t. y. turi būti pašalintos kliūtys, sąlygojusios auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, ir turi būti pateiktas auditoriaus prašymas. Teigė, kad 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą galiojimo klausimas svarbus tuo aspektu, nes turi būti nustatyta, ar A. K., kuris yra vienintelis pareiškėjos akcininkas ir auditorius, nurodytu laikotarpiu galėjo gauti pajamas iš audito veiklos, nes būtent nuo jo galimybės teikti audito paslaugas, priklauso ir pareiškėjos teisinė ir faktinė galimybė užsidirbti pajamas iš audito veiklos ir reikšti reikalavimą dėl negautų pajamų šioje byloje. Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nurodytų sprendimų priėmimo metu) draudžia auditoriams, kuriems sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas, atlikti auditą pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu. Todėl A. K. negalint atlikti auditų, pareiškėjui nepasisamdžius kitų auditorių, jis negalėjo uždirbti skunde nurodytų pajamų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. spalio 28 d. Sprendimas dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo galėjo bet kuriuo momentu po jo priėmimo būti atšauktas ir / ar panaikintas, jei pareiškėjas ar / ir A. K. būtų ėmęsi veiksmų padėčiai ištaisyti, t. y. būtų užtikrinę Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų atitikimą. Minėtame 2015 m. spalio 28 d. sprendime buvo nurodyta, jog, pareiškėjui susitvarkius visus dokumentus dėl akcininkų ir vadovo, jis galėtų būti vėl įrašytas į audito įmonių sąrašą, todėl pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių per visą laikotarpį nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., t. y. beveik 2 metus, pakeisti esamą situaciją. Tačiau nei pareiškėjas, nei jos akcininkas A. K. per visą šį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai padėčiai pataisyti, o jų nerūpestingumas ir pasyvumas negali būti pagrindas LAR atsakomybei kilti.

5526.

56Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog nurodytu laikotarpiu užsiėmė kita veikla, tačiau, net ir vykdydamas kitą veiklą, pareiškėjas reikalauja negautų pajamų iš audito veiklos. Atsakovas nesutiko su šiuo reikalavimu ir nurodė, kad laikas, kurį pareiškėjas skyrė, vykdydamas kitą veiklą, negalėjo būti panaudotas vykdant audito veiklą.

57II.

5827.

59Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6028.

61Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kildinamos iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų LAR, kuriems valstybė Audito įstatymu yra imperatyviai pavedusi (kartu su Tarnyba) atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą, todėl tokia veikla laikytina viešuoju administravimu, o LAR – viešojo administravimo subjektu, veiksmų, priimant 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš audito įmonių sąrašo, atlyginimo.

6229.

63Teismas nurodė aktualias CK nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusia su civiline atsakomybe, žala ir negautomis pajamomis.

6430.

65Teismas, spręsdamas viešosios atsakomybės klausimą, pažymėjo, jog būtina nustatyti, ar valstybės institucijos (jos darbuotojų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

6631.

67Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog, LAR 2015 m. spalio 28 d. protokoliniu nutarimu išbraukus pareiškėją iš audito įmonių sąrašo, pareiškėjas neteko teisės verstis audito veikla. Todėl taip pat neginčytina, jog esant situacijai, jeigu pareiškėjas LAR sprendimu nebūtų buvęs išbrauktas iš audito įmonių sąrašo, jis turėtų teisę verstis audito veikla (Audito įstatymo 29 str. 1 d. 1 p.) ir tuo pačiu gauti pajamas iš audito veiklos. Tačiau tam, kad pareiškėjas iš audito veiklos ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. būtų galėjęs gauti pajamas, pas jį šiuo laikotarpiu turėjo dirbti (darbo ar sutartiniais santykiais) auditoriai (Audito įstatymo 27 str. 1 d., 30 str. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų apie UAB „Abadona“ dirbusius auditorius. Vieninteliam pareiškėjo auditoriui A. K. 2013 m. gegužės 29 d. LAR protokoliniu nutarimu buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas (Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditą pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu).

6832.

69Bylos medžiaga patvirtino, jog A. K. į LAR auditorių sąrašą be prierašo, kad jo pažymėjimas yra sustabdytas, įrašytas 2017 m. balandžio 24 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 7 protokolu Nr. 1.4-25. Teismas sprendė, jog pareiškėjo vienintelis auditorius A. K. neturėjo teisės atlikti auditų nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, koks auditorius galėjo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. atlikti auditą, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš audito veiklos. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų (užsakymų, sutarčių su užsakovais dėl auditų atlikimo), patvirtinančių, jog jo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo poziciją, kad neteisėto 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo priėmimas sąlygojo žalos (negautų pajamų forma) atsiradimą, laikė nepagrįsta.

70III.

7133.

72Pareiškėjas UAB „Abadona“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai; prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

7334.

74Pareiškėjas nurodo, kad ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas: 1) ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.) jis vis tiek nebūtų galėjęs teikti finansinio audito, kadangi pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu nebuvo sudaręs darbo ar kito pobūdžio sutarties su auditoriais, o vienintelio pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas (tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nėra pakankamo priežastinio ryšio); 2) pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto.

7535.

76Pasisakydamas dėl pirmos ginčijamos išvados, pareiškėjas nurodo, jog teismo argumentai atitinkamoje sprendimo dalyje yra visiškai nepagrįsti, kadangi netinkamai įvertintos materialinės teisės normos, kurių pagrindu buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

7736.

78Pareiškėjas nurodo, jog Audito įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis nustatė, kad audito įmone gali būti tik toks juridinis asmuo, kuriame ¾ akcijų (balso teisių) priklauso auditoriams, o audito įmonės vadovu turi būti auditorius. Būtent dėl neatitikimo atitinkamiems reikalavimams (po 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo priėmimo), bei remiantis Audito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjas ir buvo išbrauktas iš audito įmonių sąrašo. Atsižvelgiant į tai, jog A. K. yra vienintelis pareiškėjo akcininkas bei vadovas nepriklausomai nuo to, kiek auditorių darbo ar kitokios sutarties pagrindu įsipareigotų pareiškėjui atlikti jo nurodytą audito veiklą (t. y. nepriklausomai nuo pareiškėjui prieinamų atitinkamos darbo jėgos išteklių), pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. – 2017 m. balandžio 24 d. laikotarpiu (ginčo laikotarpiu) vis tiek negalėtų vykdyti audito veiklos ir gauti atitinkamų pajamų, nes jis neatitiktų įstatymo reikalavimų dėl vadovo ar akcininko. Be to, darbo ar kitų sutarčių su auditoriais sudarymas ginčo laikotarpiu, neturint teisės atlikti audito, būtų visiškai neracionalus bei neprotingas pareiškėjo veiksmas, kuris lemtų vien pareiškėjo nuostolių padidėjimą ir neduotų jokios naudos, todėl teismo nurodymas dėl sutarčių su kitais auditoriais buvimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas atitinkamą problemą galėjo spręsti teismo nurodytu būdu tik tokiu atveju, jeigu atsakovo 2015 m. liepos 30 d. protokolinis nutarimas bei 2015 m. spalio 28 d. protokolinis nutarimas nebūtų buvę priimti; bet kokiu atveju, net ir šiuo atveju būtų galima kalbėti nebent apie nuostolių sumažinimą, tačiau pareiškėjo vertimas sudaryti vienokius ar kitokius sandorius bei samdyti papildomus asmenis auditui atlikti būtų sukėlęs nuostolių pareiškėjui.

7937.

80Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir tinkamai nemotyvavo sprendimo, todėl sprendimas šioje dalyje yra naikintinas.

8138.

82Pasisakydamas dėl antros ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su teismo sprendime nustatyta pareiga kaip turi būti įrodinėjamos negautos pajamos.

8339.

84Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei pareiškėjo veiklos specifiką, ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio nuostatas dėl pajamų tikėtinumo, ir nustatė pareiškėjo atžvilgiu tokius įrodinėjimo standartus, kuriems esant pareiškėjo skundas visada turėtų būti atmetamas.

8540.

86Pažymi, jog teismas pažeidė įrodymų lygiavertiškumo principą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d.); nurodė vienintelius ir išimtinius įrodymus, kuriais galima įrodyti iš anksto numatytų negautų pajamų faktą. Tokio įrodymo reikalavimo nėra nei CK, nei ABTĮ; teisės aktai neįrodo, kad pajamų tikėtinumas ir realumas siejamas su konkretaus sandorio sudarymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė ypatingai aukštus įrodinėjimo standartus pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, suponuojančius reikalavimo tenkinimo negalimumą.

8741.

88Pareiškėjas akcentuoja, jog byloje įrodytas jo planavimas gauti pajamas iš anksto. Akcentuoja, jog iki pat neteisėtų protokolinių nutarimų priėmimo gaudavo nuolatines ir pakankamai stabilias pajamas iš audito veiklos. Pareiškėjo nuomone, gaunamų pajamų pastovumas patvirtina, kad nesant neteisėto atsakovo nutarimo išbraukti pareiškėją iš audito įmonių sąrašo pareiškėjas būtų gavęs pajamas iš audito veiklos; visiškai realu teigti, kad nesant neteisėtų atsakovo protokolinių nutarimų, pareiškėjas ir toliau būtų vykdęs audito veiklą, ir gavęs pajamų iš atitinkamos veiklos.

8942.

90Taigi, pareiškėjas nurodo, jog jis iš anksto planavo gauti pajamas iš audito veiklos, nes: 1) iki neteisėto 2015 m. spalio 28 d. protokolinio nutarimo turėjo teisę vykdyti audito veiklą; 2) nuolat ir stabiliai vykdė audito veiklą; 3) buvo susiformavęs nuolatinių pareiškėjo klientų, kuriems buvo atliekamas auditas, ratas.

9143.

92Nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negautos pajamos priteistinos ir tada, kai įrodomas asmens pasirengimas jas gauti (2012 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012). Be to, pakanka įrodyti nuolatinį atitinkamų pajamų siekį, ankstesnį tokių pajamų gavimą, bei potencialių kontrahentų domėjimąsi ieškovo veikla, iš kurios vykdymo (tiksliau – negalėjimo vykdyti) ieškovas kildina savo reikalavimą į negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-540/2014).

9344.

94Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog pateikė išsamius ir nuoseklius įrodymus apie audito veiklos vykdymą, iš jos gaunamas pajamas, taip pat pateikė įrodymus apie tęstinio pobūdžio santykius su audito paslaugų užsakovais, taigi įrodė, realiai, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, atitinkamas pajamas jis būtų gavęs ir toliau. Byloje pateikti įrodymai liudija, kad iki neteisėtų veiksmų atlikimo pareiškėjas galėjo, gebėjo bei teikė audito paslaugas.

9545.

96Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9746.

98Akcentuoja, jog pareiškėjas neteisingai nurodo faktines aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu vieninteliam pareiškėjo auditoriui A. K. buvo panaikintas pažymėjimo galiojimas, todėl neva kitų auditorių samdymas negalėjo sąlygoti galimybės atlikti auditus, nes ir taip nebūtų įgyvendintas Audito įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimas, nurodantis, kad ne mažiau kaip 3/4 audito įmonės dalyvių turi būti auditoriai, o audito įmonės vadovu turi būti auditorius. Pasak pareiškėjo, papildomų auditorių pasamdymas vis tiek pareiškėjui neleistų vykdyti toliau audito veikos dėl neatitikimo aukščiau nurodytiems Audito įstatymo reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė priešingai – vieninteliam pareiškėjo auditoriui A. K. buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas (o ne priešingai nei teigia pareiškėjas „buvo panaikintas pažymėjimo galiojimas“), o iš to išplaukia, kad pareiškėja – UAB „Abadona“ atitiko Audito įstatymo reikalavimus dėl ¾ akcijų priklausymo auditoriui ir audito įmonės vadovu buvimu auditoriumi. Audito pažymėjimo galiojimo sustabdymo pasekmės yra nurodytos Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi sprendimo priėmimo metu). Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatas, nors ir pats A. K. negalėjo atlikti auditų, tačiau jo vadovaujama ir turima UAB „Abadona“, pasamdžius kitus auditorius arba perleidus akcijas, galėjo atlikti auditus.

9947.

100Pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina, kad A. K. į LAR auditorių sąrašą be prierašo, kad jo pažymėjimas yra sustabdytas, įrašytas 2017 m. balandžio 24 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 7 protokolu Nr. 1.4-25. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjo vienintelis auditorius A. K. neturėjo teisės atlikti auditų nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.“.

10148.

102Atsakovo nuomone, darytina išvada, kad laikant atsakovo sprendimą dėl A. K. auditoriaus vardo panaikinimo (2015 m. liepos 30 d.) bei sprendimą dėl UAB „Abadona“ išbraukimo iš audito įmonių sąrašo (2015 m. spalio 28 d.) neteisėtais, sprendimas dėl A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikytinas galiojančiu iki jo panaikinimo 2017 m. balandžio 24 d., kai atsakovas, atsižvelgęs į teismo sprendimą ir gautą A. K. prašymą, protokoliniu sprendimu nutarė A. K. įrašyti į LAR auditorių sąrašą be priedo dėl jo pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Todėl darytina išvada, kad sprendžiant, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo gauti pajamų iš audito veiklos, turi būti vertinamas tas faktas, kad pats pareiškėjas turėjo imtis aktyvių veiksmų savo padėčiai ištaisyti ir stengtis gauti pajamų. Kaip vienas iš galimų variantų buvo kitų auditorių samdymas ir/ar akcijų perleidimas kitam auditoriui (-iams).

10349.

104Dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų atsakovas iš esmės remiasi argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

10550.

106Papildomai nurodo, jog vien tas faktas, kad pareiškėjas praeityje generavo tam tikro dydžio pajamas, nėra būsimų, realių pajamų įrodymas ir tą nė kartą savo teismų praktikoje yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teigia, jog naujausia teismų praktika pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją, kad tam, jog būtų pripažintas negautų pajamų, kaip žalos, realumas, turi būti pateikti papildomi įrodymai, kad konkretūs klientai būtų įgiję pareiškėjo paslaugų, kad buvo pateikti užklausimai, užsakymai ir, kad būtent dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas negalėjo įvykdyti šių užsakymų. Pareiškėjas neįvykdė šios įrodinėjimo pareigos, todėl jam ir tenka tokio procesinio elgesio pasekmės.

107Teisėjų kolegija

konstatuoja:

108IV.

10951.

110Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl priteisimo iš Lietuvos auditorių rūmų 59 063,26 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo prašomos priteisti nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11152.

112Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11353.

114Pareiškėjas UAB „Abadona“ skundžia pirmosios instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu buvo atmestas jo skundas, ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas: 1) ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.) jis vis tiek nebūtų galėjęs teikti finansinio audito, kadangi pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu nebuvo sudaręs darbo ar kito pobūdžio sutarties su auditoriais, o pareiškėjo vienintelio auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas (tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nėra pakankamo priežastinio ryšio); 2) pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto.

11554.

116Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmoji pareiškėjo perteikta pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga.

11755.

118Pareiškėjo nurodyta išvada yra platesnio pirmosios instancijos teismo sprendimo konteksto dalis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „tam, kad pareiškėja iš audito veiklos ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. būtų galėjusi gauti pajamas, pas ją šiuo laikotarpiu turėjo dirbti (darbo ar sutartiniais santykiais) auditoriai (Audito įstatymo 27 str. 1 d., 30 str. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų apie Bendrovėje dirbusius auditorius. Vieninteliam pareiškėjos auditoriui A. K. 2013 m. gegužės 29 d. LAR protokoliniu nutarimu buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas (Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditą pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu). Bylos medžiaga patvirtina, jog A. K. į LAR auditorių sąrašą be prierašo, kad jo pažymėjimas yra sustabdytas, įrašytas 2017 m. balandžio 24 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 7 protokolu Nr. 1.4-25. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjos vienintelis auditorius A. K. neturėjo teisės atlikti auditų nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, koks auditorius galėjo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. atlikti auditą, nėra pagrindo teigti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėja pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš audito veiklos. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų (užsakymų, sutarčių su užsakovais dėl auditų atlikimo), patvirtinančių, jog jos nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Remdamasis išdėstytu, teismas pareiškėjos poziciją, kad neteisėto Sprendimo dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo priėmimas sąlygojo žalos (negautų pajamų forma) atsiradimą, laiko nepagrįsta“.

11956.

120Taigi, pirmosios instancijos teismas priežastį, kuri neleido auditoriui A. K. vykdyti audito veiklos siejo su jo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., o ne su auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimu. Teismas aiškiai nurodė, kad A. K. į LAR auditorių sąrašą be prierašo, kad jo pažymėjimas yra sustabdytas, įrašytas 2017 m. balandžio 24 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 7 protokolu Nr. 1.4-25. Teismas darė išvadą, kad A. K. negalėjo vykdyti auditoriaus veiklos dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo ilgesnį laikotarpį nei pareiškėjas – įmonė, kurią protokoliniu nutarimu išbraukus iš audito įmonių sąrašo, ji nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d neteko teisės verstis audito veikla. Teismas padaręs išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, koks kitas auditorius galėjo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. atlikti auditą, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš audito veiklos.

12157.

122Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo UAB „Abadona“ vienintelis auditorius A. K. neturėjo teisės atlikti auditų, o kitų auditorių įmonė neturėjo ir nepateikė įrodymų, kad koks kitas auditorius būtų galėjęs įmonės vardu teikti audito paslaugas, atsižvelgdamas ir į tai, kad pareiškėjas UAB „Abadona“ nepateikė įrodymų (užsakymų, sutarčių su užsakovais dėl auditų atlikimo), patvirtinančių, jog jos nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, teismas pareiškėjo poziciją, kad Sprendimo dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo priėmimas lėmė žalos (negautų pajamų forma) atsiradimą, laikė nepagrįsta.

12358.

124Teisėjų kolegija šios Nutarties 56 punkte išdėstytai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir kartu atmeta apeliantės argumentą, kurį apeliantė klaidingai siejo su jos vienintelio auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimu. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vieninteliam pareiškėjo auditoriui auditoriaus pažymėjimo galiojimas pirmiausia buvo sustabdytas vadovaujantis 2013 m. birželio 3 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42 už Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012, kuriuo auditorius A. K. buvo įpareigotas suteikti Tarnybai galimybę susipažinti ir peržiūrėti dokumentus, susijusius su trijų uždarųjų akcinių bendrovių jo atliktu 2008 m. finansinių ataskaitų auditu, nevykdymą. Šis sprendimas dėl auditoriaus A. K. pažymėjimo galiojimo sustabdymo buvo priimtas vadovaujantis Audito įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu (I t., b. l. 11–12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-518-261/2015 pagal A. K. skundą dėl Sprendimo sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi šį sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu (II t., b. l. 45–57). Tuo tarpu auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas ir auditoriaus vardo panaikinimas A. K. buvo taikytas vėliau dėl to, kad auditorius A. K. per du mėnesius nuo LAR prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarė sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą, t. y. auditorius per nustatytą terminą neatliko nurodytų veiksmų LAR 2013 m. birželio 3 d prezidiumo posėdžio Nr. 10 protokole (I t., b. l. 11–12). Auditoriaus A. K. pažymėjimo galiojimas panaikintas 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr.11 protokolu vadovaujantis Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

12559.

126Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ir po 2015 m. liepos 30 d., nors auditorius A. K. neteko teisės teikti audito paslaugas, pareiškėjas – UAB „Abadona“ teisę teikti audito paslaugas galėjo vykdyti samdant kitus auditorius ar UAB „Abadona“ akcijas, priklausančias A. K., perleidžiant kitam auditoriui iki 2015 m. spalio 28 d., kol LAR prezidiumo posėdžio Nr. 15 protokolu Nr. 1.4-54 UAB „Abadona“ buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo (I t., b. l. 13–14).

12760.

128Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjas, jį išbraukus iš audito įmonių sąrašo, negalėjo gauti pajamų iš audito veiklos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kitų auditorių pareiškėjas iki įmonės išbraukimo iš auditorių sąrašo nesamdė, o vieninteliam auditoriui jau nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas (LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-518-261/2015 pagal A. K. skundą dėl Sprendimo sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi šį sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu (t. 2, b. l. 45–57)), byloje nėra pateikta įrodymų (užsakymų, sutarčių su užsakovais dėl auditų atlikimo), patvirtinančių, jog pareiškėjo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti, spręstina, kad Sprendimo dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo priėmimas nesukėlė žalos (negautų pajamų forma).

12961.

130Teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad neteisėtų veiksmų buvimui konstatuoti nagrinėjamu atveju pakanka vien to, kad LVAT 2017 m. kovo 3 d. sprendimu dėl administracinės procedūros pažeidimo administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017 panaikino LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 11 dėl A. K. auditoriaus vardo ir auditoriaus pažymėjimo panaikinimo.

13162.

132Byloje nėra ginčo, kad pagal šį įstatymą LAR turėjo teisę priimti 2015 m. spalio 28 d. prezidiumo protokoliniu nutarimu sprendimą išbraukti UAB „Abadona“ iš audito įmonių sąrašo, kaip neatitinkančią audito įmonei pagal Audito įstatymą, inter alia 22 straipsnį, keliamų reikalavimų. Audito įmonė netenka audito įmonės pažymėjimo ir yra išbraukiama iš audito įmonių sąrašo Auditorių rūmų sprendimu.

13363.

134Pažymėtina, kad nei Audito įstatymu, nei kitais įstatymais nėra nustatyta, kad skundo dėl kito administracinio sprendimo padavimas draudžia / sustabdo priimti įstatymu reikalaujamą priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju skundo padavimas administraciniam teismui dėl 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo protokolinio nutarimo Nr. 11 A., kuriuo A. K. buvo panaikintas auditoriaus vardas bei jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, nestabdo tokio priimto sprendimo vykdymo, t. y. nedraudžia priimti naują administracinį sprendimą, kurio viena iš sąlygų yra 2015 m. liepos 30 d. priimtas LAR prezidiumo protokolinis nutarimas Nr. 11. Administraciniai sprendimai paprastai turėtų būti vykdomi nedelsiant, nebent teisės aktai nustato, kad šio administracinio sprendimo apskundimas aukštesniam viešojo administravimo subjektui arba teismui (arba teismui atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją), sustabdo administracinio sprendimo vykdymą (kitaip sakant sprendimo apskundimas sukelia suspensyvinį efektą). Jeigu įstatymai neįtvirtina, kad skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sustabdo jo vykdymą, toks sprendimas turėtų būti vykdomas, nors ir yra skundžiamas, nebent teisės aktuose nustatytais pagrindais viešojo administravimo subjektas arba teismas (taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones) sustabdo sprendimo vykdymą. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1336-602/2017) , taip pat 2019 m. kovo 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-57-602/2019).

13564.

136Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Vadinasi, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LAR veiksmus. Šiuo atveju negalima remtis vien bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kuris taikomas itin specifinėse srityse, kaip antai sveikatos sistemoje, kur visuomeniniai santykiai dėl objektyvių priežasčių yra reglamentuojami tik minimaliai. Audito įstatymas detaliai reglamentuoja atestuotų auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimą, atlikto audito tyrimą ir atestuotų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito reikalavimus. Kitaip tariant, įstatymo paskirtis yra užtikrinti, kad visuomenė gaus patikimas kokybiškas audito paslaugas, dėl to audito įmonių priežiūra negali būti dirbtinai varžoma nevykdant teisės aktų imperatyvių normų.

13765.

138Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu aplinkybė, kad auditorius nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos dokumentuoti atliekamus audito veiksmus (procedūras), suponuoja tai, jog pareiga pagrįsti, kad atitinkami veiksmai vis dėlto buvo atlikti, tenka šiam auditoriui (žr., 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018).

13966.

140Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, atitinkamai nenustatyta, kad pareiškėjas dėl LAR neteisėtų veiksmų patyrė žalą, todėl pareiškėjo argumentai dėl žalos dydžio atskirai nevertintini.

14167.

142Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priimta rezoliucinė dalis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į šioje Nutartyje nurodytus papildomus motyvus, paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

14368.

144Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo UAB „Abadona“ atsakovo Lietuvos auditorių rūmai naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė kokias konkrečiai išlaidas patyrė, šiuo metu šis prašymas negali būti tenkinamas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

145Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

146Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ apeliacinį skundą atmesti.

147Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

148Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abadona“ su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2009 m. gruodžio 8 d. UAB „Abadona“ buvo... 9. 3.... 10. 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo protokoliniu nutarimu Nr.11 A. K. buvo... 11. 4.... 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu... 13. 5.... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į LAR su... 15. 6.... 16. Pareiškėjo teigimu, civilinės atsakomybės taikymui yra visos sąlygos. 2015... 17. 7.... 18. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką dėl... 19. 8.... 20. Teigė, kad pareiškėjo nuostolius lėmė būtent LAR nepagrįstai priimti... 21. 9.... 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAR, atsiliepime į pareiškėjo... 23. 10.... 24. Atkreipė dėmesį į reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su... 25. 11.... 26. Auditoriui A. K. neįvykdžius reikalavimo dėl dokumentų pateikimo ir... 27. 12.... 28. Auditorių rūmai 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu kreipėsi į pareiškėją,... 29. 13.... 30. Pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybių gauti pajamas iš audito veiklos... 31. 14.... 32. 2017 m. balandžio 13 d. LAR prezidiumo posėdžio metu buvo priimtas... 33. 15.... 34. Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog A. K. auditoriaus... 35. 16.... 36. Atkreipė dėmesį į tai, jog susiklosčiusioje situacijoje pats... 37. 17.... 38. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo reikalavimas priteisti 59 063,26 Eur... 39. 18.... 40. Nesutiko su pareiškėjo nurodytu būdu apskaičiuotu negautų pajamų dydžiu,... 41. 19.... 42. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog... 43. 20.... 44. Be to, teigė, kad 2015 m. spalio 28 d. sprendimas dėl išbraukimo iš audito... 45. 21.... 46. Pareiškėjas dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų pateikė... 47. 22.... 48. Atsakovo teiginius, kad jis turi teisę neterminuotai taikyti auditoriaus... 49. 23.... 50. LAR neteisėtus veiksmus patvirtino priimtas Lietuvos vyriausiojo... 51. 24.... 52. Teigė, kad pareiškėjo pajamų negavimą ir atsakovo atliktus neteisėtus... 53. 25.... 54. Atsakovas, pateikdamas papildomus paaiškinimus dėl pareiškėjo papildomų... 55. 26.... 56. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog nurodytu laikotarpiu... 57. II.... 58. 27.... 59. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu... 60. 28.... 61. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kildinamos... 62. 29.... 63. Teismas nurodė aktualias CK nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio... 64. 30.... 65. Teismas, spręsdamas viešosios atsakomybės klausimą, pažymėjo, jog būtina... 66. 31.... 67. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog, LAR 2015... 68. 32.... 69. Bylos medžiaga patvirtino, jog A. K. į LAR auditorių sąrašą be prierašo,... 70. III.... 71. 33.... 72. Pareiškėjas UAB „Abadona“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos... 73. 34.... 74. Pareiškėjas nurodo, kad ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas:... 75. 35.... 76. Pasisakydamas dėl pirmos ginčijamos išvados, pareiškėjas nurodo, jog... 77. 36.... 78. Pareiškėjas nurodo, jog Audito įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis... 79. 37.... 80. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 81. 38.... 82. Pasisakydamas dėl antros ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados,... 83. 39.... 84. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į... 85. 40.... 86. Pažymi, jog teismas pažeidė įrodymų lygiavertiškumo principą (Lietuvos... 87. 41.... 88. Pareiškėjas akcentuoja, jog byloje įrodytas jo planavimas gauti pajamas iš... 89. 42.... 90. Taigi, pareiškėjas nurodo, jog jis iš anksto planavo gauti pajamas iš... 91. 43.... 92. Nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negautos pajamos... 93. 44.... 94. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog pateikė išsamius ir nuoseklius... 95. 45.... 96. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir... 97. 46.... 98. Akcentuoja, jog pareiškėjas neteisingai nurodo faktines aplinkybes.... 99. 47.... 100. Pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina, kad A. K. į LAR auditorių sąrašą... 101. 48.... 102. Atsakovo nuomone, darytina išvada, kad laikant atsakovo sprendimą dėl A. K.... 103. 49.... 104. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų atsakovas iš esmės remiasi... 105. 50.... 106. Papildomai nurodo, jog vien tas faktas, kad pareiškėjas praeityje generavo... 107. Teisėjų kolegija... 108. IV.... 109. 51.... 110. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl priteisimo iš Lietuvos auditorių... 111. 52.... 112. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo... 113. 53.... 114. Pareiškėjas UAB „Abadona“ skundžia pirmosios instancijos teismo motyvus,... 115. 54.... 116. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmoji pareiškėjo perteikta pirmosios... 117. 55.... 118. Pareiškėjo nurodyta išvada yra platesnio pirmosios instancijos teismo... 119. 56.... 120. Taigi, pirmosios instancijos teismas priežastį, kuri neleido auditoriui A. K.... 121. 57.... 122. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad... 123. 58.... 124. Teisėjų kolegija šios Nutarties 56 punkte išdėstytai pirmosios instancijos... 125. 59.... 126. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ir po... 127. 60.... 128. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2015 m.... 129. 61.... 130. Teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad... 131. 62.... 132. Byloje nėra ginčo, kad pagal šį įstatymą LAR turėjo teisę priimti 2015... 133. 63.... 134. Pažymėtina, kad nei Audito įstatymu, nei kitais įstatymais nėra nustatyta,... 135. 64.... 136. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės... 137. 65.... 138. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 139. 66.... 140. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo valdžios... 141. 67.... 142. Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas,... 143. 68.... 144. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo... 145. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 146. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ apeliacinį skundą... 147. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą... 148. Nutartis neskundžiama....