Byla 3K-3-540/2014
Dėl privatizavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei Respublikiniam knygų centrui (teisių perėmėjas – viešoji įstaiga „Lietuvos bibliotekų kolektorius“) dėl privatizavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas galimybės taikyti dvišalę restituciją nutraukus negyvenamosios patalpos (slėptuvės) privatizavimą ir grąžinti bankrutuojančios įmonės sumokėtą už privatizuotą objektą įmoką klausimas.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti su atsakovu 2008 m. gruodžio 12 d. sudarytą sutartį ir taikyti restituciją.

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkino ieškinį, nutraukė 2008 m. gruodžio 12 d. sutartį, grąžino ieškovo nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, o atsakovą iš šių patalpų iškeldino. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 6 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 23 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta sutartis, negyvenamosios patalpos grąžintos ieškovo nuosavybėn, atsakovas iš jų iškeldintas, o klausimą dėl atsakovo sumokėtų įmokų už privatizuotą objektą grąžinimo perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegija 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Ieškovas prašė netaikyti dvišalės restitucijos ir negrąžinti atsakovui sumokėtų įmokų, nes jo patirta žala daug didesnė nei atsakovo įmokėta suma. Ieškovo nuomone, dėl ekonomikos krizės galėjo itin sumažėti objekto kaina, tačiau dėl lėšų trūkumo jis nepateikė objekto įvertinimo. Be to, jis negalėjo gauti pajamų iš šio daikto nuomos.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui 36 315,23 Lt sumokėtų įmokų. Teismas nustatė, kad atsakovas už privatizuotas patalpas turėjo atsiskaityti iki 2010 m. spalio 10 d., tačiau neatsiskaitė; atsakovui 2009 m. spalio 13 d. iškelta bankroto byla; patalpos, nutraukus privatizavimo sutartį, ieškovui grąžintos tik 2012 m. birželio mėn.; už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2010 m. spalio 10 d. atsakovas liko skolingas 103 494 Lt, todėl nuo šios sumos skaičiuotinos 5 proc. palūkanos (8806 Lt) pripažintinos ieškovo nuostoliais. Už 2009 m. gegužės 8 d.–2010 m. spalio 10 d. laikotarpį atsakovui buvo priskaičiuota 2766,42 Lt delspinigių, be to, iki visiško sutarties įvykdymo turėjo būti sumokėta 9057 Lt palūkanų. Teismas sprendė, kad šiomis sumomis mažintina suma, atsakovui grąžintina dėl restitucijos. Taigi iš viso ieškovas patyrė 20 629,42 Lt nuostolių, todėl jis atsakovui turi grąžinti 36 315,23 Lt.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškiniu neprašė taikyti dvišalės restitucijos, nes pagal ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą privatizavimo institucija, pirkėjui pažeidus sutartį, turėjo teisę nutraukti sutartį ir susigrąžinti privatizavimo objektą, negrąžindama pirkėjui sumokėtos sumos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2012 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, ir Konstituciniam Teismui 2012 m. spalio 24 d. nutarime pasisakius dėl galimybės tokiu atveju taikyti dvišalę restituciją, teismas pagrįstai sprendė dvišalės restitucijos taikymo klausimą.

12Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtų nuostolių (delspinigiai, palūkanos iki sutarties įvykdymo ir už negalėjimą naudotis lėšomis tam tikrą laikotarpį) suma sumažino atsakovui grąžintiną sumą. Nors ieškovas nurodė, kad iš jo priteistina suma turi būti mažinama įvertinus ir privatizavimo objekto vertės pokytį, naudojimąsi tuo daiktu (daikto nuomos kainą), tačiau kolegija šių argumentų nepripažino sudarančiais pagrindą keisti teismo sprendimą. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę, ieškovas būtų gavęs visą turto kainą ir sutartyje numatytas palūkanas ir nebūtų galėjęs daikto nuomoti. Tuo atveju, jeigu jis būtų nuomojęs turtą ir gavęs pajamų, daiktas būtų priklausęs ieškovui nuosavybės teise ir dėl ekonomikos krizės privatizavimo objekto kainą vis dėlto būtų sumažėjusi. Taigi, abiem atvejais ieškovas būtų patyręs jo nurodomus nuostolius. Be to, teismas manė, kad ieškovas nepagrįstai prašo tokius nuostolius priteisti iš atsakovo – turto kainos pokytį lėmė ne subjektyvūs atsakovo veiksmai, o visuotinai žinomos aplinkybės – ekonomikos krizė, todėl ne visais atvejais tokius nuostolius turėtų atlyginti atsakovas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad privatizavimo objektas buvo specifinės paskirties – slėptuvė, todėl tokių patalpų nuomos kaina ir gautina nauda turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į šio turto specifiką ir veiklos apribojimus. Privatizavimo objekto paskirties nebuvo galima keisti; visos komunikacijos (elektra, vandentiekis, kanalizacija, šildymas) vertinimo metu buvo atjungtos, patalpos nenaudojamos, jose išlikę tik ventiliacijos ir oro perdavimo vamzdynai. Ieškovas nepateikė duomenų, kad buvo realių galimybių išnuomoti patalpas ir gauti už tai nurodyto dydžio nuompinigius.

13Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, taikė civilinio proceso ir materialiosios teisės normas.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį, kuria jis įpareigotas grąžinti atsakovui 36 315,23 Lt sumokėtų įmokų, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, nes sprendė, kad, kitai šaliai pažeidus sutartį, nuostoliai dėl turto kainos pokyčių buvo nulemti ne subjektyvių atsakovo veiksmų, o visuotinai žinomos aplinkybės – ekonomikos krizės, todėl jis neturi tokių atlyginti. Kasatorius mano, kad teismas netyrė ir objektyviai nenustatė savivaldybės patirtų nuostolių, teisingo jai padarytos žalos atlyginimo. Kasatorius nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarime yra atkreipęs dėmesį į tai, kad galima situacija, kai nutraukus privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį grąžinamo privatizavimo objekto vertė būtų sumažėjusi, o pirkėjo iki privatizavimo objekto grąžinimo Valstybės turto fondui įmokėta suma nepadengtų valstybės (savivaldybės) dėl šio objekto grąžinimo patirtų nuostolių. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija: objekto vertė sumažėjo nuo 151 000 Lt iki 97 000 Lt, o tai yra pardavėjo nuostoliai, todėl jie dengtini įmokėta už privatizuojamą objektą suma. Teismams neįvertinus šios aplinkybės, buvo pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas. Dėl sumažėjusios objekto vertės negalėjo būti taikyta dvišalė restitucija. Kasatorius nesutinka su išvada, kad turto vertė sumažėjo dėl ekonomikos krizės ir dėl to atsakovas atleistinas nuo atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gegužės 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kieta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Kasacinis teismas 2012 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012, pažymėjo, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, jog ekonomikos krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. Atsakovas atsiliepimuose net neužsiminė, kad sutarties jis neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (ekonomikos krizės).

172. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė pardavėjo (savivaldybės) riziką reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teismas konstatavo, kad kasatorius, išdėstęs mokėjimus už įsigyjamą turtą, sudarė sąlygas sandoriui neįvykdyti, todėl turi prisiimti turto kainos sumažėjimo riziką. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes atsiskaitymo už privatizuojamą objektą būdai nustatyti įstatyme, o ne savivaldybės vienašališkai. Kasatorius, nepažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto vėliausio galimo atsiskaitymo už ginčo objektą dvejų metų termino, išdėstė mokėtiną sumą dalimis. Dėl to laikytina ydinga teismų išvada, kad kasatorius, pasinaudojęs viena įstatyme nustatytų alternatyvų, prisiėmė sutarties neįvykdymo riziką ir todėl neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje nustatyta, kad būtent pirkėjas, nevykdydamas sutarties ir nesumokėdamas būtinos sutartos sumos, pažeidė sutartį ir prisiėmė riziką dėl iš sutarties nevykdymo kylančių nuostolių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013, nurodyta, kad sprendžiant dėl numanomos rizikos prisiėmimo, taip pat atsižvelgtina į sutarties rūšį, tikslus, tikrąją šalių valią, jų statusą, patirtį, ankstesnę komercinę praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismai nevertino privatizavimo santykių specifikos, netyrė sutarties nuostatų, nenustatė jų pobūdžio, neatskleidė kitų aspektų, nulemiančių rizikos priskyrimą vienai iš sutarties šalių. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai taikė dvigubus standartus: spręsdami dėl įrodinėjimo pareigos, akcentavo savivaldybės dalyvavimą civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais, tačiau, spręsdami dėl patirtų nuostolių atlyginimo, atsakovą (pirkėją) laikė silpnąja šalimi, nuo kurios nepriklauso pakitusios aplinkybės, o savivaldybę – prisiėmusia riziką šalimi. Kasatoriaus nuomone, toks santykių traktavimas sudarė sąlygas pažeisti savivaldybės interesus ir viešąjį interesą.

183. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad savivaldybė būtų patyrusi ir vienų, ir kitų nuostolių. Teismas privalėjo įvertinti, kad atsakovas buvo patalpų savininkas nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. birželio 22 d. (faktinio iškeldinimo) ir jomis naudojosi; jeigu atsakovas nebūtų buvęs jų savininkas, kasatorius būtų turėjęs jas nuomoti ir gauti nuomos mokestį. Akivaizdu, kad atsakovas sutaupė nuomos mokestį, todėl šia suma turi būti mažinama iš kasatoriaus priteisiama suma. Kasatorius, siekdamas visapusiškos pažeistų teisių gynybos, pateikė visus turimus duomenis, galinčius turėti įtakos nustatant teismo nurodytas aplinkybes (praradimus), kuriuos jis patyrė; privatizuoto objekto vertės pokytį; pirkėjo gautos naudos (šiuo atveju – nesumokėto nuomos mokesčio) dydį, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino.

194. Kasatorius mano, kad teismai, tirdami, vertindami ir aptardami ne visus bylos faktinius duomenis, reikšmingus sprendžiant kasatoriaus reikalavimą, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą reglamentuojančias teisės normas, nemotyvavo atsisakymo remtis į bylą pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas į tai taip pat neatsižvelgė ir ginčą sprendė formaliai.

20Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl pardavėjo teisės gauti teisingą nuostolių atlyginimą, kai kita šalis pažeidė privatizavimo sandorį, ir patirtų nuostolių konstatavimo nagrinėjamoje byloje

24Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino pardavėjo dėl privatizavimo sutarties nutraukimo patirtų nuostolių, todėl paneigė Konstitucinio Teismo nutarimo esmę – pardavėjo teisę, kitai šaliai pažeidus privatizavimo sandorį, gauti teisingą nuostolių atlyginimą.

25Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503, 50.2 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog pirkėjui neįvykdžius privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų ir dėl to nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį bei grąžinus privatizavimo objektą Valstybės turto fondui, jo įmokėta suma ir už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą sumokėtos lėšos visais atvejais pirkėjui negrąžinamos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 dalies, 94 straipsnio

262 punkto, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatai. Darydamas tokią išvadą, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nutraukiant privatizavimo sutartį galimos dvi situacijos: pirma, kai savivaldybei grąžinto privatizavimo objekto vertė ir pirkėjo įmokų suma yra tokio dydžio, kad ja padengiami, bet neviršijami dėl nutraukiamo sandorio savivaldybės patiriami nuostoliai, antra, kai savivaldybei grąžinto privatizavimo objekto vertė ir pirkėjo įmokų suma yra didesnė nei dėl šio objekto grąžinimo savivaldybės patirti nuostoliai. Pirmuoju atveju sumokėtų pagal privatizavimą įmokų ir lėšų už privatizavimo objekto pagerinimą negrąžinimas nutraukus sandorį vertintinas kaip proporcinga ir adekvati poveikio pirkėjui priemonė, antruoju – kaip varžanti pirkėjo teises labiau nei reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, inter alia teisingam savivaldybei padarytos žalos atlyginimui užtikrinti. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad privatizavimo sandoryje pirkėjui turi būti nustatytos sankcijos, adekvačios padarytai žalai, t. y. tokios teisinės priemonės, dėl kurių pirkėjas patirtų tam tikrus turtinio pobūdžio nuostolius, adekvačius jo padarytai žalai. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, teismas, nutraukęs savivaldybės turto privatizavimo sutartį ir taikydamas CK 6.222 straipsnio nuostatą, turi įvertinti pirkėjui taikomos turtinio pobūdžio priemonės ir dėl grąžinamo objekto savivaldybės patirtų praradimų santykį ir įmokas ar jų dalį pirkėjui grąžinti tik išskaitęs pardavėjo nuostolius. Nuostoliams adekvačiomis priemonėmis, į kurias turi būti atsižvelgiama, laikytini pardavėjo negautos pajamos nuvertėjus turtui, prarasti nuompinigiai, negautos palūkanos, delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laiką ir pan.

27Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir objektyviai nenustatė dėl nutraukto sandorio savivaldybės patirtų praradimų, todėl neteisingai išsprendė padarytos žalos atlyginimo klausimą. Kasatorius savo turtinius praradimus (negautas pajamas) dėl nutraukto privatizavimo sandorio grindė privatizavimo objekto vertės sumažėjimu ir naudos (nuomos mokesčio) negavimu.

28Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šalis gali reikalauti atlyginti negautas pajamas, kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas v. UAB „Efektyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-236/2013; kt.).

29Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nuostoliais pripažintos palūkanos nuo nesumokėtos pagal privatizavimo sutartį sumos ir delspinigiai už laikotarpį, kai nutraukus sandorį nebuvo grąžintas sutarties objektas. Kasatorius patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis) laikė ir sumažėjusią grąžinto objekto vertę – privatizavimo objekto vertė sumažėjo nuo 151 000 Lt iki 97 000 Lt, todėl pirkėjo įmokos už privatizuotą turtą iš esmės nepadengė pardavėjo nuotolių. Vertindamas kasatoriaus argumentą dėl patirtų turtinių nuostolių sumažėjus privatizavimo objekto vertei, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovui negali būti priskiriami nuotoliai dėl turto kainos pokyčio, nes tą pokytį lėmė ne subjektyvūs veiksniai, o ekonomikos krizė. Kasatorius nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo argumentu ir nurodo, kad ekonomikos krizės faktas savaime neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti nuotolius. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su kasatoriaus teiginiu, pažymi, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gegužės 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kieta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Ekonomikos pokyčiai turėjo įtakos nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui, taigi krizė yra viena objektyviai buvusių aplinkybių, kurias teismas gali vertinti kaip galėjusias turėti įtakos šalies nuostoliams, bet daiktų vertė gali mažėti ir dėl kitų objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažino, kad ekonomikos krizės faktas lėmė privatizuojamo turto kainos pokytį. Tačiau šis faktas savaime nėra konkretaus žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dėl ekonomikos krizės patirtos žalos konkrečiam turtui dydį turi įrodyti asmuo, realiai patyręs tokių nuostolių. Byloje iš esmės pateikta tik duomenų apie objekto vertę sudarant privatizavimo sandorį ir grąžinus objektą savininkui, bet vien objekto kainų skirtumas dar neįrodo, kad asmuo negavo konkretaus dydžio pajamų. Privatizavimo objekto turto vertės pokytis galėtų būti pripažįstamas kasatoriaus patirtais nuostoliai tik tuo atveju, jei turtas būtų parduotas mažesne kaina arba būtų įrodyta, kad jo nepavyko parduoti ir mažesne kaina (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Taigi pagrindinis veiksnys, lemiantis negautų pajamų dydį, yra negautos lėšos už parduodamą turtą šaliai neįvykdžius sandorio ir parduodamo turto vertės praradimas, kai daiktas vėliau parduodamas pirkėjui už mažesnę kainą. Šiuo atveju kasatorius neįrodė, kad siekė dar kartą šį turtą parduoti ir to nepavyko padaryti ar kad jį pardavė mažesne, nei buvo nustatyta sudarant pirmąjį privatizavimo sandorį, kaina. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje pagrįstai nevertino turto kainos pokyčio kaip įrodančio kasatoriaus patirtus nuostolius.

30Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas argumentą dėl negautų pajamų (turto vertės pokyčio), nurodė ir tai, kad kasatorius, išdėstęs mokėtiną už privatizuojamą objektą sumą, sudarė sąlygas sandoriui neįvykdyti, todėl jam tenka turto kainos sumažėjimo rizika. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad toks apeliacinės instancijos teismo argumentas nėra pagrįstas. Savivaldybės turto privatizavimo teisiniai santykiai turi tam tikros specifikos, toks turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama laikantis imperatyviųjų įstatymo nuostatų. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už privatizavimo objektą gali būti sumokama iš karto arba dalimis. Privatizavimo objekto valdytojas nustato vėliausią galimą atsiskaitymą už privatizavimo objektą terminą, bet šis negali būti ilgesnis kaip dveji metai, kai privatizuojamas ilgalaikis materialusis turtas. Taigi kasatorius, nustatydamas dvejų metų atsiskaitymo už privatizavimo objektą terminą, pasinaudojo viena pirmiau nurodytame įstatyme nustatytų alternatyvų, tačiau dėl to neprarado reikalavimo teisės atlyginti nuostolius. Toks apeliacinės instancijos teismo argumentas laikytinas netiksliu, bet nedarančiu įtakos galutinės išvados teisėtumui.

31Kasatorius nurodė, kad jo nuostolius sudaro ir negauta nauda (nuomos mokestis), kuri turi būti įskaitoma į pirkėjo grąžintiną įmoką. Apeliacinės instancijos konstatavo, kad kasatorius nepagrindė realios tikimybės gauti nuomos mokestį už specifinės paskirties privatizavimo objekto – slėptuvės patalpų nuomą, todėl pripažino, kad jis neįrodė tokių nuostolių. Kasatorius nesutinka su tokia teismo išvada, teigdamas, kad nuomos kaina apskaičiuota tinkamai ir privatizavimo objektas buvo patrauklus verslo subjektams ūkinei komercinei veiklai plėtoti. Teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pateiktas slėptuvės nuomos kainos apskaičiavimas neįrodo, jog tai realiai negautos pajamos. Ne nuomos mokesčio apskaičiavimo tikslumas sudaro pagrindą spręsti apie asmens patiriamus nuostolius, o realumas, tikimybė gauti tokią naudą. Nors kasatorius akcentavo šio objekto nuomos patrauklumą, tačiau nepateikė įrodymų, kad galėjo šias specifinės paskirties patalpas išnuomoti, jomis buvo domimasi ar jos anksčiau buvo nuomojamos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog kasatorius įrodė tik slėptuvės patalpų nuomos kainos apskaičiavimo būdą, bet ne realiai negautas pajamas. Teisėjų kolegija taip pat nekonstatuoja kasatoriaus įvardyto proceso teisės normų pažeidimo – apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino byloje kasatoriaus pateiktus įrodymus vertindamas ir nustatydamas kasatoriaus negautas pajamas.

32Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkami taikė materialiosios ir proceso teisės normas kasatoriaus negautoms pajamoms ir pirkėjui taikomai turtinio pobūdžio priemonei įvertinti, todėl pripažintina, jog kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir procesinių išlaidų priteisimo

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. birželio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti atsakovui VšĮ „Lietuvos bibliotekų kolektorius“ priklausančias lėšas (36 086,40 Lt), esančias bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 36 086,40 Lt sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti. Atmetus kasacinį skundą, naikintinos teisėjų atrankos kolegijos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas ir draudimas areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar pan.

35Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 13,05 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 159 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 363 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) į valstybės biudžetą 13,05 Lt (trylika litų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

39Panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo VšĮ „Lietuvos bibliotekų kolektorius“ (kodas 300138011) priklausančių lėšų – 36 086,40 Lt (trisdešimt šešių tūkstančių aštuoniasdešimt šešių litų 40 ct), esančių bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, areštą, nurodymą šių lėšų nesant arba jų esant nepakankamai areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus arba turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 36 086,40 Lt sumos, draudimą areštuotą turtą perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti.

40Nutarties kopiją nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai).

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas galimybės taikyti dvišalę restituciją nutraukus... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti su atsakovu 2008 m.... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkino ieškinį,... 8. Ieškovas prašė netaikyti dvišalės restitucijos ir negrąžinti atsakovui... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu taikė dvišalę... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 12. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtų... 13. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014... 16. 1. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK... 17. 2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė... 18. 3. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 19. 4. Kasatorius mano, kad teismai, tirdami, vertindami ir aptardami ne visus... 20. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl pardavėjo teisės gauti teisingą nuostolių atlyginimą, kai kita šalis... 24. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino... 25. Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės... 26. 2 punkto, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės ir... 27. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir... 28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos... 29. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nuostoliais pripažintos palūkanos nuo... 30. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas argumentą dėl negautų pajamų... 31. Kasatorius nurodė, kad jo nuostolius sudaro ir negauta nauda (nuomos... 32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir procesinių... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 35. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 38. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) į valstybės... 39. Panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo VšĮ... 40. Nutarties kopiją nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...