Byla e2A-1249-910/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 465 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 2, atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ šilumvežio stumiami vagonai atsitrenkė į šalia stovinčią puspriekabę, ši – į rampą, kuri pagal nuomos sutartį priklausė UAB „V. Paulius & associates“. Dėl rampos sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui išmokėjo 465 Eur dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal pateiktą Darbų sąmatą Nr. 15/12-10 ir draudimo išmokos apskaičiavimo aktą. Žala atsirado dėl transporto priemonės – šilumvežio – valdytojo kaltės. Eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovė yra atsakinga už nukentėjusiajam padarytą žalą dviem pagrindais – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 ir 6.270 straipsnius.

83.

9Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, esančioje Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 23, 2015 m. rugsėjo 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei priklausantis lokomotyvas, stumdamas vagonus iš geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 8 į kelią Nr. 27, pagal judėjimo kryptį pirmuoju vagonu atsitrenkė į UAB „Ivtoma“ priklausantį vilkiką, šis kliudė rampos metalinį tiltelį ir jį apgadino. Vėliau paaiškėjo, kad apgadintas turtas (rampa su tilteliu) priklauso UAB „V. Paulius & associates“. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie pradėjo eismo įvykio tyrimą, tačiau šio tyrimo nebaigė, nes įvykio medžiaga pagal kompetenciją buvo perduota geležinkelio eismo saugos institucijai – Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (po reorganizacijos pavadinimas pakeistas į Lietuvos transporto saugos administraciją. Pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 36 straipsnį eismo saugos institucija (šiuo metu – Lietuvos transporto saugos administracija) tiria geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka traukia juos atsakomybėn. Atlikusi įvykio tyrimą, Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad: 1) negalima nustatyti dėl eismo įvykio kaltų asmenų; 2) patraukti administracinėn atsakomybėn stividorą (darbų vadovą) B. M. (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas) pagal ATPK 1121 straipsnio 1 dalį (geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimas). Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pakeitė savo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, panaikindama 2 punktą, kuriuo buvo nuspręsta AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojui taikyti administracinę atsakomybę už geležinkelio transporto eismo saugą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimą. Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti dėl eismo įvykio kalto asmens, liko nepakeista. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu gavo ieškovės pretenziją dėl 465 Eur žalos atlyginimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas UAB „V. Paulius & associates“ priklausantis turtas (rampos tiltelis), kurį ieškovė buvo apdraudusi, dėl įvykio apgadinto turto žalą patyrusiam asmeniui ieškovė sumokėjo 465 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad neturi pagrindo atlyginti reikalaujamos žalos, nes nenustatyta, jog už žalą atsakinga atsakovė.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

135.

14Teismas nurodė, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

156.

16Teismas pažymėjo, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), išskyrus CK 6.270 straipsnyje numatytą atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė turi būti nustatyta, kai sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveika padarytos žalos atlyginimo valdytojams, – tuomet žala atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.270 straipsnio 5 dalis).

177.

18Nagrinėjamu atveju ieškovė žalą kildina iš padidinto pavojaus šaltinio, kai šilumvežio stumiami vagonai atsitrenkė į šalia stovinčias puspriekabes ir rampą, kuri pagal nuomos sutartį priklausė UAB „V. Paulius & associates“. Bylos duomenimis nustatyta, kad, atlikusi įvykio tyrimą, Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nusprendė, kad: 1) negalima nustatyti dėl eismo įvykio kaltų asmenų; 2) patraukti administracinėn atsakomybėn stividorą (darbų vadovą) B. M. (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas) pagal ATPK 1121 straipsnio 1 dalį (geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimas). Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu savo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą iš dalies pakeitė, panaikindama šio sprendimo 2 punktą, kuriuo buvo nuspręsta AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotoją patraukti administracinėn atsakomybėn už geležinkelio transporto eismo saugą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimą. Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti dėl eismo įvykio kalto asmens, liko nepakeista.

198.

20Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, jog įvykio metu jai priklausantis lokomotyvas atsitrenkė į vilkiką, o pastarasis – į rampą, tačiau, įvertinęs tai, kad eismo saugos institucija, ištyrusi eismo įvykį, konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti asmens, atsakingo už eismo įvykį, padarė išvadą, kad atsakovės atsakomybei atsirasti nėra nustatytos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėto veiksmo.

219.

22Dėl atsakovės argumentų, kad ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, teismas pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko 2015 m. rugsėjo 23 d., nukentėjusiam asmeniui ieškovė draudimo išmoką išmokėjo 2016 m. sausio 19 d., o pretenziją atsakovei pareiškė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Apie atsisakymą atlyginti žalą atsakovė ieškovei pranešė 2017 m. rugsėjo 14 d. Teismo nuomone, nuo šios datos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškovė, ieškinį teismui padavusi 2018 m. rugsėjo 21 d., ieškinio senaties terminą praleido neženkliai.

2310.

24Teismas pažymėjo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas).

2511.

26Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos padarymo fakto didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, todėl ieškinys atmestinas.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2812.

29Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3012.1.

31Teismas netinkamai taikė CK 6.270 straipsnį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomas traukinys privažiavime prie sandėlių atsitrenkė į stovinčias transporto priemones, kurios dėl šio susidūrimo atsitrenkė į sandėlių rampą. Transporto priemonės stovėjo leistinoje vietoje prie rampos, kur yra transporto priemonių ir (arba) vagonų iškrovimo vieta. Vagonai ir transporto priemonės iškraunami / pakraunami prie tos pačios rampos, todėl, kraunant transporto priemones, jos stovi ant geležinkelių bėgių. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo išmoką už sugadintą pakrovimo rampą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė kyla CK 6.270 ir 6.263 straipsnių pagrindais.

3212.2.

33AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurios valdomas traukinys kelia padidintą pavojų, gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės tik dviem atvejais: įrodžiusi nenugalimos jėgos aplinkybę ar nukentėjusio asmens didelį neatsargumą. Rampos valdytojo / savininko didelis neatsargumas nenustatytas. Sandėlių teritorijoje traukinio valdytojas turėjo laikytis visų atsargumo priemonių: važiuoti saugiu greičiu bei nevažiuoti prie rampos, nes toje vietoje ant bėgių buvo kliūtis. Traukinį valdęs mašinistas nebuvo nubaustas administracine tvarka, tačiau tai nėra pagrindas traukinio valdytoją atleisti ir nuo civilinės atsakomybės.

3412.3.

35Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. AB „Lietuvos draudimas“, kaip nukentėjusios UAB „V. Paulius & associates“ draudikė, atlygino draudėjos patirtą žalą ir subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgijo teisę išsireikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, t. y. atsakovės. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, įstatymo pagrindu perėjo draudėjos UAB „V. Paulius & associates“ teisė į žalos atlyginimą. Draudėją UAB „V. Paulius & associates“ ir atsakovą sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovės padėtis – tokia pati, kokia būtų UAB „V. Paulius & associates“. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šią poziciją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007).

3613.

37Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3813.1.

39Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nuostatas, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo įvykio tyrimą atlikusi eismo saugos institucija nenustatė už įvykį atsakingo asmens, juolab nenustatytas faktas, jog dėl eismo įvykio atsakinga atsakovė, darytina išvada, kad įvykio aplinkybės yra neaiškios ir nenustatytos. Apeliantės pozicija, kad už padarytą žalą atsakinga atsakovė, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Geležinkelio eismo saugos institucija nenustatė už eismo įvykį atsakingo asmens, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovės veiksmų. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškinys – atmestinas.

4013.2.

41Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nesirėmė faktu, kad lokomotyvą valdęs mašinistas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas sprendimą grindė tuo, kad eismo saugos institucija, atlikusi eismo įvykio aplinkybių tyrimą, nenustatė eismo įvykio aplinkybių, dėl to nebuvo nustatytas ir už įvykį atsakingas asmuo. Tokiu atveju apeliantė civilinėje byloje turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nes taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai.

4213.3.

43Atsakovė neginčija fakto, kad įvykio metu jai priklausantis lokomotyvas atsitrenkė į vilkiką, o pastarasis – į rampą. Tačiau, vertinant tai, kad eismo saugos institucija, ištyrusi eismo įvykį, konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti asmens, atsakingo už šį eismo įvykį, taip pat faktą, kad eismo įvykyje be lokomotyvo dalyvavo ir kitam juridiniam asmeniui priklausantis vilkikas, tačiau nebuvo nustatyta, kokius veiksmus atliko šio vilkiko vairuotojas, galima daryti išvadą, jog atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nenustatytos būtinos sąlygos.

4413.4.

45Apeliantės nurodyto CK 6.270 straipsnyje įtvirtinto teisinio pagrindo ir fakto, kad atsakovės darbuotojas valdė lokomotyvą, nepakanka vienareikšmei išvadai, jog tik dėl to kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nenustatytas atsakingas už įvykį asmuo, o apeliantė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, apsiribojo tik faktu, kad atsakovės darbuotojas (mašinistas), valdydamas didesnio pavojaus šaltinį – lokomotyvą, atsitrenkė į vilkiką, kuris kliudė rampą. Tačiau, kaip jau nurodyta, eismo saugos institucija net nenustatė, dėl kokių priežasčių tai atsitiko.

4613.5.

47Eismo saugos institucija, atlikusi ginčo įvykio tyrimą, sprendime buvo nurodžiusi, kad dėl įvykio kaltas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas, tačiau vėliau šį savo sprendimą pakeitė. Atsakovės nuomone, tai patvirtina faktą, kad apeliantės išvada dėl atsakovės prievolės atlyginti įvykio metu atsiradusią žalą yra nepagrįsta.

4813.6.

49Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, esant neaiškioms įvykio aplinkybėms bei nenustatytam faktui, jog dėl kilusio eismo įvykio atsakinga atsakovė, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad tokiu atveju apeliantė turėjo įrodyti atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.

5013.7.

51Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netaikė ieškinio senaties, ieškinį atmetė kitais pagrindais, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl taikytino ieškinio senaties termino bei jo skaičiavimo neturi teisinės reikšmės.

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

5314.

54Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5515.

56Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

57Byloje nustatytos aplinkybės

5816.

59AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, esančioje Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 23, 2015 m. rugsėjo 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis lokomotyvas, stumdamas vagonus iš geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 8 į kelią Nr. 27, pagal judėjimo kryptį pirmuoju vagonu atsitrenkė į UAB „Ivtoma“ priklausantį vilkiką, šis kliudė rampos metalinį tiltelį ir jį apgadino. Nustatyta, kad apgadintą turtą (rampą su tilteliu) nuomos pagrindais valdė ir nuo rizikų 2015 m. gegužės 4 d. Įmonių draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi UAB „V. Paulius & associates“.

6017.

61Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie pradėjo eismo įvykio tyrimą, tačiau šio tyrimo nebaigė, nes įvykio medžiaga pagal kompetenciją buvo perduota eismo saugos institucijai – Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (po reorganizacijos pavadinimas pakeistas į Lietuvos transporto saugos administraciją).

6218.

63Atlikusi įvykio tyrimą, Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad: 1) negalima nustatyti dėl eismo įvykio kaltų asmenų; 2) patraukti administracinėn atsakomybėn stividorą (darbų vadovą) B. M. (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas) pagal ATPK 1121 straipsnio 1 dalį (geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimas).

6419.

65Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iš dalies pakeitė savo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, panaikindama šio sprendimo 2 punktą, kuriuo buvo nuspręsta AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotoją patraukti administracinėn atsakomybėn už geležinkelio transporto eismo saugą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimą. Sprendimas, kad nėra galimybės nustatyti dėl eismo įvykio kalto asmens liko nepakeistas.

6620.

67Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu pateikė atsakovei pretenziją dėl 465 Eur žalos atlyginimo, nurodydama, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas draudėjai UAB „V. Paulius & associates“ priklausantis turtas (rampos tiltelis), dėl šio įvykio apgadinto turto ieškovė žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo 465 Eur draudimo išmoką.

6821.

69Atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad neturi pagrindo atlyginti reikalaujamą sumą, nes nenustatyta, jog atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.

7022.

71Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 465 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72Dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo teisinio kvalifikavimo

7323.

74Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, kaip draudėjui draudimo išmoką išmokėjusi draudikė, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, kaip už žalą atsakingam asmeniui, reiškia vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, reglamentuojančiu draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, bei CK 6.270 straipsniu, nustatančiu atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą.

7524.

76CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnio 1–3 dalys).

7725.

78Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad subrogacinė prievolė nėra nauja prievolė; draudikui perėmus draudėjo reikalavimo teisę žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Taigi, subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

7926.

80Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kildinamas iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikė, išmokėjusi turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Taigi ieškovę ir atsakovę siejantiems deliktinės civilinės atsakomybės santykiams taikytinos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

81Dėl subrogacijos pagrindu pareikštam reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino

8227.

83Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

8428.

85Byloje nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino, nes iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

8629.

87Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „V. Paulius & associates“ priklausęs rampos metalinis tiltelis. Dėl šio įvykio ieškovė žalą patyrusiam asmeniui 2016 m. sausio 20 d. išmokėjo 465 Eur draudimo išmoką, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 465 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad neturi pagrindo atlyginti reikalaujamą sumą.

8830.

89Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje pareikštam ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), kuris skaičiuotinas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d., t. y. nuo dienos, kurią atsakovė atsisakė atlyginti ieškovei žalą. Įvertinęs tai, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 21 d., pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

9031.

91Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).

9232.

93Jau nurodyta, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Tuo tarpu, kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tai savo ruožtu reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017).

9433.

95Ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė nukentėjusio asmens UAB „V. Paulius & associates“ reikalavimo teises, kad atsakovė atlygintų žalą, padarytą jai priklausančiu lokomotyvu, todėl jos teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Bylos duomenimis, eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala įvyko 2015 m. rugsėjo 23 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. nepraleidusi įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino.

9634.

97Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas ieškinio senaties normas.

98Dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinės atsakomybės

9935.

100Ieškovė ieškinyje nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas CK 6.263 ir 6.270 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad jog ieškinį atsakovei reiškia tik CK 6.270 straipsnio pagrindu, t. y. kaip didesnio pavojaus šaltiniu (lokomotyvu) žalą padariusiam asmeniui.

10136.

102CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės taikymo išimčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

10337.

104Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

10538.

106Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad eismo saugos institucija, ištyrusi eismo įvykį, konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti asmens, atsakingo už eismo įvykį, padarė išvadą, jog atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nėra nustatytos būtinos sąlygos – neteisėto veiksmo.

10739.

108Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė, kaip padidintą pavojų keliančio lokomotyvo valdytoja, galėjo būti atleista nuo civilinės atsakomybės tik dviem atvejais: įrodžiusi nenugalimos jėgos aplinkybę ar nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, tačiau nagrinėjamos bylos atveju rampos valdytojo (savininko) didelis neatsargumas nenustatytas. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad lokomotyvą valdęs atsakovės darbuotojas nebuvo nubaustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo atsakovę (lokomotyvo savininkę ir valdytoją) atleisti nuo civilinės atsakomybės.

10940.

110Atsakovė su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutinka. Jos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo įvykio tyrimą atlikusi eismo saugos institucija nenustatė įvykio priežasčių ir už įvykį atsakingo asmens, byloje taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

11141.

112Didesnio pavojaus šaltiniu laikomas asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Galimi didesnio pavojaus šaltiniai nurodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nebaigtiniame sąraše – tai transporto priemonės, mechanizmai, elektros ir atominė energija, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų naudojimas ir kt. Šioje byloje nekilo ginčo, kad lokomotyvas, kaip geležinkelių transporto priemonė (varomoji traukinio dalis), priskirtina didesnio pavojaus šaltiniams.

11342.

114Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė, kaip minėta, nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

11543.

116Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis lokomotyvas, stumdamas vagonus iš vieno geležinkelio privažiuojamojo kelio į kitą, atsitrenkė į vilkiko puspriekabę, kuri kliudė rampos metalinį tiltelį ir jį apgadino. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Byloje esantys rašytiniai ir kiti įrodymai (b. l. 11-12, 14-17, 26-29, 48, 78-80) pagrindžia žalos dydį ir patvirtina aplinkybę, kad žala nukentėjusiam asmeniui (apgadintos rampos valdytojui) buvo padaryta atsakovei eksploatuojant jai nuosavybės teise priklausantį lokomotyvą, kuris, kaip minėta, laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai žala padaroma didesnio pavojaus šaltiniu, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, civilinės atsakomybės sąlygos.

11744.

118Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė, iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu – kad eismo saugos institucija, ištyrusi eismo įvykį, konstatavo nesant galimybės nustatyti asmens, atsakingo už eismo įvykį. Šią aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja ir atsakovė.

11945.

120Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad eismo įvykio tyrimą atlikusi eismo saugos institucija nenustatė kaltų dėl eismo įvykio asmenų, šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste laikytina neturinčia teisinės reikšmės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad eismo saugos institucija ginčo įvykį tyrė, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka patraukti juos administracinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 36 straipsnis). Pažymėtina, kad visų įmanomų priemonių rizikai minimizuoti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant geležinkelių transporto priemones (šiuo atveju – lokomotyvą), užtikrinimas nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, byloje nustačius žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu – atsakovės nuosavybės teise valdomu lokomotyvu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais (už šiuos pažeidimus atsakingų asmenų nustatymas ar nenustatymas), neturi įtakos, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.270 straipsnio prasme. Kadangi transporto priemonės valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės, ji nekiltų tik jam įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėtos ir nėra įrodytos.

12146.

122Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad ginčo įvykyje be lokomotyvo dalyvavo ir kitam juridiniam asmeniui priklausantis vilkikas, tačiau nebuvo nustatyta, kokius veiksmus atliko jo vairuotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 30R-33295128-16, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas) patvirtina, jog atsakovės valdomas lokomotyvas atsitrenkė į stovinčią puspriekabę, kuri buvo be vairuotojo, todėl nagrinėjamos bylos atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad žala nukentėjusiam asmeniui (apgadintos rampos valdytojui) buvo padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos (CPK 6.270 straipsnio 4 dalis).

123Dėl procesinės bylos baigties

12447.

125Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas deliktinės civilinės atsakomybės normas, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

12648.

127Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 465 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

128Dėl bylinėjimosi išlaidų

12949.

130Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkinamas, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

13150.

132Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalis įmoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

13351.

134Ieškovė už paduotą ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 15 Eur, todėl iš viso byloje patyrė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinį patenkinus, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

135Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėja

Nutarė

136panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

137Patenkinti ieškovės ieškinį.

138Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 465 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 465 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

139Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į... 6. 2.... 7. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 2, atsakovės... 8. 3.... 9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį... 13. 5.... 14. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui,... 15. 6.... 16. Teismas pažymėjo, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos... 17. 7.... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalą kildina iš padidinto pavojaus šaltinio,... 19. 8.... 20. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, jog įvykio metu jai... 21. 9.... 22. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125... 23. 10.... 24. Teismas pažymėjo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas... 25. 11.... 26. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 12.... 29. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 30. 12.1.... 31. Teismas netinkamai taikė CK 6.270 straipsnį. AB „Lietuvos geležinkeliai“... 32. 12.2.... 33. AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurios valdomas traukinys kelia padidintą... 34. 12.3.... 35. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. AB „Lietuvos draudimas“,... 36. 13.... 37. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 38. 13.1.... 39. Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos... 40. 13.2.... 41. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nesirėmė... 42. 13.3.... 43. Atsakovė neginčija fakto, kad įvykio metu jai priklausantis lokomotyvas... 44. 13.4.... 45. Apeliantės nurodyto CK 6.270 straipsnyje įtvirtinto teisinio pagrindo ir... 46. 13.5.... 47. Eismo saugos institucija, atlikusi ginčo įvykio tyrimą, sprendime buvo... 48. 13.6.... 49. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė,... 50. 13.7.... 51. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netaikė ieškinio senaties,... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 53. 14.... 54. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 55. 15.... 56. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos... 57. Byloje nustatytos aplinkybės ... 58. 16.... 59. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, esančioje... 60. 17.... 61. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti Klaipėdos apskrities vyriausiojo... 62. 18.... 63. Atlikusi įvykio tyrimą, Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m.... 64. 19.... 65. Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iš... 66. 20.... 67. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu pateikė atsakovei pretenziją... 68. 21.... 69. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją,... 70. 22.... 71. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi su... 72. Dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo teisinio kvalifikavimo ... 73. 23.... 74. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, kaip draudėjui draudimo išmoką... 75. 24.... 76. CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos... 77. 25.... 78. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad subrogacinė prievolė... 79. 26.... 80. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas... 81. Dėl subrogacijos pagrindu pareikštam reikalavimui taikytino ieškinio... 82. 27.... 83. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 84. 28.... 85. Byloje nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas... 86. 29.... 87. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu... 88. 30.... 89. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje pareikštam ieškinio... 90. 31.... 91. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad dėl to, jog... 92. 32.... 93. Jau nurodyta, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę... 94. 33.... 95. Ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė nukentėjusio asmens UAB „V. Paulius... 96. 34.... 97. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad... 98. Dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinės atsakomybės ... 99. 35.... 100. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo... 101. 36.... 102. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės... 103. 37.... 104. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270... 105. 38.... 106. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad eismo saugos institucija,... 107. 39.... 108. Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada,... 109. 40.... 110. Atsakovė su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutinka.... 111. 41.... 112. Didesnio pavojaus šaltiniu laikomas asmens valdomas objektas ar jo vykdoma... 113. 42.... 114. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio... 115. 43.... 116. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovei AB... 117. 44.... 118. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo... 119. 45.... 120. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad eismo įvykio... 121. 46.... 122. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad ginčo... 123. Dėl procesinės bylos baigties... 124. 47.... 125. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 126. 48.... 127. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir... 128. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 129. 49.... 130. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują... 131. 50.... 132. Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios... 133. 51.... 134. Ieškovė už paduotą ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 15 Eur,... 135. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2... 136. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir... 137. Patenkinti ieškovės ieškinį.... 138. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio... 139. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio...